Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.39.2.5.5; 3.1.7.5.; 3.2.4.9.6.2.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21.

2016 m. spalio 27 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės ir Dainiaus Rinkevičiaus,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-08 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE, veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, byloje T. K. ir AB „Lietuvos draudimas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo ADB „ERGO Lietuva“ (bylos eigoje pavadinimas pakeistas į ERGO Insurance SE, veikianti per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą) 49 217,48 Lt be PVM draudimo išmoką, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2012-03-14 (duomenys neskelbtini), T. K. vairuojama transporto priemonė Chrysler 300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas ieškovui M. S. nuosavybės teise priklausantis automobilis BMW 650, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

T. K. vairuojama transporto priemonė eismo įvykio metu buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu Nr. 02-1816319 ADB „ERGO Lietuva“. 2012-05-11 atsakovas pranešimu informavo ieškovą, jog atsisako mokėti draudimo išmoką žalos byloje Nr. 1816319-2850_1-001, kadangi atlikus nepriklausomo eksperto tyrimą nustatyta, jog T. K. ir M. S. draudikui pateikė neva tai neteisingas transporto priemonės apgadinimo aplinkybes: <...> transporto priemonių susidūrimas įvyko ne draudikui pateiktomis aplinkybėmis <...>“, „<...> nėra nustatytų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos priežastinio ryšio su T. K. veiksmais) <..>“. 2012-06-07 UAB „Lietuva Statoil“ raštu, atsakydama į 2012-05-30 ieškovo atstovo prašymą dėl informacijos suteikimo, informavo, jog 2012-03-14 tarp 17:00 val. ir 18:00 val. ieškovo automobilis BMW 650, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pylėsi kurą UAB „Lietuva Statoil“ degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini). 2012-06-12 Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos operatyvaus valdymo skyrius, raštu atsakydamas į 2012-05-30 ieškovo atstovo užklausimą, informavo, jog 2012-03-14 apie 21.36 val. Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus Budėtojų poskyrio pareigūnas priėmė pranešimą apie įvykusį techninį eismo įvykį (duomenys neskelbtini) (netoli (duomenys neskelbtini)), apie susidūrusias dvi transporto priemones (Chrysler 300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir BMW 650, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei nurodė, jog į įvykio vietą nuvyko Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės patruliai, kurie informavo budėtoją, jog eismo įvykio dalyviai eismo įvykio deklaracijas pildosi patys. Atsakovui atsirado prievolė sumokėti draudimo sutartyje nurodytą draudimo išmoką už eismo įvykio metu padarytą žalą ieškovui. Ieškovo surinkti įrodymai patvirtina, jog 2012-03-14 (duomenys neskelbtini), T. K. vairuojama transporto priemonė Chrysler 300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas ieškovui nuosavybės teise priklausantis automobilis BMW 650, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Specialisto išvados 2 dalyje nustatyta, jog atliktas tyrimas leidžia teigti techniniu požiūriu, kad šis eismo įvykis realus ir atitinka vairuotojų deklaracijoms bei nurodytoms žalos bylos medžiagoje aplinkybėms, kelio sąlygoms ir nurodytiems bei apskaičiuotiems automobilių greičiams ir sugadinimams. Atsakovo atsisakymas išmokėti draudimo išmoką nepagrįstas. Specialisto išvados 3 dalimi nustatyta, kad pagrindinė eismo įvykio priežastis techniniu požiūriu yra automobilio Chrysler 300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo T. K. veiksmai, t. y. neįsitikinęs kelio laisvumu, įvažiavo į sankryžą su pagrindiniu keliu ir suko į kairę, nukirsdamas sankryžos kampą ir įvažiuodamas į priešingos krypties 2-ją eismo eilę, kur susidūrė su pagrindiniu keliu 2-ja eile tiesiai važiuojančiu automobiliu BMW 650, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tai įrodo, jog tokie T. K. veiksmai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. T. K. pripažįsta kaltę. Ieškovo užsakymu 2012-04-03 UAB „Asistavita“ turto vertintojas M. S. atliko ieškovo nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės BMW 650, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertės ir remonto kaštų nustatymą. Nustatyta, jog transporto priemonės atkūrimo vertė (įvertinus detalių nuvertėjimą 19 %) lygi 49 217,48 Lt be pridėtinės vertės mokesčio (1 t., 3-7 b. l.).

Atsakovas pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko.

