- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-08-19
- Bylos Nr.
- 1-2394-311/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28461-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Kaltinamasis
- R. A.
- Advokatai
- Vida Kabečienė
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. A., gimęs 1982-03-27 Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis „(duomenys neskelbtini)“ montuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis R. A. 2019-07-06 apie 15.55 val. Kaune, vairuodamas kelių transporto priemonę - automobilį „VW Transporter", valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo Jiesios plento link Plento gatvės, pažeidė Kelių eismo taisyklių 106, 219 punktų reikalavimus tuo, kad sukdamas į kairę iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi atitinkamo krašto, dėl to susidūrė su ta pačia kryptimi važiuojančiu autobusu "Temsa LF 12", valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) jį apgadino, įvykus eismo įvykiui nepranešė apie įvykį policijai ir su automobiliu "VW Transporter", valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), pasišalino iš įvykio vietos, po to apie 16.40 val. surastas Kaune, Plento g. 10C-13, kur alkoholio matuokliu jam nustatyta 2.70 promilės girtumas, t.y. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis R. A. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2019-07-06 apie trečią valandą jis išvažiavo iš namų. Važiuodamas automobiliu Jiesios plentu greitai persirikiavo prieš autobusą, jį apvažiavo ir vėl persirikiavo. Autobusas stovėjo prieš posūkį ir R. A. persirikiavus, pasivaideno, kad užvažiavo ant bordiūro. Jis neišgirdo jokio bumptelėjimo, rato sucypimo. Per veidrodėlius nematė, kad būtų atsitrenkęs į autobusą. Tuo metu jis buvo blaivus. Grįžęs prie savo namo, pastatė automobilį prie namų ir kad nepyktų draugė, nenorėdamas gerti prie jos, sėdėdamas automobilyje, išgėrė mažą buteliuką („fležkutę“) degtinės. Po to grįžo namo. Namie turėjo dar 0,35 l talpos degtinės ir tą išgėrė. Po to apie 15 minučių sėdėjo ir rūkė, dar balkone išgėrė ir nuėjo gulti. Po kiek laiko atvažiavo pareigūnai.
Savo kaltę pripažįsta, tik tuo momentu nesuprato auto įvykio, nes yra nubrozdinimai ant autobuso. Jam net į galvą neatėjo, kad į jį atsitrenkė autobusas. Jis tik galvojo, kad ant bordiūro užvažiavo.
Papildomai apklaustas kaltinamasis R. A. parodė, kad anksčiau jis kai kurias aplinkybes nutylėjo. Dabar nurodo, kad kai jis įvažiavo į autobusą, tai jį kliudė, bet tuo momentu kaip ir suprato tai, kaip ir ne- tiesiog paėmė ir nuvažiavo. Tik po to pagalvojo, ką padarė. Suprato, kad atsitrenkė į autobusą. Tuo momentu, kai stuktelėjo, jis persigando, tai ir stabtelėjo, bet tada nuvažiavo namo ir tik tada suprato, kad atsitrenkė. Įvykio metu buvo blaivus, tikrai neišgėręs buvo, nes darbe negali gerti-aplamai su alkoholiu nebendrauja, nes anksčiau turėjo problemų. Kai grįžo į kiemą , tada automobilyje išgėrė turėtą „fleškutę“ (200 gramų) žalių devynerių iš tų nervų, nes žinojo, kad jam reikėjo sustoti. Nesustojo, nes tiesiog „gavosi stresas“, tai „varė ir lėkė“.
