Panevėžio apygardos teismo nutartis

Adm. byla Nr. ATP-230-134/2016Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00134-2016-2Procesinio sprendimo kategorija: 3.26.1

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. balandžio 29 d.

Panevėžys

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nutarimu A. K. nubaustas pagal LR administracinės teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 124¹ str. 8 d.– 5 Eur bauda, pagal ATPK 127 str. 3 d. 1200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis ATPK 33 str., nuobaudos subendrintos apėmimo būdu, paskiriant A. K. galutinę – 1200 Eur baudą, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 6 mėnesiams.

A. K. nubaustas už tai, kad 2016-01-03 apie 17.07 val., būdamas neblaivus (jam buvo nustatytas sunkus 2,81 promilių girtumo laipsnis), Panevėžyje, Ramygalos gatvėje (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ,,Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavęs nuo kelio atsitrenkė į namą ir į elektros stulpą, nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos liudijimo dokumentų, tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 14 p., 16 p., 127 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ str. 8 d., 127 str. 3 d.

Skunde nurodyta, kad teismas rėmėsi vienintelio liudytojo R. D. parodymais, kai jis nuosekliai tvirtino, kad matė jo vairuojamą automobilį, važiuodamas Ramygalos gatve link Kauno, kai jis važiuodamas vingiavo, o vėliau atsitrenkė į namą ir apvirto. Liudytojas R. D. nurodė, kad nuo įvykio buvo nutolęs apie 200-300 m atstumu, o po įvykio pribėgęs prie apsivertusio automobilio, automobilyje matė buvus vieną asmenį, tačiau apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad įvykio metu eismo sąlygos buvo sunkios, nes buvo tamsu ir slidu, o eismas buvo intensyvus, todėl įvykus autoįvykiui, R. D. dėl apsunkinto eismo negalėjo iš karto privažiuoti prie įvykio vietos tamsiu paros metu, jis buvo pribėgęs prie vairuotojo pusės durelių ir keleivio pusės matyti negalėjo, todėl, anot apelianto, automobilį vairavęs asmuo galėjo pasišalinti pro priekines keleivio pusės dureles. Apeliantas nurodo, kad liudytojas R. D. nurodė, kad jis nematė, kad kažkas būtų pasišalinęs iš įvykio vietos, tačiau neatmetė tokios galimybės. Apeliantas tegia, kad apylinkės teismas, nustatinėdamas įvykio aplinkybes, nepagrįstai rėmėsi tik liudytojo R. D. parodymais.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis liudytojo T. P. duotais parodymais, kuris matė įvykį bei patvirtino, kad iš apvirtusio automobilio keleivio pusės (priešingos pusės nei privažiavo R. D.) išlipęs tamsiai apsirengęs vyriškis pabėgo link Stetiškių, jis suprato, kad automobilyje buvo du asmenys. Šio įvykio metu T. P. kalbėjosi su apgadinto namo savininku P. Z., kuris paties įvykio nematė, tačiau patvirtino, kad po įvykio kalbėjosi su vyriškiu, kuris matė automobilyje buvusius du asmenis, iš kurių vienas pasišalino iš autoįvykio. Tačiau apylinkės teismas šių liudytojų parodymais nesivadovavo, nurodydamas, kad jie prieštaravo byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams, tačiau su tokiu įrodymu vertinimu apeliantas nesutinka.

