Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos I. T. skundą dėl antstolės V. V. veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, J. T.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė V. V. 2016-11-07 patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino. Nurodė, jog 2016-05-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi nustatyta, jog vykdomojoje byloje Nr. 0162/16/00322 skolininkui J. T. priklauso ½ dalis sutuoktinės gaunamos valstybinio socialinio draudimo nuolatinės išmokos. Šios nutarties pagrindu buvo surašytas patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš I. T. gaunamos nuolatinės išmokos. Patvarkymu antstolė taip pat informavo, jog antstolis, siekdamas nepažeisti Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, vykdydamas kelis vykdomuosius dokumentus to paties skolininko atžvilgiu juos apjungia. Tokiu būdu apskaičiuojamos mažesnės vykdymo išlaidos mokamos atsižvelgiant į vykdomajame dokumente nurodytą išieškotiną sumą, o antstolio atlyginimo dydis nustatomas atsižvelgiant į bendrą, pagal visus vykdomuosius dokumentus išieškotiną sumą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Vykdomosios bylos Nr. 0162/16/00322 duomenimis nustatyta, kad antstolė V. V. vykdo Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-12-14 vykdomąjį raštą Nr. 2-2186-635/2015 dėl 208,53 Eur skolos išieškojimo iš skolininko J. T. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM naudai (v.b.l. 4). Atlikdama vykdymo veiksmus, antstolė nustatė, jog (duomenys neskelbtini) skolininkas sudarė santuoką su I. T. (v.b.l. 12,13,16). 2016-04-20 patvarkymu Nr. 2-2186-635/2015 5R-4087 antstolė areštavo skolininkui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – turtinę teisę į ½ dalį sutuoktinės I. T. priklausančią kiekvieną mėnesį gaunamo darbo užmokesčio ir kitų darbo užmokesčiui prilygintų išmokų sumą (v.b.l.10) ir parengė pasiūlymą išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis, dalies nustatymo (v.b.l. 9).

2016-05-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi nustatyta, jog išieškant vykdomojoje byloje Nr. 0162/16/00322 skolininkui J. T. priklauso ½ dalis sutuoktinės I. T. gaunamos valstybinio socialinio draudimo nuolatinės išmokos.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog teismo 2016-05-30 nutartis įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo 2016-09-29 nutarties pagrindu, t. y. po to, kai apeliacine tvarka buvo išnagrinėtas ir atmestas suinteresuoto asmens I. T. atskirasis skundas dėl nutarties.

Antstolė 2016-10-10 priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. 2-286-635/2015 5R-11696, kuriuo pareikalavo iš skolininko J. T. sutuoktinės I. T. valstybinio socialinio draudimo nuolatinės išmokos ½ dalies išskaityti sumas pagal CPK 736 straipsnio reikalavimus.

Vykdomosios bylos Nr. 0162/10/03340 duomenimis taip pat nustatyta, jog antstolė V. V. vykdo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-09-30 nutarimą Nr. A2.6.-1167-586/10 dėl 1303,29 Eur (4500,00 Lt) baudos išieškojimo iš skolininko J. T. išieškotojos Valstybės naudai (v.b.l. 3).

Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu yra realizuojamas teismo sprendimas. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų teisės aktų nustatytos teismų sprendimų vykdymo tvarkos. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnis).

Sutuoktiniams nesudarius vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis rėžimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Vykdomosios bylos Nr. 0162/16/00322 duomenimis nustatyta, kad antstolė 2016-04-20 patvarkymu areštavo skolininko sutuoktinei I. T. mokamos valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo nuolatinės išmokos ½ dalį. CPK 667 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Pažymėtina, kad pagal CPK 667 straipsnio pagrindu paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis rėžimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, turtas (piniginės lėšos) bei pajamos, gautos po santuokos sudarymo sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, taip pat pensijos yra laikoma bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Pareiškėjos argumentas, jog antstolės veiksmai neteisėti, kadangi I. T. nėra skolininkė yra nepagrįsti, nes, kaip matyti iš vykdomosios bylos, nustačius, jog pareiškėjos po santuokos sudarymo gaunamos pajamos – netekto darbingumo pensija yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismo 2016-05-30 nutartimi pripažinus, jog ½ dalis šių pajamų priklauso skolininkui, išieškojimas vykdomojoje byloje yra vykdomas ne iš skolininko sutuoktinės/pareiškėjos, o iš skolininko turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, dalies.

Pareiškėja skunde taip pat nurodo, jog jai mokama netekto darbingumo pensija yra asmeninė jos nuosavybė, išieškojimas iš sumos, neviršijančios 1 MMA negalimas. Šie pareiškėjos argumentai taip pat nepagrįsti.

CK 3.87 straipsnis numato, jog sutuoktinių turtas, įgytas po santuokos sudarymo yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Atsižvelgiant į CK 3.88 straipnio 1 dalies 5 punktą, netekto darbingumo pensija, kaip viena iš pensijos rūšių pripažįstama bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, iš jos nėra draudžiamas išieškojimas pagal CPK 739 straipsnio nuostatas. O CPK 737 straipsnio 7 punktas numato, jog išieškojimui iš pensijos taikomos išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės. Nagrinėjamu atveju išieškojimas yra nukreiptas į skolininkui priklausančią jo sutuoktinei mokamos netekto darbingumo pensijos dalį, ir išieškojimo iš šio turto taisyklės įtvirtintos CPK 736 straipsnyje, todėl vien ta aplinkybė, jog gaunama netekto darbingumo pensija (jos dalis) neviršija vienos minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio pati savaime nereiškia, jog iš šios pinigų sumos negalimas išieškojimas CPK nustatyta tvarka.

