Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. 2018 m. rugpjūčio 7 d., apie 9.50 val., prie namo, esančio Arklių g. 14, Vilniuje, žodinio konflikto metu, po įvykusio eismo įvykio tarp jo vairuojamojo automobilio „Opel Vivaro“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusiojo G. P., važiavusio dviračiu, dešinės rankos kumščiu smogė G. P. į veidą, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis A. P. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytą dieną ir laiku važiavo su žmona pas notarą, vairavo automobilį „Opel Vivaro“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ieškojo parkavimosi vietos. Pamatė, kad atvažiuoja dviratininkas, sustojo, nes norėjo jį praleisti. Dviratininkas nesilaikė saugaus atstumo ir trenkėsi į galinę jo automobilio dalį, sudaužė jam galinę lempą, perbrėžė galinį sparną, pats dviratininkas nepargriuvo. Išlipo pasižiūrėti, kas atsitiko, ar žmogus nėra nukentėjęs. Žmogus stovėjo, buvo piktas, pradėjo plūstis necenzūriniais žodžiais. Labai gailisi, kad pasikarščiavo ir nesusilaikęs trenkė jam į žandą. Trenkė jam dešine ranka, nepilnai suspaustu kumščiu. Smūgio metu dviratininkas buvo nulipęs nuo dviračio. Nesistengė jam padaryti jokių sužalojimų, tik norėjo, kad situacija nurimtų ir būtų galima kalbėtis. Pripažįsta, kad pasielgė nekultūringai, turbūt iš karto reikėjo kviesti policiją. Atvykusi policija eismo įvykį užfiksavo, dviratininkas buvo pripažintas kaltu dėl eismo įvykio. Su pareikšto civilinio ieškinio suma nesutiko, mano, kad prašomas priteisti žalos dydis yra neadekvatus, 1 500 EUR tai jo trijų mėnesių atlyginimas, be to, pats patyrė žalos. Mano, kad 150 EUR būtų pakankama suma tokiai žalai atlyginti, tačiau dėl priteistinos sumos palieka spręsti teismui, neprieštaravo sumokėti ir didesnę nei 150 EUR sumą. Prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo žmona I. P.. Žmona turi jam didelę įtaką, moko, kaip reikia elgtis. Mano, kad sutuoktinė jį sulaikys nuo tokio pasikarščiavimo ateityje. Kai sudavė dviratininkui, žmona sėdėjo automobilyje, konfliktas buvo nutrauktas jai įsikišus. Apie šį įvykį su žmona kalba iki šiol, ji pyksta ant jo (A. P.), sako, kad negerai pasielgė. Supranta, kad norėdamas išsaugoti gerus santykius šeimoje, negali taip elgtis. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. P. davė iš esmės analogiškus parodymus. Papildomai buvo nurodęs, kad nuo smūgio dviračio vairuotojas nenukrito, be to, po kurio laiko, smūgio žymės ant jo veido nesimatė. Atvykę policijos pareigūnai užfiksavo eismo įvykį bei nustatė, kad eismo įvykio kaltininkas yra dviračio vairuotojas. Jis kreipėsi į savo draudimą, kuris jam apmokėjo patirtą žalą dėl apgadinto automobilio (b. l. 62-63, 65).