Paaiškino, kad 2012-03-15 atsakovas gavo 2012-03-14 ieškovo rašytinę pretenziją, kurioje ieškovas nurodė, kad 2012-03-14, 22.10 val. T. K., vairuodamas automobilį Chrysler, pažeidė važiavimo per sankryžą pirmumo taisykles ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu sugadintas ieškovo automobilis BMW 650, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2012-03-20 atsakovas gavo T. K. pranešimą, kuriame jis nurodo analogiškas aplinkybes. Atlikusi tyrimą eismo įvykių specialistė prof. O. L. konstatavo, kad eismo įvykis negalėjo įvykti ieškovo ir trečiojo asmens nurodytomis aplinkybėmis, nes tokiu atveju automobiliai būtų buvę nublokšti į visiškai kitokias padėtis. Ieškovo ir trečiojo asmens nurodytas eismo įvykio kilimo mechanizmas būtų techniniu požiūriu įmanomas, jei automobilis Chrysler po eismo įvykio būtų apsisukęs aplink savo svorio centrą 260 laipsnių kampu, automobilis Chrysler iki susidūrimo judėtų 28,1 km/h greičiu, BMW - 61,6 km/h greičiu. Tačiau atsakovo gautose fotonuotraukose užfiksuota, kad automobilis Chrysler taip nebuvo nublokštas, jis pasisuko kur kas mažesniu kampu (apie 80 laipsnių). Toks automobilių judėjimo po susidūrimo mechanizmas techniniu požiūriu nepaaiškinamas. Ieškovo nurodyti automobilio BMW sugadinimai nėra susiję su automobiliu Chrysler padaryta žala, todėl atsakovas atsisakė atlyginti šių sugadinimų pašalinimo išlaidas. Šiuo atveju ieškovo automobilio BMW sugadinimai nėra eismo įvykio, kurio kaltininkas būtų Chrysler vairuotojas, padarinys. Nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo draudėjo (trečiojo asmens) veiksmų ir automobilio BMW sugadinimų. Automobiliai sugadinti ne ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, todėl trečiojo asmens civilinė atsakomybė dėl automobilio BMW sugadinimo nekyla. Bylos baigtis gali turėti įtakos ir AB „Lietuvos draudimas“ teisėms ir pareigoms, nes T. K. rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog ši draudimo bendrovė yra apdraudusi jo automobilį Chrysler Kasko draudimu. Atsakovas yra gavęs UAB „Nepriklausomų turto vertintojų biuras“ surašytą ataskaitą, kurioje nurodyta, kad ieškovui padarytos žalos dydis (įvertinus nusidėvėjimą ir išskaičiavus PVM) yra 30 801,74 Lt. UAB „Nepriklausomų ekspertų vertintojų biuras“ vertinimo ataskaita tikslesnė. Joje specialistas A. V. įvertino ir automobilio trūkumus, buvusius iki eismo įvykio. Atsižvelgtina ir į vertintojų stažą - A. V. nuo 2000 m., I. S. - nuo 2011 m. (1 t., 74-78 b. l.).

Trečiasis asmuo T. K. atsiliepime prašė tenkinti ieškinį bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2012-03-14 (duomenys neskelbtini), T. K. vairuojama transporto priemonė Chrysler 300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta ieškovui nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė BMW 650, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykis kilo dėl to, kad T. K., išvažiuodamas transporto priemone Chrysler 300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš šalutinės (duomenys neskelbtini), į sankryžą su pagrindiniu keliu ir sukdamas į kairę pusę (duomenys neskelbtini), nepraleido iš kairės pusės pagrindiniu keliu ((duomenys neskelbtini)) važiuojančios ieškovo transporto priemonės BMW 650, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Chrysler 300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruoto eismo įvykio metu buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu Nr. 02-1816319 ADB „ERGO Lietuva“. Atsakovas nepagrįstai atsisako išmokėti ieškovui draudimo išmoką. T. K. pripažįsta savo kaltę (1 t., 66-68 b. l.).

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, AB „Lietuvos draudimas“ prašė ieškinį atmesti.

Paaiškino, kad draudimo išmokos nemokėjimo pagrindas nurodomas kaip iš ADB „Ergo Lietuva“ gauta informacija apie šios bendrovės atliktą tyrimą, kurio metu buvo nustatyta, jog transporto priemonės buvo sugadintos ne nurodomo įvykio metu ir buvo pateiktos neteisingos įvykio aplinkybės. Duomenys civilinėje byloje rodo, jog yra įvykęs nedraudiminis įvykis, už kurį remiantis taisyklėmis draudimo išmoka nėra mokama (2 t., 118-119 b. l.).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-09-08 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo M. S. 2 952 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui ERGO Insurance SE, veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, 369,31 Lt bylinėjimosi išlaidų ekspertui E. I., 104,82 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Teismas nustatė, kad tarp šalių yra kilęs ginčas, ar šiuo atveju įvykęs įvykis laikytinas draudiminiu (įvykusiu eismo įvykio vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis) ar ne. Teismas nurodė, kad pagal įrodinėjimo paskirstymo naštos taisyklę ir CPK 178 straipsnį tuo atveju, kai draudėjas teigia, jog įvykis yra draudžiamasis, o draudikas teigia priešingai, tai šis turi įrodyti, jog įvykis yra nedraudžiamasis. Teismas, rėmėsi įstatyminiu reguliavimu, vidiniu įsitikinimu (CPK 185 str.) ir vadovavosi Lietuvos teismo ekspertizių centro ekspertų V. V. ir H. V. 2013-08-06 Ekspertizės akte Nr. 11-1023 (13)/11-2119 (13) padaryta išvada, kad automobiliai Chrysler 300M ir BMW 650 buvo sugadinti ne vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis.

