- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-23
- Bylos Nr.
- eA-2173-525/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00154-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Audrius Bakaveckas, Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini), F. S., Z. S., I. S., M. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų (duomenys neskelbtini) piliečių F. S., Z. S., I. S., F. S. ir M. S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų F. S., Z. S., I. S., F. S. ir M. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjai F. S., Z. S., I. S., nepilnamečiai F. S. ir M. S., atstovaujami įstatyminės atstovės F. S. (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2024 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. 24M103939, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjams pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas), ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjų paskesnį prieglobsčio prašymą.
2. Pareiškėjai nurodė, kad paskesnį prieglobsčio prašymą jie grindė baime patirti persekiojimo veiksmus, nes rinkimų metu pareiškėja F. S. (toliau – ir pareiškėja) balsavo už (duomenys neskelbtini) partiją (toliau – ir TIAP) bei kitas moteris skatino balsuoti už nurodytą partiją, nes tikėjosi galėsianti laisvai dėvėti hidžabą, dėl to susilaukė pareigūnų grasinimų būti įkalinta, taip pat pareigūnai reikalavo išduoti jos sutuoktinio buvimo vietą, nurodant, kad tiek ji, tiek jos vyras įtraukti į „juodąjį sąrašą“. Dėl nešiojamo hidžabo kilmės valstybėje pareiškėja jau buvo policijos pareigūnų įspėta ir sulaikyta (pareiškėja nurodė, kad yra musulmonė ir negali vaikščioti be musulmonų drabužių). Pareiškėja taip pat bijo, kad dėl to, jog pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvoje suteikimo, ji patirs papildomas persekiojimo rizikas kilmės šalyje, o jos vaikai Z. S., I. S., F. S., M. S. (toliau – ir pareiškėjos vaikai) bijo patirti persekiojimo veiksmus dėl tėvų veiksmų.
3. Pareiškėjai paaiškino, kad TIAP veikla (duomenys neskelbtini) yra uždrausta, partijos nariai kaltinami organizavimu ir dalyvavimu nusikalstamose organizacijose, masiniais kvietimais smurtiniais veiksmais keisti konstitucinę santvarką (duomenys neskelbtini), religinės nesantaikos šalyje skatinimu. Pareiškėjų teigimu, atsakovas nesurinko jokios kilmės valstybės informacijos apie rinkimus, TIAP partijos šalininkus ir asmenų, balsavusių už TIAP, patirtus persekiojimo veiksmus dėl partijos palaikymo. Nesurinkus šios aktualios kilmės valstybės informacijos, nebuvo užtikrintas pareiškėjos pasakojimo patikimumo ir abejonės privilegijos principo vertinimas.
4. Pareiškėjų vertinimu, jų pateiktas pasakojimas yra suderinamas su atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija, todėl turėjo būti vertinamas kaip nustatytas faktas. Atsakovui, netinkamai įvertinus kitą pareiškėjos pasakojimo dalį – dėl TIAP palaikymo, balsavimo už ją bei skatinimo kitas moteris už ją balsuoti – liko neįvertinta pareiškėjų pasakojimo dalis dėl patirto persekiojimo ir grasinimų pareiškėjai ir jos vaikams grįžimo į kilmės valstybę atveju. Atsakovas nesurinko kilmės valstybės informacijos apie asmenų, grąžintų į (duomenys neskelbtini) po prieglobsčio nesuteikimo, padėtį ir valdžios institucijų požiūrį į juos. Nesurinkus nurodytos informacijos, nebuvo užtikrintas ir objektyvus pareiškėjų prieglobsčio prašymų vertinimas.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjų teigimu, atsakovo Sprendimas yra neteisėtas, nes ji? priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvu? visu? aplinkybių įvertinimą bei Sprendimo pagrįstumą.
