Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2014-02-28 · Byla Nr. A2.6.-488-806/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2014-02-28Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-05-05Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-02-28
Bylos Nr.
A2.6.-488-806/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-13582-2013-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Pažeidėjas
G. M.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-488-806/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-13582-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. vasario 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. M., išnagrinėjusi G. M. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. 2013-11-27 apie 21.35 val., V. Šopeno g. 1, Vilniuje, vairavo automobilį „Nissan Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus, kai nustatytas 0,87 promilių girtumas, nepasirinko saugaus greičio, netsižvelgė į važiavimo sąlygas, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pastato sieną, ko pasekoje buvo apgadintas automobilis bei pastato siena, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p., draudžiantį vairuoti transporto priemonę asmenims, esantiems neblaiviems, 133 p., numatančio, jog vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Tokiais veiksmais G. M. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d.

Atsakomybė už Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą kyla tuomet, kai asmuo pripažįstamas kaltu padaręs eismo įvykį, už kurį kyla atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 1 arba 2 dalį bei eismo įvykį padaro būdamas neblaivus. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tam, kad būtų galima pripažinti asmenį kaltu pažeidus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. dispozicija nereikalauja, kad būtų padaryta konkretaus dydžio minimali žala, – užtenka paties fakto, jog kitam asmeniui priklausantis turtas buvo apgadintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N62-3623/2011).

Apklaustas teisme G. M. parodė, kad buvo susitikime, išgėrė, visą dieną buvo darbe, vakare reikėjo važiuoti, pradėjo krėsti drebulys, nuvažiavo pas giminaitį, pastarasis jam pasiūlė raminamųjų vaistų. Pasak G. M., išgėrė 3 tabletes, dar ryte buvo išgėręs vyno, nežinojo, kad taip suveiks tabletės, kad atsitrenkė į pastato kampą nėra žymių.

Apklausta teisme liudytoja G. L. S. parodė, kad viskas buvo taip kaip parašyta jos tarnybiniame pranešime. G. L. S. paaiškino, kad apgadintas stipriau buvo automobilis, nei siena, žmonės sakė, kad vairuotojas neblaivus, pati vairuotojo nematė. Pasak G. L. S., pastatas yra picerijos, buvo apgadinta siena, ar tai nubrozdinimai ant sienos buvo, ar tai trūko ta siena, nežino.

Apklaustas teisme liudytojas E. P. parodė, kad gali būti, kad lapkričio 27 d. gavo pranešimą, kad automobilis atsitrenkęs į sieną. Buvo apgadinta siena ir automobilis. Įvykio vietoje braižė įvykio schemą. Pasak E. P., sienoje buvo sutrupėjusios plytos, matėsi, kad padaryta žala šviežiai, buvo tiesus smūgis į sieną, ne į kampą. E. P. paaiškino, kad G. M. matė ligoninėje, su pastaruoju neįmanoma buvo susišnekėti, tik atvykus po 3 ar 4 val. į ligoninę buvo įmanoma susišnekėti.

Šalies argumentai

G. M. paaiškinime nurodyta, kad prieš važiuodamas jis išgėrė dvi tablėtes raminamųjų vaistų. Daugiau nieko neprisimena. (b. l. 3)

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2 kuopos 4 būrio patrulės G. L. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2013-11-27 apie 22.00 val., patruliuodama kartu su vyr. patruliu G. J., Sodų g.- Šopeno g. sankryžoj, Vilniuje, pastebėjo baltos spalvos automobilį „Nissan Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo atsitrenkęs į Sodų g. 17 namo sieną. Privažiavus, išsiaiškinus aplinkybes, paaiškėjo, kad po įvykio vairuotoją iš automobilio ištraukė aplinkiniai žmonės, kaip vėliau paaiškėjo, vairuotojas yra G. M., gim. (duomenys neskelbtini). Paklausus G. M. ar jis vairavo automobilį, atsakė teigiamai. Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, pastarasis nesiorientavo aplinkoje, negalėjo rišliai šneketi, judesiai buvo nekoordinuoti, vairuotoją GMP 0892 brigada išsivežė į Lazdynų ligoninę apžiūrai. Automobilyje „Nissan Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo vietoje, ant grindų buvo rasta piniginė su G. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortele ir vairuotojo pažymėjimu. Įvykį mačiusi S. P., gim. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (iš žodžių), paaiškino, kad automobilis „Nissan Nissan Qashqai“ atvažiavo nuo Seinių g., atsitrenkė į namo sieną, šalia buvę žmonės ištraukė iš automobilio vairuotoją ir pasodino šalia automobilio. Vairuotoją vėliau išsivežė GMP. Taip pat paaiškino, kad automobilyje žmonių daugiau nebuvo. Aplinkiniai žmonės pasakojo, kad vienas žmogus paliko kontaktinį numerį ((duomenys neskelbtini)), kuris viską matė, tačiau neturėjo laiko ir dėl to išvažiavo. Eismo įvykio vieta buvo perduota vėliau atvykusiam V1863 ekipažui. (b. l. 4)