Teismo vertinimu, būtent nurodytoje ekspertizėje yra detaliau motyvuoti pateikiami atsakymai. Teismas, vertindamas eksperto E. I. atliktą 2014-06-09 ekspertizės aktą Nr. EKA-04 (14) ir jame pateiktas išvadas, neturėjo objektyvaus pagrindo sutikti su šio eksperto atitinkamais argumentais. Teismo įsitikinimu, darytina labiau tikėtina išvada, jog įvykio negalima laikyti draudžiamuoju, nes jis įvyko ne vairuotojų nurodytomis aplinkybes, t. y. bylos medžiaga nėra paneigtos ekspertų, kuriais teismas rėmėsi, nustatytos eismo įvykio aplinkybės.

Teismas, ištyręs bylos medžiagą, sutiko su atsakovo argumentais, kad įvykis įvyko ne vairuotojų nurodytomis aplinkybes, todėl sprendė, kad pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl draudimo išmokos priteisimo nėra. Teismui nusprendus, jog nėra pagrindo tenkinti reikalavimą dėl draudimo išmokos priteisimo, teismas šioje byloje plačiau nepasisakė dėl ginčo šalių dėstomų argumentų, kurie siejasi su draudimo išmokos dydžiu.

Ieškovas M. S. apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo (apelianto) ieškinį patenkinti pilna apimtimi. Paskirti pakartotinę eismo įvykio – transporto priemonės trasologinę ekspertizę automobilių BMW 650 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Crysler 300 M (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrimo ir sugadinimų aplinkybėms nustatyti. Priteisti apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, vertindamas įrodymų visetą, turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikras faktas egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Byloje surinkti duomenys prieštarauja vieni kitiems, nagrinėjant bylą jie nebuvo pašalinti; prieštaravimai yra esminiai. LTEC ekspertų V. V. ir H. V. 2013-08-06 ekspertizės aktas Nr. 11-1023 (13)/11-2119 (13) yra neišsamus, neištirtos visos su įvykiu susijusios aplinkybės. Pirmos instancijos teismas nevertino įrodymų visumos, o pasirinko vieną iš įrodinėjimo priemonių, remdamasis kuria išsprendė bylą, netirdamas kitų byloje esančių įrodymų, tuo pažeidžiant CPK 185 straipsnio nuostatas, todėl sprendimas priimtas neišsamiai ir neobjektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus;Teismas sprendime nurodė, kad nesivadovauja eksperto E. I. 2014-06-09 ekspertizės aktu Nr. EKA-04 (14), nes neturi tam objektyvaus pagrindo. Teismas iš esmės atmetė specialistės O. L. išvadas, nes ji padaryta neturint trasologijos kvalifikacinio pažymėjimo. Teismas visiškai nevertino jokių specialistės gautų išvadų;Byloje esant esminiams prieštaravimams, teismas, siekiant nustatyti objektyvią tiesą, turėjo paskirti pakartotinę eismo įvykio-trasologinę ekspertizę, tokiu būdu pašalinant bet kokius įrodymų prieštaringumus. Teismas byloje pakartotinės ekspertizės neskyrė, vadovavosi vienos ekspertizės išvadomis, kuri, kaip jau minėta prieštarauja visetui įrodymų, surinktų byloje. Objektyvi tiesa byloje gali būti nustatyta paskyrus pakartotinę eismo įvykio – transporto trasologinę ekspertizę ir tokiu būdu pašalinus esminius įrodymų prieštaravimus. Paskyrus pakartotinę eismo įvykio – transporto trasologinę ekspertizę, tikslinga paskirti žodinį bylos nagrinėjimą.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-08 sprendimą.

