Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-10-09 · Byla Nr. ATP-1091-200/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2013-07-30Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-10-09Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-09
Bylos Nr.
ATP-1091-200/2013
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-07995-2013-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Angelė Ikasalienė
Pažeidėjas
M. M. B.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
NuorašasAdm. byla Nr. ATP-1091-200/2013
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-07995-2013-7 Procesinio sprendimo kategorija: 39.2; 45.4.2; 45.4.3; 45.4.4.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. spalio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. M. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 30 d. nutarimo, kuriuo M. M. B. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d., nubaustas 4000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 7 d., nubaustas 20 Lt bauda, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 str. 1 d., nubaustas 100 Lt bauda; vadovaujantis ATPK 33 str. jam paskirta galutinė nuobauda – 4000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. B. pagal ATPK 127 str. 3 d., 124¹ str. 7 d. ir 123 str. 1 d. teismo nubaustas už tai, kad jis 2013 m. birželio 14 d., apie 23.49 val., T. Narbuto g., Vilniuje, vairavo automobilį Alfa Romeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (0,46 promilės), neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, buvo neatidus, automobilio nesuvaldė, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su troleibusu „Škoda 14TR 02“, valst. NR. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, nepateikė vairuotojo pažymėjimo, automobiliui nustatyta tvarka neatlikta valstybinė techninė apžiūra, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (aktuali red.), 14 p., 16 p., 133 p., 238 p. reikalavimus.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. M. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 30 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą - pripažinti M. M. B. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.; arba, jeigu, apeliacinės instancijos teismo nuomone, M. M. B. yra kaltas dėl 2013-07-30 nutarime nurodytų administracinių teisės pažeidimų padarymo, tuomet už šių pažeidimų padarymą paskirti jam švelnesnę nei įstatyme numatyta administracinę nuobaudą, neskiriant nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nutarimu nesutinka ir mano, kad skundžiamas nutarimas turėtų būti panaikintas ir priimtas naujas nutarimas. Pasak apelianto, teismas tinkamai nevertino, ar iš tikrųjų yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar apeliantas tikrai kaltas dėl jo padarymo, netyrė ir nenagrinėjo apelianto pateiktų įrodymų bei kitokių aplinkybių ir faktų, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, neištyrė visų galimų versijų ir neįvertino bylos aplinkybių viseto visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai, nesivadovavo įstatymu ir teisine sąmone. Apeliantas pažymi, kad dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas nesugebėjo padaryti teisingų išvadų ir netinkamai kvalifikavo apelianto veiksmus bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą skundžiamą nutarimą. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje teismas, norėdamas kvalifikuoti apelianto veiksmus pagal ATPK 127 str. 3 d., 124¹ str. 7 d. ir 123 str. 1 d., visų pirma privalėjo nustatyti visus būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, tačiau to nepadarė, todėl M. M. B. administracinė atsakomybė negalima.

Teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad apeliantas nepateikė vairuotojo pažymėjimo, todėl jis neva kaltas padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 7 d. Apeliantas pažymi, kad teismo posėdžio metu jis paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimo jis nepateikė dėl objektyvių priežasčių: ­apeliantas visada vežiojasi vairuotojo pažymėjimą automobilyje, laiko jį už skydelio nuo saulės arba daiktadėžėje, tačiau po eismo įvykio, kurio metu išsiskleidė oro pagalvės ir buvo labai apgadintas apelianto vairuojamas automobilis bei pats apeliantas stipriai susimušė galvą, susižalojo petį ir koją, dėl ko buvo nuvežtas į ligoninę (šias aplinkybes įrodantys dokumentai yra pateikti byloje), daugelio daiktų, įskaitant vairuotojo pažymėjimą, buvusių automobilyje nepavyko rasti. Pasak apelianto, akivaizdu, kad šiuo atveju nėra nei jo neteisėtų veiksmų, nei kaltės, nei atitinkamai priežastinio ryšio tarp veiksmų ir pasekmių, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai pripažino apeliantą kaltu padarius ATPK 124¹ str. 7 d. numatytą pažeidimą.

