- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-15
- Bylos Nr.
- 2-447/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Kazys Kailiūnas, Virginija Čekanauskaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kauno skalbykla“
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Vilniaus miesto universitetinei ligoninei
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Banga plius“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno skalbykla“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 4 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-1636-178/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno skalbykla“ ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Vilniaus miesto universitetinei ligoninei dėl viešojo pirkimo komisijos sprendimo panaikinimo. Trečiasis asmuo byloje uždaroji akcinė bendrovė „Banga plius“.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovo UAB „Kauno skalbykla“ atstovas pareikštu ieškiniu prašė panaikinti VšĮ Vilniaus miesto universitetinės ligoninės viešojo pirkimo komisijos sprendimą, kuriuo konkurso dalyvio UAB „Kauno skalbykla“ pasiūlymas atmestas kaip neatitinkantis Konkurso sąlygų 10.5.2. punkto reikalavimų, bei sprendimą dėl preliminarios pasiūlymų eilės sudarymo, taip pat įpareigoti VšĮ Vilniaus miesto universitetinės ligoninės viešojo pirkimo komisiją toliau nagrinėti UAB „Kauno skalbykla“ pateiktą pasiūlymą ir sudaryti naują preliminarią pasiūlymų eilę.
Ieškovo atstovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti pirkimo procedūras iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Ieškovo atstovas nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bylą išnagrinėjus iš esmės ir nusprendus, jog atsakovas pažeidė viešųjų pirkimų principus, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes atsakovas gali sudaryti viešojo pirkimo paslaugų sutartį, todėl ieškovo pasiūlymas net ir pripažinus, kad atsakovas pažeidė viešojo pirkimo principus nebegalės būti nagrinėjamas toliau. Atsakovas pažeidžia viešąjį interesą, o tai taip pat sudaro pagrindą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 4 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Nutartyje pažymėta, kad atsakovas yra specifinis juridinis asmuo - ligoninė. Jo pagrindinė veikla yra gydymo paslaugų teikimas. Tokių paslaugų tinkamam atlikimui inter alia būtina užtikrinti sanitarijos-higienos taisyklių laikymąsi. Tam perkamos paslaugos, užtikrinant viešąjį interesą, turi būti teikiamos nepertraukiamai. Iš pateiktų konkurso sąlygų 9.19 punkto matyti, kad tiekėjas turi teikti perkamas paslaugas jau nuo 2010 m. sausio 1 d., todėl yra pagrindas manyti, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, t. y. suteikus prioritetą tik vieno iš tiekėjų intereso užtikrinimui, atsakovas apskritai netrumpą laiko tarpą gali likti be paslaugų, kurių pirkimui paskelbtas konkursas. Tokiu atveju būtų sutrikdyta normali atsakovo veikla teikiant saugias ir kokybiškas gydymo paslaugas, t. y. būtų pažeistas viešasis interesas. Teismas, nors ir sutikdamas su ieškovo argumentu, kad viešieji pirkimai yra susiję su viešuoju interesu, nusprendė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kur kas labiau pažeistų viešąjį interesą, nes liestų ne tik atsakovą, bet daugelį besigydančių žmonių, negu šių priemonių netaikymas. Be to, ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bet esant ieškovui palankiam teismo sprendimui, jis savo pažeistas teises gali apginti kitomis įstatymų leistinomis priemonėmis (pvz. reikalauti žalos atlyginimo).
Šalies argumentai
Ieškovo UAB „Kauno skalbykla“ atstovas atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – sustabdyti viešojo pirkimo sutarties, sudarytos 2009 m. gruodžio 29 d. tarp VšĮ Vilniaus miesto universitetinės ligoninės ir UAB „Banga plius“, vykdymą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovas, rengdamas konkurso sąlygas, turėjo imtis visų įmanomų priemonių, kad viešojo paslaugų pirkimo sutartis būtų sudaryta Konkurso sąlygose nustatytais terminais. Atsakovas turėjo įvertinti tai, kad ieškovas įgijo 5 dienų terminą pateikti pretenziją, t.y. galutinė pretenzijos pateikimo data – 2009 m. gruodžio 21 d. Atsakovas ieškovo pretenziją išnagrinėjo ir atsakė į ją 2009 m. gruodžio 22 d. Paskutinė diena ieškovui paduoti ieškinį buvo 2010 m. sausio 1 d., o iki šio termino pabaigos jis neturėjo teisės sudaryti viešųjų paslaugų pirkimo sutartį. Atsakovas sutartį sudarė 2009 m. gruodžio 29 d., t.y. pažeisdamas Viešųjų pirkimo įstatymo nustatytus terminus.
