Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyvenamoji vieta Lietuvoje - (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 ir 4 dalis 1 metų laisvės apribojimo bausme;

2) Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atliko,

yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. 2018 m. birželio 24 d. apie 21³⁰ val. ties (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 0,41 promilių alkoholio, vairavo lengvąjį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 ir 128 punktų reikalavimus: vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti (KET 14 p.), vairuodamas nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), šalia namo stovint pėstiesiems ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio ir nesustabdė automobilio, taip pat neapvažiavo pėsčiųjų taip, kad nesukeltų jiems pavojaus (KET 128 p.), tokiu būdu chuliganiškai manevruodamas automobiliu kliudė nukentėjusįjį A. B. ir padarė jam odos nubrozdinimus kairiame kelyje, klubinės srities kairėje, kairiame petyje bei kairio raktikaulio vidurinio trečdalio, kairio šlaunikaulio tolimosios dalies, dešinio gaktikaulio apatinės šakos lūžius, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. dėl neatsargumo padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo (įtariamojo) R. Š. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokoluose (b. l. 149-150, 157), kuriuose nurodyta, kad 2018 m. birželio 24 d. apie 20³⁰ val. ėjo gatve (duomenys neskelbtini). Prie jo sustojo automobilis „Audi A6“. Už automobilio vairo sėdėjo pažįstamas D. Č.. D. Č. pasiūlė važiuoti pas pažįstamą A. B.. D. Č. pasakojo, kad neseniai nusipirko automobilį. Nepagalvojo, kad transporto priemonė gali būti ne D. Č.. Abu nuvažiavo pas A. B. ir ten trise vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau sugalvojo pasivažinėti su D. Č. automobiliu. Šis leido. Nors vairuotojo pažymėjimo niekada neturėjo, greitai važinėjo automobiliu po A. B. sodybą, sukinėjo automobilį po kiemą, išvažiavo į gatvę ir vėl atgal į kiemą, taip darė kelis kartus, automobiliu „piešė saules“. Vairavo chuliganiškai. Matė, kad A. B. ir D. Č. lauke mojavo jam rankomis, rodė, kad sustotų. Nekreipė į juos dėmesio. Taip elgėsi galbūt todėl, kad buvo išgėręs. Pamena, kad vienu metu jis automobiliu privažiavo prie A. B. namo, pasuko į kairę „ant rankinio“ ir, norėdamas apsisukti, atbuline eiga kažką kliudė. Tuo metu nelabai suprato, kas nutiko, bet sustojęs ir išlipęs iš automobilio pastebėjo, kad A. B. guli sukniubęs ant žolės prie namo išorinės sienos netoli lauko durų. A. B. priekaištavo, kad automobilio galu prispaudė jį prie namo sienos. Nepamena, kur eismo įvykio metu buvo D. Č.. Kiek pamena, automobiliu nekliudė D. Č.. Po avarijos į kiemą atėjo A. B. kaimynystėje gyvenanti Daiva ir iškvietė medikus, bet jis su D. Č. jų nelaukė ir automobiliu išvyko į Šiaulius. Vairavo D. Č.. Juos sustabdė pareigūnai ir sulaikė D. Č. dėl to, kad vairavo neblaivus. Jis (R. Š.) apie sukeltą eismo įvykį pareigūnams nepasakė, todėl pareigūnai netikrino jo neblaivumo. Mano, kad eismo įvykio metu alkoholio koncentracija jo kraujyje galėjo būti apie 1 promilę, ne daugiau, nes gėrė tik alų. Eismo įvykio metu galėjo važiuoti gal apie 40 km/h greičiu. Lauke buvo dar šviesu, lijo lietus, avarijos vietoje augo žolė. Mano, kad būdamas blaivus nebūtų vairavęs automobilio, juo labiau chuliganiškai. Gailisi.

Nukentėjusiojo A. B. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (b. l. 70-72), kuriame teigiama, kad 2018 m. rugsėjo 24 d. apie 17-18 val. į jo namus (duomenys neskelbtini) automobiliu „Audi“ atvyko pažįstami D. Č. ir R. Š.. Trise vartojo alkoholinius gėrimus. D. Č. minėjo, kad neseniai įsigijo automobilį. R. Š., nieko nesakęs, apie 20⁴⁰ val. išėjo į kiemą. Po to išgirdo užvedamo automobilio garsą. Su D. Č. išėjo į kiemą ir pamatė, kaip R. Š. vairuoja automobilį „Audi“. R. Š. vairavo chuliganiškai: važiavo po kiemą dideliu greičiu, greitai suko ratus. Bijojo, kad R. Š., būdamas neblaivus, nesužalotų žmonių, neapgadintų automobilio, todėl jam mojavo, rodė, kad jis nustotų, bet R. Š. jų neklausė ir toliau pavojingai manevravo automobilį. Vienu metu stovėjo kieme prie gyvenamojo namo sienos, o R. Š. greitai pasuko automobilio vairą į kairę pusę ir automobilio galine dalimi kliudė jį ir prispaudė prie namo sienos. Po to prarado sąmonę ir atsigavo tik ligoninės reanimacijos skyriuje.

