Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje R. J., gim. (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos pilietis, neturintis išsilavinimo, nedirbantis, vedes, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 291 str. 1 d.

V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 5 klasiu išsilavinimo, nedirbantis, nevedes, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 292 str. 1 d. ,

Aprašomoji dalis

nustate:

R. J. buvo kaltinamas tuo, kad 2011 m. gegužes 9 d. apie 15.40 val. Šakiu rajone, Sudargo seniunijoje, Pukniu kaimo ribose, Valstybes sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Pagegiu rinktines Rociškiu užkardos saugomame pasienio ruože, neteisetai apeidamas pasienio kontroles punkta ir nenustatytoje kirtimui valstybes sienos vietoje pereidamas sausuma miško grioveli, kuris žymi Lietuvos Respublikos valstybes siena, perejo Lietuvos Respublikos valstybes siena iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities i Lietuvos Respublika, kur jo lauke V. J. ir gabeno, tai yra vede pesciomis, Lietuvos Respublikos teritorijoje apie 500 metru, kol juos, R. J. ir V. J., 2011 m. gegužes 9 d. 15.40 val. Šakiu rajone, tikslesne vieta nenustatyta, sulaike pasienio pareigunai.

V. J. buvo kaltinamas tuo, kad 2011 m. gegužes 9 d. 15.40 val. Šakiu rajone, Sudargo seniunijoje, Pukniu kaimo ribose, valstybes sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Pagegiu rinktines Rociškiu užkardos saugomame pasienio ruože gabeno, tai yra lydejo pesciomis, neteisetai valstybes siena perejusi užsienieti R. J., neturinti nuolatines gyvenamos vietos Lietuvos Respublikoje, kuris neteisetai apeidamas pasienio kontroles punkta ir nenustatytoje kirtimui valstybes sienos vietoje pereidamas sausuma miško grioveli, kuris žymi Lietuvos Respublikos valstybes siena, perejo Lietuvos Respublikos valstybes siena iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities i Lietuvos Respublika ir lydejo pesciomis Lietuvos Respublikos teritorijoje apie 500 metru, kol ji ir R. J. 2011 m. gegužes 9 d. 15.40 val. Šakiu rajone, tikslesne vieta nenustatyta, sulaike pasienio pareigunai.

R. J. tiek per apklausa ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 40-41), tiek apklaustas teisme savo kalte pripažino visiškai ir parode, kad 2011 m. gegužes 8 d. jis su draugais iškylavo miške, gere daug degtines ir buvo labai girtas. Kiek prisimena, jis su mergina buvo nueje toliau i miška, paskui užmigo. Atsibudes pamate, kad jis yra vienas ir nežinojo, kur randasi. Tada ejo nežinoma kryptimi ir sutiko žmogu, kuris jam pasake, kad jis yra Lietuvoje. Tas žmogus jam dave telefonu paskambinti V. J., kuris atejo jo pasitikti ir jie ejo keliu, kur juos sulaike pasienio pareigunai.

V. J. tiek per apklausa ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 19-20), tiek apklaustas teisme savo kalte pripažino visiškai ir parode, kad jam paskambino sunus (duomenys neskelbtini) ir pasake, kad gere su draugais ir jie ji paliko miške. Papraše, kad jis ji pasiimtu, nurode, kad yra Rociškese. Jis atvažiavo paisimti ir norejo palydeti iki muitines. Jis neturejo su savimi nieko ir jis atejo ji tik paimti, kad nuvestu i muitine. Jie kažkiek paejo ir juos sulaike pasienieciai. Jis nesuprato, kad padare blogai, bet dabar supranta. Jam tyreja sake, kad nereikejo eiti jo paimti. Sugyventine jam sake, kad (duomenys neskelbtini) yra jos sunus, bet oficialiai nera pripažines.

