- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-21
- Bylos Nr.
- 2A-663-661/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Alvydas Barkauskas (pran.)
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- A. M.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto 38-ojo notaro biuro
- Kategorijos
- 34.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Neringos Švedienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) A. M. (A. M. ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovui A. M. , trečiajam asmeniui Vilniaus miesto 38-ojo notaro biuro notarei Gražinai Pocienei dėl teisės į privalomąją palikimo dalį pripažinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I Ginčo esmė
Ieškovas R. M. patikslintu ieškiniu (t. 2, b.l. 100-104) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam, ieškovui R. M. , tėvo E. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties dieną (2006-09-13) buvo reikalingas išlaikymas; 2) leisti notarei atlikti notarinius veiksmus – išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į ¼ dalį buto adresu A.V. Kojelavičiaus g. 314-4, Vilniuje, ir ¼ dalį 2,2 arų sodo sklypo. Ieškovas nurodė, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas siekiant paveldėti tėvui priklausiusį turtą CK 5.20 str. 1 d. pagrindu. Taip pat nurodė, kad tėvo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymo, nes tuo metu buvo neįgalus (II gr. invalidas), vieninteles jo pajamas sudarė 208 Lt netekto darbingumo (invalidumo) pensija (pensijos dydis nurodytas konvertavus Baltarusijos Respublikos rublius į litus, kadangi tėvo mirties dieną ieškovas gyveno ir tebegyvena Baltarusijoje), kai minimalus darbo užmokestis Baltarusijoje tuo metu buvo 169 Lt. Tėvo mirties momentu ieškovas jokio nekilnojamojo turto neturėjo, gyveno ir tebegyvena buvusiai sutuoktinei priklausančiame vieno kambario bute.
Atsiliepimas
Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas A. M. nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių bylai reikšmingų rašytinių įrodymų apie tai, jog vadovaujantis Baltarusijos Respublikos teisės aktais, ieškovui tėvo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, kad ieškovo gaunamos pajamos nebuvo pakankamos pagal jo gyvenamosios vietos valstybės teisės nuostatas. Pagal ieškovo pateiktus duomenis, jam 2006 metais mokėta netekto darbingumo (invalidumo) pensija buvo didesnė už Baltarusijos Respublikoje nustatytą minimalaus darbo užmokesčio dydį. Taip pat ieškovas nepagrindė jokiomis Lietuvos Respublikos ar Baltarusijos Respublikos teisės aktų normomis jo tėvo, 74 metų pensininko E. M. pareigos išlaikyti savo sūnų (t.y. ieškovą), kadangi vien tik išlaikymo reikalingumas pats savaime nesuponuoja teisės gauti išlaikymą. Atsakovo teigimu, pareiga išlaikyti ieškovą pirmiausiai turėjo kilti jo buvusiai sutuoktinei ir dviems pilnamečiams vaikams, o ne pensininkui tėvui. Atsakovas pažymėjo ir tai, kad ieškovas iki 2007 m. gegužės mėn. nuolat turėjo galimybę papildomai užsidirbti ir dirbdavo įvairiose pareigose tol, kol neatsirado polinkis į alkoholizmą; negalimumas savarankiškai užsidirbti papildomų pajamų dėl netinkamos sveikatos būklės atsirado po 2007 m. patirtos traumos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies bei nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. M. , asmens kodas 3290260A005PB5, gim. 1960-02-29, jo tėvo E. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties dieną (2006-09-13) buvo reikalingas išlaikymas. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas nustatė paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į privalomąją palikimo dalį tikslu. Taip pat teismas priteisė iš atsakovo A. M. ieškovo R. M. naudai 738 Lt bylinėjimosi išlaidų, likusioje dalyje ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į tai, kad R. M. pajamos jo tėvo mirties dieną gana nedaug viršijo Baltarusijos Respublikoje nustatytą minimalų gyvenimo lygį, jokio kito vertingesnio turto (išskyrus valstybės skirtą neįgaliesiems pritaikytą automobilį) ir santaupų ieškovas neturėjo, o R. M. galimybės įsidarbinti ir gauti papildomų pajamų buvo ženkliai apsunkintos dėl įgimto neįgalumo (invalidumo), todėl teismas konstatavo, jog minėti duomenys ir įrodymai yra pakankami išlaikymo reikalingumo faktui pagrįsti, nes leidžia labiau tikėti, kad prašomas nustatyti faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog nustačius išlaikymo reikalingumo faktą, paveldėjimo bylą po E. M. mirties vedanti notarė privalo savarankiškai, be teismo įpareigojimo įgyvendinti pareigą dėl paveldėjimo teisės liudijimo į privalomąją palikimo dalį išdavimo, todėl teismas pripažino, jog atskiras teismo įpareigojimas arba leidimas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą nagrinėjamu atveju nėra reikalingas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovas A. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų negalima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme – grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Nurodo, kad CK 1.10 str. 1 d. nustato, kad civiliniams santykiams užsienio teisė taikoma, kai tai numato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, šalių susitarimai ar Lietuvos Respublikos įstatymai. Ši byla turi tarptautinį elementą, kadangi ieškovas yra užsienio valstybės (Baltarusijos Respublikos) pilietis ir nuolatinis gyventojas. Tuo tarpu Ieškovo tėvas E. M. , su kuriuo susijusį juridinį faktą prašė nustatyti Ieškovas, buvo Lietuvos Respublikos pilietis ir nuolatinis gyventojas. Atsakovas byloje taipogi yra Lietuvos Respublikos pilietis. Dėl šios priežasties šioje byloje buvo būtina nustatyti, kokios valstybės teisė — Lietuvos Respublikos ar Baltarusijos Respublikos, turėjo būti taikoma, sprendžiant išlaikymo reikalingumo ieškovui faktą E. M. mirties dieną. Be to, apelianto manymu, šioje byloje iki pat teismo sprendimo priėmimo nebuvo aišku, taikant kokios iš aukščiau nurodytų valstybių teisės normas yra nagrinėjamas ieškovo reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismo sprendime taipogi nėra nurodyta, kokios valstybės teisę teismas taikė, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog 2011-05-03 teismo posėdžio metu Ieškovas atsisakė taikyti byloje Baltarusijos Respublikos teisę ir prašė spręsti jo reikalavimą pagal Lietuvos Respublikos teisės normas. Teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra minimas tiek CK 5.20 str., tiek Baltarusijos Respublikos civilinio kodekso 1063 str. 1 d., tačiau vienareikšmiškos išvados dėl taikytinos teisės nėra. Apeliantas taip pat nurodo, jog faktinio išlaikymo ieškovui teikimo faktas šioje byloje nebuvo tiriamas ir nustatomas. Byloje toks faktas nustatytas nebuvo, ir, Atsakovo nuomone, negalėtų būti nustatytas, vien jau remiantis ta aplinkybe, kad Ieškovas daug metų prieš tėvo mirtį išvyko gyventi į kitą valstybę, ten susikūrė šeimą ir savarankiškai gyveno. Reziumuojant pirmosios instancijos teismo sprendime juridinis faktas dėl išlaikymo Ieškovui reikalingumo E. M. mirties dieną yra nustatyta netinkamai, kadangi (1) teismas nenustatė, kokios valstybės teisė bus taikoma, nagrinėjant šią bylą, nors turėjo būti taikoma būtent Baltarusijos Respublikos teisė (2) teismas nenustatė užsienio teisės turinio dvišalėje sutartyje nustatytu būdu (3) teismas nenustatė, ar pagal Baltarusijos Respublikos teisės normas Ieškovas 2006-09-13 turėjo teisę į išlaikymą ir ar teisės į išlaikymą faktas suponuoja teisės į privalomąją palikimo dalį atsiradimą; (4) teismas nenustatė, koks Baltarusijos Respublikos teisės aktas apibrėžia minimalų pragyvenimo lygų ir koks jo dydis buvo 2006-09-13 (5) teismas nevertino, ar aukščiau nurodyto teisės akto pagrindu Ieškovas, vertinant jo gaunamas pajamas, laikytinas asmeniu, negalinčiu patenkinti būtiniausių savo poreikių. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismo sprendime netinkamai pritaikytos teisės normos, reglamentuojančios teisės į privalomąją palikimo dalį atsiradimą, nenustatyti reikšmingi faktai dėl Ieškovo darbingumo laipsnio ir galimybės pačiam save išlaikyti, neatsižvelgta į byloje nustatytą faktą dėl Ieškovo piktnaudžiavimo alkoholiu, kaip veiksnį, galėjusį įtakoti jo turtinę padėtį, bei neatsižvelgta į kartu su Ieškovu gyvenančius asmenis, iš kurių Ieškovas taip pat galėtų reikalauti išlaikymo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti bei Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 4 str. 4 d. ginčai, kylantis iš paveldėjimo santykių, nagrinėjami tos susitariančios šalies įstatymų pagrindais, kurioje yra paveldimas turtas. Ieškovas pažymi, jog apelianto pageidavimas taikyti Baltarusijos įstatymus prieštarauja LR CK 1.10 str. nuostatoms. Ieškovo nuomone, teismas atskleidė bylos esmę, jokių materialinės bei procesinės teisės normų bei teisės taikymo taisyklių nepažeidė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK320 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta; apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).
