Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-02-07 · Civilinė byla Nr. 2A-522-524/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-07
Bylos Nr.
2A-522-524/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
Ieškovas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
Atsakovas
E. L., Ž. B.
Trečiasis asmuo
R. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-522-524/2019Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00353-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6; (S) 3.3.1.18.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 7 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams E. L., Ž. B., trečiasis asmuo R. L., dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I . Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) neterminuotai apriboti motinos valdžią E. L. į mažamečius vaikus: H. B., gim. (duomenys neskelbtini), M. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. B., gim. (duomenys neskelbtini); 2) neterminuotai apriboti tėvo valdžią Ž. B. į mažamečius vaikus: H. B., gim. (duomenys neskelbtini), M. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. B., gim. (duomenys neskelbtini).

2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog E. L. turi tris mažamečius vaikus: H. B., gim. (duomenys neskelbtini), M. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. B., gim. (duomenys neskelbtini) Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimu mažamečių vaikų H. B. ir M. B. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu Ž. B.. Tėvas vienas rūpinosi vaikais. Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. DĮV-113 Ž. B. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Nuo 2014 m. kovo mėnesio pas Ž. B. apsigyveno E. L.. Ji laukėsi trečio vaiko ir sugyventiniai gyveno kartu. Šilalės miesto seniūnijos socialiniam darbuotojui lankantis šeimoje pastebėta, kad Ž. B. ir E. L. stokoja socialinių įgūdžių, ne visada užtikrina tinkamą vaikų priežiūrą, konfliktuoja tarpusavyje, piktnaudžiauja alkoholiu, todėl Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. DĮV-944 į Ž. B. šeimos sudėtį įrašyta E. L.. 2016 m. kovo 31 d. mažamečiai H., M. ir D. B. dėl nepriežiūros paimti iš tėvų E. L. ir Ž. B. bei apgyvendinti (duomenys neskelbtini). 2016 m. liepos 21 d. Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimu laikinai apribota tėvų valdžia E. L. ir Ž. B. į mažamečius vaikus: H. B., gim. (duomenys neskelbtini), M. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. B., gim. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) paskirti mažamečių nuolatiniu globėju. Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi mažamečių H. B., M. B. ir D. B. globėja paskirta R. L. (vaikų močiutė). Tuo pačiu teismo nutarimu vaikų gyvenamoji vieta nustatyta R. L. gyvenamojoje vietoje, ji paskirta šių mažamečių gaunamo išlaikymo lėšų tvarkytoja. Po vaikų paėmimo E. L. ir Ž. B. šeimai buvo teikiamos socialinės paslaugos. Sugyventinius lankė socialinis darbuotojas ir vertino šeimos situaciją. 2018 m. sausio 25 d. iš Šilalės rajono savivaldybės administracijos Šilalės kaimiškosios seniūnijos gauta informacija, jog nuo 2016 m. liepos 12 d. Ž. B. nebegyvena su E. L.. Kaip nurodė seniūnija, E. L. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir nenurodo adreso, kur gyvena. Ž. B. neskiria pakankamai dėmesio vaikams, su jais bendrauja tik epizodiškai, jų nelanko, nesidomi mokslais, vystymosi poreikiais, yra nusišalinęs nuo tėvo pareigų vykdymo. Toks Ž. B. elgesys kenkia vaikų interesams. Apie tai, kad tėvas Ž. B. nepripažįsta turimų problemų, savo 2018 m. vasario 7 d. rašte nurodo ir Šilalės rajono socialinių paslaugų namų atestuoti socialiniai darbuotojai – Ž. B. prašymas dėl vaikų pasiėmimo svečiuotis iš (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų į šeimą 2016 m. ir 2017 m. buvo įvertintas neigiamai. 2017 m. birželio 19 d. UAB Šilalės psichikos sveikatos ir psichologinio konsultavimo centro pateiktoje pažymoje nurodyta, kad Ž. B. priklausomybės ligų kabineto įskaitoje nėra įrašytas, tačiau jam 2013 m. balandžio 9 d. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), skirtas ambulatorinis gydymas. Ž. B. gydytojų nurodymų nevykdė. E. L. nuo 2017 m. spalio 6 d. iki 2017 m. spalio 16 d. gydėsi VšĮ (duomenys neskelbtini) departamente dėl priklausomybės (duomenys neskelbtini). 2017 m. spalio 26 d. iš ligoninės gauta informacija apie tai, kad E. L. atvykus nustatytas (duomenys neskelbtini). Ji priklausomybės nepripažino, blaiviai gyventi motyvacijos neturėjo. Intelektas – ribinio tipo. E. L. spalio 14 d. į ligoninę grįžo neblaivi. Vaikai, jai būnant ligoninėje, nerūpėjo. Galutinė diagnozė: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). E. L. neišbuvo gydymosi laikotarpio ir parvykusi nebetęsė gydymo. Vaiko teisių apsaugos skyrius mano, kad E. L. ir Ž. B. nesuvokia, kokie yra jų vaikų poreikiai. Taip pat pažymi, kad vaikų poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas jų emocinių, ugdymo poreikių tenkinimui, tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų. 2018 m. sausio 25 d. iš Šilalės rajono savivaldybės administracijos Šilalės kaimiškosios seniūnijos gauta informacija, jog nuo 2016 m. liepos 12 d. Ž. B. nebegyvena su E. L.. Kaip nurodo seniūnija, E. L. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ji nenurodo adreso, nėra žinoma tiksli jos gyvenamoji vieta ir nėra galimybių jai teikti paskirtas socialines paslaugas. 2017 m. rugpjūčio 22 d. Šilalės kaimiškosios seniūnijos socialinis darbuotojas bendravo su mažamečių H., M. ir D. B. globėja R. L., kuri pateikė informaciją, jog nedraudžia Ž. B. bendrauti su vaikais, juos lankyti, tačiau tėvas nerodo jokios iniciatyvos. E. L. aplanko vaikus, tačiau keisti gyvenimo būdo nežada. Ž. B. ir E. L. nesidomi vaikų sveikata. 2018 m. balandžio 4 d. Šilalės kaimiškoji seniūnija informavo, jog Ž. B. nuo 2018 m. kovo 25 d. gyvena (duomenys neskelbtini). Šeima perrašyta į (duomenys neskelbtini) seniūnijos socialinės rizikos šeimų apskaitą. Ž. B. iš karto nusiteikė prieš socialinę darbuotoją, konfliktavo. Ž. B. ne kartą yra baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą (nuo 2010 m. iki 2016 m. 19 kartų). Situacija nesikeičia. Ž. B. ir toliau daro administracinius nusižengimus. E. L. per penkerius metus net 33 kartus yra bausta administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų / administracinių nusižengimų kodeksą. Yra teista. Ž. B., pagal Lietuvos darbo biržos duomenų bazės išrašą, nuo 2018 m. gegužės 28 d. nedirba ir nėra registruotas darbo biržoje. E. L. taip pat nedirba ir nuo 2018 m. sausio 29 d. nebėra registruota darbo biržoje. E. L. ir Ž. B. elgesys yra piktybiškas, kadangi visiškai nusišalino nuo tiesioginių tėvų pareigų auginti mažamečius vaikus, išlaikyti juos, rūpintis sveikata, auklėjimu, elgesiu, mokymusi. Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius vykdo mažamečių D., M. ir H. B. nuolatinės globos priežiūrą. Globėja rūpinasi vaikais, suruošia juos į mokyklą, domisi jų mokslais, reaguoja į mokytojų pastabas. R. L. visapusiškai rūpinasi vaikų sveikata, auklėjimu ir ugdymu. Ji tinkamai atlieka globėjos pareigas. Laikinas tėvų valdžios apribojimas jau buvo taikomas kaip prevencinė priemonė, kad E. L. ir Ž. B. pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą. Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi informacijos, kad E. L. ir Ž. B. mėgintų keisti gyvenimo būdą: domėtųsi vaikų auklėjimu, vystymusi, mokymusi, sveikata, elgesiu, moraliniu ir dvasiniu ugdymu bei teiktų visišką išlaikymą. Jie po laikino tėvų valdžios ribojimo nepadarė išvadų. E. L. ir Ž. B. neatlieka tiesioginių tėvų pareigų, t. y. neaugina savo mažamečių vaikų. E. L. ir Ž. B. netinkamu elgesiu kenkia mažamečių vaikų doroviniam, psichologiniam, fiziniam vystymuisi, abejingi savo pareigoms, todėl tikslinga neterminuotai apriboti tėvų valdžią į mažamečius M. B., H. B. ir D. B.. E. L. ir Ž. B. visiškai nesirūpina savo vaikais, nėra duomenų, kad padėtis pasikeis.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Tauragės apylinkės teismas 2018 m. spalio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, neterminuotai apribojo motinos valdžią E. L. į mažamečius vaikus: H. B., gim. (duomenys neskelbtini), M. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. B., gim. (duomenys neskelbtini), kitos ieškinio dalies netenkino.

