Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-05-12 · Civilinė byla Nr. 2S-62-275/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-05-12Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2015-04-09Vilniaus apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2015-04-09Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-12
Bylos Nr.
2S-62-275/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-34229-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Kutrienė
Ieškovas
V. Z.
Pareiškėjas
V. Z.
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-62-275/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34229-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos 121.21.,122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nutarties pagal pareiškėjo V. Z. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo.

Teisėja, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjo V. Z. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo. Nurodė, jog pareiškėjo įsipareigojimų vieninteliam kreditoriui Danske Bank A/S bendra vertė aiškiai viršija LR fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau - FABĮ) 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą dydį, t. y. 25 MMA, todėl pareiškėjas laikytinas nemokiu. Paaiškino, kad 2007-09-04 kredito sutarties pagrindu Danske Bank A/S Lietuvos filialas suteikė jam 253 127 EUR dydžio kreditą žemės sklypo pirkimui ir būsto statybai. 2011-2012 m. vykęs teisminis ginčas su Danske Bank A/S, baigtas 2012-06-27 taikos sutartimi, kurios 2 punkte nurodytas pareiškėjo skolos bankui dydis – 207 945,85 EUR negrąžinto kredito ir 5 627,43 EUR palūkanų bei aptarti papildomi įsipareigojimai - pakeisti už kredito lėšas įsigyto žemės sklypo paskirtį ir sklypą parduoti bei gauti lėšų kredito grąžinimui ir kt. Šie įsipareigojimai dėl įvairių priežasčių iki šiol nėra įvykdyti, žemės sklypo nepavyko parduoti už kainą, bent jau artimą negrąžinto kredito sumai, o taikos sutartimi numatytas įpareigojimas pareiškėjui mokėti bankui po 600,00 Lt kas mėnesį, išskyrus vieną, sumokėtą 2012-07-17, kurią atliko kitas bendraskolis pagal taikos sutartį T. M., taip pat nebuvo mokamos, o žemės sklypą pardavus priverstinio išieškojimo procese (iš varžytinių) galimos gauti sumos akivaizdžiai nepakaks atsiskaityti su banku.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. Z. pareiškimą dėl bankroto bylos jam iškėlimo. Konstatavo, kad kol neįvykdytos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo iš įkeistojo daikto vertės procedūros, nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjas turi neįvykdytų prievolių pareiškime nurodytam kreditoriui, ir nustatyti skolininko neįvykdytų prievolių dydžio bei įvertinti, ar jos viršija FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytas ribas. Teismas padarė išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas pareiškimo pateikimo teismui momentu yra nemokus, nes, kol nėra duomenų apie realaus žemės sklypo ar jo dalies pardavimo sandorio sudarymą, tai neleidžia daryti išvados, jog žemės sklypas bus parduotas būtent už tokią kainą, kurią nurodo pareiškėjas. Tik pardavus pareiškėjo nekilnojamąjį turtą bus galima nustatyti realią pareiškėjo įsiskolinimo bankui apimtį. Nustatė, jog pareiškėjas nenurodė aplinkybių ir nepateikė teismui 2007-08-31 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties bei įrodymų apie suteikto kredito dalies, skirtos būsto statybai, lėšų panaudojimą, ar bankas, pakeisdamas kredito paskirtį, įvertino suteiktų lėšų panaudojimą. Nepateikus šių įrodymų teismas neturėjo galimybių nustatyti suteikto kredito sumos ir įsigyto žemės sklypo kainos santykio, įvertinti suteikto kredito panaudojimo aplinkybes bei padaryti išvadą, kad pareiškėjo būklė atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalies nuostatą ir kad pareiškėjas sąžiningai kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos jam iškėlimo. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo individuali įmonė įstatymų nustatyta tvarka yra bankrutavusi ar likviduota, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo V. Z. individuali įmonė yra nemoki.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas V. Z. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nutartį ir grąžinti pareiškimo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Visos taikos sutartyje su banku nurodytos skolos mokėjimo bankui terminai yra suėję, kadangi pareiškėjas dėl sunkios turtinės padėties taikos sutartyje numatytų įsipareigojimų visiškai nevykdė.

2. Apeliantas nesutinka su teismo argumentu, jog pareiškėjas negali būti laikomas nemokiu, nes turi individualią įmonę, kuri nėra bankrutavusi. Įmonėje nėra įdarbintas nei vienas darbuotojas, įmonė nevaldo jokio turto, o jos veikla yra sustabdyta, todėl pareiškėjas pajamų iš individualios veiklos negauna ir negaus.

3. Teismas nevertino aplinkybės, kad žemės sklypo rinkos vertė po įsigijimo ir įkeitimo bankui ženkliai nukrito, todėl jį pardavus priverstinio išieškojimo procese (iš varžytinių) galimos gauti sumos akivaizdžiai nepakaks atsiskaityti su banku.

4. Identiškoje situacijoje esančio asmens - pareiškėjo bendraskolio T. M. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo yra priimtas. Iš ko seka, jog vienam asmeniui yra suteikiama galimybė pasinaudoti FABĮ numatytomis galimybėmis atkurti mokumą, o pareiškėjui, esančiam analogiškoje situacijoje, tokia galimybė yra atimama, tokiu būdu šiurkščiai pažeidžiant asmenų lygiateisiškumo principus.