Galima laiduotoja R. P. paaiškino, kad ji yra kaltinamojo gyvenimo draugė. Apibūdint gali jį tik iš gerosios pusės, nes jis be galo padėjo jai ir jos vaikams bei jos mamai. Be galo geras yra ir jai, ir jos vaikams ir jos mamai. Ji pažįsta R. A. apie 30 metų, nes jie kaimynystėje gyveno, pora yra apie 7 metus ir visus tuos metus gyvena kartu. Bėdų jis neturi su alkoholiu, absoliučiai 4 metus nevartoja, prieš tai išgerdavo. Ankščiau buvo problemų, kai vartojo alkoholį- visko būdavo, bet , kad „voliotūsi“, nebuvo tokių dalykų. Ji žinojo, kad jis į įskaitą įrašytas, bet jis ten tik todėl, kad savo noru nuėjo. Pati R. P. šiuo metu nedirba, nes yra nesenai po dekretinių atostogų, dabar ieško darbo. Su R. A. augina bendrą vaiką, kuriam šiuo metu yra 3 metai. Ji turi dar 17 metų sūnų ir 13 metų dukrą. R. P. supranta, kad apklausiama dėl to, kad yra laiduotoja ir žino, ką tai reiškia, supranta, kad už laidavimą ji turėtų būti atsakinga dėl R. A.. Pastarasis visą laiką vertino jos nuomonę, bet kiek ji per langą matė, tai jis tikrai grįžo namno blaivas, nes pastatė mašiną, įsprausdamas ją tarp kitų mašinų į mažą tarpą. R. P. per langą matė, kad R. A. sėdėjo automobilyje ir gėrė. Jį pamatė, nes prieš tai susiskambino, kad ji ruoša pietus. Kai jis atvažiavo pasistatė mašiną ir sėdėjo joje. Jis susinervinęs buvo.
Vertina, kad nelabai gerai dėl to alkoholio elgėsi R. A.. Ji ir jų šeima nevartoja alkoholio, tai gal todėl jis slepiasi, kai geria. Jam su sveikata problemos yra, R. P. nemano, kad jis gali vartoti toliau, nes jam prieš du metus buvo infarktas ir jam negalima vartoti alkoholio.
Dėl užstato neturi tokios galimybės, nebūtų iš ko.
Kadangi kaltinamasis R. A. kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, 291 straipsniu, sutrumpinus įrodymų tyrimą,.
Liudytojas R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-07-06 dirbo UAB "Kauno autobusai" popietinėje pamainoje autobusu "Temsa LF 12", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 47- tu maršrutu Kleboniškis - Onkologijos ligoninė. Apie 15.55 val. važiavo Kaune, Vaidoto g. link Onkologijos ligoninės. Buvo sustojęs prie stotelės "Jiesios plentas", išlipus žmonėms nuvažiavo link Plento gatvės. Pavažiavus apie 15 metrų ties posūkiu į dešinę pusę, t.y. į Plento gatvę, visiškai prieš pat jo vairuojamą autobusą, iš kairės pusės į dešinę pusę suko baltos spalvos autobusiukas "VW Transporter". Tai pamatęs iš karto staigiai stabdė, tuo pat metu dešiniu galiniu kampu autobusiukas kliudė jo autobuso kairį priekinį kampą. Greitis buvo labai didelis, todėl jis įsukęs į Plento gatvę ir pavažiavęs apie 10-15 metrų pristabdė. Tuo metu liudytojas jau buvo išlipęs iš autobuso ir bėgo link jo. Pastebėjo valstybinių numerių fargmentą: H raidę ir skaičius 831. Netrukus į įvykio vietą atėjo moteris ir pasakė, kurioje vietoje ji matė stovintį autobusiuką. Ji minėjo, kad matė, kaip prieš tai įvyko eismo įvykis. Netrukus į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai ir su jų tarnybiniu automobiliu nuvykon moters nurodytu adresu. Prie daugiabučio rastas stovintis "VW Transporter" autobusiukas. Jo viduje vairuotojo nebuvo. Salo viduje ant grindų voliojosi išpiltas degtinės butelis. Ant grotelių buvo pritvirtintas mobilus telefonas. Netrukus policijos pareigūnai iš namo atsivedė vyruką, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, išskirtinis bruožas - visiškai plikas, neaukštas, kūdas. Policijos pareigūnai sakė, kad asmuo neigė vairavęs autobusiuką, tačiau vėliau lyg prisipažino (b.l. 56-57).