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 3 būrio vyr. patrulio E. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2013-11-27 21.35 val., patruliuojant su vyr. patruliu T. U., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Šopeno g. – Sodų g. sankryžoje, Vilniuje, yra eismo įvykis. Atvykus į vietą juos, policijos pareigūnus pasitiko Vilniaus apskrities VPK PR AP-29 pareigūnai ir paaiškino, kad automobilis „Nissan Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į sieną, o automobilio vairuotoją GMP 0892 išvežė į Lazdynų ligoninę apžiūrai. Jiems buvo pranešta, kad automobilį „Nissan Nissan Qashqai“ vairavo G. M.. Nuvykę į Lazdynų ligoninę G. M. nustatė 0,87 promilių girtumą. (b. l. 5)

2013-11-27 eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, jog eismo įvykis įvyko Šopeno g. 1, Vilniuje. (b. l. 6)

Patikros alkotesteriu duomenimis 2013-11-27 23.04 val. G. M. nustatytas 0,87 promilių girtumo laipsnis. (b. l. 7)

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos pažymoje nurodyta, kad automobiliui „Nissan Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , apgadinta priekinė dalis, kairė bei dešinė pusės. (b. l. 17)

Šalies argumentai

G. M. 2014-01-24 prašyme nurodyta, jog 2013-11-27 apie 21.35 val., V. Šopeno g. 1, Vilniuje, vairavo automobilį „Nissan Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai buvo nustatytas 0,87 promilių girtumas, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pastato sieną. Administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. ir administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas jo, G. M. vairuojamas automobilis „Nissan Nissan Qashqai“ bei pastato siena, tačiau administarcinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka tikrovės. Tai reiškia, kad jo, G. M. veika prilygsta Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. Prašo teismo nustatyti, ar buvo apgadinta pastato siena V. Šopeno g. 1 eismo įvykio, įvykusio 2013-11-27, metu, ar pastato savininkas patyrė materialinę žalą, kadangi šiuo metu byloje nėra jokių duomenų, kad pastato savininkui buvo padaryta materialinė žala. Nustačius, kad eismo įvykio metu pastatui, esančiam Šopeno g. 1, Vilniuje, nebuvo padaryta materialinė žala, tikslinga būtų administracinio teisės pažeidimo bylą parkvalifikuoti į vairavimą vairuotojui esant neblaiviam, kai yra nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis. (b. l. 25)

UAB „Senamiesčio ūkis“ 2014-01-04 rašte Nr. R2-125 nurodyta, kad UAB „Senamiesčio ūkis“ atliko eismo įvykio metu apgadinto Sodų g. 17 fasado apžiūrą. Užfiksuoti smulkūs defektai, nuostolis pastatui 238,20 Lt su PVM.

G. M. kaltę, be jo paties prisipažinimo, patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas, Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2 kuopos 4 būrio patrulės G. L. S. bei Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 3 būrio vyr. patrulio E. P. tarnybiniai pranešimai, apklaustų teisme liudytojų G. L. S. ir E. P. parodymai, 2013-11-27 eismo įvykio vietos schema, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos pažyma, UAB „Senamiesčio ūkis“ 2014-01-04 raštas Nr. R2-125, patikros alkotesteriu duomenys.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-745/2008). Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Pažymėtina, kad padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. G. M., negalvodamas apie gresiančias administracines nuobaudas ar nekreipdamas į jas dėmesio, važiavo būdamas neblaivus, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbo pobūdis nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti pažeidimą padariusiam asmeniui mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą, ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą.

Tai, kad G. M. prisipažino padaręs jam inkriminuotą pažeidimą ir dėl jo nuoširdžiai gailisi, yra asmens atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau ši aplinkybė gali būti įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose ir nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Minėta aplinkybė gali pagrįsti minimalių sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytų administracinių nuobaudų taikymą.

Kitos G. M. nurodytos aplinkybės (administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo studijuoja, darbovietės administracijos charakterizuojamas teigiamai, turi mažametį vaiką) taip pat neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į tai, kad G. M. prisipažino ir gailisi padaręs pažeidimą, į padaryto teisės pažeidimo pavojingumą ir pobūdį, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebūvimą, į tai, kad pažeidėjas kartą jau buvo baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam, turi mažametį vaiką, transporto priemonė reikalinga darbui, darbovietės administracijos charakterizuojamas teigiamai, studijuoja, todėl pažeidėjui skirtina sankcijoje numatyta minimali bauda su sankcijoje numatytu minimaliu teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 str., teismas

nutaria:

G. M. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., skirti 4000 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė