Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-2806-877/2022

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-03-28
Bylos Nr.: e2-2806-877/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-00815-2020-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rita Liukaitytė
Ieškovas: V. Š.
Atsakovas: A. I.

Civilinė byla Nr. e2-2806-877/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00815-2020-8 Procesinių sprendimų kategorijos: 3.2.6.1

(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 28 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rita Liukaitytė,sekretoriaujant Danguolei Muravjovienei,dalyvaujant ieškovės V. Š. atstovei advokato padėjėjai L. K.,atsakovo A. I. atstovui advokatui M. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovui A. I. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir jų argumentai

1. ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 697,00 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose (ieškinyje ir dublike) nurodė, jog 2017 metais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nurodė, kad atsakovė nesilaikė nustatytos valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarkos, todėl įmonės įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nuo 2017 m. I ketvirčio nuolat didėjo ir 2017 m. rugsėjo 20 d. pasiekė 7 174,78 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų. Atsakovei taikytos priverstinio skolos išieškojimo priemonės nebuvo veiksmingos. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad įmonės skola valstybės biudžetui yra 17 654,23 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimo į ieškinį ir įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų teismui nepateikė. Teismas nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanso už 2016 metus duomenimis, įmonė turėjo turto už 227 Eur (visas turtas buvo trumpalaikis), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 80 828 Eur (visos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai). Įmonės skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, 2017 m. rugsėjo 20 d. duomenimis, siekė 7 174,78 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, o skola valstybės biudžetui – 17 654,23 Eur. Taikytos priverstinio skolos išieškojimo priemonės nebuvo veiksmingos, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nei nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių neturėjo. Atsižvelgiant į tai, 2017 m. lapkričio 15 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta V. Š. 2018 m. kovo 12 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nutarta taikyti supaprastintą bankroto procesą, 2018 m. gegužės 14 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) BUAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorės prašymas dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo patenkintas iš dalies, patvirtinta 10 MMA, iš kurių 3 MMA bankroto administratoriaus atlyginimui, administravimo išlaidų sąmatą visam bankroto procesui. 2019 m. birželio 13 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta likviduojamą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) pripažinti pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro. Išregistravus įmonę iš registro liko nepadengta teismo paskirta administravimo išlaidų sąmata – 6 070,00 Eur, iš kurių 1 821,00 Eur (3 MMA) – administratorės atlyginimas ir 4 249,00 Eur (7 MMA) – administravimo išlaidų sąmata. Faktiškai bankroto administratorė patyrė 3 876,00 Eur administravimo išlaidų. Atsižvelgiant į bankroto administratorei priklausančio atlygio dydį ir faktiškai patirtas administravimo išlaidas, priteistina suma sudaro 5 697,00 Eur (3 876,00 + 1 821,00). VĮ „Registrų centras“ duomenimis, nuo 2016 m. rugpjūčio 23 d. iki bankroto bylos iškėlimo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kontroliavo A. I., kuris buvo įmonės vadovu ir vieninteliu akcininku. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, nuo 2016 m. rugpjūčio 23 d. iki bankroto bylos iškėlimo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kontroliavo A. I., kuris buvo įmonės vadovu ir vieninteliu akcininku. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo momentas nustatytas pagal 2017 m. lapkričio 15 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytus faktus, dėl ko šie faktai šioje byloje negali būti ginčijami. Minėta nutartis yra įsiteisėjusi, atsakovas dalyvavo byloje kaip BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Siekdama išieškoti skolas, 2017 m. lapkričio 11 d. nemokumo administratorė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ skolininkams išsiuntė pranešimus dėl įsiskolinimo padengimo. UAB „Press Express“ pateikė įrodymus, kad nėra skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje fiksuotos 1 063,63 Eur sumos, o BUAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo skolinga esminę sumos dalį – 59 094,40 Eur, nuo 2017 m. rugsėjo 2 d. iškelta restruktūrizavimo byla, nuo 2018 m. gegužės 4 d. – bankroto byla. Šiuo metu įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama, kas patvirtina, kad jokių galimybių susigrąžinti skolos nebuvo, o bandymai tą daryti būtų tik užvilkinę procesą ir padidinę administravimo išlaidas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovė dirba pagal darbo sutartį, taip pat yra sudariusi civilinių sutarčių dėl apskaitos tvarkymo paslaugų ir pan. Įstatymai sudaryti civilinių sutarčių su darbdaviu nedraudžia. UAB „Renavita“ neturi pareigos vesti ieškovės administruojamų įmonių apskaitos nemokamai, dėl ko esant šių paslaugų poreikiui, ieškovė jas perka iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsiskaito pagal išrašytas sąskaitas. Tie patys argumentai galioja ir aptariant santykius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore R. K., kuri nėra ieškovės draugė, giminaitė ar rėmėja ir neprivalo leisti asmeninės nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis naudotis neatlygintinai. Veikdama kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja (įgaliotas asmuo) ieškovė atstovauja darbdavį ir pati asmeniškai jokių administravimo kaštų nedengia. Tuo tarpu veikdama individualiai (ne pagal darbo sutartį), ji veikia savo vardu bei interesais, dėl ko neturi teisės naudotis darbdavio ar darbdavio administracijos vadovės ištekliais savo profesinei veiklai nemokamai ir privalo atsiskaityti pagal išrašytas sąskaitas. Tuo metu ieškovė administravo tris įmones, tačiau patalpų nuomos sutartis sudaryta su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes teismas ne visas administravimo išlaidas patvirtina. Kitai įmonei patvirtina tik 1 000 Eur, todėl tokiu atveju negali sudaryti nuomos sutarties, neužtektų lėšų. Administravimo laikotarpiui 1 500 Eur yra bendra suma už patalpų nuomą. Uždaroji akcinė bendrovė pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, turi turėti ne mažesnį kaip 2,5 tūkst. Eur kapitalą ir atitinkamai planuodama veiklą turėtų atsižvelgti į įstatinio kapitalo dydį bei realius įmonės veiklos pajėgumus, trūkstant kapitalo, jį didinti. Tai, kad įmonė ėmėsi veiklos, kuriai vykdyti neužteko kapitalo, yra valdymo klaida, už kurią atitinkamai atsako valdymo organas (vadovas). Ieškovė pati šios įmonės administruoti nepasirinko, ją paskyrė Vilniaus apygardos teismas pagal atranką. Vadovas turėjo perduoti dokumentus, tačiau atvežė dėžę palaidų dokumentų, dėl ko ieškovė dokumentų nepriėmė, pasiūlė kreiptis į teismą, prašant pratęsti terminą dokumentų