Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruojama gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, vykdo individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. P. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 221 punkte įtvirtintą reikalavimą. Kadangi A. P. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl A. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu A. P. galima laiduotoja T. P. pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį T. P. atsakomybei (2 t., b. l. 71).

A. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jo motina, su kuria jis kartu gyvena, jam yra didelis autoritetas. Jo motina gyvena pavyzdingą gyvenimą, ji labai teisinga ir ideali. Motina apie nagrinėjamą įvykį sužinojo tą patį vakarą, kai į namus atvyko policijos pareigūnai. Motina, sužinojusi apie nagrinėjamą įvykį, buvo šoko būsenos. Ji dėl šio įvykio labai išgyvena. A. P. motina yra prieš alkoholio vartojimą, todėl ir pati jo nevartoja. Motina kasdien su juo kalbasi apie šį įvykį.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies <...> punktuose nurodytų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2015). Tačiau teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Teismas pažymi, kad BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės, net ir esant visoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą.

Nagrinėjamu atveju A. P. padarė nusikalstamą veiką, už kurią įtvirtintas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Be to, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl A. P. padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad išvada, ar yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, turi būti pagrįsta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti, kad turi būti atsižvelgiama į kaltininko praeityje padarytus KET ar kitus teisės pažeidimus ir pan. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, taigi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-628/2019, Nr. 2K-329/2013). Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019). Tokie teismų praktikos išaiškinimai yra aktualūs ir pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą.

Sprendžiant, ar yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, būtina įvertinti A. P. asmenybę apibūdinančių duomenų visumą. Kaltinamasis šiuo metu yra neteistas (teistumas išnykęs), dėl jo nėra pradėtų kitų ikiteisminių tyrimų (2 t., b. l. 59–60). Prokurorė baigiamosios kalbos metu nurodė, kad A. P. neturėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes jis anksčiau tris kartus yra teistas už tyčinius nusikaltimus, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Visų pirma pasakytina, kad pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą, nebeliko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, kad asmuo turi būti pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką, jei jis byloje kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu. Taigi įstatymų leidėjas leidžia taikyti šį baudžiamosios teisės institutą net ir anksčiau teistam (trauktam baudžiamojon atsakomybėn) asmeniui, kai jis byloje kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu. Antra, šioje byloje A. P. nusikalto būdamas neteistas, nes teistumas itin seniai išnykęs. A. P. paskutinį kartą trauktas baudžiamojon atsakomybėn Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. vasario 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje (nesunkus nusikaltimas, BK 11 straipsnis 3 dalis), padarymą. Už šią nusikalstamą veiką A. P. bausmę atliko 2010 m. vasario 2 d. (1 t., b. l. 144–147), taigi teistumas išnyko 2013 m. vasario 1 d. (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunktis), t. y. daugiau kaip prieš 12 metų iki šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo. Kiti A. P. patraukimai baudžiamojon atsakomybėn buvo dar senesni. Vadinasi, kaltinamasis iki šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo ilgą laiką nedarė nusikalstamų veikų. Šiuo atveju nėra teisinio pagrindo akcentuoti A. P. seniai buvusius patraukimus baudžiamojon atsakomybėn, nes priešingu atveju apskritai nebūtų galimybės asmens, kažkada turėjusio baudžiamuosius teisinius santykius su valstybe, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai neatitiktų nei teisingumo, nei protingumo principų. Be to, A. P. per paskutinius penkerius metus vos vieną kartą baustas administracine tvarka už nešiurkštaus administracinio nusižengimo padarymą, t. y. jis važiavo maršrutiniam transportui skirta eismo juosta. Priešingai nei nurodė prokurorė baigiamosios kalbos metu, A. P. paskirtą baudą sumokėjo 2025 m. rugsėjo 10 d. (2 t., b. l. 58). Pažymėtina, kad A. P. nepadarė jokio administracinio nusižengimo po šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamasis iki šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo ilgą laiką laikėsi visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Taip jis elgiasi ir po šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo. Tokios išvados nepaneigia vien tai, kad jis šiuo metu turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (nei BK, nei teismų praktika nenustato draudimo tokiu atveju taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą). „Sodros“ duomenimis, A. P. nuo 2024 m. rugsėjo 6 d. vykdo individualią veiklą (1 t., b. l. 148), kaip kaltinamasis nurodė teisiamojo posėdžio metu, jis dirbo (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Duomenų apie A. P. blogus įpročius ar priklausomybes byloje nėra. Byloje nustatyta viena A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas taip pat atsižvelgia į A. P. duotus paaiškinimus teisme ir jo kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo motiną T. P.. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad A. P. su motina T. P. sieja ilgalaikiai artimi ryšiai, T. P. jam yra autoritetas, jie kartu gyvena, todėl bendrauja kiekvieną dieną. Teisiamojo posėdžio metu T. P. nurodė, kad yra pensininkė jau (duomenys neskelbtini) metų, iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad ji anksčiau Lietuvos Respublikoje neteista, dėl jos nėra pradėta jokių ikiteisminių tyrimų (2 t., b. l. 73), ji per paskutinius dvejus metus nėra bausta administracine tvarka (2 t., b. l. 72). Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad T. P. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima A. P., ji kritiška kaltinamojo elgesiui, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis ir nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką A. P., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, A. P., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojos T. P. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų ir 2 mėnesių laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos išvardytos baudžiamojo poveikio priemonės.

