- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-09-11
- Bylos Nr.
- 1-646-616/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-00223-2014-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ernesta Montvidienė
- Kaltinamasis
- A. V.
- Nukentėjusysis
- A. B.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, pensininkas, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V., 2014-02-12 apie 22.00 val., Šiaulių mieste, buto virtuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia pasipriešino valstybės tarnautojui - Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjui A. B., kuriam prisistačius policijos pareigūnu ir pateikus tarnybinį pažymėjimą, bei nurodžius atvykimo priežastį - tirti I. V. mobilaus ryšio telefono dingimo aplinkybes, A. V., suvokdamas, kad jis bendrauja su policijos pareigūnu, tyčia vieną kartą rankos kumščiu sudavė neuniformuotam, tarnybos metu einančiam pareigas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjui A. B. į galvos sritį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, bei stovėdamas virtuvėje prie spintelės, ant kurios buvo padėtas peilis, išsakydamas žodžius: „aš tave papjausiu, tu iš šio buto niekur neišeisi“, tuo grasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą prieš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjui A. B., tokiais veiksmais pasipriešino valstybės tarnautojui - Šiaulių miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjui A. B..
Kaltinamasis A. V. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad vasario 11 d. žmona buvo išvykusi į laidotuves, o jis išgėrė alkoholio. T. y. jam pasidarė blogai su širdimi, o jis yra antros grupės invalidas, turi problemų dėl širdies ritmo, tai todėl ir išgėrė. Be to, tą dieną buvo jo vardadienis. Grįžusi žmona pradėjo „koliotis“ dėl to, kad jis geria. Jis norėjo paskambinti broliui, kad jį išvežtų į sodą ir žmona nebegalėtų „koliotis“. Nerado savo telefono, todėl paėmė žmonos, tačiau nemokėdamas su juo elgtis – išjungė. Bijodamas telefoną subraižyti ar sudaužyti telefoną įsikišo į kojinę, kai buvo su ilgais žieminiais batais. Išgėręs alkoholio užmigo, o atsibudęs apie 22 val., išgirdo virtuvėje kalbant vyrišką ir moterišką balsus. Pagalvojo, kad jie kažką kalba apie pirkimą ir pardavimą. Įėjęs į virtuvę pamatė sėdintį vyrą su dokumentais ir kažką rašantį. Žmona tuo metu sėdėjo prie lango. Pagalvojo, kad žmona pardavinėja butą, nes kai jis išgeria, ji gąsdina buto pardavimu. Jie pradėjo „koliotis“. Vyras jam neprisistatė, o sakė, kad jei reikės, tai ir parduos tą butą, jei reikės ir išmes jį iš jo. Pasakė tam vyrui, kad eitų iš buto, nes išmes iš šešto aukšto. Galvojo, kad tai pašalinis žmogus. Jis pats 70 m. amžiaus vyras, būdamas invalidas ir girtas negalėjo sumušti jauno vyro. Tas vyras supyko, pašoko, tada pasakė, jog yra atėjęs ne dėl buto, o dėl telefono, prieš akis jis jam „brūkštelėjo“ kortele. Jis stovėjo vyrui už nugaros, kur buvo sudėti virtuviniai peiliai ant lentelės, ir buvo atsirėmęs į spintelę. Į spintelę buvo atsirėmęs be kumščių. Galėjo rankas padėti ant lentelės, kuri buvo ant spintelės, tačiau peilio neėmė. Gal einant pro tą vyrą ir esant mažai virtuvei bei jam girtam – jį „pamėtė“, atsirėmė į kėdę, ant kurios sėdėjo nepažįstamas vyras, tuomet jis pašoko ir pasakė, jog yra kriminalistas. Kaltinamasis, tai išgirdęs, išėjo į kitą kambarį ir išgirdo, jog vyras telefonu pasakė, kad greitai atvažiuotų, nes „ardosi girtas asmuo, reikia jį pamokyti“. Prisistatė