pateikimui. Terminas buvo pratęstas. Tada atsakovas pateikė susistemintus dokumentus, kurių buvo nedaug – sąskaitos, orderiai, banko dokumentai, sutartys. Buvo daug skolų darbuotojams, Socialinio draudimo fondo valdybai, mokesčiams ir kitiems kreditoriams. Debitoriai buvo tik du, didžiausias – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė teikė prašymą dėl skolos grąžinimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet šiai įmonei buvo iškelta restruktūrizavimo byla, vėliau – šiam procesui nepavykus – iškelta bankroto byla. Ieškovei atsakovas neperdavė jokių dokumentų, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ – nei sutarties, nei sąskaitų faktūrų, nei apmokėjimų. Ieškovė kreipsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorių, buvo pareikalauta dokumentų, o jų ieškovei iš atsakovo negavus – negalėjo pateikti kreditorinio reikalavimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturėjo, iškeltas tyčinis bankrotas, net ir patvirtinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinį reikalavimą, nebūtų jokių galimybių išsiieškoti, tik vilkinamas laikas, o supaprastinto bankroto terminas – 12 mėnesių. Teismas patvirtino 3 MMA administratoriaus atlyginimo dydį, neprisirišant prie tuo metu esančio MMA dydžio. Teikiant archyvui dokumentus, buvo dar dvi įmonės, archyvarė galėjo sudėti viską kartu, o ieškovė tuo metu buvo patyrusi traumą, todėl negalėjo patikrinti. Sutiko, kad šioje dalyje priteistina suma gali būti mažinama. Transporto išlaidose atsispindi tiek kelionės autobusu, tiek automobiliu, skiriasi kuro rūšys dėl to, kad keitėsi automobilis, kartais važiuodavo autobusu. Važiavo į bylos nagrinėjimą, susipažinti su byla, susitikti su darbuotojais, į Garantinį fondą. Ieškovė rašytiniais paaiškinimai nurodė, jog nemažą dalį bankroto proceso ieškovė turėjo rimtų sveikatos problemų, kurios galimai lėmė tam tikrus netikslumus bei klaidas. 2018 m. spalio 16 d. apie 13:40 val. Kaune ieškovė nukentėjo eismo įvykyje, kurio metu patyrė galvos smegenų traumą. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotas kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu dešinėse momeninėje – pakaušinėje skiltyse, veido sumušimas, poodinės kraujosrūvos nugaroje, alkūnėse, padaryti kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Dėl kraujo išsiliejimo po voratinkliniu galvos smegenų dangalu dešinėse momeninėje – pakaušinėje skiltyse nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nedarbinga buvo nuo 2018 m. spalio 19 d. iki 2019 m. kovo 9 d. Nuo 2019 m. balandžio 10 d. iki 2020 m. balandžio 9 d. nustatytas 90 proc. darbingumo lygis dėl nelaimingo atsitikimo (suluošinimo) darbe. (duomenys neskelbtini) (Centrinės nervų sistemos sužalojimo padariniai). 2019-03-06 diagnozuota (duomenys neskelbtini) kraujo išsiliejimas (TLK kodas – (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (TLK kodas – (duomenys neskelbtini)). Ieškovė ilgą laiką po įvykio skundėsi galvos skausmais, suprastėjusia atmintimi, depresyvia nuotaika. 2019-05-22 jai diagnozuotas (duomenys neskelbtini)sutrikimas (TLK-10-AM kodas - (duomenys neskelbtini)). Nustatyta, kad betarpiškas informacijos įsiminimas – žemesnis už normą, būdingas padidintas jautrumas aplinkos poveikiui, išgyvenama vidinė įtampa, nerimas, nesaugumas dėl sveikatos ateityje. Išoriškai subalansuotas elgesys pasiekiamas vidinės įtampos kaina, dėl ko gali atsirasti psichosomatiniai sutrikimai. Stebimi nerimo, depresiškumo požymiai. Dėl patirtos traumos ieškovė daugiau nei pusę metų buvo nedarbinga, jai nustatytas 90 proc. darbingumo lygis, potrauminio streso sindromas (TLK-10-AM kodas – (duomenys neskelbtini)). Taigi, sužalojimas žymiai paveikė ieškovės savijautą bei darbingumą.