Liudytojas D. P. teismo posedžio metu nurode, kad kartu su patrule (duomenys neskelbtini) dirbo Rociškiu kaime. Pamate einancius du žmones. Iš pradžiu galvojo, kad darbininkai, bet pastebejo, kad yra tamsaus gymio. Sustojo, papraše dokumentu. Vienas pateike tapatybes kortele, o kitas nieko neturejo. Pristate i užkarda, kur rado vieno pasa. Po ilgu diskusiju pasake, kaip atsirado Lietuvoje, pasakojo ivairiai visiems ir skirtingai.

Liudytoja I. B. teismo posedžio metu nurode, kad dirbo Rociškiu užkardoje ir su pareigunu D. P. sulaike du asmenis tamsaus gymio. Vienas iš ju turejo tapatybes kortele, o kitas neturejo jokiu dokumentu. Vienas kalbejo lietuviškai, bet nerišliai. Sake, kad eina pas drauga. Mes pristateme juos i užkarda ir toliau teseme tarnyba.

Ivykio vietos apžiuros protokolas, kuriame nurodyta nusikaltimo padarymo vieta. (b.l. 2-4).

V. J. charakterizuojanti medžiaga (b.l. 28-30).

R. J. charakterizuojanti medžiaga (b.l. 48-52).

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtai irodymais nustatyta, kad R. J. budamas miške neblaivus pasiklydo ir nežinodamas kuria kryptimi eina perejo Lietuvos Respublikos valstybes siena. Veliau sužinojes, kad yra Lietuvos Respublikoje paskambino V. J. ir papraše pagalbos. V. J. atvyko i Rociškiu kaima ir noredamas palydeti R. J. iki pasienio punkto ejo su juo kartu keliu. Atsižvelgiant i byloje pateiktus ir ištirtus irodymus teismas konstatuoja, jog R. J. veiksmuose nera nusikaltimo, numatyto BK 291 str., sudeties, o V. J. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybes del nusikaltimo mažareikšmiškumo.

Del (duomenys neskelbtini) veiksmu

R. J. kaltinimai pateikti pagal BK 291 str. 1 d. p. (duomenys neskelbtini) pripažista, kad nesiorientuodamas ejo nežinoma kryptimi. Eidamas sutiko žmogu, kuris jam pasake, kad randasi Lietuvoje. BK 291 str. numatyta atsakomybe už neteiseta valstybes sienos perejima. Šio nusikaltimo objektyviosios puses požymiai yra tai, kad sienos perejimas yra neteisetas, kai tai daroma neturint paso, arba nors ir turint dokumenta, taciau pereinant siena nenustatytoje vietoje. Nusikaltimas laikomas baigtu neteisetai perejus valstybes siena. Kaip matyti, R. J. valstybes siena perejo mišku, tai yra nenustatytoje vietoje, tad jo veiksmuose yra nusikaltimo objektyviosios puses požymiai. Šio nusikaltimo subjektyviosios puses požymis yra tai, kad nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tycia, tai yra kaltininkui suvokiant, kad jis neteisetai pereina valstybes siena. Valstybes sienos pažeidimas del neatsargumo arba butinojo reikalingumo atveju nera nusikaltimas. Pagal byos duomenis matyti, jog R. J. apie tai, kad perejo valstybes siena sužinojo tik tada, kai Lietuvoje jam tai pasake sutiktas žmogus. Valstybes siena buvo kirsta asmeniui nesuvokiant, jog jis eina per valstybes siena. Duomenu apie tai, kad R. J. turejo ir galejo suvokti darantis nusikaltima nera. Kadangi byloje nera irodymu apie tai, kad R. J. galejo ir turejo suvokti einantis per valstybes siena, teismas, atsižvelgdamas i bendraji principa, jog visos abejones turi buti aiškinamos kaltininko naudai, konstatuoja, kad R. J. veiksmuose nera nusikaltimo subjektyviosios puses tycios, tai yra nusikaltimas buvo padarytas del neatsargumo – asmuo buvo neblaivus, pasiklydo miške. Nesant bent vieno iš nusikaltimo sudeties požymiu, asmuo negali buti pripažintas kaltu ir nuteisiamas. BPK 303 str. 5 d.1 p. nurodoma, kad teismas priima išteisinamaji nuosprendi, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymiu. Nurodytos aplinkybes patvirtina, kad R. J. veiksmuose nera jam inkriminuojamo nusikaltimo subjektyviosios puses požymiu, todel jis išteisintinas.