A. K. nuomone, byloje svarbūs M. S. parodymai, kad įvykio dieną jis skambino ir prašė pagalbos surasti žmogų, kuris galėtų parvežti į namus, o vėlesnis skambutis patvirtino, jog tokį žmogų susirado jis pats. Šias aplinkybes patvirtino išeinančių skambučių išklotinės. Apeliantas teigia, kad jis neblaivus automobilio nevairavo, o įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, jog jis vairavo automobilį 2016-01-03 apie 17.07 val. neblaivus ir atsitrenkė į namą ir į elektros stulpą nėra, todėl kilusios abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, todėl skirta nuobauda jm turi būti panaikinta.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliantas skunde nesutinka su pirmos instancijos teismo įrodymų vertinimu, teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi tik vienintelio liudytojo R. D. parodymais, atmesdamas liudytojų T. P. ir P. Z. parodymus ir tai nulėmė neteisingo sprendimo priėmimą. Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu, ar jį išteisinant, todėl vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apelianto skunde pateiktu įrodymų vertinimu, nesuteikia pagrindo skundžiamą nutartį laikyti neteisėta ar nepagrįsta. Apeliacinio teismo nuomone, pirmos instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai įvertino įrodymus, remdamasis surinkta bylos medžiaga, savo išvadas tinkamai motyvavo, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kuri naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Nors apeliantas skunde teigia, kad byloje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, tačiau bylos įrodymų visuma tai paneigia. Iš bylos medžiagos matyti, kad policijos pareigūnai atvykę į įvykio vietą, nustatė liudytojus R. D. ir P. Z., kurie buvo įvykio vietoje ir kurie matė įvykį ir jie tą pačią dieną apie tai parašė paaiškinimus (18-19 psl.), o įvykio vietoje buvęs A. K. atsisakė paaiškinti apie įvykį, nurodydamas, kad neatsimena (17 psl.). Iš liudytojo R. D. paaiškinimo ir jo parodymų teisme matyti, kad jis nuosekliai aiškino įvykio aplinkybes: važiuodamas automobiliu pastebėjo Ramygalos gatve važiuojant automobilį „Ford Galaxy“, kuris išvažiavo į priešingos pusės eismą, vos neužvažiavo ant skiriamosios aikštelės, po to trenkėsi į gyvenamąjį namą ir apsivertė ant stogo. Jis nurodė, kad važiavo iš paskos šiam automobiliui ir apvirtus, su kitais sustojusiais vairuotojais, ištraukė neblaivų vairuotoją, kuris kelis kartus bandė pasišalinti, o atvykus policijos pareigūnams perdavė jiems. Liudytojas P. Z., kuris yra namo, į kurį atsitrenkė automobilis, savininkas paaiškino, kad jis pastebėjo gulintį automobilį, kai prie jo namo atvyko greitosios ir policijos tarnybiniai automobiliai. Jis matė, kad prie automobilio stovėjo vairuotojas, kurio kalba buvo nerišli, jautėsi alkoholio kvapas, jis gerai matė ir įsidėmėjo vairuotoją.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. D., analogiškai, kaip ir pirminiame paaiškinime, nurodė įvykio aplinkybes ir detaliau jas paaiškino. Jis nurodė, kad sekė pavojingai važiuojančią transporto priemonę FORD GALAXY valst.Nr. (duomenys neskelbtini) iš paskos, o kai pamatė autoįvykį, sustojo apie 50 metrų atstumu ir priėjo prie apsivertusio automobilio iš vairuotojo pusės ir su kitu vairuotoju atidarė dureles, vairuotojas gulėjo ant automobilio stogo ir pro atidarytas vairuotojo pusės dureles ištraukė vairuotoją, keleivio pusės durelių kiti sustoję vairuotojai atidaryti negalėjo. R. D. patvirtino, kad automobilį matė visą laiką ir nuo jo kitas asmuo nenuėjo.