uniformuoti pareigūnai: mergina ir vyras. Žmona įleido pareigūnus, o bute buvęs vyras su jais užsidarė į virtuvę, davė jiems nurodymus. Tai matė iš savo kambario, nes jo durys nebuvo uždarytos. Pareigūnai atėjo į kambarį ir pasakė, jog turi rengtis ir važiuoti. Jis pasakė, kad nevažiuos, atsigulė į jau paklotą lovą ir gulėjo. Gavo tris kartus elektrošoko, nuo kurio vėliau pasidarė blogai, pradėjo griuvinėti, nulaužė prieškambaryje lentynėlę. Pareigūnai jį nuvežė į nuovadą, kur išbuvo 12 val., o ryte – į areštinę, kur buvo dvi paras. Areštinėje jo pradėjo klausinėti apie bute buvusio kriminalisto sumušimą. Tačiau virtuvėje praeidamas gal tik atsirėmė į kėdę. Buvo nustatytas 1,9 promilių girtumas. Nežino, ar buvo suspaudęs rankas į kumščius. Neprisimena, ar grasino pareigūnui, nes buvo pusiau šoke. Gavo 300 Lt baudos, kurią moka dalimis po 50 Lt. Pripažįsta, kad ginčijosi, „koliojosi“ negražiais žodžiais, tačiau nesimušė. Atsiprašo teismo ir pareigūno, tačiau jam reikėjo iš karto parodyti pažymėjimą, nes kai parodė – iš karto išėjo. Be to, buvo pamiršęs, kad į kojinę įsidėjo telefoną, jo net nerado areštinėje. Policijos nuovadoje jam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, po to ji buvo iškviesta į areštinę.
Nukentėjusysis A. B. teisme parodė, kad yra policijos pareigūnas, vasario 12 d. budėjo operatyvinėje grupėje ir 21.45 val. gavo iš budėtojo nurodymą vykti į G. gatvę, nes pranešta, jog moteriai dingęs telefonas. Apie 22 val. nuvykus pagal iškvietimą, policiją kvietus moteris jį pasitiko laiptinėje, pasikvietė į butą. Susėdo virtuvėje prie stalo ir kalbėjosi apie dingusį telefoną. Tada į virtuvę atėjo vyras, kaip vėliau sužinojo A. V., atsirėmė į stalą, jo paklausė, ką jis čia veikia ir kas toks yra. Sėdėdamas prie stalo, jam parodė tarnybinį pažymėjimą ir pasakė, kad yra kriminalinės policijos tyrėjas bei vardą ir pavardę. Jo žmona sėdėjo arčiau lango. Jis sakė, jog gali nerodyti popieriukų, gali juos susikišti kur noriu. Vyro žmona pasakė, kad yra atvykęs dėl telefono, jo klausė, kur padėjo telefoną. Liepė vyrui netrukdyti, nes yra išgėręs, tačiau vyras netikėtai rankos kumščiu jam sudavė į galvą. Smūgis kliuvo į viršugalvį. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Jis atsistojo, vyras pasitraukė link virtuvinio baldų komplekto, rankas laikė už nugaros, ėmė grasinti, kad jį papjaus ir jis iš to buto niekur neišeis. Tai pakartojo keletą kartų. Ant spintelės buvo padėtas virtuvinis peilis, vyras stovėjo prie jo. Vyrui pasitraukus nuo spintelės, pamatė, kad už jo buvo peilis. Moteris pradėjo šaukti, kad vyras padėtų peilį. Tuomet vyras užsiminė apie butą, klausė, ar nori butą pirkti, o jis jam aiškino, kad kalba apie telefoną, o ne apie butą. Žmona pradėjo jį raminti, jie pradėjo kalbėtis, o jis tuo metu paskambino budėtojui dėl pagalbos. Kvietė policijos pareigūnus paskambinęs budėtojui, kuriam nurodė, jog jį asmuo užpuolė ir mušasi. Budėtojas žinojo, kur jis yra išvykęs. Kaltinamasis atrodė nusiteikęs agresyviai, neprognozuojamas. Kai vyras suprato, kad paskambina pagalbai, tai pradėjo vėl jam grasinti, kad niekur jis neišeis, siūlė eiti muštis. Vyras atsistojo į kovinę padėtį, rankas pakėlęs grasino. Atvykus policijos pareigūnams, jis pats nuėjo prie durų, o vyras puolė jam iš paskos. Įėjus pareigūnams vyras atsitraukė, o jiems pasakius, kad važiuojam, vyras nuėjo į savo kambarį. Jis su moterimi nuėjo į virtuvę, kur paėmė pareiškimą dėl telefono. Pareigūnai kaltinamąjį išsivedė iš kambario.