Anot pirmosios instancijos teismo, apeliantas yra kaltas padarius ATPK 123 str. 1 d. numatytą pažeidimą, nes automobiliui nustatyta tvarka neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Apeliantas pažymi, kad jis teismo posėdyje paaiškino, kad maždaug 10 dienų prieš įvykį nuvežė automobilį techninei apžiūrai, gavo trūkumų sąrašą, susirado servisą ir atidavė automobilį remontui bei pateikė teismui įrodymus apie šias aplinkybes, o taip pat kad eismo įvykio dieną absoliučiai visi automobilio techninės apžiūros metu nustatyti trūkumai faktiškai buvo pašalinti ir automobilis buvo techniškai tvarkingas. Taigi, pasak apelianto, pirmosios instancijos teismo formalus teiginys, kad automobiliui nustatyta tvarka neatlikta techninė priežiūra, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti apeliantui inkriminuojamo ATPK 123 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties buvimo faktą, kadangi tam trūksta esminių elementų - apelianto neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio tarp veiksmų ir dėl jų kilusių pasekmių. Apeliantas mano, kad dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai pripažino apeliantą kaltu padarius ATPK 123 str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu pripažino apeliantą padarius ATPK 127 str. 3 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Apeliantas pabrėžia, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nepagrįstai nesivadovavo apelianto nurodyta aplinkybe, kad eismo įvykis įvyko ne dėl to, kad jis buvo nežymiai veikiamas alkoholio, kadangi jo kraujyje rastos vos 0,46 promilės alkoholio ir tai objektyviai negalėtų įtakoti paties įvykio, o dėl to, kad prieš pat įvykį prasidėjo labai stiprus lietus ir kelio danga buvo slidi. Taip pat teismas nepagrįstai neatsižvelgė į apelianto nurodytą aplinkybę, kad eismo įvykis įvyko ir dėl to, kad apeliantui važiuojant kairiąja eismo juosta iš dešinės pusės pravažiavo baltos spalvos automobilis ir, nerodydamas posūkio, staigiai aplenkė apelianto automobilį, todėl apeliantas reflektoriškai suktelėjo vairą į kairę ir automobilis pradėjo slysti, galimai patekęs į duobę, ir suktis vietoje bei išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą susidūrė su troleibusu. Pasak apelianto, skundžiamo nutarimo teiginys, kad jis neva nesilaikė kelių eismo taisyklių reikalavimo atsižvelgiant į meteorologines sąlygas pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad suspėtų sustabdyti iki bet kurios kliūties, yra nepagrįstas, kadangi šioje byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantas pažeidė šį reikalavimą. Apeliantas pažymi, kad jis vairuodamas automobilį buvo pasirinkęs pagal kelių eismo taisykles ir kelio ženklus leistiną ir saugų greitį. Apeliantas mano, kad atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas inkriminuodamas jam ATPK 127 str. 3 d. nenustatė vieno iš esminių šio pažeidimo sudėties elementų - priežastinio ryšio tarp apelianto neblaivumo (girtumo) ir padarytos žalos (turto sugadinimo), t. y. nebuvo įrodyta ir teismo tinkamai pagrįsta skundžiamo nutarimo išvada, kad eismo įvykis įvyko būtent dėl neblaivumo, kuris šiuo atveju buvo visiškai minimalus. Todėl jeigu apeliantui ir galėtų būti inkriminuojamas ATPK 127 str., tai ne 3 dalis, o 2 dalis, t. y. kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), kuris užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime visiškai nepagrįstai konstatavo, kad apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Apeliantas pažymi, kad teismo posėdžio metu nustatyta, kad jis yra patyręs vairuotojas (vairavimo stažas virš 15 metų), niekada anksčiau neturėjęs panašių eismo įvykių, taip pat apeliantas pareiškė, kad pripažįsta padaręs klaidą, kurios ateityje nekartos. Kitaip sakant apeliantas nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą, kas remiantis ATPK 31 str. 1 d. 1 p., yra atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinantį aplinkybė. Pasak apelianto, remiantis išdėstytomis aplinkybėmis bei atsižvelgiant į jo asmenybę – pirmą kartą padaręs toki pažeidimą, dirbantis, o taip pat į minėtą jo atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančią aplinkybę bei kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių šios bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, jam turi būti paskirta švelnesnė nei įstatymo numatyta administracinė nuobauda, neskiriant nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo. Apeliantas pažymi, kad pastaroji nuobauda yra per griežta, kadangi dėl jo darbo pobūdžio (į apelianto darbo funkcijas įeina kasdienis produktų ir kitų būtinų prekių nupirkimas ir atvežimas į jo darbovietę ­kavinę - kebabinę, esančią Kalvarijų g. 101B, Vilniuje). Teisės vairuoti atėmimas sąlygotų apelianto negalėjimą atlikti jo tiesioginių darbo pareigų ir atitinkamai atleidimą iš darbo, dėl ko jis liktų be darbo ir pagrindinio pajamų šaltinio. Todėl apeliantas, vadovaudamasis ATPK 30¹ str. 1 dalimi ir 31 str. 1 d. 1 p., prašo apeliacinės instancijos teismo paskirti jam švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, t. y. bet kokiu atveju neskiriant nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo.