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti A. P. tris baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis); 3) dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose (BK 72⁵ straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, šią veiką kaip vieną iš alternatyvių veikų įtraukė į BK 281¹ straipsnio „Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo“ 1 dalies dispoziciją, taigi pripažino Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais 30 straipsnyje ir KET 221 punkte įvirtintų nuostatų, įpareigojančių vairuotoją, padariusį eismo įvykį, nevartoti alkoholinių gėrimų iki bus patikrintas neblaivumas arba bus atsisakyta tai atlikti, neatitinkančius veiksmus nusikalstama veika. Taigi, BK 281¹ straipsnio 1 dalies prasme padaręs eismo įvykį ir vartojęs alkoholį iki neblaivumo patikrinimo ar atsisakymo tą atlikti vairuotojas prilyginamas vairavusiam transporto priemonę neblaiviam ir todėl jam taikytina įstatymu nustatyta už šią veiką atsakomybė, įskaitant baudžiamojo poveikio priemonių taikymą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-61-511/2023). Taigi, priešingai nei teigė A. P. gynėja baigiamosios kalbos metu, ta aplinkybė, kad kaltinamasis po automobilio vairavimo, kurio metu sukėlė eismo įvykį, vartojo alkoholį, neeliminuoja svarstyti jam baudžiamojo poveikio priemonių, pavyzdžiui, uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) ir turto konfiskavimo, taikymo.

Nagrinėjamu atveju A. P. nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones. Bylai reikšmingu laiku ir vietoje kaltinamasis, apsisukinėdamas automobiliu, apgadino du stovinčius automobilius. Pažymėtina, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes, liudytojos N. J. ir V. V. pasakė A. P., kad šis, vairuodamas automobilį, kliudė kitus du stovinčius automobilius, tačiau kaltinamasis, nepaisydamas šių aplinkybių, išvažiavo namo, kur vartojo alkoholį, todėl atvykę policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,76 promilės etilo alkoholio koncentracija. Toks neblaivumo laipsnis nelaikytinas kaip itin mažai viršijantis neblaivumo laipsnį (1,51 promilės), nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Be to, iš Neblaivumo nustatymo akto matyti, kad A. P. nustatyti visi neblaivumo požymiai (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, jis negali eiti tiesia linija, jis stovėdamas negali pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) (1 t., b. l. 137). Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į A. P. nustatyto neblaivumo laipsnį (gana nemažai viršija 1,51 promiles, nuo kurių atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį), į tai, kad kaltinamasis pirmą kartą padarė tokio pobūdžio nusikalstamą veiką. A. P. turi galiojančią administracinę nuobaudą, per penkerius metus administracine tvarka baustas tik vieną kartą už nešiurkštų KET pažeidimą, paskirta bauda sumokėta, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nėra. Taigi A. P. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 metams ir 8 mėnesiams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. rugpjūčio 13 d. Skirti A. P. didesnį aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, kaip to prašė prokurorė baigiamosios kalbos metu, nėra tikslinga.

Skirti dar mažesnį specialios teisės atėmimo terminą nesudaro pagrindo tai, kad, pasak A. P. gynėjos, jam teisė vairuoti kelių transporto priemones yra reikalinga darbui, nes tai yra jo pagrindinis pragyvenimo šaltinis, be to, byloje nėra jokių duomenų, kad A. P. bylai reikšmingu laiku ir vietoje automobilį vairavo būdamas neblaivus, taigi kaltinamasis alkoholį vartojo jau po to.

