Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-04-11 · Civilinė byla Nr. 2A-903/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-11
Bylos Nr.
2A-903/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Kazys Kailiūnas, Nijolė Piškinaitė
Ieškovas
R. J., Onos N
Trečiasis asmuo
AAS „BTA“
Kategorijos
  • 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-903/2012Procesinio sprendimo kategorija 21.4.1.1.; 24.1.; 41.; 126.8. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dvinija“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-634-372/2011 pagal ieškovių R. J., Onos N. S. ieškinį atsakovams likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Dvinija“, individualiai įmonei „Aikė“, trečiajam asmeniui AAS „BTA“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovės R. J. ir O. N. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams BUAB „Dvinija“, IĮ ,,Aikė“, prašydamos pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento tarp atsakovų sudarytą 3/8 buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją CK 1.80 straipsnio pagrindu. Nurodė, kad ieškovė R. J. buvo įtraukta atsakove į UAB „Dvinija“ bankroto bylą, žinojo, kad bus parduodamas jai priklausantis turtas, kadangi įmonė savo statusą iš individualios į uždarąją akcinę bendrovę perregistravo mažiau nei prieš 3 metus, ginčo buto dalis jai priklausė kaip paveldėtas turtas. Nurodė, kad įmonės bankroto administratorius R. J. pranešė, kad turtas bus parduodamas iš varžytynių, o kadangi teismo nustatyta kaina buvo didelė, R. J. laukė, kad teismo nutartyje numatyta galimybe įsigyti turto dalį galės jos motina O. N. S., šio buto bendraturtė. Pažymėjo, kad R. J. ne kartą kreipėsi į bankroto administratorių ir klausė, kada viešai spaudoje bus paskelbta apie turto pardavimą, tačiau administratorius pranešdavo, kad neskuba to daryti, o galiausiai apie turto pardavimą neaiškiai, pateikiant neišsamius bei sunkiai matomus duomenis, buvo paskelbta laikraštyje „Ekspress kontaktas“ skiltyje „kiti butai“. Ieškovės R. J. nuomone, administratorius turėjo ketinimų susitarti su atsakovu IĮ „Aikė“ savininku S. J. ir būtent jam parduoti jai priklausančią buto dalį. Pažymėjo, kad IĮ „Aikė“ ir buvo parduotas ginčo turtas. Ieškovių teigimu, BUAB „Dvinija“ administratorius E. P. pasielgė nesąžiningai, neteisingai ir neteisėtai, jis nevykdė Šiaulių apygardos teismo sprendimo ir nesilaikė jame nurodytos turto pardavimo tvarkos, tuo pažeidė Įmonių bankroto įstatymo bei kitų teisės aktų normas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apygardos teismas 2011 m. birželio 21 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti; pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2010 m. spalio 15 d. turto pardavimo už didžiausią pasiūlytą kainą aktą, kuriuo atsakovo BUAB „Dvinija“ administratorius E. P. pardavė atsakovui IĮ „Aikė“ savininkui S. J. 3/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausiusio ieškovei R. J.; taikyti restituciją ir įpareigoti UAB „Dvinija“ administratorių E. P. grąžinti atsakovo IĮ „Aikė“ savininkui S. J. 11 010 Lt; taikyti restituciją ir perduoti BUAB „Dvinija“ 3/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausiusio ieškovei R. J.; panaikinti teisinę registraciją, atliktą IĮ „Aikė“ vardu šiam turtui – 3/8 dalims buto, esančiam (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovų BUAB „Dvinija“ ir IĮ „Aikė“ ieškovei R. J. po 816,50 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš atsakovų UAB „Dvinija“ ir IĮ „Aikė“ po 128,28 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Teismas pripažino, kad įmonės bankroto administratorius nesilaikė imperatyvių teisės normų, todėl ieškovei R. J. priklausančio nekilnojamojo turto – 3/8 dalių buto, esančio (duomenys neskelbtini), turto pardavimo už mažiausią pasiūlytą kainą aktas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Teismo teigimu, organizuodamas varžytynes, bankroto administratorius nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintomis Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo (galioja redakcija nuo 2008 m. vasario 1 d.) nuostatomis (toliau – Aprašas). Teismas nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartimi bankroto administratorius privalėjo turtą parduoti varžytynėse už pradinę 20 000 Lt kainą, o joms neįvykus – antrosiose varžytynėse už 15 000 Lt, apie varžytynes buvo privalu paskelbti leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“, laikraščiuose „Ekspress kontaktas“ ir „Šiaulių kraštas“. Teismas nurodė, kad Apraše yra nustatyta, kokia tvarka turi būti skelbiama apie varžytynes priede „Informaciniai pranešimai“, kokie duomenys turi būti nurodyti. Teismo įsitikinimu, laikraštyje „Šiaulių kraštas“ informacija apie ginčijama butą buvo dalinė, joje nebuvo nurodyti varžytynių vykdytojo duomenys, pradinė pardavimo kaina antrosiose varžytynėse, informacijoje nenurodyta, kad parduodamas fizinio asmens turtas. Teismo teigimu, atsakovo bankroto administratorius nepagrįstai nurodo, kad minėtas turtas priklauso UAB „Dvinija“. Teismas pažymėjo, kad laikraštyje „Ekspress kontaktas“ iš viso nebuvo skelbiama apie varžytynes, todėl darytina išvada, kad administratorius neįvykdė teismo pavedimo ir savo pareigas atliko netinkamai. Nurodė, kad bankroto administratoriai apie būsimas varžytynes skelbia laikraščio „Ekspress kontaktas“ antrajame puslapyje, tai yra visuotinai priimta nuostata, todėl tokio administratoriaus elgesio tikėjosi ir teismas, leisdamas paskelbti apie varžytynes šiame laikraštyje. Teismo nuomone, ieškovės pagrįstai teigia, kad laikraštyje „Ekspress kontaktas“ paskelbta informacija apie turto pardavimą be varžytynių buvo ne tik neinformatyvi, bet ji buvo skelbta mažomis raidėmis, tekstas trumpas ir mažai pastebimas. Teismas pažymėjo, kad įmonės bankroto administratoriui taikomi tokie pat atidumo ir rūpestingumo kriterijai, kaip ir antstoliui, kadangi jis iš esmės atlieka analogiškas sprendimo vykdymo funkcijas. Teismo teigimu, šiuo atveju atsakovo bankroto administratorius buvo ne tik neatidus ir nerūpestingas, bet ir elgėsi neteisėtai, pažeisdamas imperatyvias turto pardavimo iš varžytynių bankroto procese normas. Teismas atkreipė dėmesį, kad administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai, dėl to įmonės bankroto administratorius, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir skolininkui (bankrutuojančiai įmonei).

Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuginčytas ieškovės O. N. S. teiginys, kad ji už 15 000 Lt ketino atpirkti R. J. priklausančią buto dalį, tačiau to nepadarė dėl įmonės bankroto administratoriaus neteisėtų veiksmų – neinformavimo apie antrųjų varžytynių kainą, taip pat nenuginčytas ir R. J. teiginys, kad administratorius ją nuolat įtikinėjo, jog apie ginčijamo turto pardavimą be varžytynių kol kas nepraneša spaudoje.

Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, sprendė, kad atsakovų sudarytas sandoris yra prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir turi būti pripažintas negaliojančiu (CK 1.80 str. 1 d.), bei taikytina restitucija.

Teismas sprendė, kad atsakovo IĮ „Aikė“ savininkas elgėsi nesąžiningai. Teismo įsitikinimu, pats faktas, kad jis net neatvyko ir neapžiūrėjo siūlomo parduoti turto, rodo, kad jis neketino įsigyti šio turto savo poreikiams. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad sutiktų ginčijamą turtą perleisti ieškovei R. J. rinkos kaina už 20 000 Lt, nors pats pripažino, kad už 15 000 Lt jo nepirko dėl per didelės kainos. Teismas S. J. veiksmus vertino kaip lupikavimą, siekimą iš esmės nemoraliomis priemonėmis priversti įgyto turto bendraturtę O. N. S. sumokėti dvigubai didesnę sumą, nei pats sumokėjo. Turtą įsigijusio atsakovo veiksmus ieškovės O. N. S. atžvilgiu teismas vertino kaip netinkamus – kol teisme vyko ginčas dėl šio turto pardavimo, atsakovas prievarta veržėsi į butą, elektriniu grąžtu išgręžė spyną šarvuotose duryse, teismo posėdyje patvirtindamas, kad dalis buto durų taip pat priklauso jam. Teismas pažymėjo, kad ieškovė O. N. S. patvirtino, jog ji kelis kartus buvo priversta kreiptis į policiją dėl S. J. (atsakovo IĮ „Aikė“ savininko) veiksmų, to neneigė ir pats S. J.. Įvertinęs situaciją teismas darė išvadą, kad ieškovė O. N. S. iš esmės nebeturės galimybės tinkamai naudotis jai priklausančio turto dalimi, nors nėra ir nebuvo susijusi su UAB „Dvinija“ kreditorių interesais ar ieškovės R. J. įsipareigojimais jiems.

Taikant restituciją, teismas nurodė, kad šiuo atveju ieškovių reikalavimas grąžinti ginčo turtą ieškovei R. J. yra nepagrįstas. Teismas pažymėjo, kad tiek įmonės, tiek įmonininko bei jo sutuoktinio turtas perduodamas įmonės bankroto administratoriui, kuris jį parduoda ir tuo tenkina kreditorių reikalavimus, taigi šis turtas negali būti grąžintas ieškovei R. J.. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismas pripažino, jog įmonės bankroto administratorius būtent savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių interesus, parduodamas turtą, sprendė, kad šis turtas gali būti nukreipiamas šių kreditorių reikalavimų tenkinimui, nepriklausomai nuo to, kad iki šiol UAB „Dvinija“ buvo taikytas supaprastintas bankroto procesas. Teismas pažymėjo, kad priešingu atveju susidarytų paradoksali situacija – administratorius galėtų gauti daugiau lėšų, nei gavo pagal sandorį, kurį teismas pripažįsta prieštaraujančiu imperatyvioms teisės normoms. Teismo teigimu, šis klausimas turi būti sprendžiamas bankroto byloje, įsiteisėjus šiam teismo sprendimui.

Teismas nurodė, kad taikant restituciją įmonės bankroto administratorius turi grąžinti atsakovui IĮ „Aikė“, atstovaujamai savininko S. J., 11 010 Lt, kuriuos jis gavo pagal pripažintiną negaliojančiu turto pardavimo už didžiausią pasiūlytą kainą aktą. Teismas pažymėjo, kad nors iš atsakovo IĮ „Aikė“ savininko S. J. motyvų, išdėstytų prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, matyti, kad jis turi pretenzijų dėl nuostolių padarymo įmonės bankroto administratoriaus E. P. veiksmais, tačiau teismas neturi pagrindo jų analizuoti, kadangi tai yra atskiro ginčo objektas, nesusijęs su ieškovių reikalavimais, įmonės bankroto administratorius yra apsidraudęs savo civilinę atsakomybę draudimo bendrovėje, todėl IĮ „Aikė“ turi teisę kreiptis į ją.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas BUAB „Dvinija“ prašo apeliacinės instancijos teismą Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Teismas nevertino kai kurių atsakovų pateiktų argumentų ir aplinkybių. Teismui buvo nurodyta, kad ieškinys priimtas nagrinėti pažeidžiant CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus, tačiau teismas nesiėmė veiksmų ieškinio trūkumams pašalinti ir sprendimas dėl ieškinio turinio reikalavimų nesilaikymo yra neteisėtas. Esant CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimų pažeidimams, atsakovo E. P. įtraukimas į bylą yra neteisėtas, todėl sprendimu jam nustatytas reikalavimas grąžinti IĮ „Aikė“ savininkui S. J. 11 010 Lt yra neteisėtas. Kadangi sprendime išdėstyti reikalavimai asmeniui, kurio asmens duomenys (asmens kodas) nėra žinomi, teismo sprendimo dalyje dėl įpareigojimų E. P. neįmanoma vykdyti, todėl pažeidžiamos ieškovių ir trečiųjų asmenų teisės.Teismas sprendime nurodė, kad bankroto administratoriui yra taikomi tokie pat kriterijai kaip ir antstoliui. Administratorius bylos nagrinėjimo metu taip pat prašė įvertinti aplinkybes, kad parduodant bendrovės ir jos bendraatsakovų turtą administratoriaus veiksmai iš esmės prilygsta antstolio veiksmams, parduodant skolininko turtą todėl taikytina įstatymo analogija. Ieškovių ieškinio pateikimo terminai apskundžiant administratoriaus veiksmus yra 30 dienų. Varžytynės skelbtos 2010 m. rugpjūčio 17 d. ir 2010 m. rugpjūčio 31 d., turto pardavimo už didžiausią pasiūlytą kainą aktas pasirašytas 2010 m. spalio 15 d., ieškovės ieškinį teismui pateikė tik 2011 m. sausio mėnesį, t. y. praėjus trims mėnesiams po turto pardavimo. Ieškinyje nenurodoma, kada sužinota apie turto pardavimą, nepateiktas prašymas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nenurodoma, dėl kokių priežasčių buvo praleistas terminas ieškiniui pateikti. Įvertinus šias aplinkybes, BUAB „Dvinija“ prašė ieškinį atmesti dėl praleisto termino pateikti ieškinį, tačiau teismas, pažeisdamas CK 265 straipsnio 1 dalį, nenagrinėjo ir nevertino BUAB „Dvinija“ pateiktų aplinkybių ir argumentų dėl ieškovių praleisto ieškinio senaties termino, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.Byloje nebuvo pareikštas reikalavimas įpareigoti BUAB „Dvinija“ bankroto administratorių E. P. grąžinti IĮ „Aikė“ savininkui S. J. 11 010 Lt, dėl to laikytina, kad teismas peržengė byloje dalyvavusių šalių pareikštus reikalavimus ir tuo pažeidė CK 265 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovės R. J. ir O. N. S. nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, teigia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas įrodymais, įstatymų normomis, todėl prašo apeliacinės instancijos teismą apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas, Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Byloje nustatyta, kad atsakovo BUAB „Dvinija“ administratorius E. P. 2010 m. spalio 15 d. pardavė atsakovo IĮ „Aikė“ savininkui S. J. ieškovei R. J. priklausančias 3/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), už 11 010 Lt.