Liudytoja I. V. teismui parodė, kad vasario 12 d. grįžo iš laidotuvių, o vyras namuose gėrė. Grįžusi nerado telefono, todėl skambino į policiją paklausti, kaip jai elgtis. Jai buvo pasakyta, kad atvyks tyrėjas. Ji nuėjo pas kaimynę, o vyras bute miegojo. Kai atvyko tyrėjas, jie nuėjo į virtuvę, susėdo prie stalo, kalbėjo. Tuomet atėjo A. V. ir pradėjo kažką kalbėti apie butą, sakė tyrėjui: „snargly, nepirksi buto“. A. V. buvo nusiteikęs nelabai draugiškai, klausė, kodėl perka butą. Tyrėjas sakė, jog jam nereikia jokio buto. A. V. keikėsi, bet nežino, ar įvardijo, kam buvo skirti keiksmažodžiai. Su tyrėju jį ramino. Kai A. V. nusiramino, jis nuėjo ir atsistojo prie šaldytuvo. Ji tuo metu sėdėjo šonu į tyrėją, o A. V. atsirėmė į spintelę, tylėjo. Ant tos spintelės buvo padėta lentelė ir peilis, o kai A. V. rėmėsi į tą spintelę, tie daiktai subarškėjo, todėl ji sušuko jam, kad neimtų peilio. Taip sušuko, nes išsigando. Kažkuriuo momentu tyrėjas A. V. parodė pažymėjimą, tačiau visi apsiginčijo, tyrėjas sakė, kad jam nereikia to buto. Jis atsirėmė tyrėjui su kumščiu, tačiau nesuprato dėl ko – gal susvyravęs, o virtuvėje yra mažai vietos. Jo rankos būna nuolat suspaustos į kumščius. Tuomet tyrėjas išsiėmė iš vidinės kišenės telefoną, skambino į policiją, o vyras tuo metu išėjo iš virtuvės, pokalbio negirdėjo. Kai atvyko kiti policijos pareigūnai, jiems atidarė buto duris, atvyko vyras ir moteris, jiems parodė, kad A. V. yra kambaryje. Jie priėjo prie tyrėjo, pakalbėjo ir pareigūnai nuėjo į kambarį pas A. V.. Ji su tyrėju liko virtuvėje. Žadėjo eiti į kambarį žiūrėti, kas vyksta, tačiau tyrėjas jai liepė sėdėti. Ji matė, kad A. V. gulėjo skersai lovos, o policijos pareigūnai jį tampė už rankų. Klausė vyro, kodėl neina su pareigūnais, tuomet jis atsistojo, atsisėdo ant dėžės prieškambaryje, užkliuvęs nuplėšė spintelę ir buvo išvežtas. Neteisybė yra, kad A. V. atsirėmė tyrėjui į galvą, o paskui į spintelę. Nepasirašė ikiteisminio tyrimo apklausos protokolo, nes tyrėja sakė, jog duoda melagingus parodymus, sakė, jog jos tiesa niekam nereikalinga ir žino, kaip yra praktikoje, jog tiesa bus tyrėjo pusėje. Apie buto pardavimo yra sakiusi A. V.. Kai jis išgerdavo ir pradėdavo „blūdyti“, jam sakydavo, kad parduosim butą, dalinsimės. Nežino, ar A. V. suprato, kad ji virtuvėje yra su policijos pareigūnu, tačiau vos tik įėjęs į virtuvę, jis pradėjo kalbėti apie butą.