Teismo posėdyje davęs parodymus kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Teisme dėl civilinio ieškinio apklaustas nukentėjusysis G. P. parodė, kad savo ieškinį palaiko ir prašė jo naudai priteisti 1 500 EUR sumą. Paaiškino, kad suduotas smūgis iš dalies buvo susijęs su eismo įvykiu. Kaltinamasis išlipo iš automobilio ir ėjo link jo šaukdamas, neleido net įsiterpti, iki smūgio jį plūdo apie 10 sekundžių. Neapsikentė, kad kaltinamasis ant jo rėkė ir pradėjo šaukti atgal, pavadino kaltinamąjį „asilu“, iš karto po to sekė smūgis. Dėl šio įvykio patyrė stresą, atsirado nemiga, pykčio priepuoliai, turėjo mėlynę paakyje. Dėl savo depresijos į gydytojus nesikreipė, vaistų negėrė, meditavo, dėjo kompresus. Tuo metu dirbo audito įmonėje, dėl to įvykio jį 2018 m. rugsėjo 3 d. atleido iš darbo, viena iš priežasčių buvo nurodyta, kad ateina į darbą sumuštas. Patvirtino, kad iš kaltinamojo gavo 150 EUR.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. P. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 7 d., apie 9.50 val., jis dviračiu dviračio taku važiavo Arklių gatve link Etmonų g. Važiuojant Arklių g. 14, jį aplenkė automobilis „Opel Vivaro“, mėlynos spalvos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pradėjo sukti į dešinę. Neturėdamas kito pasirinkimo bandė automobilį apvažiuoti iš galo ir automobiliui staiga sustojus, atsitrenkė į jo galinį dešinį kampą. Nuo dviračio jis nepargriuvo. Automobilis sustojo. Iš automobilio vairuotojo pusės išlipo vyriškis, apie 35-40 metų amžiaus, apie 185 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, dėvėjo šortus, marškinėlius, avėjo sportinius batelius, asmenį galės atpažinti. Vyriškis, artėdamas prie jo, buvo agresyvus, kalbėjo pakeltu tonu. Pradėjo jam aiškinti susidariusią situaciją, taip pat kalbėjo pakeltu tonu, pavadino jį asilu, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kuris truko apie 5-10 sek. Žodinio konflikto metu, vyriškis stovėjo apie 0.5 metro atstumu nuo jo ir, staiga dešinės rankos kumščiu sudavė jam vieną smūgį į kairės pusės skruostą, dėl ko jis pajuto fizinį skausmą kairiame skruoste. Tuo metu, prie jų priėjo moteris, kuri važiavo kartu su aukščiau minėtu vyriškiu automobilyje, kaip suprato, tai buvo jo žmona ar sugyventinė (apie 30-35 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, tamsių plaukų). Moteris prašė nusiraminti ir nesimušti. Vyriškis atsitraukė nuo jo, tačiau toliau stovėjo ir bandė jį provokuoti, sakydamas įvairias replikas. Visi liko stovėti lauke. Po smūgio sudavimo, jis iškvietė policijos pareigūnus. Maždaug po 15 minučių, į vietą atvyko policijos pareigūnai, kurie užfiksavo eismo įvykį. Pasiaiškinus situaciją, jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Dėl suduoto smūgio jis kreipėsi į policijos komisariatą ir parašė pareiškimą. Po įvykusio įvykio, valandos bėgyje, smūgio sudavimo vietoje pradėjo jausti tinimą, todėl tą pačią dieną kreipėsi pas šeimos gydytoją į (duomenys neskelbtini), kuri nukreipė jį į tos pačios klinikos filialą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjusi jį gydytoja nurodė, kad yra matomas sumušimas kairiame skruoste, išrašė tepalus. Į Teismo medicinos tarnybą nesikreipė. Sukandus žandikaulį iki šiol jaučia skausmą viršutinėje žandikaulio dalyje (b. l. 18-19).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. P. parodė, kad yra A. P. žmona. 2018 m. rugpjūčio 7 d., ryte, tikslaus laiko neatsimena, su vyru važiavo pas notarą. Važiuojant Kauno g., prie didelės sankryžos, pastebėjo dviratininką, kuris keistai manevravo, aplenkdamas kitus vairuotojus, užlįsdamas prieš kitus automobilius, autobusą ir panašiai. Jis, kaip ir jie, sankryžoje pasuko į kairę. Jie važiavo Arklių gatve, kur yra dviračių takas. Tada, vyras pastebėjo, kad paskui juos vėl važiuoja tas dviratininkas. Jos vyras, norėdamas tą dviratininką praleisti, pristabdė, kad dviratininkas galėtų pasiekti dviračio taką, o dviratininkas, norėdamas juos aplenkti, iš automobilio dešinės pusės, užkabino jų automobilį, taip apgadindamas jį, t. y. sudaužė jų automobilio žibintą. Jie sustojo, jos vyras išlipo iš automobilio. Girdėjo, kad jos vyras ir tas dviratininkas pradėjo ginčytis. Dviratininkas pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, pradėjo grasinti, kad dabar vyrui bus negerai. Tada, ji pastebėjo, kad jos vyras trenkė vaikinui į veidą. Kaip būtent trenkė, nematė. Ji išlipo, išgirdo, kad dviratininkas pasakė jos vyrui: „tu nemoki muštis“. Jos vyras atsakė jam, kad jis ir neturėjo jokio tikslo jį sumušti, tik norėjo jį šiek tiek apraminti, kad nustotų šaukti bei vartoti necenzūrinius žodžius. Ant dviratininko veido jokių sužalojimų, t. y. kraujo ar kraujosruvų, nematė. Ji, išlipusi iš automobilio, paprašė vyrų apsiraminti. Vyriškis apsiramino. Dviratininkas pasakė, kad reikia kviesti policijos pareigūnus, jos vyras sutiko. Į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai kurie, atvykę, įformino eismo įvykį. Pareigūnai pranešė, kad eismo įvykio kaltininku buvo dviratininkas. Atvykus pareigūnams, ji išvyko, nes, kaip ir minėjo, skubėjo pas notarą, todėl kaip viskas baigėsi, ji nematė, apie tai sužinojo vėliau iš vyro (b. l. 46-47).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 7 d., apie 12.43 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog Vilniuje, Arklių g. 14, po įvykusio eismo įvykio tarp automobilio „Opel Vivaro“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo ir G. P. įvyko žodinis konfliktas, G. P. gavo kumščiu į veidą (b. l. 12).