Kaip minėta, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytos alternatyvios nusikalstamos veikos, už kurias įstatymų leidėjas nustatė tokią pačią baudžiamąją atsakomybę, įskaitant baudžiamojo poveikio priemonių taikymo galimybę. Todėl vien tai, kad byloje nenustatyta, jog A. P. bylai reikšmingu laiku vairavo automobilį būdamas neblaivus, nėra pagrindas skirti trumpesnį baudžiamosios poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) – terminą. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis pats savo noru nusprendė pavartoti gana nemažą kiekį stipraus alkoholio. Be to, kaip minėta, teismas, nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, į A. P. nustatyto neblaivumo laipsnį ir kaltinamojo bendrą charakteristiką (ar anksčiau teistas, trauktas baudžiamojon atsakomybėn, baustas administracine tvarka ir pan.). Antra, teismas pažymi, kad teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas tam tikram laikui apskritai neatima asmens teisės susirasti darbą, kai ši speciali teisė tiesiogiai nėra reikalinga. Be to, ir neturint teisės vairuoti kelių transporto priemones, galima susirasti darbą, juolab kad ne visi darbo rinkoje esantys asmenys turi įgiję tokią teisę. Nors A. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nėra įgijęs kitos profesinės kvalifikacijos, kuri leistų jam įsidarbinti kitokio pobūdžio darbe, teismas pažymi, jog egzistuoja pakankamas skaičius darbo vietų, kurioms užimti nėra reikalaujama konkrečios profesinės kvalifikacijos. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis nenurodė ir nepateikė konkrečių duomenų, dėl ko jis negalėtų susirasti kitokio pobūdžio darbo, kurio funkcijoms atlikti aptariama teisė nebūtų reikalinga. Vadinasi, A. P. turi visas galimybes susirasti darbą, kuris nėra tiesiogiai susijęs su teise vairuoti kelių transporto priemones. Be to, kaltinamasis turi galimybę registruotis Užimtumo tarnyboje iki tol, kol susiras kitokio pobūdžio darbą.

Pažymėtina, kad tam tikri laikini sunkumai kasdieniniame gyvenime, pavyzdžiui darbo netekimas, jo paieškos ir pan., yra natūralus nusikalstamos veikos padarymo padarinys. Šie negatyvūs, nepalankūs kaltinamojo gyvenime kilę paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės padariniai yra ne tik neišvengiami, bet kartu ir būtini. Priešingu atveju baudžiamoji atsakomybė būtų beprasmiška, ji negalėtų įspėjamai veikti nei konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens, nei kitų asmenų, t. y. neatitiktų savo prevencinio pobūdžio. Akcentuotina, kad skiriama baudžiamojo poveikio priemone siekiama ne tik pakeisti kalto asmens elgesį teigiama linkme, bet ir apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokios veikos padarymo atvejų, užkirsti kelią toliau pažeidinėti KET. Siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių KET pažeidimų bei pakeisti asmenį nusveria jo patiriamus nepatogumus, juo labiau kad šie nepatogumai atsirado dėl paties A. P. neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas kaltinamajam yra terminuotas, t. y. trunka tam tikrą laiką, o vėliau jis vėl galės naudotis tokia teise.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą – esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018).

Teismų praktikoje nurodoma, kad vartojimo alkoholio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, veikos atveju jos objektyvioji pusė pasireiškia šių požymių visuma: 1) asmuo, vairuodamas transporto priemonę, padarė eismo įvykį; 2) po eismo įvykio, iki bus nustatytos to įvykio aplinkybės, vartojo alkoholį ir 3) asmeniui buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi, šiuo atveju privalomos sąlygos atsakomybei pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kilti yra neatsiejamos nuo transporto priemonės vairavimo fakto, o tokios nusikalstamos veikos padarymas be transporto priemonės neįmanomas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85-495/2022, 2K-171-387/2022 ir 2K-7-61-511/2023). Teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad ar asmuo eismo įvykio metu buvo blaivus ar ne, nustatoma aiškinantis aplinkybes jau po įvykio. Iki blaivumo patikrinimo asmens elgesys nėra kontroliuojamas; asmuo, vartodamas alkoholį iki patikrinimo, apsunkina ar net panaikina galimybę nustatyti jo blaivumą (neblaivumą) eismo įvykio metu. Todėl alkoholio vartojimo fakto po eismo įvykio vertinimas atsietai nuo kito teisės normoje įtvirtinto veikos objektyviojo požymio – kelių transporto priemonės vairavimo – laikant, kad kelių transporto priemonė nėra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, sudaro sąlygas piktnaudžiauti teise asmeniui, kuris padarė eismo įvykį vairuodamas neblaivus, – jam būtų naudinga vartoti alkoholį po eismo įvykio arba teigti, kad alkoholį vartojo po eismo įvykio (tai patikrinti tam tikrais atvejais būtų neįmanoma), ir taip išvengti transporto priemonės konfiskavimo, o laikęsis pirmiau minėto įstatymo reikalavimo vairuotojas, kuriam patikrinimo metu nustatomas neblaivumas, atsidurtų blogesnėje padėtyje. Tokia situacija aiškiai nesuderinama su teisingumo principu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-61-511/2023).