2. Atsakovas iki konkurso paskelbimo buvo sudaręs pirkimo sutartį dėl analogiškų paslaugų pirkimo su UAB „Banga plius“, todėl teismo motyvas, jog atsakovas apskritai gali likti netrumpą laiko tarpą be paslaugų, kurių pirkimui paskelbtas konkursas, yra nepagrįstas.
3. Teismas turi įvertinti, ar pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, perkančioji organizacija nebus tokioje padėtyje, jog negalės įsigyti prekių, paslaugų ar darbų, kuriems paskelbtas konkursas. Teismas taip pat turi atsižvelgti į tai, ar atsisakius pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones tiekėjo, kuris kreipėsi į teismą, pasiūlyta kaina nėra mažesnė už atsakovo kainą. Ieškovo pasiūlymo kaina yra 0,94 Lt be PVM mažesnė už atsakovo pasiūlytą kainą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo, turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad ieškovo pasiūlyta kaina yra mažesnė už atsakovo pasiūlytą kainą, kad atsakovas tokiomis paslaugomis konkursas skelbia periodiškai, todėl esant ginčui net ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovas šias paslaugas galėtų pirkti iš tiekėjo, su kuriuo yra sudaręs sutartį,
Atsiliepimas
Atsakovas VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė atsiliepimu į ieškovo UAB „Kauno skalbykla“ atskirąjį skundą prašo ieškovo skundo netenkinti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymima, kad ieškovas atskiruoju skundu prašo išspręsti klausimą, kuris pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo nagrinėtas. Atsakovas su UAB „Banga plius“ 2009 m. gruodžio 28 d. pasirašė Skalbimo ir cheminio valymo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. S1-479, tačiau ieškovas neprašo sustabdyti šios datos sutarties vykdymo. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir gydymo įstaigą palikus be būtinųjų paslaugų viešasis interesas būtų pažeistas labiau, negu galimai ieškovo interesai netaikius tokių priemonių.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas spręstinas vadovaujantis apelianto (ieškovo) atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).
Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašą numato CPK 145 straipsnio 1 dalis, kurios 13 punkte taip pat nustatyta, kad teismas gali imtis tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kurios numatytos kituose įstatymuose ir kurių nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 95 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas taiko laikinąją apsaugos priemonę – pirkimo procedūrų sustabdymą, vadovaudamasis ekonomiškumo principu. Tiekėjo teisėtų interesų gynimo požiūriu teisė prašyti sustabdyti pirkimo procedūras yra svarbi, nes pagal VPĮ 7 straipsnio 3 dalies 1 punktą viešasis pirkimas laikomas pasibaigusiu, kai sudaroma pirkimo sutartis arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas. Viešojo pirkimo procedūrų sustabdymas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, yra tiekėjo interesų gynimo priemonė, taikytina pareiškus teisme ieškinį dėl viešojo pirkimo procedūrų pažeidimų, kol tos procedūros dar nėra baigtos. Pasibaigus viešojo pirkimo procedūroms, išnyktų teisinis pagrindas taikyti priemonę, numatytą VPĮ 95 straipsnio 3 dalyje, nes toks procesinis veiksmas pasidarytų teisiškai bereikšmis.
Teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų taikymas pažeistų teisingumo principą, o valstybės taikomos poveikio priemonės būtų neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimui bei neatitiktų siekiamų teisėtų tikslų, akivaizdžiai varžytų asmens teises labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, būtų pažeista interesų pusiausvyra bei socialinio gyvenimo stabilumas, t. y. laikinosios apsaugos priemonės netaikomos, jeigu, pripažįstant vieno asmens interesus, būtų paneigti kito (kitų) asmens (-ų) teisėti interesai ir būtų pažeistas viešasis interesas.
Viešasis interesas apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę. Vadinasi, jeigu konkrečioje byloje taikytinos ar jau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro ar gali daryti žalą visuomenei, jos daliai, daryti neigiamą įtaką žmonių gerovei, teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-658/2007, 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-832/2009).
Iš bylos išskirtos atskirojo skundo medžiagos matyti, kad viešasis konkursas susijęs su VšĮ Vilniaus miesto universitetinei ligoninei būtinų skalbimo ir cheminio valymo paslaugų pirkimu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad vykdomas pirkimas susijęs su viešuoju interesu. Laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas šioje byloje yra pirmiausia susijęs su viešo intereso apsaugos užtikrinimu ir tik užtikrinus viešą interesą reikėtų spręsti, kiek tai gali turėti įtakos siekiant ieškovo ir atsakovo tarpusavio interesų pusiausvyros išlaikymo. Bylos aplinkybių pagrindu kolegija daro išvadą, kad būtent laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo konkrečiu atveju neužtikrintų viešojo intereso apsaugos, pažeistų teisingumo principą, o valstybės taikomos poveikio priemonės būtų neproporcingos (neadekvačios) ir neatitiktų teisėtų visuomenės tikslų. Be skalbimo ir cheminio valymo paslaugų ligoninė būtų nepajėgi normaliai dirbti ir teikti tinkamas sveikatos priežiūros paslaugas visa reikiama apimtimi.