4. Pirmosios instancijos teismas dėl reikalavimo neterminuotai apriboti tėvų valdžią konstatavo, kad, įvertinus byloje esančius įrodymus bei nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nustatytos aplinkybės pripažintinos atitinkančiomis keturis iš penkių CK 3.180 straipsnyje įtvirtintų tėvų valdžios apribojimo pagrindų: tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; piktnaudžiauja tėvų valdžia; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Tačiau teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, išklausęs šalių paaiškinimus, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas Ž. B. stengiasi tinkamai gyventi, konstatavo, jog atsakovui nėra pagrindo neterminuotai apriboti jo, kaip tėvo, valdžią į nepilnamečius vaikus. Teismo nuomone, tai prieštarautų nepilnamečių vaikų teisėms ir teisėtiems interesams. Atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir įvertinęs įrodymus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje neginčytinai nustatyta, jog E. L. yra faktiškai nusišalinusi nuo motinos pareigų, tėvų valdžios neįgyvendina. Atsakovė nedalyvauja vaikų priežiūroje, piktybiškai vengia atlikti motinos pareigas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė netinkamu elgesiu kenkia nepilnamečių vaikų doroviniam, psichologiniam, fiziniam vystymuisi. Atsakovė nusišalino nuo vaikų priežiūros, nesuvokia tėvų valdžios turinio, teisės ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Pati atsakovė taip pat sutinka, kad vaikus globotų jos mama R. L.. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad ateityje kas nors pasikeis, todėl, pirmosios instancijos teismo vertinimu, tikslinga neterminuotai apriboti motinos E. L. valdžią į nepilnamečius vaikus H. B., gim. (duomenys neskelbtini), M. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. B., gim. (duomenys neskelbtini). Kadangi ieškinys patenkintas tik iš dalies, neterminuotai apribojant motinos E. L. valdžią į nepilnamečius vaikus, civilinė byla dėl nepilnamečių vaikų nuolatinės globos (rūpybos) ir jų globėjo (rūpintojo) paskyrimo neinicijuota. Kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimais yra atleisti 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo, ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

5. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino aplinkybių, jog atsakovas (vaikų tėvas) paskutinį kartą vaikus matė 2017 m. spalio 15 d., nepasveikina vaikų švenčių proga, nedalyvauja vaikams svarbiuose įvykiuose, nesidomi jų sveikata, nežino, kur mokosi vaikai, neatsižvelgė į tai, kad situacija nesikeičia dėl tėvo abejingumo vaikų poreikiams ir interesams, jo paties nusišalinimo, į tai, kad padėtis nesikeičia ilgą laiką. Teismas nesivadovavo objektyviais byloje esančiais įrodymais ir faktinėmis aplinkybėmis, o išvadas grindė atsakovo pasirinkta gynybine pozicija, kad vaikai atsakovui rūpi.

6. Atsiliepimai į apeliacinį skundą nepateikti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

8. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

9. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį, ir, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti vieną iš tėvų valdžios ribojimo priemonių ar ne. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

10. Išplėstinė teisėjų kolegija 2013m. vasario 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013 pažymėjo, kad šeimos išskyrimas yra išimtinė priemonė ir, kaip išskirtinai rimtas apribojimas, turi būti pagrįstas pakankamais ir svariais argumentais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (žr. cituotą Pontes c. Portugal, § 77, Scozzari et Giunta c. Italie [GC], nos 39221/98 et 41963/98, §148, CEDH 2000-VIII ir daugelį kitų). Valstybės valdžios institucijos, spręsdamos dėl būtinumo patikėti vaiką ne jo biologiniams tėvams ypač skubiomis aplinkybėmis, egzistuojant grėsmei vaiko sveikatai ir gerovei, naudojasi plačiomis vertinimo laisvės ribomis, tačiau kruopštesnio tyrimo reikalauja bet kokie tolesni tėvų teisių, pvz., tėvų valdžios, bendravimo teisių, ribojimai (žr. cituotą Kutzner v. Germany, § 67).

11. Šioje byloje nustatyta, jog atsakovui Šilalės rajono apylinkės teismo 2016-07-21 sprendimu buvo taikytas terminuotas tėvo valdžios atsakovų vaikams apribojimas ir šis sprendimas 2018 m. gegužės 11d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų sprendimu nebuvo pakeistas, todėl byloje nustatyta, jog atsakovui yra terminuotai apribotos tėvystės teisės į vaikus. Šios bylos ieškovė prašydama neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią į vaikus nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, jog atsakovas paskutinį kartą vaikus matė 2017 m. spalio 15 d., nepasveikina vaikų švenčių proga, nedalyvauja vaikams svarbiuose įvykiuose, nesidomi jų sveikata, nežino, kur mokosi vaikai, neatsižvelgė į tai, kad situacija nesikeičia dėl tėvo abejingumo vaikų poreikiams ir interesams, jo paties nusišalinimo, į tai, kad padėtis nesikeičia ilgą laiką.