Atsiliepimas
6. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
7. Atsakovas nurodė, kad Departamentas konstatavo esminius pareiškėjų pasakojimų prieštaravimus, trūkumus ir jų abstraktumą. Pareiškėja nepateikė detalių, kaip ji ragino moteris balsuoti už TIAP, apsiribojo tik trumpais, bendro pobūdžio paaiškinimais, painiojosi parodymuose apie jos pusbrolio Z. S. veiklą TAIP, iš pradžių teigdama, kad jis buvo partijos narys, vėliau, kad jis tik rėmė partiją. Pareiškėja teikė Departamentui tikrovės neatitinkančią informaciją, kelis kartus keitė prašymo suteikti prieglobstį motyvus, jos pasakojimai buvo prieštaringi, nenuoseklūs ir abstraktūs, todėl pareiškėjos atveju negali būti taikoma abejonės privilegija ir jos pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymu.
8. Atsakovas teigė, kad nagrinėdamas pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį surinko ir ištyrė aktualią, su pareiškėjų individualia situacija susijusią informaciją. Departamentas surinko kilmės valstybės informaciją apie (duomenys neskelbtini) vykdomus balsavimus ir nustatė, kad rinkėjai (duomenys neskelbtini) balsuoja slaptai, naudodamiesi balsavimo kabinomis, siekiant užtikrinti jų pasirinkimo konfidencialumą. Atsakovas vertino, kad pareiškėjos teiginiai, jog jai buvo daromas spaudimas dėl balsavimo už opozicinę partiją, nėra tikėtini.
9. Atsakovas pažymėjo, kad taip pat nėra pagrįsti pareiškėjos teiginiai apie patiriamą spaudimą dėl hidžabo dėvėjimo, nes pareiškėjos pasakojimai apie epizodus, kuomet ji asmeniškai susidurdavo su apribojimais dėl hidžabo dėvėjimo, yra abstraktūs. Pareiškėjos ir jos dukters Z. S. pateiktos nuotraukos nepagrindė prielaidos, jog (duomenys neskelbtini) ir išvykus iš kilmės šalies jos dėvėjo hidžabus, dėl kurių galėjo sulaukti priekaištų iš pareigūnų. Atsakovo teigimu, tikėtina, kad iki atvykimo į Lietuvą pareiškėja ir jos dukra hidžabų bei kitų religinių drabužių nedėvėjo, o jų argumentai dėl hidžabų dėvėjimo vertintini kaip gynybinė pozicija.
10. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai paskesniame prieglobsčio prašyme nepateikė naujos esminės informacijos arba duomenų, dėl kurių labai padidėtų tikimybė, kad jie gali atitikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 ar 87 straipsnyje nustatytus prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijus. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjams kiltų reali rizika patirti veiksmus, kurie savo forma, pobūdžiu ir pasekmėmis atitiktų persekiojimo veiksmų apibrėžimą. Prašymo suteikti prieglobstį skubos tvarka nagrinėjimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjams grėstų kankinimai arba mirties bausmė.
II.
11. Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 21 d. sprendimu atmetė pareiškėjų skundą.
12. Teismas byloje nustatė, kad pareiškėjai yra (duomenys neskelbtini) piliečiai. Pareiškėja su vyru 2022 m. balandžio 7 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame nurodė, jog (duomenys neskelbtini) buvo sunku gyventi, trūko pinigų, todėl išvyko į Lvivą, Ukrainoje, kur vyras dirbo statybininku, o ji melžėja. Prasidėjus karui pareiškėja su vyru ir vaikais išvyko į Baltarusijos Respubliką, iš ten norėjo patekti į Lenkijos Respubliką, tačiau buvo neįleisti. Baltarusiams pamačius, jog jie turi Ukrainos vizą, pareiškėja su vyru ir vaikais buvo atvežti iki upelio Lietuvos Respublikos pasienyje ir jiems buvo liepta eiti į Lietuvos pusę. Departamentas 2022 m. birželio 2 d. priėmė sprendimą Nr. 22M1774 nesuteikti pareiškėjai, jos vaikams ir sutuoktiniui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos. Minėtas sprendimas buvo apskųstas teismui (pareiškėjos sutuoktinio prašymas dėl prieglobsčio suteikimo buvo išskirtas nagrinėti į atskirą bylą, nes pareiškėjos sutuoktiniui buvo iškelta baudžiamoji byla dėl smurto prieš pareiškėją ir ji dėl to negalėjo teikti objektyvių paaiškinimų). Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m lapkričio 30 d. sprendimu panaikino Departamento 2022 m. birželio 2 d. sprendimą. Departamentas pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjų prašymą ir 2024 m. balandžio 5 d. priėmė sprendimą Nr. 24M21679, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti juos iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos dienos, įvesti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi trejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, neuždrausti pareiškėjos vaikams atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjai 2024 m. rugpjūčio 21 d. pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kurio Departamentas ginčijamu Sprendimu netenkino.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas nurodė, kad paskesnį prieglobsčio prašymą pareiškėjai grindė baime kilmės valstybėje patirti persekiojimo veiksmus, nes: rinkimų metu pareiškėja balsavo už TIAP ir kitas moteris ragino balsuoti už TAIP; pareiškėja ir jos dukra Z. S. nešioja hidžabą, dėl kurio dėvėjimo kilmės šalyje buvo persekiotos pareigūnų; pareiškėjai kreipėsi su prašymu dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir dėl to kilmės valstybėje gali sulaukti nepageidaujamo dėmesio, pareiškėjos sutuoktinis ir jo šeima yra nusiteikę prieš ją dėl to, kad pareiškėja kreipėsi į teismą dėl prieš ją sutuoktinio panaudoto smurto; pareiškėjos vaikai baiminasi dėl persekiojimo, susijusio su jų tėvų veiksmai kilmės šalyje.
14. Teismas pažymėjo, kad apklausų metu pareiškėja nepateikė jokių detalių, kokiais veiksmais pasireiškė jos raginimas balsuoti už TIAP. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėja patikslino, kad ji nėra TIAP narė, jos raginimas balsuoti už TIAP nebuvo susijęs su aukų piniginių lėšų pavidalu TAIP naudai rinkimu. Pareiškėja detaliau pasisakė tik dėl 2015 metais ir 2021 metais patirto spaudimo dėl opozicinės TIAP palaikymo.
15. Teismas akcentavo, kad pareiškėjams 2021 metais nebuvo sudarytos kliūtys išvykti iš (duomenys neskelbtini), prieš juos nebuvo panaudota prievarta, kas leidžia daryti prielaidą, jog kilmės valstybėje pareiškėjai nelaikytini grėsmę keliančiais asmenimis. Teismas sutiko su Departamento vertinimu, kad teiginiai apie patiriamą spaudimą pareiškėjai palaikant opozicinę partiją bei pateikus prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvoje, nėra tikėtini. Pareiškėjų nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jų pačių subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais.
16. Teismas nurodė, kad paskesnio prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu Departamentas vertino grėsmes dėl apribojimo viešose vietose dėvėti hidžabą ir nustatė, kad (duomenys neskelbtini) draudimas dėvėti hidžabą grindžiamas saugumo situacija, bei konstatavo, kad veiksmai, kuriuos patirtų pareiškėja ir jos dukros grįžusios į kilmės valstybę, nėra pakankamai rimti savo pobūdžiu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą, todėl neatitinka ,,persekiojimo“ veiksmų apibrėžimo ir šiuo aspektu nėra pagrindo joms suteikti pabėgėlio statusą.
17. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kurie įrodytų ne tik tikėtiną pareiškėjų baimę, jog grįžus į (duomenys neskelbtini) jiems grėstų pavojus patirti smurtą iš tėvo ir / ar jo šeimos. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta realios rizikos, kad pareiškėjos sutuoktinis ar jo giminaičiai smurtaus prieš pareiškėją ar jos vaikus. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-53-1072/2024 pagrindžia tik tai, jog pareiškėjos sutuoktinis buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už smurto atvejus prieš pareiškėją ir vaikus nuo 2022 m. balandžio 8 d. iki 2022 m. gegužės 9 d. jiems būnant Lietuvoje, o ne gyvenant (duomenys neskelbtini), ir tai neįrodo, jog pareiškėjos sutuoktinis visą pareiškėjos nurodytą laiką smurtavo prieš ją ar vaikus. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad smurtautojas nėra valstybė ar jos institucija.