Liudytojas A. M. teismui parodė, kad asmeniškai kaltinamojo nepažįsta, tačiau su juo yra „susidūręs“ kelis kartus prieš 3-4 m. dėl šeimyninio konflikto, taip pat yra jį girtą iš gatvės vežę į policijos komisariatą. Įvykio metu su kolege R. J. dirbo pietiniame mikrorajone ir gavo budėtojo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje reikalinga pagalba policijos pareigūnui, dėl kokių priežasčių nurodyta nebuvo. Nuvykus nurodytu adresu bute rado kolegą ir moterį. Kolega nurodė, jog apklausinėjant moterį, jos vyras sudavė jam į galvą, todėl reikia vyrą sulaikyti. Neprisimena, ar kolega ką nors sakė apie peilius. Peilių nematė, nes virtuvėje nebuvo. Atvykus į butą, vyras ir kolega buvo koridoriuje, tačiau jiems esant ir pasakius, kad vyksim į policijos komisariatą, vyras nuėjo į kambarį. Kai buvo sulaikinėjamas vyras, kolega su moterimi buvo kitame kambaryje. Nurodytas vyriškis pasakė, jog niekur nevažiuos, liepė dingti iš buto, atsisakė kartu vykti. Vyrą įspėjo penkis kartus, sakė, kad jei jis nevažiuos geruoju - bus išvežtas per prievartą. Vyras atsigulė į lovą, jį tempė už rankų, tačiau jis muistėsi, daužėsi, todėl prieš jį buvo panaudotas elektrošokas, jis buvo nuvežtas į policijos komisariatą. Kolega jiems nurodė tik bendras aplinkybes, kad apklausinėjo moterį, o jos vyras sudavė jam į galvą. Nežino, kokius veiksmus kolega A. B. buvo atlikęs, kai jie atvyko. Kolega nebuvo uniformuotas, tik gal turėjo liemenę. Sužalojimų ant kolegos nesimatė, detaliai apie įvykį nepasakojo. Neprisimena, kas atidarė buto duris. Kiek prisimena, vyras kolegos klausė, ko jis atvyko į butą, tačiau grasinimų nebuvo. vyras išreiškė nepasitenkinimą, kodėl kolega yra bute. Kaltinamasis nebuvo tuo metu tiek girtas, kad nesuprastų, kas vyksta. Jis suvokė, ką daro.
Liudytoja R. J. teismui parodė, kad įvykio dieną gavo iš budėtojo pranešimą, kad tyrėjui reikalinga pagalba, nes bute vyras sudavė jam į galvą bei nevykdė teisėtų reikalavimų. Sužalojimų kolegai nesimatė. Jie nuvyko nurodytu adresu, kolega juos pasitiko koridoriuje, nurodė, kad vyrą reikia vežti į komisariatą. Tačiau vyras tai išgirdęs nuėjo į kambarį ir atsigulė į lovą, rodė nepadorius gestus, tačiau neprisimena, ar keikėsi. Vyras nevykdė jų nurodymų, priešinosi, todėl buvo panaudota specialioji priemonė elektrošokas. Vyrą sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą.
Liudytojas K. M. teismui parodė, kad dirba Šiaulių apskrities VPK operatyvaus skyriaus budėtoju, Jo pareigos yra siųsti pajėgas ir valdyti miesto pareigūnų darbą. Dienos neprisimena, kai buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo pavogtas mobilusis telefonas iš moters. Vakare nusiuntė pareigūną A. B. į nurodytą butą. Po kurio laiko į operatyvaus valdymo skyrių paskambino A. B. ir pasakė, jog jį užpuolė ir vyksta grumtynės. Suprato, kad A. B. ramino užpuoliką, o užpuolikas – vyras. Nedelsiant nusiuntė į įvykio vietą ekipažą, kuris buvo netoliese, t. y. Gardino – Aido gatvių sankryžoje. Neprisimena, ar fone buvo ramu, kai priėmė skambutį iš A. B..
