- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-06
- Bylos Nr.
- 2S-530-613/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14822-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Pareiškėjas
- I. T.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, J. T.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos I. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-15 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. T. skundą dėl antstolės V. V. veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, J. T.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
pareiškėja 2016-10-19 skundu dėl antstolės veiksmų prašė panaikinti 2016-10-10 patvarkymą Nr. 2-2186-635/2015 5R-11696. Nurodė, jog ji nėra skolininkė. Netekto darbingumo pensija yra asmeninė pareiškėjos nuosavybė, vienintelis jos pragyvenimo šaltinis, išmokos suma neviršija 1 MMA, pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnį negalima išieškoti iš pinigų sumos, neviršijančios MMA. Mano, jog antstolė piktnaudžiauja įgytomis teisėmis, nesilaiko įstatymų, viršija suteiktus įgaliojimus.Antstolė V. V. 2016-11-07 patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino. Nurodė, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-30 nutartimi nustatyta, jog vykdomojoje byloje Nr. 0162/16/00322 skolininkui J. T. priklauso ½ dalis sutuoktinės gaunamos valstybinio socialinio draudimo nuolatinės išmokos. Šios nutarties pagrindu buvo surašytas patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš I. T. gaunamos nuolatinės išmokos. Patvarkymu antstolė taip pat informavo, jog antstolis, siekdamas nepažeisti Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, vykdydamas kelis vykdomuosius dokumentus to paties skolininko atžvilgiu juos apjungia. Tokiu būdu apskaičiuojamos mažesnės vykdymo išlaidos mokamos atsižvelgiant į vykdomajame dokumente nurodytą išieškotiną sumą, o antstolio atlyginimo dydis nustatomas atsižvelgiant į bendrą, pagal visus vykdomuosius dokumentus išieškotiną sumą.
Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-12-15 nutartimi, nenustatęs antstolės veiksmų neteisėtumo, pareiškėjos skundo netenkino.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Teisme dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-15 nutarties gautas pareiškėjos I. T. atskirasis skundas, prašo skundžiamą nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei pritaikė bendrosios jungtinės nuosavybės sutuoktinių teisės sampratą. Remiantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Pareiškėjos gaunama invalidumo išmoka yra skirta dėl sveikatos sužalojimo, todėl tai yra asmeninė I. T. nuosavybė;Pirmosios instancijos teismas, neturėdamas duomenų apie skolininko J. T. turtą bei pajamas, be pagrindo konstatavo, kad nepakanka skolininko turto bei pajamų asmeninei prievolei įvykdyti, taip pažeidė skolininko teises;Pirmosios instancijos teismas nesprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo, tai yra absoliutus procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas, nustatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte.Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta. Pareiškėja apeliacinės instancijos teismui pateikė bei prašo prijungti naujus įrodymus. Nurodo, jog suinteresuotas asmuo (skolininkas) J. T. kreipėsi į antstolę prašydamas nutraukti vykdomąją bylą pasibaigus nustatytam išieškojimo senaties terminui, tačiau antstolė toliau vykdo išieškojimą iš pareiškėjos gaunamų pajamų, taip pareiškėjai daroma žala.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Pareiškėja teigia, jog pirmosios instancijos teismo 2016-12-15 nutartis naikintina dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nes pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus pareikštus reikalavimus, t. y. nesprendė pareiškėjos prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. CPK 510 straipsnis nustato skundų dėl antstolio veiksmų padavimo tvarką. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, jog pareiškėja aktyviai naudojasi savo procesinėmis teisėmis, ne pirmą kartą naudojasi teise skųsti antstolio veiksmus, todėl konstatuotina, jog pareiškėjai yra žinoma laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese tvarka, t. y. pareiškėjai pageidaujant, kad būtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės, paduodama skundą dėl antstolio veiksmų, pareiškėja privalėjo vieną skundo egzempliorių taip pat pateikti Klaipėdos miesto apylinkės teismui (CPK 510 straipsnio 2 dalis). Įvertinus išdėstytus motyvus, pareiškėjos argumentas, jog skundžiama nutartis naikintina dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo, atmestinas kaip nepagrįstas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Pareiškėja atskirajame skunde taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei pritaikė bendrosios jungtinės nuosavybės sutuoktinių teisės sampratą. Remiantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Pareiškėjos gaunama invalidumo išmoka yra skirta dėl sveikatos sužalojimo, todėl tai yra asmeninė I. T. nuosavybė.Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais argumentais, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nesprendė klausimo, susijusio su sutuoktinių turto teisiniu režimu. Skolininko J. T. dalis jo sutuoktinės I. T. gaunamose pajamose yra nustatyta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-30 nutartimi, t. y. minėtoje nutartyje nustatyta, jog išieškant vykdomojoje byloje Nr. 0162/16/00322 skolininkui J. T. priklauso ½ dalis sutuoktinės I. T. gaunamos valstybinio socialinio draudimo nuolatinės išmokos. Ši nutartis įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo 2016-09-29 nutarties pagrindu, t. y. po to, kai apeliacine tvarka buvo išnagrinėtas ir atmestas suinteresuoto asmens I. T. atskirasis skundas dėl nutarties. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas rėmėsi įsiteisėjusia nutartimi, kuria nustatyta suinteresuoto asmens (skolininko) J. T. dalis jo sutuoktinės pareiškėjos I. T. gaunamos valstybinio socialinio draudimo nuolatinės išmokos. Atkreiptinas dėmesys, jog žemesnės instancijos teismas (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) negali kvestionuoti aukštesnės instancijos teismo (Klaipėdos apygardos teismo) priimtų procesinių sprendimų. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, bei į tai, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos tikrino antstolės veiksmų teisėtumą, o ne nustatinėjo, ar pagrįstai išieškoma iš pareiškėjos gaunamų pajamų, pareiškėjos argumentas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei pritaikė bendrosios jungtinės nuosavybės sutuoktinių teisės sampratą, atmestinas kaip nepagrįstas.Taip pat pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju, priešingai, negu teigia pareiškėja, nekonstatavo, kad nepakanka skolininko turto bei pajamų asmeninei prievolei įvykdyti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje citavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimą, priimtą civilinėje byloje 3K-P-186/2010 bei, siekdamas išsiaiškinti antstolės veiksmų galimą neteisėtumą, teisės aktų reikalavimus, vykdant išieškojimą iš skolininko sutuoktinio gaunamų pajamų. Kaip jau minėta, išieškant vykdomojoje byloje Nr. 0162/16/00322 skolininkui J. T. priklausanti ½ dalis sutuoktinės I. T. gaunamos valstybinio socialinio draudimo nuolatinės išmokos yra nustatyta įsiteisėjusia Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-30 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2VP-8675-1030/2016. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja negali kvestionuoti minėtos Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties teisėtumo, nes nutartis buvo peržiūrėta apeliacine tvarka ir Klaipėdos apygardos teismo 2016-09-29 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1334-479/2016, palikta nepakeista.CPK 314 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, jog skolininko J. T. 2017-01-19 prašymas pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą negalėjo būti pateiktas dėl objektyvių priežasčių (byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta ir procesinis sprendimas byloje priimtas 2016-12-15), apeliacinės instancijos teismas priima pareiškėjus pateikiamus naujus įrodymus bei juos prijungia prie bylos (CPK 314 straipsnis). Tačiau pažymėtina, jog pareiškėja nepateikia jokių įrodymų, jog minėtas prašymas yra pateiktas antstolei (ant dokumento nėra gavimo žymių, pareiškėja nepateikia duomenų apie šio prašymo išsiuntimą antstolei), taip pat iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nenustatyta, jog antstolė minėtą prašymą, jo netenkinusi, būtų persiuntusi nagrinėti teismui, taip pat nėra duomenų, jog antstolė vykdomąją bylą nutraukė prašymo patenkinimo atveju, konstatuotina, jog šis prašymas neturi jokios teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju, todėl plačiau dėl prašymo apeliacinės instancijos teismas nepasisako.Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-15 nutartį palikti nepakeistą.