Liudytoja Jūratė D. B. iikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-07-06 apie 16.00 val. važiavo 47-o maršruto autobusu iš darbo namo: nuo geležinkelio stoties į Plento gatvę. Atvažiavus į Panemunę prie stotelės "Jiesios plentas" išlipo. Truputį paėjus į priekį iš karto dešiniau yra Plento g., kur ketino eiti. Liudytojai išlipus tuo pat metu nuo stotelės pajudėjo autobusas. Pasukusi į Plento gatvę spėjo paeiti apie 6 žingsnius ir staiga išgirdo didelį padangų cypimo garsą. Iš karto atsisuko atgal. Matė, kaip pro autobuso priekį į dešinę pusę, t.y. į Plento gatvę, suka baltos spalvos autobusiukas, spėjo pastebėti ant priekio "VW" ženklą, atkreipė dėmesį į valstybinį numerį - skaičiai 831. Autobusiukas nesustojęs nuvažiavo toliau Plento gatve. Iš autobuso tuoj pat išlipo vairuotojas, klausė liudytojos ar tikrai valstybinio numerio skaičiai 831, ką liudytoja patvirtino. Vairuotojas pasakė, kad autobusiukas kliudė jo autobusą. Liudytoja parėjo namo, pasiėmė šunį ir išėjo į lauką. Eidama pro Plento gatvės Nr. 18 ir 19 pažymėtais namas pastebėjo stovintį tą patį baltos spalvos autobusiuką, už vairo nieko nebuvo. Iš karto sugrįžo į įvykio vietą, kur tik ką atvyko policijos pareigūnai. Liudytoja jiems pasakė, kur stovi iš eismo įvykio vietos pasišalinęs autobusiukas. Policijos pareigūnai su autobuso vairuotoju nuvyko į nurodytą vietą, liudytoja pasivaikščiodama sugrįžo prie autobusiuko. Priėjus prie jo matė, kad jos viduje mėtėsi pradarytas degtinės butelis. Apžiūrėjus autobusiuką matėsi ant jo dešinės pusės galinio kampo raudonų dažų žymės, todėl suprato, kad jis tikrai kliudė autobusą. Matė, kad policijos pareigūnai iš namo išsivedė akivaizdžiai neblaivų nepažįstamą vyruką, kuris buvo plikas ir jį iš karto įsodino į tarnybinį automobilį (b.l. 53-54).
Liudytojas V. B. ikiteisminio tyrimo emtu parodė, kad atvykus liudytojos nurodytu adresu kieme rado stovintį automobilį "V. T.", baltos spalvos, kurio valstybiniai numeriai atitiko tuos, kuriuos nurodė autobuso vairuotojas ir moteris. Transporto priemonės salone nieko nebuvo. Liudytojas nuėjo į laiptinę ir pasibeldė į keletą butų. Iš vieno jų išėjo žmonės. Pasiteiravus kieno yra "VW Transporter" automobilis, jie nurodė, kad savininkas gyvena penktame aukšte. Buto duris atidarė moteris, ji parodė, kuriame kambaryje yra jos sutuoktinis ir patvirtino, kad kieme stovintis baltas "VW Transporter" automobilis yra jos vyro. Užėjus į nurodytą kambarį rado vyrą, kuris tuo metu valgė gulėdamas. Ant stalo nebuvo matyti alkoholinių grimų, tačiau bendraujant su vyru buvo akivaizdu, kad vyras yra stipriai apgirtęs: paraudusios akys, kalba nerišli, judesiai laisvi, nekoordinuoti. Paklausus žmonos, kada vyras sugrįžo namo, ji pasakė, kad visai neseniai. Moteris negalėjo nurodyti ar vyras prieš tai vairavo transporto priemonę, tačiau patikino, kad grįžęs namo vyras alkoholio nevartojo. Vyras pateikė asmens dokumentus, pagal kuriuos nustatyta asmens tapatybė - R. A., gimęs 1982 m. Vyro paprašė atsikelti ir eiti kartu į lauką. Nuėjus prie "VW Transporter" automobilio vyro buvo paklausta, kas tik ką vairavo jo automobilį. R. A. pasakė, kad tai yra firmos automobilis, jį vairuoja kas nori. Tada davė jam parašyti paaiškinimą ir nurodyti konkretų asmenį bei jo kontaktinius duomenis. Vyras pradėjo rašyti paaiškinimą. Tada pirmą kartą alkotesteriu jam buvo patikrintas girtumas. Alkotesteris parodė virs 3 (trys) promilių girtumą. Su šiuo vyriškiu pasiliko kolega Donatas, o liudytojas nuėjo bendrauti toliau su autobuso vairuotoju, kuris iš įvykio vietos kartu su pareigūnais vyko liudytojos nurodytu adresu, todėl stovėjo netoliese. Liudytojas nurodė, kad atvykus į įvykio vietą iš tarnybinio automobilio išlipę nebuvo. Liudytoja nurodė, kur ji matė pasišalinusį iš įvykio vietos