ATPK 205² str. numatyta atsakomybe už neatsargu valstybes sienos perejima. Kaip matyti, R. J. veiksmuose yra šio pažeidimo požymiu, tai yra jis neteisetai del neatsargumo perejo Lietuvos Respublikos valstybes siena, todel jo atžvilgiu pradetinas administracinis procesas del neteiseto valstybes sienos perejimo del neatsargumo pagal ATPK 205 ² str.

Del (duomenys neskelbtini) veiksmu

V. J. kaltinamas pagal BK 292 str. 1 d. už neteiseta užsieniecio gabenima Lietuvos Respublikoje. Kaip nurodoma kaltinime, V. J. gabeno, tai yra lydejo pesciomis, neteisetai valstybes siena perejusi R. J. apie 500 m Lietuvos Respublikos teritorijoje. BK 292 str. 1 d. numatytas apysunkis nusikaltimas, kurio objektyviosios puses požymiai yra asmenu, neteisetai perejusiu valstybes siena vedimas, vežimas Lietuvos teritorijoje. Subjektyviosios puses požymiai – nusikaltimas padaromas tiesiogine tycia. Asmuo suvokia, kad gabena žmones, kurie valstybes siena perejo ir Lietuvos Respublikoje yra neteiseti. Kaip matyti, V. J. veiksmuose formaliai yra nurodyto nusikaltimo požymiai, taciau teismas konstatuoja, kad šie veiksmai nelaikytini nusikalstamais del ju mažareikšmiškumo.

Motyvuojamoji dalis

BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padares nusikaltima asmuo gali buti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes, jeigu del padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitu nusikaltimo požymiu ypatumu veika pripažistama mažareikšme. Pagal BK 37 straipsni veika gali buti pripažistama mažareikšme tada, kai ji atitinka konkrecios nusikaltimo sudeties požymius, taciau iš esmes nedaro žalos baudžiamojo istatymo saugomoms vertybems ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti. Konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškuma, atsižvelgiama tiek i objektyviuosius (kokios baudžiamojo istatymo saugomos vertybes pažeistos ir ju pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kile padariniai), tiek i subjektyviuosius (tycios kryptingumas, motyvai) požymius. Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybemis, kiekvienu konkreciu atveju sprendžia teismas. Kartu pažymetina, kad atleisti asmeni nuo baudžiamosios atsakomybes del nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teise, bet ne pareiga (pavyzdžiui, kasacines nutartys Nr. 2K-427/2010, 2K-500/2010). Pagal Lietuvos Aukšciausiojo Teismo BK 37 straipsnio taikymo praktika, jei veika turi konkrecios nusikaltimo sudeties požymiu, taciau iš esmes nepadaro žalos baudžiamojo istatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams geriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo istatymo saugomoms vertybems (kasacine nutartis Nr. 2K-421/2007). Konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškuma, turi buti atsižvelgiama i visu veikos – objektyviuju ir subjektyviuju – požymiu išraiška konkreciame nusikaltime (kasacine nutartis Nr. 2K-86/2006). Objektyvusis veikos mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad nusikalstama veika nesukele žalos baudžiamojo istatymo saugomoms vertybems arba padaryta žala nežymi. Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tycios kryptinguma, jo tikslus. Padarytos veikos mažareikšmiškumas ir nepavojingumas yra vertinamieji požymiai. Tokiu atveju turi reikšmes žalingu padariniu dydis, dalykas, i kuri buvo kesintasi, nusikaltimo padarymo budas, salygos ir aplinkybes, kaltes forma, tycios kryptingumas, motyvai, tikslai.

Kaip jau buvo nurodyta, V. J. veiksmai formaliai atitinka jam inkriminuojamo nusikaltimo sudeti, nes suvokdamas, jog R. J. neteisetai yra Lietuvos Respublikoje, ji lydejo valstybes teritorijoje, taciau šiais veiksmai nebuvo padaryta žala istatymu saugomoms vertybems. V. J. lydedamas R. J. nesieke pažeisti nustatyta valdymo tvarka, jo motyvas buvo padeti savo pažistamam asmeniui. Patys atsakomyben traukiami asmenys teigia, kad jie yra tevas ir sunus, taciau nera tai patvirtinanciu duomenu, todel laikytina, kad ši aplinkybe neirodyta. Ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posedžio metu R. J. ir V. J. nurode, kad jie norejo eiti i pasienio punkta, kad R. J. galetu grižti i namus Rusijos Federacijoje. Šios ju nurodytos aplinkybes nebuvo nugincytos, todel teismas laiko, kad tai buvo ju ejimo per Lietuvos Respublikos teritorija tikslas. Taigi atsižvelgiant i nurodyta, matyti, kad V. J. vedimas asmens, kuris buvo neteisetai Lietuvos Respublikoje, buvo salygojimas ne savanaudišku asmeniniu tikslu, o jie ketino ivykdyti savo pareiga. Taip pat butina atsižvelgti i tai, kad V. J. padejo ne nelegalams, kurie ketino dar karta pereiti valstybes siena, o asmeniui, kuris pats del neatsargumo pateko i Lietuva ir praše pagalbos, noredamas sugrižti i savo namus. Šios aplinkybes parodo, kad V. J. atlikti veiksmai nebuvo salygojami piktybiškumo ir savanaudiškumo, siekiant padeti Lietuvos Respublikoje nelegaliai esantiems asmenims, o tai buvo siekis padeti pažistamam asmeniui, netycia patekusiam i Lietuvos Respublika. Be to, teismas atsižvelgia i tai, kad R. J. ir V. J. yra neteisti ir nebausti administracine tvarka Lietuvos Respublikoje, kas taip pat patvirtina šiu asmenu nepiktybiškuma ir laikymasi istatymu. Atsižvelgdamas i nurodyta teismas konstatuoja, jog V. J. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybes del nusikaltimo mažareikšmiškumo. BPK 303 str. 4 d. nurodoma, kad nustacius BK 37 str. numatyti pagrindai baudžiamoji byla nutrauktina.

BPK 309 str. nurodoma, kad suimta išteisintaji ar nuteistaji teismas nedelsdamas paleidžia iš suemimo teismo posedžiu saleje, kai tokiam asmeniui paskelbiamas išteisinamasis nuosprendis bei nuosprendis, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla ir atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybes. Atsižvelgiant i nurodytus istatymo reikalavimus, R. J. ir V. J. nedelsiant paleistini iš suemimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273, 297-298, 301-308 str. str., teismas, -

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. J. išteisinti del nusikalstamos veikos, numatytos BK 291 str. 1 d., padarymo, nepadarius veikos, turincios nusikaltimo požymiu.

V. J., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 37 str. nuostatomis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybes del nusikaltimo mažareikšmiškumo ir byla nutraukti.

R. J. ir V. J. nedelsiant paleisti iš suemimo teismo posedžiu saleje.

R. J. pradeti administracini procesa pagal ATPK 205² del neteiseto valstybes sienos perejimo del neatsargumo.

Nuosprendis per 20 dienu nuo jo paskelbimo gali buti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skunda paduodant Šakiu rajono apylinkes teismui.

Nuorašas tikras.