Liudytojo D. Č. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (b. l. 81-82), kuriame sakoma, kad 2018 m. birželio 24 d. gėrė pažįstamo M. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). M. davė jam automobilį „Audi“, leido automobiliu važiuoti pas A. B. į (duomenys neskelbtini). Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), pamatė R. Š. ir pasiūlė nuvažiuoti pas A. B.. Parduotuvėje nusipirko alaus ir apie 20³⁰ val. abu atvažiavo pas A. B.. Ten trise vartojo alkoholinius gėrimus. Norėdamas pasirodyti prieš draugus, pasakė, kad tas automobilis yra jo, kad ketina jį parduoti. Apie 21 val. R. Š. prašymu davė jam pasivažinėti automobiliu. R. Š. suko „saules“ po kiemą, buvo išvažiavęs ir į gatvę. Jis ir A. B. stovėjo ir žiūrėjo, bandė perspėti R. Š. taip nedaryti, bet R. Š. neklausė. Pastebėjo, kad vienu metu R. Š. privažiavo prie A. B. namo, suko automobilį „ant rankinio“ į kairę pusę, automobilio galu kliudė prie namo stovėjusį A. B. ir prispaudė jį prie namo sienos. Jis tuo metu taip pat stovėjo netoli A. B., bet jį kliudė nestipriai. Jis tik prarado pusiausvyrą ir griuvo ant žemės, sužalojimų nepatyrė. Po to atėjo kaimynė D. ir iškvietė pagalbą, o jis su R. Š. išvažiavo namo, nes norėjo kuo skubiau grąžinti automobilį M.

Liudytojo R. S. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (b. l. 93), kuriame teigiama, kad 2018 m. birželio pabaigoje apie 20³⁰ val. vaikštinėjo savo namuose (duomenys neskelbtini) ir pastebėjo, kaip nuo (duomenys neskelbtini) atvažiuoja ir po kaimą važinėjasi tamsios spalvos automobilis „Audi A6“. Automobilis važiavo vinguriuodamas, vos nenuvažiavo nuo kelio, todėl pagalvojo, kad gali vairuoti neblaivus asmuo. Nematė, kas sėdėjo už vairo ir kas dar buvo automobilyje. Paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė, kad kažkas po kaimą važinėjasi galbūt neblaivus. Už kokių 20 min. į (duomenys neskelbtini) atvyko pareigūnų ekipažas, tačiau tuo metu to automobilio nebematė. Po to važiavo Plento g., Kairių mstl., Šiaulių r., ir pamatė, kad policijos pareigūnai sustabdė minėtą automobilį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad nusikalstami kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 2 dalį. Nustatyta, kad, neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus, kaltinamasis dideliu greičiu kiemo teritorijoje automobiliu atliko staigius manevrus. Kaltinamasis matė, kad kieme stovi du žmonės ir gestais rodo jam sustoti, taigi negalėjo nesuvokti, kad dėl jo veiksmų kyla rimta grėsmė aplinkinių sveikatai ir gyvybei, tačiau to nepaisė ir toliau pavojingai manevravo, kol nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį. Kaltinamojo veiksmai, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyti visiškai, abejoti jo kaltumu nėra pagrindo.

Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos, gali būti baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų (BK 281 str. 2 d.).

Prokuroras siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 281 straipsnio 2 dalį padarymą skirti kaltinamajam 45 parų arešto bausmę. Bausmę sumažinti trečdaliu. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 2 metus uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, baudžiamojo poveikio priemonės rūšimi ir trukme. Prašo, esant galimybei, skirti mažesnę bausmę (b. l. 163-165).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargiems nusikaltimams. Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 str. 2 d.). Kaltinamasis yra vidutinio amžiaus (29 m.), Lietuvoje oficialiai nedirba, turi darbo stažo, 2015 m. deklaravo išvykstantis gyventi į Suomiją (b. l. 124, 139-141). 7 kartus baustas administracine tvarka už smulkias vagystes, 1 kartą – už smulkų viešosios tvarkos pažeidimą (b. l. 133-138). Teistas 2 kartus (b. l. 125-132). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str. 1 d.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Kaltinamojo elgesys per nusikaltimą rodo atsainų, lengvabūdišką požiūrį į KET taisykles bei aplinkinių saugumą. Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes, ypač padarinius, susijusius su sveikatos sužalojimais, kaltinamojo biografinius duomenis, teismas už nusikaltimo padarymą skiria kaltinamajam prokuroro siūlomą vieną griežtesnių sankcijoje numatytų bausmės rūšių – areštą. Kitaip negu prašė kaltinamasis, bausmės dydis (trukmė) parenkamas didesnis už sankcijos vidurkį (BK 49 str. 3 d.).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, skiriant bausmę svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-418-222/2016).

Neturėjimo teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta galimybės svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-49-788/2016): tokiu atveju draudimas naudotis specialia teise apima ir draudimą ją įgyti teismo nustatytu terminu.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis (įgyti) specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metus.

Uždraudimas naudotis specialia teise taikomas visą arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po arešto atlikimo (BK 68 str. 4 d.).

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 160-161) – taikoma tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė (BPK 139 str. 3 d.).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, – automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su rakteliu - pulteliu, grąžinti saugoti M. M. (b. l. 59-60, 62), paliekami jo, kaip teisėto savininko (b. l. 50-51), neribotai nuosavybei (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 72 parų arešto bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, R. Š. skirtą 72 parų arešto bausmę sumažinti 1/3 iki 48 (keturiasdešimt aštuonių) parų arešto bausmės trukmės.

Arešto bausmę skirti atlikti areštinėje.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio R. Š. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą.

Skirti R. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis (įgyti) specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus.

R. Š. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo paskirta arešto bausmė.

Daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką – automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su rakteliu-pulteliu palikti M. M..

Išaiškinti R. Š., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir/ar jos dydžiu, jis turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.