Nukentėjusiojo G. P. pareiškime nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 7 d., apie 9.50 val., Arklių g. 14, jis važiuodamas dviračiu kliudė sukantį autobusiuką „Opel Vivaro“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas išlipęs puolė šaukti ir jie apsižodžiavo. Po to „Opel Vivaro“ vairuotojas smogė jam dešine ranka kumščiu į kairį veido šoną (b. l. 13).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 2913/2018 (01) nurodyta, kad G. P. po įvykio 2018 m. rugpjūčio 7 d. objektyvių sužalojimo žymių nenustatyta. Pateiktame medicinos dokumente gydytojo aprašytas paraudimas nėra įvardinamas kaip poodinė kraujosruva, nubrozdinimas ar žaizda, todėl kaip sužalojimas nevertinamas (b. l. 31).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad G. P. atpažino A. P., kaip asmenį, kuris 2018 m. rugpjūčio 7 d., apie 9.50 val., Vilniuje, Arklių g. 14, žodinio konflikto metu, dešinės rankos kumščiu sudavė jam vieną smūgį į kairės pusės skruostą. Asmenį atpažįsta iš veido bruožų, t. y. nosies, akių, paties veido formos (b. l. 33-38).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyr. patrulis V. Š. 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-20749-2018 pripažino G. P. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 428 straipsnio 3 dalyje, dėl to, jog G. P. 2018 m. rugpjūčio 7 d., 9.55 val., Arklių g. 14, Vilniuje, važiuodamas dviračiu, dviračių taku, buvo neatidus bandydamas apvažiuoti prieš perėją sustojusį automobilį „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsitrenkė į dešinės pusės sparną, tuo apgadindamas automobilį. Už nusižengimo padarymą jam skirta 40 EUR bauda (b. l. 48).

Dėl veikos kvalifikavimo.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamasis A. P. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir priežastis. A. P. kaltę taip pat įrodo nukentėjusiojo bei liudytojos parodymai, specialisto išvada, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas bei kita rašytinė bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad kaltinamasis A. P. žodinio konflikto metu, po įvykusio eismo įvykio tarp jo vairuojamojo automobilio „Opel Vivaro“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusiojo G. P., važiavusio dviračiu, dešinės rankos kumščiu smogė G. P. į veidą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, todėl tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Bylos nagrinėjimo metu, kaltinamasis A. P. ir jo sutuoktinė I. P. pateikė teismui prašymą atleisti A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį I. P. atsakomybei pagal laidavimą.