Kaltinamojo gynėja baigiamojoje kalboje nurodė, kad šioje byloje įrodyta nusikalstama veika nebuvo padaryta dėl to, kad A. P., būdamas neblaivus, vairavo automobilį, jis alkoholį vartojo jau po to, todėl automobilis nelaikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Visų pirma, A. P. 2025 m. birželio 29 d. apie 23.04 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, t. y. kliudė ir apgadino automobilius Honda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Antra, A. P. iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholinius gėrimus. Trečia, 2025 m. birželio 29 d. apie 23.38 val. policijos pareigūnai tikrinimo metu A. P. nustatė 1,76 promilės etilo alkoholio koncentraciją, t. y. daugiau nei 1.51 promilių neblaivumą. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad automobilio Toyota Prius panaudojimas buvo būtinas nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymui. Be minėto automobilio kaltinamasis nebūtų galėjęs sukelti eismo įvykio, iki kurio aplinkybių nustatymo jis vartojo alkoholinius gėrimus. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad A. P. padarė nusikalstamą veiką naudodamasi automobiliu Toyota Prius, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Tai atitinka ir minėtą teismų praktiką. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė kaltinamajam (1 t., b. l. 128). Kadangi nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, A. P. priklausantis automobilis Toyota Prius konfiskuotinas valstybės naudai. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė 6 059 Eur (su PVM) (1 t., b. l. 139), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo A. P. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Kaltinamasis ir jo gynėja taip pat akcentuoja aplinkybę, kad turto konfiskavimas nagrinėjamu atveju būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, kadangi automobilis yra būtinas kaip darbo priemonė, o tai reiškia pragyvenimo šaltinio praradimą. Visų pirma, teismas pažymi, kad A. P. šiuo nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 metams ir 8 mėnesiams, taigi jis šį nurodytą laikotarpį negalės vairuoti transporto priemonių, vadinasi, ir tęsti iki nagrinėjamo įvykio dirbto darbo. Be to, A. P., suvokdamas automobilio reikalingumą, elgėsi nerūpestingai, nes iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo jis vartojo nemažą kiekį stipraus alkoholio, nors prieš nusikalstamos veikos padarymą jam buvo žinoma, kad automobilis yra reikalingas atliekant darbo funkcijas. Kita vertus, tai nepadarė įtakos A. P. elgesiui, kad jis atsakingai elgtųsi ir nepadarytų nusikalstamos veikos. Kaip minėta, A. P. teisiamojo posėdžio metu nenurodė ir nepateikė duomenų, dėl ko jis negalėtų susirasti kitokio pobūdžio darbo. Teismas taip pat nebekartoja motyvų, išdėstytų nuosprendžio dalyje, susijusioje su baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) – taikymu, kurie taip pat aktualūs paneigiant galimybę nekonfiskuoti A. P. priklausančios transporto priemonės.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad automobilio poreikis darbinei veiklai nėra esminė aplinkybė sprendžiant dėl turto konfiskavimo proporcingumo. Svarstant turto konfiskavimo klausimą, negalima teikti prioritetą tik kaltinamojo interesams, o būtina įvertinti ir visuomenės interesą, kad kaltinamasis patirtų pakankamus suvaržymus dėl savo padarytos nusikalstamos veikos. Negatyvūs, nepalankūs kaltinamojo gyvenime kilę paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės padariniai yra ne tik neišvengiami, bet kartu ir būtini.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad šiuo atveju taikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemonės – A. P. priklausančio automobilio Toyota Prius – konfiskavimas valstybės naudai (BK 72 straipsnio 1– 3 dalys). Nagrinėjamu atveju baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – apskritai neskirti – nėra pagrindo. Be kita ko, teismo nesaisto priešinga kaltinamojo ir jo gynėjos nuomonė.

BK 72⁵ straipsnyje įtvirtinta baudžiamoji poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Šiame straipsnyje numatyta, jog teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamojo gynėja baigiamosios kalbos metu prašė neskirti ginamajam šios baudžiamojo poveikio priemonės, nes A. P. nepadarė šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jis alkoholį vartojo jau po to, kai sukėlė eismo įvykį.