18. Teismas sprendė, kad tyrimo metu nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios lemtų prielaidą, jog pareiškėjams jų gyvenamojoje vietoje grėstų ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Atsakovas tinkamai ištyrė prieglobsčio prašymo tyrimo metu surinktą medžiagą ir pagrįstai nusprendė netaikyti abejonės privilegijos principo bei padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
19. Teismas vertino, kad byloje nėra pagrįstų duomenų, jog pareiškėjai galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėse bus kankinami, su jais bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jų orumas, arba jie galėtų tokiu būdu būti baudžiami. Teismas sprendė, kad Departamentas, atsižvelgdamas į surinktus duomenis, neturėjo pagrindo konstatuoti esant pagrįstos tikimybės, kad grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju pareiškėjams grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai – kankinimai arba mirties bausmė, t. y. pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.
20. Teismas darė išvadą, kad Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, motyvų išdėstymas yra aiškus ir adekvatus, nustatytos visos reikšmingos ir esminės faktinės aplinkybės, jos yra susietos su taikomomis teisės normomis, priimant Sprendimą buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo Sprendimą panaikinti.
III.
21. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 21 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
22. Pareiškėjai teigia, kad Departamentas Sprendime nurodė tik teisinį sprendimo priėmimo pagrindą, tačiau iš Sprendimo turinio nėra aišku, kuo konkrečiai remiantis Departamentas padarė išvadą, jog pareiškėjai nepateikė naujų ir esminių prieglobsčio prašymo motyvų.
23. Pareiškėjai pažymi, kad apklausos metu buvo užduoti pasikartojantys klausimai, kuriais nebuvo įsigilinta į pareiškėjų situaciją. Nebuvo apklaustas liudytojas (pareiškėjos pusbrolis Z. S.) ir neįvertinta į bylą pateikta medžiaga. Departamentas Sprendime nesurinko jokios kilmės valstybės informacijos apie rinkimus, TIAP šalininkus ir asmenų, balsavusių už nurodytą partiją, patirtą persekiojimą. Nesurinkus aktualios kilmės valstybės informacijos, nebuvo užtikrintas pareiškėjų pasakojimo patikimumo ir abejonės privilegijos principo vertinimas.
24. Pareiškėjai teigia, kad jų pateikti duomenys patvirtina, jog kilmės valstybėje jie yra persekiojami dėl nenustatytų politinių įsitikinimų, pareiškėjai, norėdami grįžti į kilmės valstybę, bus suimti, kilmės valstybėje jie neturi ir neturės jokių teisių. Pareiškėjų pateiktas pasakojimas dėl hidžabo dėvėjimo yra suderinamas su atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija, todėl turėjo būti pripažintas nustatytu faktu.
25. Pareiškėjai laikosi pozicijos, kad paskesniame prieglobsčio prašyme išdėstytos naujai paaiškėjusios aplinkybės patvirtina, jog jie atitinka nustatytus kriterijus pabėgėlio statusui gauti, todėl Departamentas nepagrįstai netenkino jų prašymo. Tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų, jog Departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjams pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, turi būti patikrinta ir kita skundžiamo sprendimo dalis, t. y. dėl papildomos apsaugos pareiškėjams nesuteikimo.
Atsiliepimas
26. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
27. Atsakovas nurodo, kad jis ginčijamame Sprendime tinkamai nustatė pareiškėjų paskesnio prieglobsčio prašymo motyvus. Sprendime buvo detaliai aptarti ir įvertinti pareiškėjų pasakojimai ir pateikti įrodymai bei pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjai nepateikė naujos esminės informacijos arba duomenų, dėl kurių labai padidėja tikimybė, kad jie gali atitikti prieglobsčio suteikimo kriterijus.
28. Atsakovas teigia, kad paskesnio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas apsiriboja naujos esminės informacijos, kuri nebuvo žinoma nagrinėjant ankstesnį prašymą, vertinimu, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjų pateikti motyvai ir įrodymai nepaneigė ankstesnio Departamento sprendimo, kuriuo pareiškėjams nebuvo suteikta prieglobstis Lietuvoje.