Kaltinamojo laiduotoja prašanti būti I. P. teismo posėdyje nurodė esanti kaltinamojo sutuoktinė. Paaiškino, kad šioje situacijoje jos vyras pasielgė neadekvačiai, jis labai dėl to įvykio pergyvena. Mano, kad tai daugiau nepasikartos, mato, kaip jis gailisi, supranta, kad pasielgė neteisingai, kad reikėjo laukti policijos ir nesivelti į žodinį konfliktą. Pati to veiksmo nematė, nes sėdėjo automobilyje. Išgirdusi konfliktą išlipo iš automobilio, juos ramino, pasakė, kad taip negalima daryti, juos sustabdė.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. P. yra teisiamas pirmą kartą (b. l. 76), baustas administracine tvarka, turi vieną galiojančią nuobaudą, paskirta bauda sumokėta (b. l. 74-75). Jo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis savo kaltės neneigė, dėl įvykdytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailėjosi, savo veiksmus vertino kritiškai, pripažino, kad pasielgė neapgalvotai. Šią aplinkybę teisme patvirtino ir jo sutuoktinė I. P.. A. P. prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis laikytini jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. P. įvykdyta nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė, nukentėjusiajam nuo kaltinamojo panaudoto smurto nustatytas paraudimas specialisto nebuvo įvertintas sužalojimu.

Kaltinamasis A. P. ir nukentėjusysis dėl žalos atlyginimo nesusitarė. Kita vertus, susitarimas su nukentėjusiaisiais dėl jiems priimtino atlygintinos žalos dydžio bei būdo yra tik vienas iš BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto įsipareigojimo atlyginti žalą būdų. Logiška, kad susitarti su nukentėjusiuoju dėl jam priimtino atlygintinos žalos dydžio bei būdo galima tik jei pastarasis tam neprieštarauja, tačiau, teismo vertinimu, kaltinamojo teisė būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negali išimtinai priklausyti nukentėjusiojo subjektyviai suvokiamos neturtinės žalos dydžio. Nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualūs, todėl atskiro asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą gali būti adekvati ir neadekvati. Paskutiniu atveju reikalavimas gali tapti nepagrįsto praturtėjimo šaltiniu. Kad taip neatsitiktų, įstatymų leidėjas nustatė teismui prerogatyvą spręsti dėl teisingo neturtinės žalos dydžio nustatymo, įvertinant kilusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir kaip alternatyvią atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygą numatė bent dalinį savanorišką žalos atlyginimą. Šiuo atveju kaltinamasis savanoriškai sumokėjo nukentėjusiajam 150 EUR neturtinei žalai atlyginti, todėl laikytina, kad jis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto sąlygą. Kaltinamajam nėra būdingas priešingas teisei elgesys, jis sugeba laikytis nustatytų draudimų ir įpareigojimų, nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, todėl spręstina, kad ateityje A. P. laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. P. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Kaip jau minėta, byloje yra pateiktas kaltinamojo sutuoktinės I. P. prašymas perduoti A. P. jos atsakomybei pagal laidavimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad I. P. neteista, vieną kartą bausta administracine tvarka, tačiau pakankamai seniai – 2015 m., paskirta nuobauda negalioja, su kaltinamuoju yra susituokę, turi mažametę dukrą, dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigose. Teisiamojo posėdžio metu I. P. nurodė, kad sutuoktinio poelgį vertina neigiamai, teigė, kad pastebėjusi konfliktinę situaciją tarp savo sutuoktinio ir nukentėjusiojo išlipo iš automobilio ir sudrausmino konflikto dalyvius, tą patvirtino ir kaltinamasis bei nukentėjusysis. I. P. kalbėjo su kaltinamuoju apie įvykį, sakė, kad jis negerai pasielgė, šiuo metu jis padarė išvadas dėl tokio savo netinkamo elgesio. Teismas, įvertinęs I. P. kaip laiduotoją charakterizuojančią medžiagą, jos artimus santykius su sutuoktiniu, asmenines savybes, sprendžia, kad I. P. yra verta teismo pasitikėjimo ir tinkama laiduotoja, galinti daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, todėl yra pagrindas atleisti A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį I. P. atsakomybei. Įvertinus tai, kad laiduotoju prašanti būti I. P. kartu su kaltinamuoju augina mažametį vaiką, paties kaltinamojo atlyginimas nėra didelis, teismas sprendžia, kad laidavimas nustatytinas be užstato.

Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, A. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę, laiduotojos I. P. veiklos pobūdį bei asmenybę, paties baudžiamojo proceso kaltinamajam padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas 1 metų ir 6 mėnesių terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui.