Šalies argumentai

Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jo pateiktų įrodymų apie gaunamas pajamas ir visiškai neatsižvelgė į apelianto prašymą išdėstyti jam paskirtą nuobaudą - baudą dalimis. Todėl apeliantas prašo apeliacinės instancijos teismo išdėstyti jam skiriamos baudos mokėjimą dviem metams mokant kiekvieną mėnesį lygiomis dalimis.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Žemesnės instancijos teismas

Įvertinus byloje esančią medžiagą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog M. M. B. 2013 m. birželio 14 d., apie 23.49 val., T. Narbuto g., Vilniuje, vairavo automobilį Alfa Romeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (0,46 promilės), neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, buvo neatidus, automobilio nesuvaldė, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su troleibusu „Škoda 14TR 02“, valst. NR. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, nepateikė vairuotojo pažymėjimo, automobiliui nustatyta tvarka neatlikta valstybinė techninė apžiūra, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (aktuali red.), 14 p., 16 p., 133 p., 238 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 3 d., 124¹ str. 7 d. ir 123 str. 1 d.

Dėl ATPK 127 str. 3 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo.

ATPK 127 str. 3 d. numatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), kai tokie veiksmai padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens. ATPK 127 str. 3 d. numatytos veikos požymiai įtvirtinti blanketinėje dispozicijoje, todėl atskleidžiant jos turinį privalu remtis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintomis Kelių eismo taisyklėmis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 30 d. nutarime pripažinta, kad M. M. B. pažeidė KET 133 p., kur numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

ATPK 127 str. 3 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą ATPK straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (Kelių eismo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą) bei priežastinį ryšį tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir turto sugadinimo. Priežastinio ryšio nustatymas tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių negali būti pagrindas kvalifikuoti veiką pagal ATPK 127 str. 3 d., jeigu nenustatoma eismo įvykį sukėlusio asmens kaltė. Asmuo atsako pagal ATPK 127 str. 3 d. tik tais atvejais, kai jose numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. Priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių yra suprantamas kaip santykis, kuriam esant atitinkama veika sukelia ir nulemia nusikalstamas pasekmes. Priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reikalauja nustatyti, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas KET pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas reikalauja nustatyti, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos kelių eismo taisyklės, būtinąja įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga pripažįstama tada, kai analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, kelių eismo įvykis neįvyktų. Priežastinio ryšio nustatymas yra teismo, o ne ekspertų ar specialistų kompetencija. Be to, svarbu yra ir tai, kad esant ne vienam, o keliems KET pažeidimams, yra būtina patikrinti, ar visi jie tiesiogiai sąlygojo, t. y. buvo priežastiniame ryšyje su padariniais.

Nagrinėjamu atveju kilę padariniai, t. y. troleibuso „Škoda 14TR 02“, valst. NR. (duomenys neskelbtini), apgadinimas, buvo dėsningas M. M. B. padaryto KET pažeidimo rezultatas ir priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais. Administracinį teisės pažeidimą M. M. B. padarė dėl neatsargumo, tai yra jis nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti žalingos pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti.

Apeliaciniame skunde M. M. B. ginčija savo kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo, nurodydamas, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad prieš pat įvykį prasidėjo labai stiprus lietus ir kelio danga buvo slidi. Taip pat, anot apelianto, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jo nurodytą aplinkybę, kad eismo įvykis įvyko ir dėl to, kad apeliantui važiuojant kairiąja eismo juosta iš dešinės pusės pravažiavo baltos spalvos automobilis ir, nerodydamas posūkio, staigiai aplenkė apelianto automobilį, todėl apeliantas reflektoriškai suktelėjo vairą į kairę ir automobilis pradėjo slysti, galimai patekęs į duobę, ir suktis vietoje bei išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą susidūrė su troleibusu. Pasak apelianto, skundžiamo nutarimo teiginys, kad jis neva nesilaikė kelių eismo taisyklių reikalavimo atsižvelgiant į meteorologines sąlygas pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad suspėtų sustabdyti iki bet kurios kliūties, yra nepagrįstas, kadangi šioje byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantas pažeidė šį reikalavimą. Apeliantas pažymi, kad jis vairuodamas automobilį buvo pasirinkęs pagal kelių eismo taisykles ir kelio ženklus leistiną ir saugų greitį.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus, nes jie yra paneigti byloje surinktais, teismo ištirtais ir skundžiamame nutarime aptartais įrodymais. Administracinėn atsakomybėn patraukto M. M. B. parodymai, kad jis nepadaręs jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo, vertintini kritiškai, kaip siekimas išvengti atsakomybės bei prieštaraujantys faktinėms bylos aplinkybėms. Nukentėjusioji D. Š. tiek paaiškinime policijai (b. l. 13), tiek apklausta pirmosios instancijos teisme nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes, paaiškino, kad 2013 m. birželio 14 d., apie 23.45 val., vairavo troleibusą, važiavo nuo PC „Panorama“ link Karoliniškių. Lijo, buvo tamsu. Iš priekio pamatė kažką juodo, buvo smūgis. Kad policijai tiriant autoįvykį, pažeidėjas aiškintų apie kitą automobilį, D. Š. negirdėjo (b. l. 42-43). M. M. B. 2013 m. birželio 15 d. pirminiame paaiškinime policijai nurodė, kad jis 2013-06-14, apie 23.49 val., Narbuto g. vairavo automobilį Alfa Romeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), link Saltoniškių g. Pažymėjo, kad lijo lietus, buvo apsiniaukę, jis važiavo apie 60 km/h greičiu. Leidžiantis nuo Narbuto g. kalno automobilį sumėtė, M. M. B. jo nesuvaldė, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešpriešais važiavusiu troleibusu (b. l. 12). M. M. B. 2013 m. liepos 3 d. paaiškinime policijai nurodė, kad jis 2013-06-14, apie vidurnaktį, važiavo Narbuto gatve link miesto centro, tuo metu lijo, kelio danga pasidarė labai slidi. Važiuojant antra juosta pro šalį pirma juosta labai dideliu greičiu pravažiavo kitas automobilis ir staigiai išvažiavo prieš jį į jo juostą ir nuvažiavo toliau. Dėl stipraus lietaus ir esant silpnam matomumui M. M. B. pasirodė, kad tas automobilis jį kliudys, todėl pasuko vairą į kairę, automobilis, matyt, įvažiavo į kelio nelygumą, jį pradėjo nešti į kairę, jis pradėjo suktis, atsidūrė priešingoje kelio juostoje ir atsitrenkė į troleibusą. Jis smūgio metu susižeidė galvą, todėl nelabai gerai prisimena, kas vyko toliau. Automobilio, kuris jį pakirto, valstybinių numerių neįžiūrėjo (b. l. 20). Apklaustas pirmosios instancijos teisme M. M. B. parodė, kad prieš pat susidūrimą prasidėjo labai stiprus lietus. Jis važiavo kairiąja eismo juosta, iš dešinės pusės pravažiavo automobilis ir, nerodydamas posūkio, pravažiavo, labai artimai aplenkdamas iš dešinės pusės. Tuo metu suveikė refleksas, M. M. B. suktelėjo vairą į kairę pusė, automobilis pradėjo slysti. Gal buvo duobė (b. l. 41-42).