Teismas pagrįstai ir teisėtai vadovavosi LTEC ekspertų išvada, atmesdamas eksperto E. I. išvadą bei O. L. aiškinamąjį raštą. Teismas taip pat motyvuotai nurodė, dėl ko teismas nesivadovauja pastaraisiais įrodymais;Nepagrįsti apelianto argumentai, jog LTEC ekspertai neįvertino, kad po smūgio automobilis „Chryler“ pasisuko prieš laikrodžio rodyklę, todėl galėjo įvykti pakartotini automobilių kontaktai. Pasak LTEC ekspertizės akto, automobilis BMW dar iki kontakto su automobiliu Chrysler buvo sugadintas ir tie sugadinimai buvo matomi išoriškai. Trečiasis asmuo nuslėpė šias aplinkybes, kas leidžia daryti išvadą, kad tarp jo ir ieškovo buvo susitarimas inscenizuoti avariją;Eksperto E. I. išvada ir prof. O. L. raštas yra nelogiški, nemotyvuoti, surašyti remiantis tik ieškovo nenuosekliais parodymais ir nežinia iš kokių duomenų padarytomis išvadomis. Ekspertas E. I. posėdyje pripažino, kad jis iš esmės netyrė aplinkybės apie tai, ar automobilis BMW turėjo sugadinimų iki nagrinėjamo susidūrimo. Ekspertas E. I. neatsižvelgė ir tai, kad automobilių deformacijos pobūdis neatitinka vairuotojų nurodytų greičių ir automobilių nubloškimo masto. Prof. O. L., surašydama išvadas, akivaizdžiai susipainiojo ir nurodė fantastines aplinkybes. Vertinant O. L. išvadas, atsižvelgtina, kad jose nurodyti techniniai duomenys ir skaičiuotės pagrįstos ne eismo įvykio medžiaga, bet tik parinktais ieškovo parodymais ir klaidingais duomenimis apie Chrysler pasisukimo pobūdį;Atsakovas nesutinka su prašymu paskirti pakartotinę eismo įvykio – trasologinę ekspertizę. Tokio pobūdžio prašymas nebuvo pateiktas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl šis prašymas apeliacinėje instancijoje yra nenagrinėtas.

Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-08 sprendimą.

Byloje esantys duomenys rodo, jog eismo įvykis įvyko ne tokiomis aplinkybėmis, kurias nurodo eismo įvykio dalyviai. Dėl šios priežasties, trečiojo asmens nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas visapusišku bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Išanalizavus visas bylos aplinkybes matyti, kad draudėjas nebuvo visiškai sąžininga ir atviras, nes siekdamas gauti draudimo išmoką pateikė ne visas arba klaidingas aplinkybes apie eismo įvykį;Apeliantas klaidingai nurodo, kad ekspertų išvados teismui yra privalomos. CPK 218 straipsnis nurodo, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir vertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismas nesirėmė prof. O. L. tyrimo išvadomis, nes jos nėra tikslios ir išsamios, tyrimas nėra pagrįstas trasologinėmis žiniomis. Teismas nesirėmė ir E. I. ekspertizės akto išvadomis, nes jos neturi objektyvaus pagrindo. Trečiojo asmens nuomone, būtent ekspertų V. V. ir H. V. ekspertizės aktas yra išsamiausias ir tiksliausias, todėl teismas pagrįstai vadovavosi būtent šio akto išvadomis.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus (jų tarpe ekspertizių aktus ir specialistų išvadas) ir priėmė pagrįstą sprendimą.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog paskyrus pakartotinę eismo įvykio – transporto trasologinę ekspertizę, tikslinga paskirti žodinį bylos nagrinėjimą. CPK 321 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Taigi šia išimtimi įstatymas būtent apeliacinės instancijos teismui suteikia diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju, neatsižvelgiant nei į apelianto, nei į kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę šiuo klausimu, spręsti, ar sprendimui dėl apeliacinio skundo priimti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, ar yra būtinas tiesioginis byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju apeliaciniame skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Dėl ekspertizės aktų vertinimo

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi V. V. ir H. V. 2013-08-06 ekspertizės aktu, kuris yra neišsamus ir jame neištirtos visos su įvykiu susijusios aplinkybės, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas pateikė specialistės O. L. išvadą, kurioje nustatyta, kad ginčo eismo įvykis yra realus ir atitinka vairuotojų deklaracijoms bei nurodytoms bylos medžiagoje aplinkybėms, kelio sąlygoms ir nurodytiems bei apskaičiuotiems automobilių greičiams ir jų sugadinimams. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-03-21 nutartimi paskyrė byloje eismo įvykio – transporto trasologinę ekspertizę automobilių susidūrimo ir sugadinimų aplinkybėms nustatyti. Lietuvos teismo ekspertizių centro ekspertai V. V. ir H. V. ekspertizės akte konstatavo, kad automobiliai „Chrysler 300M“ ir „BMW650“ buvo sugadinti ne vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-12-13 nutartimi paskyrė papildomą ekspertizę. Eksperto E. I. pateiktame ekspertizės akte nustatyta, kad techniniu požiūriu autoavarijai įvykus nurodytomis aplinkybėmis, automobiliai „BMW 650“ ir „Chrysler 300M“ po įvykio galėjo sustoti taip, kaip yra pavaizduota eismo įvykio deklaracijoje bei užfiksuota filmuotoje medžiagoje.