Byloje nustatyta (CPK 320 str.), kad palikėjas yra apelianto tėvas. Remiantis CK 5.20 straipsnio 1 dalimi, palikėjo vaikas, kuriam palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, priskiriamas prie asmenų, pagal įstatymą turinčių teisę paveldėti, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš paveldėtojų tektų paveldint pagal įstatymą, jeigu testamentu neskirta daugiau. CK 5.20 straipsnyje įtvirtinta teisė į privalomąją palikimo dalį tam tikra dalimi apriboja palikėjo teisę palikti testamentu turtą savo nuožiūra. Aiškinant pirmiau nurodytą palikimo teisinių santykių reglamentavimą, pabrėžtina, kad teisę į privalomąją palikimo dalį turi tik tokie palikėjų vaikai, kurie palikėjo mirties dieną atitinka asmens, reikalingo išlaikymo, teisinį statusą. Pažymėtina, kad palikėjo vaiko nedarbingumo dėl neįgalumo faktas nepreziumuoja išlaikymo reikalingumo CPK 182 straipsnio 4 punkto prasme. Procesiškai tai reiškia, kad nedarbingas dėl neįgalumo palikėjo vaikas pagal įstatymą turi teisę į privalomąją palikimo dalį, jeigu išlaikymo reikalingumas palikėjo mirties dieną įrodytas bendra tvarka (CPK 176-178 straipsniai). Dėl to kasacinis teismas yra padaręs išvadą, kad įrodinėjimo, siekiant įrodyti išlaikymo reikalingumą, našta tokiu atveju tenka įpėdiniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį, lygiai taip pat kitiems įpėdiniams, nesutinkantiems su tokiu reikalavimu, tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami atsikirtimai (CPK 178 straipsnis). Tokia teisės aiškinimo taisyklė formuojama ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 22 d. nutartį civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. D. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, bylos Nr. 3K-3-33/2008; 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje O. V., V. V. v. notarė J. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-131/2010).
Nedarbingumo dėl neįgalumo požymis rodo įpėdinio atitiktį CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, tačiau įrodinėjimo dalykas neapribojamas vien šiuo faktu. Būtina įrodyti, kad palikėjo mirties dieną nedarbingas dėl neįgalumo palikėjo vaikas neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms, todėl buvo reikalingas palikėjo išlaikymo. Tokiam vertinimui reikšmingais pripažintini duomenys apie palikėjo vaiko turimą nuosavybę į daiktus, banko indėlius, gaunamas visų rūšių pajamas ir kt. Pažymėtina, kad išlaikymo reikalingumas nustatomas taikant taip pat bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnis).
Pirmosios instancijos teismas nustatęs ir įvertinęs CK 5.20 straipsnio 1 dalies taikymui reikšmingas aplinkybes (ieškovo tėvo E. M. mirties dieną ieškovo gaunama pensija (socialinių išmokų dydis) sudarė 208 840 rub., ieškovas buvo II gr. invalidas, jam antra invalidumo grupė neterminuotai suteikta nuo 1985-02-06, konstatuojant, jog R. M. yra neįgalus nuo vaikystės, ieškovas nekilnojamojo turto neturėjo, neturėjo ir ženklesnių piniginių lėšų santaupų), padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas (palikėjo sūnus) palikėjo mirties dieną neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms, todėl turi teisę į privalomąją palikimo dalį. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovo reikalavimą pripažinti jo teisę į privalomąją 1/2 dalį tėvo palikimo. Toks teismo sprendimas atitinka ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus principus.
CK 5.4 str. nustato, kad palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta (šio kodekso 2.12 straipsnis). Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 43 str., nustato, kad kilnojamojo turto paveldėjimo teisę reguliuoja Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje palikėjas turėjo paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą, įstatymai (1 d.). Nekilnojamojo turto paveldėjimo teisę reguliuoja Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje yra turtas, įstatymai. Tokiu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė Lietuvos Respublikos teisę nagrinėjamu atveju.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.