Liudytojas P. Z. teisme parodė, kad jam atėjus į įvykio vietą, matė, kai iš automobilio išlipo čia sėdintis asmuo su kuriuo kalbėjo policijos pareigūnai, ten stovintis vyriškis sakė, kad vienas vyriškis išlipęs iš automobilio nubėgo Stetiškių link, nors paaiškinime šios aplinkybės nenurodė, tvirtindamas, kad automobilio vairuotojas stovėjo šalia, jį gerai įsidėmėjo ir galėtų atpažinti. Teismo posėdyje A. K. iniciatyva buvo iškviestas liudytojas T. P., kuris neva matė įvykį ir apie tai A. K. sužinojo iš savo draugo. Šis liudytojas parodė, kad jis matė, kaip susimėtė automobilis “Ford Galaxy“ ir jis sustojo lygiai su apvirtusiu automobiliu kitoje pusėje ir matė, kai iš jo išropojo tamsiais drabužiais apsivilkęs vyriškis, kuris pasišalino, nueidamas Stetiškių ūkio link. Šalia stovėjo namo savininkas, kuris juokavo, kad norėjo sugriauti jo namą ir jis suprato, kad tai namo į kurį atsitrenkė automobilis savininkas. Jis sakė savininkui, kad matė, kai iš automobilio „Ford Galaxy“ išropojo vyriškis ir pasišalino Stetiškių ūkio pusės link, o iš kitos pusės automobilio vyriškis irgi buvo, todėl suprato, kad automobilyje buvo du žmonės. Po kelių minučių pamatė atvykstant gaisrinės ir policijos automobilius. Šio liudytojo parodymai sutampa su liudytojo P. Z. parodymais teisme, kai jis nurodė, jog šalia buvęs asmuo jam pasakė apie išropojusį iš automobilio ir pasišalinusį iš įvykio vyriškį, nueinantį Stetiškių ūkio link, tačiau tai prieštarauja liudytojo R. D. parodymams, kuris nurodė, kad su sekė automobilį, važiuodamas iš paskos ir neišleido jo iš akių, tuoj po įvykio priėjęs ir su kitais asmenimis ištraukė A. K. iš apvirtusio automobilio pro vairuotojo dureles. Jis nurodė, kad automobilio keleivio durelių kiti buvę įvykio vietoje asmenys negalėjo atidaryti, kas paneigia šio liudytojo nurodytas aplinkybes apie išropojusį iš automobilio kitą vyriškį. Be to, liudytojas P. Z. nurodė, kad į įvykio vietą atėjo, kai jau buvo atvykę policijos ir gaisrinės automobiliai, o iš liudytojo T. P. parodymų galima suprasti, kad policijos ir gaisrinės automobilius pamatė atvažiuojant po pokalbio su namo savininku P. Z.. Abejones kelia ir A. K. nurodyta aplinkybė, kad automobilį vairuoti paprašė už užmokestį nepažįstamo jaunuolio, kuris vairuodamas jo automobilį ir įvykdė autoavariją, pasišalindamas iš įvykio vietos, nors įvykio vietoje atsisakė pasiaiškinti, nurodydamas, kad apie įvykio aplinkybes nieko neatsimena. T. K. nepasinaudojo galimybe surasti ir nustatyti asmenį, neva vairavusį jo automobilį, o surado tik asmenį, neva mačiusį vyriškį išropojusį iš apvirtusio automobilio. Esant tokioms aplinkybėms, apylinkės teismas, vertindamas įrodymus, pagrįstai rėmėsi liudytojo R. D. parodymais, kuris matė visas įvykio aplinkybes, nes sekė šį pavojingai vairuojamą automobilį ir apie tai pranešė į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, tuoj po įvykio raštu parašė paaiškinimą, o vėliau davė išsamius parodymus teisme ir visi jo parodymai nuoseklūs, nenustatyta jo suinteresuotumas apkalbėti A. K., nes iki tol jo nepažinojo. Įvertinus, tai, kad pakeisti P. Z. parodymai atitinka T. P. parodymus tam tikrose detalėse (išropojęs iš automobilio vyriškis pasišalino Stetiškių ūkio link), kurių jis ne tik nenurodė pirminiame paaiškinime, kategoriškai teigdamas, kad vairuotojas stovėjo šalia automobilio neblaivus ir jį įsidėmėjo, todėl yra pagrindo manyti, kad jų parodymai yra tarpusavyje suderinti, siekiant padėti A. K. išvengti administracinės atsakomybės, todėl apylinkės teismas pagrįstai juos atmetė, kaip prieštaraujančius kitiems bylos įrodymams, kurių patikimumu nėra pagrindo abejoti. Iš skundo turinio matyti, kad apeliantas siūlo kitaip vertinti surinktus administracinėje byloje įrodymus, tačiau A. K. subjektyvus byloje surinktų įrodymų vertinimas pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų nepaneigia.

Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos įrodymus, tinkamai kvalifikavo apelianto padarytą teisės pažeidimą ir skyrė nuobaudą, nepažeidžiant ATPK numatytų nuobaudų skyrimo reikalavimų. Esant tokioms aplinkybėms, tenkinti skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.