Taigi, M. M. B. pripažino, kad važiavimo sąlygos bei kelio būklė buvo sudėtingos, buvo tamsu, lijo lietus, slidus kelias. Iš bylos medžiagos matyti, kad nebuvo nustatyta automobilio Alfa Romeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gedimų, kurie galėjo nulemti eismo įvykio kilimą. Pažymėtina, kad Eismo įvykio vietos schemoje policijos pareigūnai nepažymėjo ir neužfiksavo veiksnių, galėjusių įtakoti eismo įvykį (kelio važiuojamosios dalies sugadinimų), jie nebuvo rasti nei įvykio vietoje, nei važiuojamoje kelio dalyje iki įvykio vietos (b. l. 6). Iš Eismo įvykio vietos schemos matyti, kad užfiksuoti transporto priemonės Alfa Romeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai yra žymūs, smūgis į troleibusą buvo stiprus (b. l. 7). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad M. M. B. nagrinėjamu atveju tinkamai neįvertino važiavimo sąlygų bei kelio būklės, t. y. lyjant lietui, esant tamsiam paros metui ir slidžiai kelio dangai, M. M. B. nepasirinko esamai situacijai saugaus greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su troleibusu „Škoda 14TR 02“, valst. NR. (duomenys neskelbtini). M. M. B., būdamas transporto priemonės vairuotoju, privalėjo elgtis apdairiai, įsitikinti, jog jo pasirinktas greitis yra saugus atsižvelgiant į kelio dangą ir meteorologines sąlygas, tačiau turėdamas tokią galimybę, ja nepasinaudojo, dėl ko ir įvyko eismo įvykis. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, M. M. B. paaiškinimas, kad eismo įvykis įvyko dėl to, jog jo automobilį staigiai aplenkė kitas automobilis, manevras buvo labai staigus, todėl jis automatiškai suktelėjo vairą, atsakomybės už eismo įvykį nešalina, kadangi vairuotojo pareigą atsižvelgiant į meteorologines sąlygas pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad suspėtų sustabdyti iki bet kurios kliūties, numato kelių eismo taisyklės, šio reikalavimo M. M. B. nesilaikė. Iš to sprendžiama, kad M. M. B. buvo tinkamai inkriminuotas KET 133 p. pažeidimas. Jeigu M. M. B. nebūtų pažeidęs KET reikalavimo (o tokias technines galimybes jis turėjo), nebūtų kilęs eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas. Šis KET pažeidimas buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio pasekmėmis.

Šalies argumentai

Apeliantas skunde nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas inkriminuodamas jam ATPK 127 str. 3 d. nenustatė vieno iš esminių šio pažeidimo sudėties elementų - priežastinio ryšio tarp apelianto neblaivumo (girtumo) ir padarytos žalos (turto sugadinimo), t. y. nebuvo įrodyta ir teismo tinkamai pagrįsta skundžiamo nutarimo išvada, kad eismo įvykis įvyko būtent dėl neblaivumo, kuris šiuo atveju buvo visiškai minimalus. Pažymėtina, kad norint asmens veiką kvalifikuoti pagal ATPK 127 str. 3 d. nereikia įrodyti priežastinio ryšio tarp asmens neblaivumo ir eismo įvykio kilimo, kadangi neblaivumas yra asmens veiką kvalifikuojanti aplinkybė, didinanti veikos pavojingumą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, M. M. B. padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 127 str. 3 d., yra visiškai įrodytas.

Dėl ATPK 124¹ str. 7 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo.

Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse, – užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų. Nagrinėjamu atveju M. M. B. buvo inkriminuotas KET 16 p. pažeidimas. KET 16 p. numatyta, kad motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūno reikalavimu pateikti nustatytosios formos dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti transporto priemonę, transporto priemonės registravimo ir privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą, reikalavimus. M. M. B. pagal ATPK 124¹ str. 7 d. nubaustas už tai, kad policijos pareigūnams nepateikė vairuotojo pažymėjimo.

Šalies argumentai

Apeliantas skunde pažymi, kad teismo posėdžio metu jis paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimo jis nepateikė dėl objektyvių priežasčių: apeliantas visada vežiojasi vairuotojo pažymėjimą automobilyje, laiko jį už skydelio nuo saulės arba daiktadėžėje, tačiau po eismo įvykio, kuriuo metu išsiskleidė oro pagalvės ir buvo labai apgadintas apelianto vairuojamas automobilis bei pats apeliantas stipriai susimušė galvą, susižalojo petį ir koją, dėl ko buvo nuvežtas į ligoninę (šias aplinkybes įrodantys dokumentai yra pateikti byloje), daugelio daiktų, įskaitant vairuotojo pažymėjimą, buvusių automobilyje nepavyko rasti. Pasak apelianto, akivaizdu, kad šiuo atveju nėra nei jo neteisėtų veiksmų, nei kaltės, nei atitinkamai priežastinio ryšio tarp veiksmų ir pasekmių, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai pripažino apeliantą kaltu padarius ATPK 124¹ str. 7 d. numatytą pažeidimą.

Tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Policijos pareigūnas A. V. tarnybiniame pranešime nurodė, kad M. M. B. neturėjo vairuotojo pažymėjimo. M. M. B. 2013 m. birželio 15 d. pirminiame paaiškinime policijai nurodė, kad jis vairuotojo pažymėjimo nepateikė, nes yra jį pametęs ir laukia, kol atsiųs per Turkijos ambasadą (b. l. 12). Apklaustas pirmosios instancijos teisme M. M. B. iš esmės pakeitė savo parodymus, nurodė, kad vairuotojo pažymėjimą visada vežiojasi automobilyje, laiko jį už skydelio nuo saulės arba daiktadėžėje. Po įvykio daugelio daiktų nerado, taip pat ir vairuotojo pažymėjimo (b. l. 42). Kaip matyti, M. M. B. parodymai yra nenuoseklūs, jis nurodė skirtingas priežastis, kodėl policijos pareigūnams nepateikė vairuotojo pažymėjimo, todėl apelianto pozicija, neigiant padarytą pažeidimą, atmetama kaip nepagrįsta, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, M. M. B. padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 124¹ str. 7 d., yra visiškai įrodytas.

Dėl ATPK 123 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo.

ATPK 123 str. 1 d. numatyta, kad transporto priemonių, neįregistruotų (neperregistruotų) nustatyta tvarka arba be valstybinės techninės apžiūros, arba turinčių gedimų, dėl kurių Kelių eismo taisyklės draudžia važiuoti, arba neturint vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistina, vairavimas – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki vieno šimto penkiasdešimties litų. KET 238 p. nustatyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatytąja tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurioms atlikta ir galioja privalomoji techninė apžiūra ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. M. M. B. pagal ATPK 123 str. 1 d. nubaustas už tai, kad vairavo automobilį Alfa Romeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam nustatyta tvarka neatlikta valstybinė techninė apžiūra.

Šalies argumentai

Apeliantas skunde pažymi, kad jis teismo posėdyje paaiškino, kad maždaug 10 dienų prieš įvykį nuvežė automobilį techninei apžiūrai, gavo trūkumų sąrašą, susirado servisą ir atidavė automobilį remontui bei pateikė teismui įrodymus apie šias aplinkybes, o taip pat kad eismo įvykio dieną absoliučiai visi automobilio techninės apžiūros metu nustatyti trūkumai faktiškai buvo pašalinti ir automobilis buvo techniškai tvarkingas. Taigi, pasak apelianto, pirmosios instancijos teismo formalus teiginys, kad automobiliui nustatyta tvarka neatlikta techninė priežiūra, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti apeliantui inkriminuojamo ATPK 123 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties buvimo faktą, kadangi tam trūksta esminių elementų - apelianto neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio tarp veiksmų ir dėl jų kilusių pasekmių. Apeliantas mano, kad dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai pripažino apeliantą kaltu padarius ATPK 123 str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Iš Techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) Nr. 001-0673868 matyti, kad 2013-06-04 nustatyta, kad transporto priemonė Alfa Romeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neatitinka techninių reikalavimų, nurodyta, kad pakartotinė apžiūra turi būti atlikta iki 2013-07-04 (b. l. 14). PVM sąskaitos faktūros EKO Nr.000937 duomenimis, 2013-06-13 apmokėta už automobilio Alfa Romeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbus (b. l. 27). M. M. B. 2013 m. birželio 15 d. pirminiame paaiškinime policijai nurodė, kad jis techninės apžiūros atlikti nespėjo dėl automobilio trūkumų (b. l. 12). Apklaustas pirmosios instancijos teisme M. M. B. paaiškino, kad maždaug 10 dienų prieš įvykį nuvežė automobilį techninei apžiūrai, gavo trūkumų sąrašą, susirado servisą, atidavė automobilį remontui. Pasiėmęs automobilį, važiavo namo, darbovietė yra pakeliui (b. l. 42). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, jog įvykio dieną M. M. B. automobiliui buvo atlikti remonto darbai, nešalina atsakomybės už vairavimą transporto priemonės, kuriai nustatyta tvarka neatlikta techninė apžiūra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, M. M. B. padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 123 str. 1 d., yra visiškai įrodytas.

Dėl nuobaudos švelninimo.

