Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje nagrinėdamas D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., adresas korespondencijai (duomenys neskelbtini), Kaunas, dirbančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163² straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto posto inspektorius D. Ž. 2016-10-12 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. MD-VM00P-74432273-16, kuriame nurodė, kad 2016-10-11 apie 22.50 val., Vilniaus oro uoste, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atlikus D. K. rankinio bagažo patikrinimą išvykstant reisu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad ji su savimi turėjo 5200 NAR cigarečių „Malboro“ nepaženklintų nustatyta tvarka, kurių vertė su muitinei privalomais sumokėti mokesčiais - 785,20 Eur. Gabendama minėtas cigaretes ji pažeidė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014-05-26 įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 163² straipsnio 3 dalyje.

Teismo posėdyje D. K. nurodė, kad savo kaltės dėl administracinio teisės pažeidimo nepripažįsta. Paaiškino, kad cigaretes ji buvo įgijusi duty free parduotuvėje oro uoste. Šioje parduotuvėje cigaretės parduodamos be banderolių, o ji nežinojo, kad tokio kiekio cigarečių negalima gabenti. Cigaretes vežė sau ir draugams dovanų. Skrido viena. Turėjo cigarečių įsigijimo čekį, todėl manė, kad cigaretes veža teisėtai, bet ją patikrinęs pareigūnas cigaretes paėmė, kur šiuo metu yra čekis nežino, galimai liko prie sulaikytų cigarečių. Ji norėjo sumokėti akcizą, bet pareigūnas neleido. Ji sakė ir pareigūnas žinojo, kad cigaretes pirko duty free parduotuvėje.

Susipažinęs su D. K. iškeltos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, teismas nustatė, kad nebuvo pateikti visi reikalingi duomenys, leidžiantys objektyviai išnagrinėti bylą ir priimti nutarimą, o administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas netinkamai.

ATPK 260 straipsnyje nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti nurodomos žinios, būtinos bylai išspręsti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Administracinių teismų praktika Nr. 1, 328-329 p., Administracinių teismų praktika Nr. 7, 251-252 p.), todėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N756 -135/2008). Be to, Lietuvos vyriausias administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad netinkamai parengtai administracinio teisės pažeidimo medžiagai, kai pateiktoji medžiaga turi akivaizdžių trūkumų, dėl kurių negalima nustatyti pažeidimo esmės: subjekto, pažeidimo sudėties, protokolas su medžiaga grąžintinas protokolą surašiusiai institucijai, kad papildytų (pataisytų) medžiagą.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad D. K. savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004-05-26 įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Taisyklės) reikalavimus, tačiau nenurodė kokius konkrečiai punktus ji pažeidė. Pagal minėtų Taisyklių 2.1.1. punktą Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis (išskyrus šių Taisyklių 3 punkte nurodytus atvejus). Minėtame Taisyklių 3 punkte numatyta, kada fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius ir alkoholinius gėrimus (išskyrus alų, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais ir natūralios fermentacijos sidrą, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 procento), jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 100 litrų vyno, 20 litrų spiritinių gėrimų, 20 litrų alkoholinių gėrimų, 100 pakelių cigarečių, 400 vienetų cigarilių, 200 vienetų cigarų, 1 kg rūkomojo tabako, kai prekės įvežtos iš Europos Sąjungos valstybių narių (3.1.1 p.) arba jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 50 litrų vyno, 10 litrų spiritinių gėrimų, 20 litrų kitų alkoholinių gėrimų, 10 pakelių cigarečių, 100 vienetų cigarilių, 50 vienetų cigarų, 0,5 kg rūkomojo tabako, kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares (3.1.2. punktas). Taigi, iš minėtų punktų analizės matyti, kad priklausomai nuo to, iš kur į Lietuvos Respubliką yra įvežtos cigaretės, skiriasi, kiek teisėtai vienas asmuo jų gali laikyti.