Byloje kilo ginčas dėl minėto sandorio teisėtumo.

Dėl CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimų pažeidimo

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas ieškinį pažeidė CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus ir nepagrįstai nesiėmė veiksmų ieškinio trūkumams pašalinti.

CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, kodai, atsiskaitomųjų sąskaitų numeriai (jeigu jie žinomi) ir kredito įstaigų rekvizitai (jeigu jie žinomi).

Apelianto teigimu, ieškinyje nepagrįstai nebuvo nurodytas E. P. asmens kodas. Teisėjų kolegija pažymi, kad E. P. nėra dalyvaujantis byloje asmuo, o yra atsakovo BUAB „Dvinija“ administratorius, t.y. atsakovo atstovas. Įstatymas nenumato pareigos procesiniuose dokumentuose nurodyti dalyvaujančių byloje asmenų atstovų asmens kodus. Dėl to teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą dėl CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimų pažeidimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad net tuo atveju, jeigu E. P. byloje būtų laikomas atsakovu, nėra pagrindo pripažinti, kad asmens kodo nenurodymas ieškinyje ir tokio trūkumo neištaisymas yra procesinis teisės pažeidimas, sudarantis pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Dėl ieškinio senaties

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumento dėl ieškinio senaties termino.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintas Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašas. Pažymėtina, kad minėtas aprašas nereglamentuoja administratoriaus veiksmų apskundimo tvarkos, tačiau numato, kad varžytynių vykdytojo veiksmai dėl šiame apraše nustatytų varžytynių vykdymo procedūrų pažeidimo ir turto pardavimo skundžiami teisės aktų nustatyta tvarka (Aprašo 36 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 512 straipsnio nuostatos, numatančios, kad skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, nagrinėjamu atveju netaikytinos, kadangi tai yra specialioji teisės norma, reglamentuojanti administratoriaus veiksmų apskundimą, tačiau ne bankroto administratoriaus veiksmų apskundimą.

Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju ieškinys dėl 2010 m. spalio 15 d. sandorio nuginčijimo teisme gautas 2011 m. sausio 12 d., dėl to laikytina, kad nebuvo praleistas nei bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, numatytas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje, nei CPK 602 straipsnyje numatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas varžytynių akto ginčijimui.

Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovo argumentų, susijusių su ieškinio senaties termino skaičiavimu, nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Dėl ieškinio ribų peržengimo

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas peržengė byloje pareikštus reikalavimus, kadangi nebuvo pareikštas reikalavimas įpareigoti BUAB „Dvinija“ administratorių E. P. grąžinti IĮ „Aikė“ savininkui S. J. 11 010 Lt.

Ieškinio turinys patvirtina, kad ieškiniu buvo prašoma pripažinus sandorį negaliojančiu taikyti restituciją. CK 6.145 straipsnio 1 dalis numato, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Pirmosios instancijos teismas ginčo sandorį pripažinto prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms. Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 str. 2 d.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į tai, kad buvo tenkintas reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, teismas pagrįstai taikė restituciją grąžindamas šalis į iki sandorio sudarymo buvusią padėtį, tuo pačiu įpareigodamas BUAB „Dvinija“ administratorių E. P. grąžinti IĮ „Aikė“ savininkui S. J. 11 010 Lt.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą pagal CPK 320 straipsnio reikalavimus dėl bylos nagrinėjimo ribų, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, tačiau nagrinėjamu atveju pažymi, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl turto pardavimo už didžiausią pasiūlytą kainą akto pripažinimo negaliojančiu yra pagrįstos.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Alė BukavinienėKazys KailiūnasNijolė Piškinaitė