29. Atsakovas pažymi, kad Departamento darbuotojai atliko išsamias ir detalias pareiškėjų apklausas, jiems (pareiškėjams) buvo suteikta galimybė laisvai ir nevaržomai pateikti savo pasakojimus ir motyvus, kuriais jie grindė paskesnį prieglobsčio prašymą. Departamentas dėjo pastangas ir siekė apklausti pareiškėjos pusbrolį Z. S.: 2024 m. gruodžio 27 d. buvo suorganizuota jo nuotolinė apklausa (užsakytas tadžikų kalbos vertėjas, nusiųsta prisijungimo prie nuotolinės apklausos nuoroda), tačiau Z. S. prie apklausos neprisijungė, teigdamas, kad nemoka prisijungti. Tą pačią dieną Departamento darbuotojas nusiuntė Z. S. elektroninį laišką, prašydamas pateikti atsakymus raštu, tačiau iki Sprendimo priėmimo Z. S. atsakymų Departamentui neatsiuntė.
30. Atsakovo vertinimu, Departamentas, priimdamas Sprendimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų ir priėmė pagrįstą bei teisėtą Sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti pareiškėjų (duomenys neskelbtini) piliečių F. S., Z. S., I. S., F. S. ir M. S. skundo reikalavimai panaikinti Departamento 2024 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. 24M103939, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjams pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjų paskesnį prieglobsčio prašymą, pagrįstumo ir teisėtumo.
32. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir laikosi pozicijos, jog tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas nepakankamai išnagrinėjo pareiškėjų individualią situaciją, nenustatė visų aplinkybių, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, jog pareiškėjai dėl jų paaiškintų aplinkybių nebuvo ir nebus persekiojami savo kilmės valstybėje bei kad jie neatitinka papildomos apsaugos kriterijų.
33. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdama pareiškėjų apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
34. Ginčui aktualius teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse (Įstatymo 86 str. 1 d.).
35. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).
36. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjai savo prašymą suteikti prieglobstį grindžia baime kilmės valstybėje patirti persekiojimo veiksmus, nes rinkimų metu pareiškėja F. S. balsavo už (duomenys neskelbtini) partiją bei kitas moteris ragino balsuoti už TAIP, kad nešioja hidžabą, kad kreipėsi su prašymu dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, kad jos sutuoktinis ir jo šeima yra nusiteikę prieš ją dėl to, kad ji kreipėsi į teismą dėl jos atžvilgiu naudojamo smurto.
37. Ginčijamame atsakovo sprendime yra nustatyti ir įvertinti pagrindiniai ir esminiai pareiškėjų paskesnio prieglobsčio prašymo motyvai, t. y. baimė patirti persekiojimo veiksmus dėl hidžabo nešiojimo; dėl balsavimo už (duomenys neskelbtini) partiją, skatinimą už ją balsuoti bei dėl to patiriamo persekiojimo iš pareigūnų; dėl pareigūnų grasinimo ieškant pareiškėjų.
38. Ginčijamame sprendime detaliai aptarti ir įvertinti pareiškėjų pasakojimai ir pateikti įrodymai, bei pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjai nepateikė naujos esminės informacijos arba duomenų, dėl kurių labai padidėja tikimybė, kad jie gali atitikti prieglobsčio suteikimo kriterijus. Atmetant apeliacinio skundo argumentus, kad ginčijamame sprendime nebuvo įvertinti pareiškėjų pateikti įrodymai ir nebuvo atlikta liudytojo apklausa, pažymėtina, kad šie argumentai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad su pareiškėjais buvo atliktos išsamios ir detalios apklausos, jiems buvo suteikta galimybė laisvai ir nevaržomai pateikti savo pasakojimus ir motyvus, kuriais grindžia savo paskesnį prieglobsčio prašymą. Visi pareiškėjų pateikti įrodymai ir papildoma informacija ginčijamame sprendime yra išvardyti ir dėl jų yra pateiktas vertinimas, pareiškėjai to vertinimo nepaneigia, o tik apsiriboja deklaratyviu nesutikimu.