Priešingai nei teigia kaltinamojo gynėja, A. P. šioje byloje pripažintas kaltu dėl to, kad vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. asmens atitinkamo neblaivumo laipsnis yra būtina sąlyga asmens patraukimui pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (A. P. nevartojus alkoholio, nebūtų padaryta jam inkriminuojama nusikalstama veika). Vadinasi, laikoma, kad kaltinamasis šią nusikalstama veiką padarė būdamas neblaivus. Tokios išvados nepaneigia tai, kad nenustatyta, kad A. P. bylai reikšmingu laiku ir vietoje automobilį vairavo būdamas neblaivus. Pažymėtina, kad policijos pareigūnai kaltinamojo neblaivumą tikrino praėjus tik praėjus apie 34 min nuo tada, kai A. P., vairuodamas automobilį, kliudė ir apgadino kitus stovinčius automobilius. Reikšminga ir tai, kad kaltinamasis, manevruodamas automobilį, daugiabučių namų kieme apgadino ne vieną, o kelias transporto priemones. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad, grįžęs namo, jis išgėrė 200 g brendžio. Byloje nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, kad kaltinamasis per gana trumpą laiką nuo eismo įvykio sukėlimo turėjo vartoti gana nemažą stipraus alkoholio kiekį. Negalima ignoruoti ir tos aplinkybės, kad pagal 2025 m. birželio 29 d. neblaivumo nustatymo aktą, A. P. nustatyti visi neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, jis negali eiti tiesia linija, stovėdamas negali pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) (1 t., b. l. 137). Jam per du pūtimus nustatytas neblaivumas nemažėjo (1 t., b. l. 137–139). Šiuo atveju nėra abejonių, kad kaltinamajam nustatytas neblaivumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Iš policijos pareigūnų „Body“ kameros vaizdo įrašų matyti, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, dalį laiko gana pakeltu tonu bendravo su policijos pareigūnais, atvykusiais į jo gyvenamąją vietą, keikėsi, todėl vėliau jis buvo sulaikytas (uždėti antrankiai jam) (1 t., b. l. 118–122).

Pažymėtina, kad BK 72⁵ straipsnyje numatytos programos nėra susijusios su priverstiniu gydymu nuo konkrečių priklausomybės ligų. Jos orientuotos į edukacines priemones, kuriomis siekiama mažinti alkoholio, narkotikų ir kitų priklausomybių daromą žalą asmenims, suteikti jiems informaciją, paskatinti įvertinti savo būklę ir savanoriškai pradėti gydymą. Šia baudžiamojo poveikio priemone yra siekiama paskatinti asmenis įvertinti priklausomybės ligų daromą neigiamą įtaką jų elgesiui ir taip ilgalaikėje perspektyvoje padėti sumažinti nusikalstamų veikų, padarytų dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo, skaičių. Taigi BK 72⁵ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė skirta šviesti asmenis, nukreipti juos teigiama linkme bei skatinti savarankišką problemų sprendimą.

Teismo vertinimu, šiuo atveju tikslinga A. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo programose ir kursuose. Nustatomas šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminas – 1 metai nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Tokios išvados nepaneigia tai, kad kaltinamasis anksčiau nėra teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą ar administracinių nusižengimų padarymą, kai jis buvo neblaivus, taip pat kad byloje nėra duomenų, kad A. P. turi priklausomybę nuo alkoholio. Pažymėtina, kad tokios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas itin nepasunkins kaltinamojo teisinės padėties, juo labiau kad tai priklauso teismo diskrecijai, o A. P. šioje byloje nėra skiriama jokia bausmė.

VI. Kiti klausimai

A. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (1 t., b. l. 182–185). Jos paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, prie bylos pirmo tomo viršelio prisegtus vokus (2 vnt.), kuriuose yra kompaktinės laikmenos su vaizdo, garso įrašais ir nuotraukomis, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. P. priklausančiam automobiliui Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2025 m. rugpjūčio 13 d. iki 2026 m. sausio 13 d. (1 t., b. l. 172–174). Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu A. P. laikinai sulaikytas ir suimtas nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas, priteitinų procesinių išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. P. (A. P.), padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos T. P. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti A. P. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. rugpjūčio 13 d. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuoti A. P. priklausantį automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos priemonę valstybės naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, paskirti A. P. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą sudalyvauti alkoholizmo programose ir kursuose per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, prie bylos pirmo tomo viršelio prisegtus vokus (2 vnt.), kuriuose yra kompaktinės laikmenos su vaizdo, garso įrašais ir nuotraukomis, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), taikyti iki šio nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą.

Išaiškinti A. P. ir T. P., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), teismas gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.