Dėl civilinio ieškinio.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Byloje buvo pareikštas nukentėjusiojo G. P. civilinis ieškinys dėl 1 500 EUR neturtinės žalos priteisimo. Dėl padaryto nusikaltimo patirtos neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą įstatymų leidėjas yra palikęs bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalį).

Kaltinamasis su pareikšto civilinio ieškinio dydžiu nesutiko, nurodė, kad prašoma priteisti 1 500 EUR suma yra nepagrįstai didelė, sudaranti trijų mėnesių jo gaunamą atlyginimą. Kita vertus, kaltinamasis neprieštaravo sumokėti teismo priteistą neturtinę žalą. Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis neturtinę žalą kildina iš kaltinamojo veiksmų po eismo įvykio, teigė, kad pastarasis jam ne tik sudavė smūgį, dėl ko jis jautė fizinį skausmą, bet ir išplūdo. Dėl tokio kaltinamojo elgesio nukentėjusysis teigė jautęs stresą, jam atsirado nemiga, pykčio priepuoliai, sumušimas matėsi vizualiai, teigė, kad tai buvo viena iš atleidimo iš darbovietės priežasčių. Teismas neabejoja, kad po suduoto smūgio nukentėjusysis jautė skausmą ir sumušimo vieta buvo kurį laiką matoma (specialisto išvadoje nurodyta, kad medicininiuose dokumentuose buvo užfiksuotas 4x2 cm skersmens blyškiai rausvos spalvos odos paraudimas), todėl galėjo jaustis nesmagiai, pažemintas prieš aplinkinius taip pat darbe, todėl neabejotinai patyrė neturtinę žalą. Kita vertus, nukentėjusysis parodė, kad iš darbovietės buvo atleistas tik po dviejų savaičių, todėl mušimo žymė negalėjo būti pagrindine atleidimo iš darbo priežastimi. Nors nukentėjusysis nurodė, kad dėl sumušimo jam atsirado nemiga, pykčio priepuoliai, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (kreipimosi į gydytoją, medikamentų vartojimo ir pan.) jis nepateikė, atitinkamai darytina išvada, kad jei tokio pobūdžio pasekmės ir kilo, jos nebuvo itin ženklios. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys yra menkai individualizuotas, jame iš esmės nurodomos teisės normos ir teismų praktika sprendžiant civilinius ieškinius baudžiamosiose bylose, nurodomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje bendrąja prasme įtvirtinti neigiami išgyvenimai, kurie niekaip nedetalizuoti. Nukentėjusysis nepagrindė, nei kaip pasireiškė jo dvasinis sukrėtimas, nei kokie emociniai neigiami išgyvenimai ar kokius nepatogumus jautė, kas taip pat rodo, kad išgyvenimai nebuvo itin žymūs. Pastebėtina ir tai, kad būtent nukentėjusiojo kaltais veiksmais buvo sukeltas eismo įvykis, dėl ko vėliau ir kilo konfliktinė situacija, nukentėjusysis pripažino, jog po eismo įvykio su kaltinamuoju taip pat konfliktavo, pavadino jį „asilu“, kas rodo, jog analogiškas kaltinamojo elgesys negalėjo jo ypatingai sukrėsti. Taigi, įvertinus aukščiau nurodytas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, tai, kad nukentėjusiajam kūno sužalojimas nebuvo nustatytas, konstatuotas tik patirtas fizinis skausmas, bei tai, jog kaltinamasis jau atlygino nukentėjusiajam 150 EUR turtinę žalą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, bei analogiško pobūdžio bylose, kai nukentėjusiajam asmeniui yra sukeliamas vien fizinis skausmas, suformuota teismų praktika, kur neturtinė s žalos dydis svyruoja nuo 200 EUR iki 1 000 EUR (apeliacinės bylos Nr. 1A-148-498/2017, 1A-147-651/2017, 1A-381-594/2017, 1A-27-606/2017, 1A-583-843/2017, 1A-550-290/2017), darytina išvada, jog nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 200 EUR priteisimas (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, perduodant jį I. P. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nukentėjusiojo G. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš A. P. nukentėjusiojo naudai priteisti 200 EUR neturtinę žalą.

Išaiškinti A. P., kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti I. P., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.