Šalies argumentai

Apeliantas, vadovaudamasis ATPK 30¹ str. 1 dalimi ir 31 str. 1 d. 1 p., prašo apeliacinės instancijos teismo paskirti jam švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, t. y. bet kokiu atveju neskiriant nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo. Iš apeliacinio skundo matyti, kad M. M. B. neginčija jam pagal ATPK 127 str. 3 d., 124¹ str. 7 d. ir 123 str. 1 d. paskirtų baudų dydžio, tačiau, vadovaudamasis ATPK 30¹ str., prašo neskirti jam teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo, paskirto pagal ATPK 127 str. 3 d.

ATPK 127 str. 3 d. numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo penkių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinį areštą nuo dešimties iki dvidešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. Apeliantui skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu, vadovaujantis ATPK 33 str., už ATPK 127 str. 3 d., 124¹ str. 7 d. ir 123 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus paskirta galutinė nuobauda – 4000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Iš apeliacinio skundo matyti, kad M. M. B. prašo paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, už pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d., neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nagrinėjamu atveju teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vairuotojams yra privaloma nuobauda, todėl pirmosios instancijos teismas, pripažinęs apeliantą kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d., negalėjo neskirti šios nuobaudos. Pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose. ATPK 30¹ str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas.

Aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą, taikant ATPK 30¹ str., mažinti apeliantui paskirtą nuobaudą, byloje nėra. Nagrinėjamu atveju nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėtų būti laikoma tai, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą, kas remiantis ATPK 31 str. 1 d. 1 p., yra atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinantį aplinkybė. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek tyrimo metu, tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde M. M. B. ginčijo jam inkriminuotus pažeidimus, todėl negalima teigti, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą, ir tai nelaikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apelianto nurodomos kitos aplinkybės (jis yra patyręs vairuotojas (vairavimo stažas virš 15 metų), niekada anksčiau neturėjęs panašių eismo įvykių, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti) reikšmingos šiuo atveju tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Pabrėžtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje yra aiškinama, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, N62-3331/2011, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-653-648/2011). Todėl nors nubaustasis užsiima veikla, kuriai atlikti reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, tačiau ši aplinkybė nelaikytina išskirtine.

M. M. B. padarė tris administracinius teisės pažeidimus, iš kurių vieną šiurkštų, transporto srityje, t. y. būdamas neblaivus vairavo automobilį, kuriam nustatyta tvarka neatlikta techninė apžiūra, sukėlė eismo įvykį, nepateikė vairuotojo pažymėjimo, tuo neabejotinai kėlė pavojų aplinkai ir kitiems eismo dalyviams. ATPK 127 str. 3 d. numatytas teisės pažeidimas yra vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai. Pažeidėjui neabejotinai buvo žinomos jo darbinės veiklos pobūdis, kitos aplinkybės, dėl ko jam reikalinga naudotis automobiliu, be to, jis turėdamas ilgą vairavimo stažą, privalėjo suprasti, kad toks jo elgesys kelia grėsmę visuomenei ir kitiems eismo dalyviams, tačiau šios aplinkybės nesulaikė pažeidėjo nuo šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas neprieštarauja bendriems teisingumo ir protingumo kriterijams. Patenkinus apeliacinį skundą ir sušvelninus nuobaudą, nebūtų pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Šalies argumentai

Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jo pateiktų įrodymų apie gaunamas pajamas ir visiškai neatsižvelgė į apelianto prašymą išdėstyti jam paskirtą nuobaudą - baudą dalimis. Todėl apeliantas prašo apeliacinės instancijos teismo išdėstyti jam skiriamos baudos mokėjimą dviem metams mokant kiekvieną mėnesį lygiomis dalimis. Šis apelianto prašymas nenagrinėjamas. ATPK 313 str. 3 d. numatyta, kad atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad M. M. B. būtų kreipęsis į pirmosios instancijos teismą rašytiniu prašymu išdėstyti baudos mokėjimą. Pirmosios instancijos teismas šio klausimo nesprendė, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako šiuo klausimu.

Aptartų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad M. M. B. pažeidimai, numatyti ATPK 127 str. 3 d., 124¹ str. 7 d. ir 123 str. 1 d., yra įrodyti, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 30 d. nutarimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 30 d. nutarimą nepakeistą ir M. M. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Angelė IkasalienėNuorašas tikras :Teisėja Angelė Ikasalienė