Suinteresuotas asmuo J. T. atsiliepime, o pareiškėja skunde nurodo, jog antstolė pažeidė vykdymo proceso normas, viršijo savo įgaliojimus, kai išieškojimą pagal kelias vykdomąsias bylas apjungė. Pareiškėja nurodo, jog jos gaunamos pajamos negali būti pripažintos bendra jungtine nuosavybe vykdomojoje byloje Nr. 0162/10/03340.

Šie pareiškėjos, suinteresuoto asmens argumentai nepagrįsti dėl žemiau nurodytų motyvų.

Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas – teisės aktų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės numato, jog išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuoasvybėje (CPK 666 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, tiek vykdomojoje byloje Nr. 0162/16/00322, tiek vykdomojoje byloje Nr. 0162/10/03340 išieškojimas yra vykdomas iš skolininko J. T.. Vykdomųjų bylų duomenimis nustatyta, jog skolininko asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto atsiskaityti su kreditoriais pagal asmenines skolininko J. T. prievoles nepakanka, todėl išieškojimas yra nukreiptas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-30 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2016-09-29 Klaipėdos apygardos teismo nutarties pagrindu, skolininkui priklausanti dalis bendrajame su kitais asmenimis, nagrinėjamu atveju su sutuoktine I. T., turte buvo nustatyta, pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nurodant, jog turto dalis nustatyta vykdomojoje byloje Nr. 0162/16/00322.

CPK 667 straipsnis numato, jog dėl skolininko turto dalies bendrame su kitais asmenimis turte nustatymo gali kreiptis išieškotojas, o taip pat bendrosios nuosavybės dalyvis, taigi teisme nagrinėjant bylą dėl turto dalies nustatymo, išieškotojo asmuo esminės reikšmės neturi. Nustačius skolininko turto dalį bendrajame turte, vykdymo procesą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos nereglamentuoja išieškojimų, vykdomų pagal skirtingus vykdomuosius dokumentus, skaičiaus ribojimo. Įstatymas nedraudžia pagal kelis vykdomuosius raštus, vykdomus atskirose vykdomosiose bylose, išieškojimą nukreipti į skolininkui priklausantį bendrą turtą, kurio dalis jau buvo nustatyta konkrečioje vykdomojoje byloje. Priešingai, CPK 759 straipsnis įtvirtina galimybę antstoliui išieškotojo prašymu ar savo iniciatyva prisijungti prie išieškojimo, vykdomo skirtingų antstolių iš to paties skolininko turto ir lėšų. Vieną kartą nustačius skolininko turto dalį, netikslinga pakartotinai nustatinėti skolininko dalį tame pačiame turte net jei išieškojimas ir vykdomas kitoje byloje.

Nagrinėjamu atveju, susipažinus su vykdomųjų bylų medžiaga, nustatytina, jog anstolė, vykdanti išieškojimą keliose vykdomosiose bylose, įvertinusi tai, kad vienoje iš jos vykdomųjų bylų buvo nustatytas turtas, iš kurio gali būti vykdomas išieškojimas, turėjo ir galėjo į skolininkui nustatytą turto dalį vykdomojoje byloje Nr. 0162/1600322, nukreipti išieškojimą ir pagal vykodmojoje byloje Nr. 0162/10/03340 vykdomą vykdomąjį raštą. Šiais antstolės veiksmais vykdymo proceso normos pažeistos nebuvo.

Kaip minėta, sutuoktinių turtas, įgytas po santuokos sudarymo yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.87 straipsnis), todėl nesant pakankamai skolininkui priklausančio turto, iš kurio būtų galima patentinti kreditorių reikalavimus, išieškojimas gali ir yra nukreipiamas į skolininko turto dalį bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje (CPK 666 straipsnis), nepriklausomai nuo to, ar asmeninė vieno sutuoktinio (skolininko) prievolė atsirado iki santuokos sudarymo, ar po jos.

Atsižvelgiant į nurodyta, įvertinus tai, kad vykdomosiose byloje antstolė išieškojimą vykdo iš areštuoto ir aprašyto skolininkui ir jo sutuoktinei priklausančio turto – netekto darbingumo pensijos, mokamos skolininko sutuoktinei I. T., kuriame yra nustatyta skolininkui priklausanti dalis, tiek vykdomojoje byloje Nr. 0162/16/00322, tiek vykdomojoje byloje Nr. 0162/10/03340 išieškojimas yra vykdomas iš to paties turto, o įstatymas sudaro galimybes vienam antstoliui prisijungti prie jau vykdomo išieškojimo, remiantis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, pripažintina, jog pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo naikinti 2016-10-10 patvarkymo Nr. 2-2186-635/2015 5R-11696 ir/ar pripažinti antstolę pažeidus vykdymo procesą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas (CPK 513 straipsnis).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 3 straipsnio 6 dalimi, 293 straipsnio 3 punktu, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

netenkinti pareiškėjos I. T. skundo dėl antstolės V. V. veiksmų.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0162/16/00322 ir Nr. 0162/10/03340 grąžinti antstolei V. V..

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.