Liudytoja R. P. teismui parodė, kad ji apklausė liudytoją I. V.. Pirmą kartą ji atsisakė duoti parodymus kaip įtariamojo žmona, o paskui pati atvyko į apklausą. Ji , prieš duodant parodymus, buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo bei atsakomybės už melagingų parodymų. I. V. sakė, jog viską suprato, papasakojo apie įvykį, o tyrėja jos parodymus rašė pažodžiui. Apklausos pabaigoje ji klausė, kas bus, liudytoja nurodo paaiškinusi, kad du liudytojai davė parodymus, jie buvo įspėti už melagingų parodymų davimą, todėl jei jų parodymai skirsis, tai bus sprendžiamas klausiamas, kuris meluoja, kadangi liudytojų parodymais turi sutapti. Tuomet I. V. pasakė, jog nepasirašys apklausos protokolo. I. V. buvo perskaityti jos duoti ir užrašyti parodymai, po to ji pati perskaitė. I. V. nenurodė, kodėl nepasirašo ant apklausos protokolo.
2014-02-12 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), fotografuota (I t. 4-8 b. l.).
2014-02-26 daikto apžiūros protokole užfiksuota, kad CD disko su garso įrašu apžiūra, kur aprašytas pokalbis tarp policijos budėtojo ir vyriškio -nukentėjusiojo A. B. (I t. 33-34 b. l.).
Budėjimo grafikas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis vykdė savo pareigas 2014-02-12 (I t. 47 b.1.)
I. V. pranešimas į policiją, kuriame užfiksuotas pranešimas apie telefono dingimą (I t. 51-53 b. l.).
I. V. protokolo – pareiškimo kopija, kurioje užfiksuotas I. V. pareiškimas dėl mobilaus ryšio telefono dingimo (I t. 56 b.1.)
Asmens blaivumo testo rezultatuose užfiksuota, kad A. V. 2014-02-12, 22.35 val., nustatytas 1,96 promilės girtumas (I t. 88 b. l.).
Vertindamas surinktus baudžiamojoje byloje ir teisme ištirtus įrodymus, remiantis išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, teismas konstatuoja, kad A. V., 2014-02-12 apie 22.00 val., Šiaulių mieste, buto virtuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia pasipriešino valstybės tarnautojui - Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjui A. B.. Tai patvirtina paties kaltinamojo A. V. parodymai, nukentėjusiojo A. B., liudytojų I. V., A. M., R. J., K. M., R. P. parodymai teisiamojo posėdžio metu, apžiūros protokolas ( 4-8 b.l.) , daiktų apžiūros protokolas ( 32-34 b.l.), budėjimo grafikas ( 47 b.l.), I. V. pranešimas į policiją 9 51-53 b.l.), I. V. pareiškimas- protokolo kopija ( b.l. 56). Nors kaltinamasis A. V. nepripažino savo kaltės, tačiau teisiamojo posėdžio metu jo padaryta veika įrodyta visiškai: kaltinamasis A. V. nurodė, kad nukentėjusysis rodė, kažkokį dokumentą, t.y. policijos pažymėjimą, ir kaip policijos pareigūnas prisistatė kaltinamajam, šią aplinkybę patvirtina ir liudytoja I. V. bei nukentėjusysis A. B.. Momentas, kuomet buvo parodytas pareigūno pažymėjimas, t.y. nukentėjęs prisistatė esantis policijos pareigūnas ir atvykęs pagal iškvietimą, t.y. vykdo savo pareigas, teismas laiko, jog teisingai nurodomas nukentėjusiojo A. B., kadangi kaltinamojo ir liudytojo I. V. tarpusavio parodymai nesutampa, t.y. : kaltinamasis nurodė, jog „ vyras ( nukentėjęs) supyko, pašoko, prie akis „brūkštelėjo“ kortele, o liudytoja I. V. nurodė, jog parodė pažymėjimą tuomet, kai vyko kalba tik atėjus į virtuvę kaltinamajam, sakant, jog nukentėjusiajam nereikalingas kaltinamojo butas. Pagal kaltinamojo paaiškinimą, nesutampa momentas, kuomet kaltinamasis atsirėmė į nukentėjusiojo A. B. galvą kumščiu, nes nukentėjęs jau stovėjo, t.y. „pašoko, brūkštelėjo kortele“, nors toliau apklausiamas kaltinamasis ir liudytoja I. V. parodė, jog kaltinamasis kumščiu atsirėmė į nukentėjusįjį, kuomet jis sėdėjo ant kėdės virtuvėje. Nukentėjęs A. B. nurodė, kad kaltinamasis kumščiu sudavė vieną kartą į galvą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Tai, jog A. V. vaikšto rankas suspaudęs į kumščius patvirtino ir jo