automobilį, autobuso vairuotojas sėdo į pareigūnų tarnybinį automobilį ir paskubomis nuvažiavo nurodytu adresu ieškoti vairuotojo. Atstumas nuo įvykio vietos iki vietos, kur surastas iš įvykio vietos pasišalinęs automobilis "VW Transporter", apie 400 (keturi šimtai) metrų. Bendraujant su autobuso vairuotoju priėjo kolega ir pakvietė ateiti prie tarnybinio automobilio, kuriame tuo metu sėdėjo ir paaiškinimą rašė R. A.. R. A. tada nuosekliai papasakojo eismo įvykio kilimo aplinkybes, t.y. nurodė, kad tai jis vairavo autobusiuką "VW Transporter", sukdamas į Plento gatvę užkliudė autobusą ir iš įvykio vietos nuvažiavo, t.y. grįžo namo. Vyras nurodė, kad būtų sustojęs įvykio vietoje, nes matė, kad apgadintas bamperis, būtų susipildęs su autobuso vairuotoju Eismo įvykio deklaraciją. To nepadarė tik dėl to, kad buvo girtas. Praėjus penkiolikai minučių nuo pirmo pūtimo R. A. pakartotinai buvo patikrintas alkotesteriu. Rodmenys buvo mažesni, nei pirmą kartą, t.y. nesiekė trijų promilių. R. A. sakė, kad geria nebe pirmą dieną, grįžęs prieš valandą į namus alkoholio nevartojo, alkoholinius gėrimus gėrė prieš išvažiuodamas iš darbo namo. Vyras pripažino, kad eismo įvykio metu buvo neblaivus, dėl to ir pasišalino iš įvykio vietos. Apie eismo įvykį buvo pranešta Kelių policijos valdybai (b.l. 59-60)
Liudytojas H. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad turėjo automobilį "V. T.", valstybiniai numeriais (duomenys neskelbtini) Šį autousiuką 2019 m. gegužės mėnesį pardavė savo draugui R. A.. Už automobilį Ričardas sumokėjo 400 (keturi šimtai) eurų grynais. Negali tikslios dienos nurodyti, tačiau šių metų liepos mėnesį susitikęs su Ričardu sužinojo, kad autobusiukas yra paimtas policijos ir uždarytas į saugojimo aikštelę. Ričardas pasakojo, kad būdamas šiek tiek išgėręs, vairavo "V. T.", valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) ir kliudė autobusą. Tačiau draugas patikino, kad tikrai nejuto, kad būtų kliudęs autobusą, kurį šiek tiek apgadino. Todėl ir parvažiavo namo kaip niekur nieko. Sakė, kad policijos pareigūnai atvyko pas jį į namus, o autobusiuką atėmė iš jo. Jis jokių pretenzijų dėl apgadinto automobilio "V. T." Ričardui neturiu ir ateityje nereikšiu, nes jis jau yra Ričardo nuosavybės teise priklausantis automobilis, nors savo vardu jis ir neužsiregistravo jo. H. B. nurodė, kad buvo kartu su Ričardu nuvykę į VĮ Regitra, kad jis savo vardu persiregistruotų šią transporto priemonę, tačiau to padaryti nepavyko, nes trūko kažkokių dokumentų. Stengsis, kad artimiausiu laiku Ričardas užsiregistruotų šią transporto priemonę savo vardu (b.l. 62)
Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2019-07-06 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281-1 str. 1 d. (b.l. 1)
Iš tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio matyti, kad vyriausiasis patrulis D. B. 2019-07-06 apie 16.04 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad reikia vykti į eismo įvykio vietą adresu Kaunas, Vaidoto g. ties viešojo transporto sustojimu. Atvykus ties Vaidoto g. - Plento g. sankryža rastas autobusas "Temsa", valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. K., gimęs 1959 m. Pastarasis paaiškino, kad pradėjus važiuoti nuo sustojimo jį lenkė, kirsdamas ištisinę liniją, automobilis "Volkswagen", valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) sukdamas į Plento g. kliudė autobusą, apgadino jo kairės pusės bamperį ir sparną. Automobilio "Volkswagen" vairuotojas stabtelėjo, pastebėjęs, kad atsitrenkė į kitą automobilį, padidino greitį ir pasišalino Plento g. Pareigūnams pasišalinusio automobilio buvimo vietą nurodė į įvykio vietą atėjusi J. B.. Iš įvykio vietos pasišalinęs automobilis "V. T.", valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) rastas adresu Kaunas, Plento g. 10C. Jo vairuotojas, R. A., gimęs 1982 m., rastas namuose. Vyras patikrintas alkotesteriu: 17.01 val. alkoholio matuokliu R. A. nustatytas 3.06 promilės girtumas, o 17.16 val. - 2.70 promilės girtumas (b.l. 27-28)
Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta – Kaunas, Vaidoto g. - Plento g. nereguliuojama sankryža. Nubraižytas eismo įvykio vietos planas, sudarytos fotolentelės. Apžiūrėtos eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės: autobusas "Temsa", valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) ir "V. T.", valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) sudarytos fotolentelės. Įvykio vietos apžiūros metu niekas nerasta ir niekas nepaimta (b.l. 11-26).
Iš Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad 2019-05-18 automobilį "V. T.", valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) įsigijo R. A. (b.l. 45).
Iš VšĮ "Emprekis" pateiktos informacijos matyti, kad automobilio "Volkswagen", 2004 metų laidos, vidutinė kaina su PVM Lietuvoje yra 1270 eurų (b.l. 47).
Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso DRAGER ALCOTEST 7510 Nr. 0342 panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad H. A. 2019-07-06 17.01 val. nustatytas 3.06 promilės neblaivumas, 2019-07-06 17.10 val. nustatytas 2.86 promilės neblaivumas, 2019-07-06 17.16 val. nustatytas 2.70 promilės neblaivumas (b.l. 39-41).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikalstamos veikos sudėtis, esanti kaltinamojo R. A. veikoje, visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Pagal BK 281¹ straipsnio 1d d. atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas,
Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis R. A. 2019-07-06 apie 15.55 val. vairuodamas automobilį „VW Transporter“ ir važiuodamas nuo Jiesios plento link Plento gatvės, pažeidė Kelių eismo taisyklių 106, 219 punktų reikalavimus tuo, kad sukdamas į kairę iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi atitinkamo krašto, dėl to susidūrė su ta pačia kryptimi važiuojančiu autobusu, jį apgadino. Įvykus eismo įvykiui nepranešė apie įvykį policijai ir iš įvykio vietos pabėgo. Praėjus mažiau nei valandai, t.y. apie 16.40 val. jis buvo surastas Kaune, Plento g. 10C-13, kur alkoholio matuokliu jam nustatyta 2.70 promilės girtumas. Kad po įvykio vartojo alkoholinius gėrimus, pripažino ir pats R. A., taip pat jo girtumas patvirtintas ir alkoholio patikrinimo testo alkotesteriu. Pripažintina, kad R. A. veikoje nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji nurodytos nusikalstamos veikos požymiai – o būtent, tyčia, kadangi jis suvokė, kad įvykus autoįvykiui, jis neturi teisės pasišalinti iš įvykio vietos ir iki atvykstant policijos pareigūnams negali vartoti alkoholio. Todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl BK 40 straipsnio taikymo
Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis R. A. pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojai-jo sugyventinei R. P..
Sprendžiant kaltinamojo R. A. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas R. P. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą. Teismo posėdyje R. P. paaiškino, kad ji yra kaltinamojo gyvenimo draugė, apibūdint jį gali tik iš gerosios pusės, nes jis be galo padėjo jai ir jos vaikams bei jos mamai. Ji pažįsta R. A. apie 30 metų. Pati R. P. šiuo metu nedirba, nes yra nesenai po dekretinių atostogų, dabar ieško darbo. Su R. A. augina bendrą vaiką, kuriam šiuo metu yra 3 metai. Ji turi dar 17 metų sūnų ir 13 metų dukrą. R. P. supranta, kad apklausiama dėl to, kad yra laiduotoja ir žino, ką tai reiškia, supranta, kad už laidavimą ji turėtų būti atsakinga dėl R. A.. Pastarasis visą laiką vertino jos nuomonę. Dėl užstato neturi tokios galimybės, nebūtų iš ko.