Siekiant pašalinti prieštaravimus tarp teismo ekspertų išvadų Vilniaus apygardos teismas 2016-01-07 nutartimi paskyrė pakartotinę eismo įvykio-trasologinę ekspertizę. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai M. M. ir V. M. 2016-06-27 ekspertizės akte Nr. 11-333(16)/11-1371(16) padarė išvadą, jog automobilių „BMW650“ ir „Chrysler 300M“ susidūrimas, galėjo įvykti deklaruoto eismo įvykio vietoje ir transporto priemonių sugadinimai galėjo susiformuoti automobiliui „BMW650“ važiuojant tiesiai apie 35 km/h greičiu, o automobiliui „Chrysler 300M“ išvažiavus jam iš dešinės apie 13 km/h greičiu.

Eksperto išvada – tai įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmens, turinčio specialių mokslo, technikos, amato ar kitų sričių žinių, raštu išdėstyta nuomonė, gauta atlikus tam tikrus tyrimus siekiant atsakyti į teismo pateiktus klausimus (CPK 216 straipsnis). Ekspertizė yra įrodymų šaltinis. Kaip yra nurodyta kasacinio teismo praktikoje, konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti įvertinti kritiškai, t. y. atmesti kaip įrodymas, jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes teismo ekspertizė, kaip įrodymas, neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-163/2010). Taigi ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles.

Jei byloje yra du (ar daugiau) ekspertizės aktai ir juose pateikiamos skirtingos išvados, teismas privalo tikrinti, kuri iš išvadų atitinka išsamumo, patikimumo ir tikslumo kriterijus, bei atmesti tą, kuri vertintina kritiškai dėl prieštaravimo byloje esantiems kitiems įrodymams, bylos faktinėms aplinkybėms ir kt. Teismas gali nesutikti su eksperto išvada, tokio nesutikimo motyvus išdėstydamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi ekspertų V. V. ir H. V. 2013-08-06 ekspertizės akte padarytomis išvadomis, kadangi šiame ekspertizės akte detaliau motyvuoti pateikiami atsakymai, taip pat ekspertizę atliko du ekspertai, turintys eismo įvykių ir transporto trasologijos kvalifikacijas. Tuo tarpu eksperto E. I. ekspertizės akte padarytas išvadas vertino kritiškai: nesutiko, kad vienoje iš nuotraukų ant ratlankio matosi ne mėlynos ir geltonos spalvos pėdsakai, bet pastato, prie kurio stovi automobilis, atspindžiai, nesutiko su aiškinimu dėl automobilio Chrysler 300M po antdėklu esančios ženklios rato nišos arkos deformacijos, taip pat nesutiko su eksperto teiginiais, kad buferis susidūrimo metu buvo vientisas ir buvo vietoje, pasak teismo neįrodytas putplasčio buvimas būtent toje vietoje, kurioje yra pėdsakų ant sijos, nepaaiškinti buferio sužalojimai ir kt. Teismas taip pat nurodė, kad kiti byloje esantys įrodymai nepaneigė ekspertizės, kuria vadovavosi teismas, išvadų.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su teismo argumentais, kurių pagrindu buvo nuspręsta atmesti eksperto E. I. ekspertizės akto išvadas. Teismas nepagrįstai svarbia aplinkybe kritiškai vertinti eksperto E. I. ekspertizės aktą laikė faktą, jog pakartotinę ekspertizę atliko vienas ekspertas, o pirminę du ekspertai. Atkreiptinas dėmesys, jog ekspertizę skiria teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, todėl jei teismui kilo abejonių dėl vieno eksperto kompetencijos, jis turėjo teisę ekspertizę pavesti keliems ekspertams ar ekspertų komisijai. Pažymėtina, jog ekspertas E. I. turi keturiolikos metų ekspertinio darbo stažo, tuo tarpu pirminę ekspertizę atlikę ekspertas V. V. ekspertizės atliko metu turėjo 6 metų ekspertinio darbo stažo, o ekspertas H. V. – 5 metų. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima abejoti ekspertų kompetencija. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad teismo paskirtų ekspertizių išvados prieštarauja viena kitai, turėjo pareigą skirti byloje pakartotinę ekspertizę tokiems prieštaravimams pašalinti. Pakartotinė eismo įvykio – trasologinė ekspertizė buvo paskirta Vilniaus apygardos teismo 2016-01-07 nutartimi.