39. Apklausų metu pareiškėja F. S. nepateikė detalių, kokiais veiksmais pasireiškė pareiškėjos F. S. raginimas balsuoti už TAIP, patvirtino, kad ji nėra TIAP narė. Nors ji teigė, kad raginimus balsuoti vykdė 2015, 2020 metų rinkimuose, tačiau ta faktinė aplinkybė, kad pareiškėjams 2021 metais nebuvo sudarytos kliūtys išvykti iš (duomenys neskelbtini), jų atžvilgiu nebuvo panaudota prievarta, leidžia daryti išvadą, jog kilmės valstybėje pareiškėjai nelaikytini grėsmę keliančiais asmenimis. Todėl konstatuotina, kad atsakovas pagrįstai nustatė, jog teiginiai apie patiriamą spaudimą pareiškėjai F. S. palaikant opozicinę partiją nėra tikėtini.
40. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjų nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jų pačių subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais. Įvertinus informaciją apie pareiškėjų kilmės šalį dėl galimo apribojimo viešose vietose dėvėti hidžabą, pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) draudimas dėvėti hidžabą grindžiamas saugumo situacija, o veiksmai, kuriuos patirtų pareiškėjai grįžę į kilmės valstybę, nėra pakankamai rimti savo pobūdžiu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą, todėl neatitinka ,,persekiojimo“ veiksmų apibrėžimo, todėl nesudaro pagrindo suteikti pabėgėlio statusą.
41. Vertinant pareiškėjų teiginius dėl jų baimės, jog grįžus į (duomenys neskelbtini) jiems grėstų pavojus patirti smurtą iš tėvo ir / ar jo šeimos, pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-53-1072/2024 pagrindžia, jog pareiškėjos sutuoktinis patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už smurto atvejus prieš pareiškėją ir vaikus laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 8 d. iki 2022 m. gegužės 9 d., t. y. jiems būnant Lietuvoje, o ne gyvenant (duomenys neskelbtini), todėl tai neįrodo, jog pareiškėjos sutuoktinis visą pareiškėjos nurodytą laiką smurtavo prieš ją ar vaikus. Be to pažymėtina ir tai, kad smurtautojas nėra valstybė ar jos institucija. Todėl nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta, kad nėra realios rizikos, jog pareiškėjams gresia pareiškėjos sutuoktinio ar jo giminaičių smurtas pareiškėjos ar vaikų atžvilgiu.
42. Byloje nėra pagrįstų duomenų, kad pareiškėjai galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėse bus kankinami, su jais bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jų orumas arba jie galėtų tokiu būdu būti baudžiami. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjai galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėse.
43. Atsižvelgus į išdėstytą apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas, remdamasis surinktai įrodymais, neturėjo pagrindo konstatuoti esant pagrįstos tikimybės, kad grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju pareiškėjams grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai – kankinimai arba mirties bausmė, t. y., pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.
44. Byloje surinkti įrodymai ir kita medžiaga patvirtina, kad atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjų situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti visi pareiškėjų nurodyti argumentai. Apklausose buvo siekiama detaliai išsiaiškinti paskesnio prašymo suteikti prieglobstį faktinę situaciją. Vertindamas pareiškėjų teiginius, atsakovas surinko visą aktualią, išsamią kilmės valstybės informaciją, ji yra iš skirtingų patikimų šaltinių, todėl atmestini skundo argumentai, kad Migracijos departamentas netinkamai įvertino surinktą informaciją ir pareiškėjų nurodytas aplinkybes. Atlikto tyrimo metu nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sąlygotų prielaidą, jog prieglobsčio prašytojams jų gyvenamojoje vietoje grėstų ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.
45. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip nei pareiškėjai vertino bylos duomenis (įrodymus) ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nėra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Atsakovas, įvertinęs bylos įrodymus, taip pat pagrįstai sprendė, jog nei surinkta informacija apie kilmės valstybę, nei pareiškėjų pateikti paaiškinimai nepagrindė jo baimės patirti persekiojimą kilmės valstybėje pagrįstumo.
46. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų (duomenys neskelbtini) piliečių F. S., Z. S., I. S., F. S. ir M. S. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.