Šalies argumentai

5. Teismas, tik išnagrinėjęs bylą, susipažinęs tiek su pareiškėjo, tiek kitų suinteresuotų asmenų pozicijomis, gali daryti išvadą ir priimti sprendimą dėl asmens nemokumo būklės. Asmens nemokumas nėra nustatinėjamas pareiškimo priėmimo stadijoje. Teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo pareiškimą, pažeidė FABĮ nuostatas, nes jau pareiškimo pateikimo stadijoje priėmė visiškai nepagrįstą sprendimą, kad pareiškėjas neįrodė esantis nemokus, nors tokį sprendimą turėjo priimti tik išsiaiškinęs visas aplinkybes bei susipažinęs su suinteresuotų asmenų pozicijomis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320, 338 straipsniai).

Šioje byloje kilo ginčas dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo teisinių prielaidų.

Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, nurodyta, kad šiuo metu nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas pareiškimo pateikimo teismui momentu yra nemokus, nes nėra duomenų apie realaus žemės sklypo ar jo dalies pardavimo sandorio sudarymą. Pareiškėjas pareiškime nenurodė aplinkybių ir nepateikė teismui 2007-08-31 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties bei įrodymų apie suteikto kredito dalies lėšų panaudojimą. Nepateikus šių įrodymų nėra galimybių nustatyti suteikto kredito sumos ir įsigyto žemės sklypo kainos santykio, įvertinti suteikto kredito panaudojimo aplinkybes bei padaryti išvadą, kad pareiškėjo būklė atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalies nuostatą ir kad pareiškėjas sąžiningai kreipiasi į teismą dėl bankroto bylos jam iškėlimo.

Ieškinio priėmimo procedūrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnis, kuris taikomas ir sprendžiant pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą (FABĮ 5 straipsnio 1 dalis). CPK 137 straipsnio 2 dalyje išvardintas atsisakymo priimti ieškinį (pareiškimą) pagrindų sąrašas. Atsisakymas priimti ieškinį kitais nei CPK 137 straipsnio 2 dalyje nenumatytais pagrindais yra neteisėtas ir laikytinas konstitucinės teisės kreiptis į teismą pažeidimu (Konstitucijos 30 straipsnis). Negalima atsisakyti priimti ieškinį remiantis tuo, kad ieškinyje pareikštas aiškiai neteisėtas reikalavimas, t.y. negalima asmeniui užkirsti kelią realizuoti teisę kreiptis į teismą, motyvuojant materialiniais teisiniais argumentais. Ar ieškinį (pareiškimą) teisme pareiškęs asmuo turi teisę į ieškinį materialine teisine prasme (t.y. teisę į pareikšto reikalavimo patenkinimą), priklauso nuo materialinio teisinio, bet ne nuo procesinio teisinio, pobūdžio aplinkybių, o šios aplinkybės gali būti nustatytos tik klausimą išnagrinėjus iš esmės.

Civilinei bylai iškelti pakanka atlikti vieną teismo procesinį veiksmą – priimti rezoliuciją arba nutartį (CPK 137 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnio 6 dalis). Fizinio asmens bankroto bylai iškelti, priešingai, reikalingi du savarankiški teismo procesiniai veiksmai: pirma, priimti nutartį dėl pareiškimo priėmimo; antra, priimti nutartį dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (FABĮ 5 straipsnio 4,7 dalys). Tik esant abiem teigiamiems procesiniams veiksmams, pripažįstama, kad fizinio asmens bankroto byla yra iškelta. Taigi teismas, nutartimi priėmęs pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, gali vėliau atsisakyti kelti bankroto bylą (FABĮ 5 straipsnio 8 dalis).

LR FABĮ 5 str. 8 d. 1 p. nurodyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 str. 2 d. nurodytosios. Pažymėtina, kad ši įstatymo nuostata reiškia, kad fizinio asmens finansinę būklę teismas vertina pareiškimo nagrinėjimo iš esmės metu, o ne sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą. LR FABĮ 6 str. 1 d. nurodyta, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Konstatuotina, kad teismas pareiškimo priėmimo momentu, dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo neturi nustatyti ar fiziniam asmeniui bankroto byla gali būti iškelta pagal pateikiamus dokumentinius įrodymus, tai turi būti nustatinėjama nagrinėjant civilinę bylą. Taip pat pažymėtina, jog aplinkybė, kad pareiškėjo turtas nėra parduotas iš varžytinių priverstinai išieškomas ir nėra aišku ar pareiškėjas liks skoloje po šio turto realizavimo, negali būti vertinama kaip pagrindas atsisakyti priimti pareiškimą ar iškelti fizinio asmens bankroto bylą. LR FABĮ 30 str. 3 d. 1 p. nustato, jog teismas priima sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra ši sąlyga - anksčiau negu nustatyta plane patenkinti fizinio asmens visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimai ir bankroto administratorius pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus. Duomenys apie išieškojimo eigą gali turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bet ne pareiškimo priėmimo stadijoje.

Išsamus tyrimas dėl asmens turtinės padėties ir nemokumą nulėmusių priežasčių atliekamas ne pareiškimo priėmimo stadijoje, bet jau sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 8 str., 6 str. 1 d.). Jeigu teismui trūksta dokumentų apie fizinio asmens turtinę padėtį ar duomenų fizinio asmens mokumui įvertinti, jis turi galimybę įpareigoti fizinį asmenį pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus papildomus dokumentus (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 3 d. 1 p.). Pažymėtina ir tai, kad jeigu paaiškėtų, jog pareiškėjas pateikė neteisingus duomenis apie turimą turtą, bankroto byla galėtų būti nutraukiama (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 str. 1 d. 3 p.).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė šią bankroto proceso stadiją reglamentuojančias teisės normas, neteisingai įvertino šiam klausimui spręsti byloje esančius duomenis, dėl to skundžiama nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjo V. Z. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėja Danutė Kutrienė