Ekspertai M. M. ir V. M., atlikę pakartotinę trasologinę ekspertizę, 2016-06-27 ekspertizės akte nustatė, jog horizontalūs juodi antsliuoksniniai pėdsakai ant automobilio BMW 650 bamperio apdailos buvo padaryti kontaktuojant su automobilio Chrysler 300M galine kaire padanga. Automobilio BMW 650 priekinio kairiojo žibinto suirimas, priekinio kairiojo sparno sulaužymas priekinėje dalyje bei trasų susiformavimas ant kairiojo sparno priekinės dalies atsirado dėl kontakto su automobilio Chrysler 300 M galinėmis kairės pusės durelėmis. Ekspertai nustatė, kad automobilio BMW 650 variklio dangčio sugadinimai buvo padaryti tikėtina kontakto su automobilio Chrysler 300M durelių ir sparno sritimi. Ekspertai sprendė, jog automobilio BMW 650 kairiojo lonžerono bei horizontalios sijos kairėje pusėje deformacijos buvo padarytos kontakto metu su automobilio Chrysler 300M galiniu kairiu ratu, kadangi deformuotos šio rato pakabos elementų deformacijos. Smulkūs įbrėžimai ant variklio dangčio priekinės dalies atsirado kontakto metu, kai priekinio bamperio apdaila buvo deformuojama ir gniuždoma, o vėliau lipo ant variklio dangčio, dėl ko įvyko slystamo pobūdžio sąlytis tarp nurodytų paviršių. Pasak ekspertų vienareikšmiškai nustatyti, dėl ko atsirado juodos spalvos užnešimas ant automobilio BMW 650 horizontalios bamperio sijos iš pateiktų duomenų negalima.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiais duomenimis, rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, sprendžia, jog nėra pagrindo nesutikti su 2016-06-27 ekspertizės akte nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis. Byloje nustatyta, kad 2012-03-14, 22:10 val., (duomenys neskelbtini), automobilis Chrysler 300M, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas T. K., išvažiuodamas iš šalutinio kelio ir pagrindiniame kelyje sukdamas į kairę, nedavė kelio pagrindiniu keliu iš kairės pusės, tiesiai per sankryžą važiavusiam automobiliui BMW 650, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam M. S.. Faktą, jog eismo įvykis įvyko patvirtina byloje esančios eismo įvykio nuotraukos, automobilių nuotraukos, liudytojų, S. Č., R. V., T. B. parodymai, Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos valdybos operatyvaus valdymo skyriaus 2012-06-12 pažyma. Iš nuotraukų, kuriose užfiksuotas eismo įvykis, matyti, jog šalia automobilio BMW 650 guli pažirusios šukės, kas patvirtina apie eismo įvykio realumą. Jeigu draudėjas teigia, kad įvyko draudžiamasis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai pagal Draudimo įstatymo 96 straipsnio 7 dalį draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra jokių patikimų ir neginčijamų įrodymų, leidžiančių spręsti apie eismo įvykio inscenizavimą. Atsakovas atsiliepime į ieškinį atsisakymą mokėti draudimo išmoką ieškovui grindė specialistės prof. O. L. išvada, kurioje, pasak atsakovo, konstatuota, jog eismo įvykis negalėjo įvykti ieškovo M. S. ir trečiojo asmens T. K. nurodytomis aplinkybėmis, nes tokiu atveju automobiliai būtų buvę nublokšti į visiškai kitokias padėtis. Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovo į bylą pateikta 2012-04-26 prof. O. L. išvada, nenustatė, kad joje būtų atsakovo poziciją pagrindžianti išvada. Priešingai, nepaisant fakto, jog specialistės išvada buvo pripažinta nepatikimu įrodymu dėl joje esančių netikslumų, tačiau išvadoje nurodyta, jog atliktas tyrimas leidžia teigti techniniu požiūriu, kad šis eismo įvykis yra realus ir atitinka vairuotojų deklaracijoms bei nurodytoms bylos medžiagoje aplinkybėms, kelio sąlygoms ir nurodytiems bei apskaičiuotiems automobilių greičiams ir jų sugadinimams. Kitų įrodymų, pagrindžiančių atsakovo argumentą dėl eismo įvykio inscenizacijos, nepateikta.