Ieškovas pareikštu ieškiniu prašė panaikinti VšĮ Vilniaus miesto universitetinės ligoninės viešojo pirkimo komisijos sprendimą, kuriuo konkurso dalyvio UAB „Kauno skalbykla“ pasiūlymas atmestas kaip neatitinkantis Konkurso sąlygų 10.5.2 punkto reikalavimų, bei sprendimą dėl preliminarios pasiūlymų eilės sudarymo, įpareigoti VšĮ Vilniaus miesto universitetinės ligoninės viešojo pirkimo komisiją toliau nagrinėti UAB „Kauno skalbykla“ pateiktą pasiūlymą ir sudaryti naują preliminarią pasiūlymų eilę, taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti pirkimo procedūras iki teismo sprendimo priėmimo dienos (b. l. 3-10). Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – sustabdyti paslaugų pirkimo sutarties, sudarytos 2009 m. gruodžio 29 d. tarp VšĮ Vilniaus miesto universitetinės ligoninės ir UAB „Banga plius“, vykdymą (b. l. 14-19). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas atskirajame skunde reiškia reikalavimą, kurio nebuvo pareiškęs pirmosios instancijos teisme. Atskirajame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą arba atskirą procesinį klausimą pirmosios instancijos teisme (CPK 312, 338 str.). Be to, atsakovo skunde reiškiamas reikalavimas iš esmės nėra susijęs su ieškinyje pareikštais materialiaisiais reikalavimais, nes nėra duomenų jog atsakovas būtų pareiškęs reikalavimą, susijusį su atsakovo atsiliepime nurodyta 2009 m. gruodžio 28 d. skalbimo ir cheminio valdymo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartimi (b. l. 23, 38-39).
Nagrinėjamu atveju sprendžiamas tik procesinio teisinio pobūdžio klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių byla iš esmės nėra nagrinėjama. Skundo argumentai dėl konkurso dalyvių pasiūlytų paslaugos kainų dydžio nėra šios apeliacijos dalykas, o gali būti svarbūs bylą nagrinėjant iš esmės.
Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl paslaugų pirkimo sutarties sudarymo teisėtumo ir pagrįstumo (įskaitant ir Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų dėl sutarties pasirašymo termino galimo pažeidimo aspektu) galės būti vertinamos apeliantui pasinaudojus teise reikšti materialaus teisinio pobūdžio reikalavimus (pvz., reikalavimą dėl žalos atlyginimo Viešųjų pirkimų įstatymo (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1673 red.) 96 straipsnio pagrindu). Galimas ieškinys dėl viešojo pirkimo procedūrų vykdymo gali būti siejamas ir su materialaus pobūdžio reikalavimu dėl paslaugų pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Todėl teisėjų kolegija, spręsdama procesinio pobūdžio klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo teisėtumo ir pagrįstumo, neanalizuoja skundo teiginių, kurie siejami su viešųjų paslaugų pirkimo sutarties sudarymo terminų pažeidimu. Argumentai, ar teisėtai VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė sudarė pirkimo sutartį, ar ją sudarant nebuvo pažeistos viešųjų pirkimų procedūros ir įstatyme reglamentuoti tokios sutarties pasirašymo terminai, nėra šios apeliacijos dalykas.
Iš bylos išskirtos atskirojo skundo medžiagos matyti, kad naujasis tiekėjas paslaugas turėjo pradėti teikti nuo 2010 m. sausio 1 d. Ankstesnė paslaugų pirkimo sutartis buvo sudaryta iki 2009 m. gruodžio 31 d. (b. l. 22). Jai pasibaigus nebuvo teisinio pagrindo toliau teikti paslaugas, t.y. tam ir buvo paskelbtas pirkimo konkursas, todėl negalima sutikti su skundo motyvais, jog net ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovas šias paslaugas galėtų pirkti iš tiekėjo, su kuriuo buvo sudaręs sutartį. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovas nuo 2010 m. sausio 1 d. iki laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo pabaigos galėjo likti be jo veiklai būtinų paslaugų, kurių pirkimui paskelbė konkursą, nes pagal ankstesnę sutartį tokios paslaugos buvo teikiamos iki 2009 m. gruodžio 31 d. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai atsižvelgė į šias aplinkybes.
Išdėstytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis, kuria teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra nepagrįsta ir/ar neteisėta. Apelianto atskirojo skundo motyvais skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329, 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
n utaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.