Prokurorė neprieštaravo kaltinamojo prašymui atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.
Sprendžiant klausimą dėl R. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).
Kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 2 d.) padarė būdamas neteistas (b. l. 103), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.
Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog kaltinamasis R. A. anksčiau administracine tvarka baustas už leistino greičio viršijimą bei saugos diržų degėjinmo tvarkos pažeidimus, VšĮ Kauno miesto polikinikos Šančių padalinio PSC neregistruotas (b.l. 65), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo priežiūros/dispanserinėje grupėje įrašytas nuo 2015-02-18, diagnozė: Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį priklausomybės sindromas (b. l. 67), 2019-07-15 Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad R. A. atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 70).
Bylos duomenys patvirtina, jog R. P. yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta (b. l. 104), registruota Užimtumo tarnyboje, gyvena šeimoje su kaltinamuoju R. A. ir augina jų abiejų bendrą sūnų, R. P. nurodė galinti daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Esant šioms aplinkybėms, abejoti R. P., kaip laiduotojos, tinkamumu nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, esant R. P. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 str. numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį R. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą dvejiems metams R. P. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 str.). Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, kaltinamojo bei laiduotojos asmenybes, laiduotojos turtinę padėtį, laidavimas skirtinas be užstato.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Net ir atleidus kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą saugumui keliuose, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį, taikymo.
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 str. 2 d., be kita ko, nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (toliau – KET), BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015). Šiuo atveju matyti, kad R. A. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad R. A. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – po autoįvykio nepasiliko įvykio vietoje, o tyčia iš jos pasišalino, taip pat prieš patikrinimą vartojo alkoholinius gėrimus ir jam buvo nustatytas didesnis nei 1,5 promilių, tai yra 2,70 promilių girtumas, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačio kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų kaltinamojo veiksmų padariniai nebuvo esminiai, eismo įvykio metu jokie asmenys sužaloti nebuvo, dėl žalos pretenzijų kaltinamajam bei civilinių ieškinių nėra pareikšta. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, praeityje neteistas, administracine tvarka baustas administracine tvarka už pažeidimus, kurie savo pobūdžiu nėra šiurkštūs.
Įvertinus R. A. padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę, darytina išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – taikymas 2 metų laikotarpiui atitiktų proporcingumo principo reikalavimus.
Dėl automobilio konfiskacijos
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte bei 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys).
Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas), tirdamas turto konfiskavimo kaip papildomos bausmės atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija) konstatavo, kad turto konfiskavimu yra siekiama daryti poveikį tai nusikalstamo elgesio motyvacijai, kuri visų pirma lemia savanaudiškų nusikaltimų padarymą (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d. nutarimas).
BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.
Byloje nustatyta, kad R. A. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė po to, kai, vairuodamas automobilį ,,VW Transporter”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padarė autoįvykį ir iš įvykio vietos pasišalino. Tai yra, nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta jokių neginčijamų įrodymų, kad R. A. vairavo automobile, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Todėl, teismo nuomone, šiuo atveju automobilis negali būti pripažintas nusikaltimo padarymo priemone ir nekonfiskuotinas, automobilį “VW Transporter”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjo K. B. 2019-07-18 nutarimu grąžintas R. A., nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas R. A..
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje voke esantis CD su nuotraukomis ir vaizdo įrašu paliktini byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
R. A., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį R. P. atsakomybei pagal laidavimą dvejiems metams be užstato. Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti R. A., kad laidavimo metu padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o laidavimo metu padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Paskirti R. A. baudžiamojo poveikio priemonę- uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.
Ikiteisminio tyrimo metu R. A. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Automobilį “VW Transporter”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjo K. B.-07-18 nutarimu grąžinti R. A., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti R. A..
Nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esantį kompaktinį diską palikti byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.