Viena iš aplinkybių, leidžiančių spręsti apie eismo įvykio inscenizavimą yra laikoma automobilio BMW 650 variklio dangčio kairėję pusėje esanti klostė. Ekspertai V. V. ir H. V. išvadą, jog susidūrimo metu automobilio BMW 650 variklio dangčio kairėje pusėje jau buvo padaryta klostė, padarė remdamiesi automobilių BMW 650 ir Chrysler 300M išorinių sugadinimų sugretinimu, kurio metu nustatė, jog BMW 650 variklio dangčio kairėje pusėje esanti klostė paliko automobilio Chrysler 300M galiniame kairiajame sparne lokalų įspaudą. Ekspertas E. I. paaiškino, jog tokie pažeidimai atsirado automobilio Chrysler 300M galinio kairio rato nišos arkai kontaktuojant su automobilio BMW 650 variklio dangčiu antrinio kontakto metu. Ekspertai M. M. ir V. M., atlikę pakartotinę ekspertizę, ekspertizės akte nurodo tikimybę, jog automobilio BMW 650 variklio dangčio sugadinimai buvo padaryti kontakto su automobilio Chrysler 300M durelių ir sparno sritimi. Ekspertai taip pat nurodė, jog pateiktų duomenų nepakanka, kad galima būtų nustatyti, ar automobilio BMW 650 priekinės dalies kairė pusė ir automobilio Chrysler 300M kairiojo šono galinė dalis buvo neženkliai apgadinta iki šio eismo įvykio. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, svarbi pakartotinės ekspertizės išvada, jog eismo įvykyje dalyvavo du skirtingi pagal savo konstrukciją lengvieji automobiliai (kabrioletas bei sedanas), kurie buvo gaminami skirtingais laikotarpiais ir tam tikros kėbulo dalys pagamintos iš skirtingų savybių medžiagų, todėl pagrįsta laikyti, jog šių transporto priemonių kėbulų ir atskirų elementų standumas yra skirtingas. Be to, būtina atsižvelgti ir į tai, kad automobilio BMW 650 pažeidimų vietos (priekinis buferis, priekinis kairys sparnas, priekinis kairys žibintas) yra plastikinės, o kontaktavo jos su automobilio Chrysler 300M metalinėmis dalimis – ratu, durelėmis, rašto niša arba slenksčiu. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad tiek automobilio BMW 650 variklio dangčio sugadinimai, tiek automobilio Chrysler 300M durelių ir sparno srities sugadinimai yra 60-70 cm aukštyje, taip pat tai, kad ekspertų nuomone, automobiliai yra skirtingų standumų, todėl tai įtakoja liekamųjų deformacijų dydį, sprendžia, jog nėra pagrindo teigti, kad automobilis BMW 650 iki nagrinėjamos bylos eismo įvykio buvo su atitinkamais sugadinimais.

Ieškinio nepagrįstumas buvo motyvuojamas ir tuo, įvykio inscenizaciją patvirtina aplinkybė, jog automobilis BMW 650 prieš kontaktą su automobiliu Chrysler 300M buvo su sulaužyta priekinio bamperio plastiko apdaila kairėje pusėje (priekinio bamperio sija ties kairiuoju lonžeronu buvo atvira, jos neuždengė plastikas). Ekspertai V. V. ir H. V. tokią išvadą argumentavo tuo, jog ant automobilio BMW 650 priekinio bamperio sijos ties kairiuoju lonžeronu užnešti tamsios spalvos pėdsakai, kurie buvo padaryti automobilio Chrysler 300M galine kaire padanga. Ekspertai M. M. ir V. M., atlikdami pakartotinę ekspertizę, nurodė, kad vienareikšmiškai nustatyti, dėl ko atsirado juodos spalvos užnešimas ant automobilio BMW 650 horizontalios bamperio sijos, iš pateiktų duomenų negalima. Ekspertai nurodo, jog tai gali būti arba dėl kontakto su automobilio Chrysler 300M ratu arba dėl kontakto su automobilio BMW 650 bamperio vidiniu elementu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė dėl juodos spalvos užnešimų ant automobilio BMW 650 horizontalios bamperio sijos nėra pakankama patvirtinti faktą, jog eismo įvykis buvo inscenizuotas.

Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nepašalinęs prieštaravimų tarp dviejų skirtingų ekspertizės aktų, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai sprendė, jog ieškovas neturi teisės į draudimo išmoką už eismo įvykio metu padarytą žalą automobiliui BMW 650.

Dėl draudimo išmokos dydžio

Ieškovas ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti 14 254,38 EUR (49 217,48 Lt) žalos. Savo reikalavimą grindžia UAB „Asistavita“ 2012-04-03 transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. ASIS-12-43.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškovo prašomu priteisti žalos dydžiu ir nurodė, jog ieškovui padarytos žalos dydis yra 8 920,80 EUR (30 801,74 Lt). Atsakovas tokią suma grindžia UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ 2012-05-07 kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 2120473.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės), 15 p. nustato, kad žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė, papildomos išlaidos. Jeigu nustatyta, kad sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, bet neprivalo būti keičiamos, remontas turi būti atliekamas kaip tik šiuo numatytu būdu. Sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, jeigu po remonto jos atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo pasirenka kitą remonto būdą – detales ir (ar) dalis, kurios gali būti suremontuotos, pakeičia naujomis, atsakingas draudikas ar Biuras neatlygina visų tokio remonto išlaidų, o žala apskaičiuojama pagal būtinas remonto išlaidas.

Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau tekste – ir Taisyklės) 13 punktas numato, jog nukentėjusio trečiojo asmens turtui (transporto priemonei ar kitam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui) padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, vadovaudamasis atsakingo draudiko įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais ir (ar) atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateiktus šio turto remonto išlaidų skaičiavimus ar remonto išlaidų pagrindimo dokumentus, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus.

Byloje nustatyta, jog ieškovui priklausantis automobilis BMW 650 buvo suremontuotas. Nagrinėjamu atveju ieškovas, nors ir buvo teismo įpareigotas, remonto išlaidas pagrindžiančių dokumentų nepateikė, motyvuodamas tuo, kad jų neišsaugojo. Atsižvelgiant į tai, kad automobilio remontas faktiškai yra atliktas, padarytų nuostolių dėl turto sugadinimo atlyginimo dydis turi būti nustatomas pagal realiai patirtas remonto išlaidas, tačiau byloje tokių įrodymų nėra. Todėl teisėjų kolegija, vertindama, kad ieškovas byloje esančiais įrodymais tikslios nuostolių dydžio sumos neįrodė, ir vadovaudamasi CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatomis, sprendžia, kad nuostolių dydį turi nustatyti teismas. Tokiu būdu, atsižvelgus į šalių ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus dėl nuostolių dydžio skirtumų (dėl prietaisų panelės, saugos diržo užrakto, lankų nuo apsivertimo, lonžerono ir variklio aušinimo radiatorių keitimo), teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovui yra pagrindas atlyginti 11 587,59 EUR dydžio nuostolius(14 254,38-((14 254,38-8 920,80)/2)).

Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų reikšmingų bylos aplinkybių, netinkamai vertino surinktus įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl apelianto apeliacinis skundas tenkinamas, o skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas.

Dėl procesinių palūkanų

Ieškovas ieškiniu taip pat prašė priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos.

Nagrinėjamu atveju ieškovas yra fizinis asmuo, o atsakovas privatus juridinis asmuo, todėl yra pagrindas priteisti ne 6 proc. dydžio metines palūkanas, bet 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2012-09-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovas nurodė, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 10 501,03 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti, 1 477 Lt žyminio mokesčio ir 2 000 Lt išlaidas už ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, nustatė, jog ieškovas yra apmokėjęs advokatui už teisines paslaugas 10 246,93 Lt.

Atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 1 452 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 1 500 Lt išlaidas už ekspertizės atlikimą.

Patenkinus ieškovo ieškinį iš dalies (81 proc.), iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama 2 403,85 EUR (8 300 Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 347 EUR (1 198 Lt) žyminio mokesčio ir 469,18 EUR (1 619,98 Lt) išlaidų už ekspertizės atlikimą atlyginimas.

Atsakovui iš ieškovo priteisiama 79,90 EUR (275,87 Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 82,54 EUR išlaidų už ekspertizės atlikimą atlyginimas.

Ginčo dėl išlaidų ekspertui E. I. atlyginimo už dalyvavimo teismo posėdyje nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje nepasisako. Papildomai pažymėtina, kad ieškovas sutiko padengti eksperto atvykimo į teismo posėdį išlaidas, todėl teismas priteisia iš ieškovo 106,96 EUR (369,31 Lt) ekspertui E. I. išlaidas už dalyvavimą teismo posėdyje.

Teismas patyrė 30,36 EUR (104,82 Lt) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, todėl patenkinus ieškinį iš dalies, 24,59 EUR (84,90 Lt) dalis priteisiama iš atsakovo ir 5,77 EUR (19,92) dalis iš ieškovo į valstybės biudžetą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

Ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė šias išlaidas: 428 EUR (1 477 Lt) žyminio mokesčio, 257,90 EUR už ekspertizės atlikimą.

Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 257,90 EUR išlaidų už ekspertizės skyrimą.

Patenkinus ieškovo M. S. apeliacinį skundą iš dalies (81 proc.), iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama 347 EUR žyminio mokesčio ir 208,90 EUR išlaidų už ekspertizės atlikimą.

Atsakovui iš ieškovo priteisiama 49 EUR išlaidos už ekspertizės atlikimą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, 11 587,59 EUR (vienuolika tūkstančių penkis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus, 59 ct) be PVM dydžio draudimo išmoką ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2012-09-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 403,85 EUR (du tūkstančius keturis šimtus tris eurus, 85 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą, 347 EUR (tris šimtus keturiasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio ir 469,18 EUR (keturis šimtus šešiasdešimt devynis eurus, 18 ct) išlaidų už ekspertizės atlikimą atlyginimą.

Priteisti atsakovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, iš ieškovo M. S. 79,90 EUR (septyniasdešimt devynis eurus, 90 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą ir 82,54 EUR (aštuoniasdešimt du eurus, 54 ct) išlaidų už ekspertizės atlikimą atlyginimą.

Priteisti iš ieškovo M. S. 106,96 EUR (vieną šimtą šešis eurus, 96 ct) bylinėjimosi išlaidų ekspertui E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atlyginimą.

Priteisti iš ieškovo M. S. 5,77 EUR dydžio ir iš atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, 34,59 EUR dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.

Priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškovo M. S. naudai 347 EUR (tris šimtus keturiasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 208,90 EUR (du šimtus aštuonis eurus, 90 ct) išlaidų už ekspertizės atlikimą atlyginimą.

Priteisti iš ieškovo M. S. atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, naudai 49 EUR (keturiasdešimt devynis eurus) išlaidų už ekspertizės atlikimą apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.