Susipažinus su teismui pateikta administracinio teisės pažeidimo medžiaga bei administracinio teisės pažeidimo protokolu, darytina išvada, kad pažeidimo tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai ir neišsamiai, protokolas surašytas netinkamai. Administracinio teisės pažeidimo protokole nors ir nurodoma, kad D. K. pažeidė Taisyklių reikalavimus, tačiau, teismui nėra pateikta duomenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti D. K. su savimi turėtų cigarečių kilmę, todėl negalima nustatyti, kiek ji galėjo teisėtai turėti cigarečių, ir kiek jų laikė neteisėtai. Taip pat neįmanoma nustatyti neteisėtai laikytų ir gabentų akcizais apmokestintų prekių vertę ir tinkamai kvalifikuoti asmens veiksmus. Iš bylos medžiagos neaišku, kuo vadovaudamasis protokolą surašęs pareigūnas, nustatė D. K. laikytų ir gabentų cigarečių vertes. Nesant objektyvių duomenų, kiek cigarečių D. K. laikė ir gabeno neteisėtai bei kokia jų vertė (vertės nustatymas turi būti pagrįstas dokumentais, o ne tik deklaratyviai nurodomas), nėra galimybės asmens veiksmus teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 163² straipsnio atitinkamą dalį.

Be to, byloje nėra pateikta pareigūnų, radusių pas D. K. laikytas cigaretes apklausos protokolų ar tarnybinių pranešimų, fotonuotraukų, kitų duomenų, kuriuose būtų užfiksuotos pažeidimo padarymo aplinkybės. Kartu su administracinio teisės pažeidimo protokolu teismui yra tik pateiktas Daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, tačiau minėtas dokumentas negali būti pripažintas pakankamu įrodymu, nesant kitų duomenų, patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn ir paskirti įstatyme numatytą nuobaudą pagal ATPK 163² str. 3 dalį.

Pažymėtina ir tai, kad ATPK 163² straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta ir papildoma nuobauda - neteisėtai laikytų akcizais apmokestinamų prekių konfiskavimas. Teismui neturtint duomenų apie tai, kiek D. K. cigarečių laikė neteisėtai, o kiek ji galėjo laikyti teisėtai, bei nesant duomenų apie tai, kur šiuo metu yra saugomos minėtos cigaretės, papildomos nuobaudos skyrimas taip pat tampa apsunkintas. Taipogi neaišku kodėl byloje nepateiktas cigarečių įsigijimo čekis iš duty free parduotuvės, nes, kaip nurodė D. K., čekis buvo prie cigarečių, kurias pareigūnai iš jos paėmė.

ATPK 248 str. nustato, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra: laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, užtikrinti priimto nutarimo įvykdymą, taip pat išaiškinti priežastis ir sąlygas, padedančias padaryti administracinius teisės pažeidimus, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų, stiprintų teisėtumą. Šie uždaviniai taikytini ir institucijoms, kurioms nustatyta pareiga surinkti įrodymus ir surašyti protokolus, o vėliau ir nutarimus administracinio teisės pažeidimo byloje. Jie reiškia, kad kiekvienoje byloje turi būti surinkti visi pažeidimo įvykiui ir pažeidimo sudėčiai konstatuoti svarbūs įrodymai. Siekiant situacijos visapusiško ir objektyvaus įvertinimo, būtina apklausti visus įvykį mačiusius ar jame dalyvavusius asmenis, surinkti daiktinius ir kitus įrodymus, turinčius reikšmę išvadai padaryti.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principai reikalauja, kad tiriančio bylą asmens padarytos klaidos ir trūkumai būtų taisomos to paties pareigūno. Atsižvelgiant į tai, kad teismui perduota nagrinėti byla nėra tinkamai paruošta, nepateikti visi reikalingi duomenys, bylos aplinkybių tyrimas atliktas paviršutiniškai, neišsamiai ir aplaidžiai, tyrimo metu padarytos išvados, iš esmės grįstos tik tyrimą atlikusių pareigūnų prielaidomis, neparemtomis jokiais duomenimis, todėl administracinio teisės pažeidimo byla turi būti grąžinta administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti bei papildomam bylos aplinkybių tyrimui atlikti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis teismas, net ir būdamas aktyvus, negali būti įpareigotas dirbti darbo už administracinį pažeidimą tiriančius subjektus. Šios funkcijos yra pavestos institucijoms, įgaliotoms surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Teismo aktyvumas pasireiškia tik byloje kylančių neaiškumų pašalinimu, bylos nagrinėjimo metu atsiradusių klausimų išsprendimu (Vilniaus apygardos teismo 2015-07-24 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-733-387/2015).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje D. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 163² straipsnio 3 dalį, grąžinti Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto posto inspektoriui D. Ž. nurodytiems administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti ir aplinkybėms ištirti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.