žmona I. V.. Teismui nėra jokio pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, todėl kaltinamojo paaiškinimą, jog jis tik atsirėmė į pareigūno galvą, atmeta, laikydamas šiuos parodymus kaltinamojo gynybos versija. Kaltinamasis teismui parodė, kad stovėjo virtuvėje atsirėmęs į spintelę ir galėjo rankas padėti ant lentelės, kuri buvo ant spintelės, tačiau peilio neėmė. Neigė sakęs nukentėjusiajam, kad eitų iš buto, nes išmes iš šešto aukšto, tačiau tai paneigia tiek nukentėjusiojo nuoseklūs parodymai, tiek pati liudytoja I. V., kuri patvirtino, jog A. V. buvo agresyviai nusiteikęs nukentėjusiojo atžvilgiu, nukentėjusįjį plūdo, pati sušuko, kad kaltinamasis neimtų peilio, nes išsigando. Teismui grėsmės pagrindo nepaaiškino. Todėl teismas sprendžia, jog nukentėjęs teisingai kaltinamojo grasinimą suprato kaip realų tuoj pat panaudoti fizinį smurtą prieš jį. Be to nukentėjusysis ir liudytojai I. V., A. M., bei R. J., nurodė, kad kaltinamasis buvo agresyvus, vartojo necenzūrinius žodžius, reiškė nepasitenkinimą, jog nukentėjusysis yra jo bute. Nukentėjusysis A. B. į kaltinamojo A. V. išsakytus grasinamo pobūdžio žodžius reagavo kaip policijos pareigūnas reagavo profesionaliai ir adekvačiai – fizinės ar kitokios prievartos nenaudojo, tačiau iškvietė pastiprinimą. Visuma išdėstytų įrodymų patvirtina kaltinamojo kaltę įvykdžius nusikalstamą veiką, jo veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, kadangi nukentėjusiajam A. B., tinkamai prisistačius, vykdant tarnybines pareigas, kaltinamasis tyčia pasipriešino.
Motyvuojamoji dalis
Bausmės skyrimas
Teismas, paskirdamas A. V. bausmę, atsižvelgia į jam inkriminuotos ir teisiamojo posėdžio metu įrodytos veikos sunkumą, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, pažeistų teisinių gėrių svarbą, jo asmenybę, elgesį iki ir po veikos padarymo. Kaltinamasis A. V., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų nusikaltimą, veika baigta. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad A. V. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 9 p.). A. V. yra neteistas ( 79 b. l.), neturi galiojančių administracinių nuobaudų ( 82-84 b. l.), nedirbantis, pensininkas, turintis neįgalumą ( 149-150, 73 b. l.). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skyrus A. V. už nusikalstamos veikos padarymą baudžiamojo įstatymo straipsnių sankcijose numatytą turtinio pobūdžio bausmę – baudą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 str. 2 d., 3 d. 2 p., 5 d.), kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Atsižvelgiant į tai, jog A. V. pajamas sudaro pensija, teismo nuomone, tikslinga paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti ilgesniam laikotarpiui ((Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių nuostatomis, į bausmės laiką įskaitytinas A. V. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2014-02-12 d. 22.15 val. iki 2014-02-14 d. 11.15 val., dvi paros (I t. 89-90 b. l.).
A. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (I t., 104 b.l.).
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kompaktinis diskas su įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas prie bylos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307 str. 1 d., 6-7 d., 308 str., 310 str., 313 str. 3 d., teismas,
nusprendžia:
A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę – baudą 10 MGL (1300 litų), ją sumokant per 10 ( dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, A. V. į atliktos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką 2014-02-12 d. 22.15 val. iki 2014-02-14 d. 11.15 val., (2 paras), laikant, jog A. V. yra sumokėjęs 260 Lt (du šimtus šešiasdešimt litų.
A. V. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kompaktinį diską su įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.