12. Teisėjų kolegija pažymi, jog, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, o peržiūrint priimtą teismo procesinį sprendimą instancine tvarka yra analizuojama, ar bylą nagrinėjęs teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir ar jų pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Šioje byloje nustatyta, jog tėvo valdžia atsakovui yra apribota terminuotai ir duomenų, kad nuo 2018-05-11, t. y. nuo teismo sprendimo priėmimo, pablogėjo jo elgesys su vaikais, nėra. Byloje 2018-02-14 aktas (t. 1, b. l. 61) buvo įvertintas atmetant atsakovo ieškinį panaikinti jam taikytą terminuotą tėvo valdžios apribojimą. Iš 2018-05-22 vaikų globėjos paaiškinimo (t. 1, b. l. 83) nustatyta, kad ji nenori, kad vaikų tėvas vaikus lankytų jos namuose. Byloje nustatyta, kad globėja su vaikais gyvena (duomenys neskelbtini), o byloje pateiktas 2018-04-20 buities tyrimo aktas įrodo, kad atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), dirba K. B. ūkyje, 2018 m. dirbo pagal verslo liudijimą (t. 2, b. l. 34–360, pinigų perlaidomis (t. 2, b. l. 37–44) įrodyta, jog jis 2018 metais išsiuntė 8 perlaidas po 200 EUR vaikų išlaikymui. Akte nustatyta, jog jis tvarkingas buityje, yra paruošęs kambarį vaikams, kuriame yra lovos, rašomasis stalas. Tiek paminėtas globėjos paaiškinimas, tiek atsakovo buities tyrimo aktas įrodo, kad atsakovas vaikams išlaikymą teikia, tačiau iš bylos medžiagos nustatyta, kad globėja nenori, jog atsakovas lankytų vaikus jos namuose, ji sutiktų nuvežti vaikus į atsakovo nurodytą vietą. Iš atsakovo atsiliepimo į ieškinį (t. 2, b. l. 13) nustatyta, jog jis bendrauja su vaikais tiek, kiek leidžia globėja, lankė kursus, padavė ieškinį dėl terminuoto tėvo valdžios panaikinimo, todėl paminėti įrodymai įrodo, jog atsakovas stengiasi keisti savo gyvenimo būdą, siekia susigrąžinti tėvo valdžią vaikams, tobulina tėvystės įgūdžius. Be to, byloje nustatyta, jog atsakovas už administracinius nusižengimus buvo baustas iki 2017 vasario mėn. (t. 1, b. l. 87) ir tik 2018 m. gegužės 16 d. viršijo greitį vairuodamas automobilį (t. 1, b. l. 86). Jokių kitų įrodymų, kad atsakovas darytų ypatingą žalą vaikų vystymuisi, byloje nėra, nurodomas atsakovo abejingumas, ilgalaikis nesirūpinimas vaikais paminėtu teismo sprendimu yra įvertintas ir atsakovui tėvo valdžia apribota terminuotai, tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino susidariusią faktinę padėtį – atsakovo ir globėjos santykius, atsakovo ir vaikų gyvenimą skirtinguose kaimuose, dar egzistuojančią atsakovo tėvystės įgūdžių stoką, tačiau byloje įrodytas atsakovo siekimas panaikinti terminuotą tėvo valdžios apribojimą, jo noras bendrauti su vaikais, jo kaip asmenybės tobulėjimas.

13. Teismas, spręsdamas įvairių susidūrusių interesų pusiausvyros nustatymo klausimą, turi atlikti išsamų visos šeimos situacijos tyrimą ir išnagrinėti daug faktinio, emocinio, psichologinio, materialinio ar medicininio pobūdžio veiksnių, atlikti proporcingą ir pagrįstą kiekvieno asmens atitinkamų interesų vertinimą ir rodyti nuolatinį rūpestį, siekdamas nustatyti, koks sprendimas būtų geriausias vaikui (žr. Y. C. v. United Kingdom, no. 4547/10, 13 March 2012, §138, mutatis mutandis, Neulinger and Shuruk (GC), no. 41615/07, 6 July 2010, §139 ir kt.). Remdamasi EŽTT jurisprudencijos standartais, išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. vasario 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013 pasisakė, kad geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje, ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr. cituotą Pontes c. Portugal, §79 ir kt.).

14. Byloje nustatyta, kad vaikai saugiai gyvena su globėja, savo močiute, atsakovui yra neterminuotai apribota tėvo valdžia, byloje nėra duomenų, kad atsakovo elgesys su vaikais nuo 2018 m. gegužės mėn. 11 d. teismo sprendimo priėmimo pablogėjo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šią ieškinio dalį siekdamas išsaugoti atsakovo ir jo vaikų šeiminį ryšį vaikų interesais. Paminėtais motyvais darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, todėl skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais keisti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 d. 1 p.). Pažymėtina, kad, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Erika MisiūnienėAlmantas PadvelskisGiedrė Seselskytė