3. Ieškovės atstovė advokato padėjėja L. K. palaikė ieškovės reikalavimus, pagrindė teisiniais argumentais, iš esmės pakartojo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti visiškai. Pažymėjo, jog atsakovas nesilaikė savo pareigos laiku kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ir buvo nesąžiningas. Tai patvirtina byloje pateikta VMI pažyma, kurioje yra nustatyta, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriais bei darbuotojais buvo atsiskaitoma tiesiogiai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės Ž. J. banko sąskaitų (aplenkiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą).

II. Atsakovo atsiliepimai ir argumentai

4. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, atsiliepime į ieškinį bei triplike nurodė, kad ieškovė prašo iš viso priteisti 3 876 Eur patirtų administravimo išlaidų bei 1 821 Eur atlyginimo, bet ieškovei, kaip bankroto administratorei, administravimo išlaidų sąmata buvo paskirta 2018 metų gegužės 14 dienos Vilniaus apygardos teismo nutartimi ir tuo metu MMA sudarė 400 Eur. Vadinasi, patvirtinta administravimo išlaidų sąmata sudarė 4 000 Eur, iš jų ieškovės atlyginimui skiriama suma – 3 MMA, t.y. 1200 Eur. Ieškovė teigia, kad bankroto proceso metu vien išlaidų buvo patirta 3 876 Eur iš 4 249 Eur (7 MMA). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad 2018 metais MMA dydis sudarė 400 Eur, ieškovė išleido 1 076 Eur daugiau, nei jai buvo leista bankroto bylą nagrinėjančio teismo. Administravimo išlaidų sąmata negali būti „plaukiojanti“ priklausomai nuo MMA dydžio – vienais metais vienokia, kitais metais kitokia – ji turi būti konkreti. Atsakovui kyla pagrįstų abejonių dėl archyvavimo paslaugų, nes archyvarės L. J. pateiktame komerciniame pasiūlyme dėl dokumentų tvarkymo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso turėjo 78 trumpai saugojamų dokumentų ir 25 ilgai saugojamų dokumentų, viso 103 bylų segtuvus. Tačiau pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta 2015 m. gruodžio 28 d., bankroto byla įmonei iškelta 2017 metų lapkričio mėnesį. Tai reiškia, kad įmonė iki bankroto bylos iškėlimo išdirbo nepilnus 2 metus. Tiek dokumentų – 107 segtuvus per tokį laikotarpį normaliai veikianti įmonė, tikėtina, net nespėtų prikaupti. Atsakovas pačiai ieškovei perdavė tik 5 bylas, o iš kur atsirado dar 102 segtuvai, atsakovas nežino. Buhalterinės apskaitos vedimo paslaugas teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pagal viešai prieinamus duomenis, ieškovė yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, įmonėje dirba kaip bankroto administratorė. 1 186,27 Eur suma išrašoma įmonei, kurios bankrotas buvo vykdomas supaprastinta tvarka, kurio metu praktiškai buvo gautos vos kelios sąskaitos, balansas, praktiškai nekito nuo bankroto bylos iškėlimo momento. Todėl akivaizdu, kad už kelių sąskaitų suvedimą ir finansinės atskaitomybės, kuri praktiškai taip ir nepakito nuo bankroto bylos iškėlimo, prašoma suma yra visiškai neproporcinga atliktų darbų vertei. Už darbo vietą išrašyta 1 500 Eur už 15 mėnesių. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad ieškovė nuo 2017 metų administruoja papildomai dar 2 įmones kaip fizinis asmuo ir dar 9 bylas vedė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė yra R. K., t.y. tas pats fizinis asmuo iš kurio buvo nuomotos patalpos ieškovės darbui. Faktiškai sutartis yra sudaryta su tiesioginiu ieškovės darbdaviu. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis yra sudaryta su bankrutuojančia įmone, spręstina, kad tokios sutartys, nepažeidžiant lygiateisiškumo principo, buvo sudarytos su kiekviena tuo metu kaip buvo vykdytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūros, vesta bankrutuojančia įmone, o tai reikštų, kad ieškovės darbo vieta kainuoja 1 300 Eur kiekvienam mėnesiui. Priešingu atveju, jei sutartis sudaryta tik su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kyla klausimas, kodėl tik viena iš daugelio bankrutuojančių įmonių turi dengti ieškovės darbo vietos kaštus. Tokia kaina yra absoliučiai neproporcinga, neatitinka rinkos kainos ir turi būti mažinama. Prisiteisimas negauto atlygio ir patirtų išlaidų iš buvusio įmonės vadovo negali tapti administratoriaus pasipelnymo šaltiniu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo beturtė, kaip nurodo ieškovė, turėjo skolininkų, kurių įsiskolinimai iš viso sudarė 60 281 Eur. Ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu nurašyti debitorius už 60 157,43 Eur, tačiau teismas jų nenurašė, motyvuodamas tuo, kad tai nėra teismo kompetencija. Darytina išvada, kad ieškovė juos nurašė savo iniciatyva, vietoje to, kad bandyti juos išieškoti ar nepavykus jų išieškoti, vykdyti jų pardavimą. Ieškovė neišnaudojo visų galimybių pasidengti administravimo išlaidų sąmatą iš realaus įmonės turto. Įmonė įsteigta tik 2015 m. gruodžio 28 d. Faktiškai realiai ji pradėjo dirbti tik nuo 2016 metų. Visos įmonės, pradėdamos veiklą dažniausiai neturi jokio turto, dirba nuostolingai ir teoriškai yra nemokios. Tam, kad verslas egzistuotų, jam reikia ne tik investicijų, tačiau ir laiko. Todėl tik neseniai įsteigtai įmonei, kuri net nespėjo įsilieti į rinką, kelti bankroto bylą nebandant skatinti veiklos būtų neprotinga. Nemoki įmonė yra tokia, kurios pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto ir nurodyti, jog įmonė buvo nemoki nuo 2016 metų, kai faktiškai ji buvo įsteigta tik 2016 metais, nėra nei teisinga, nei protinga. Įmonės nemokumui nustatyti ieškovė turėjo nurodyti tikslią datą, kada faktiškai įmonė tapo nemoki ir tuomet svarstyti, ar tikrai atsakovas praleido terminą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas nustatė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki 2017 metų rugsėjo 20 dienos duomenimis, o ne kaip teigė ieškovė ieškinyje – dar 2016 metais. Tam, kad būtų konstatuotas vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas. Tokia didelė skola 2016 m. pabaigoje susidarė būtent gruodžio mėnesį ir būtent skola įmonei AB „Lietuvos paštas“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė veikla buvo pašto paslaugos, kurias pagal tarpusavio sutartį, didžiąją dalį vykdė per AB „Lietuvos paštas“, kitą dalį per savo darbuotojus. Kaip visiems žinoma, pašto apimtys gruodžio mėnesiais būna iki 3 kartų didesnės, nei kitais metų mėnesiais. Kitais mėnesiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš AB „Lietuvos paštas“ pirkdavo paslaugų už 25 000 – 30 000 Eur kas mėnesį. Iki tol įmonė visada su AB „Lietuvos paštas“ atsiskaitydavo laiku, kadangi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ visada atsiskaitydavo pagrindinis ir vienintelis jos pašto paslaugų užsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Už 2016 m. gruodžio mėnesį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo atsiskaityti iki 2017 m. sausio mėnesio pabaigos, tačiau to nepadarė. Jei įmonė skolininkė būtų laiku atsiskaičiusi, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. vasario mėnesiui skolų būtų neturėjusi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas negalėjo iš anksto numatyti, kad iki tol visada laiku atsiskaičiusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitys. Situacijai nesikeičiant, stipriai pašlijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo sveikata. Buvęs direktorius A. I. pats eilę metų turi neįgalumą ir dėl jį kamuojančių, nuolat pasikartojančių sunkios depresijos epizodų yra tik iš dalies darbingas bei jau 20 metų priverstas nuolat vartoti didelį kiek psichotropinių vaistų. 2017 m. pradžioje skelbti įmonei bankrotą nebuvo pagrindo, o vėliau paaiškėjus, kad skolininkai neatsiskaitys, direktorius buvo tokios psichinės sveikatos, kad nebūtų galėjęs priiminėti įmonei reikšmingus sprendimus. Ieškovė ieškinio sąlygų neįrodė, neišnaudojo visų galimybių pasidengti administravimo išlaidų sąmatą iš realaus įmonės turto. Turtą pardavus, ieškovės administravimo išlaidų sąmata būtų buvus pilnai ar bent dalinai padengta. Dar daugiau – iš šio turto būtų buvę galima patenkinti dalinai BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinius reikalavimus. Tačiau, vietoje to, turtas – debitoriniai įsiskolinimai buvo nurašyti ir administravimo išlaidų padengimo buvo pareikalauta iš buvusio įmonės vadovo. Atsakovas neneigia fakto, kad bankroto administratorius turi teisę į atlygį už administruojamas įmones, kad administruojant procesus yra patiriamos išlaidos, tačiau tuo pačiu toks institutas – prisiteisimas negauto atlygio ir patirtų išlaidų iš buvusio įmonės vadovo negali tapti administratoriaus pasipelnymo šaltiniu. Visos išlaidos ir atlygis turi būti paskaičiuoti sąžiningai, teisingai ir nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymų.

5. Atstovo atstovas advokatas M. K. atsakovo poziciją palaikė, prašė ieškinį atmesti, neįrodžius civilinės atsakomybės sąlygų. Nurodė, kad negali būti formaliai vertinamas nesikreipimas laiku, bet turi būti vertinama, ar dėl vadovo veiksmų atsirado ir didėjo žala. Iš esmės pakartojo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys atmetamas.

6. Nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 15 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta V. Š. 2018 m. kovo 12 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nutarta taikyti supaprastintą bankroto procesą, 2018 m. gegužės 14 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) BUAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorės prašymas dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo patenkintas iš dalies, patvirtinta 10 MMA, iš kurių 3 MMA bankroto administratoriaus atlyginimui, administravimo išlaidų sąmata visam bankroto procesui. 2019 m. birželio 13 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta likviduojamą uždarąją akcinę bendrovę ,,(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro.

7. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ duomenimis, nuo 2016 m. rugpjūčio 23 d. iki bankroto bylos iškėlimo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir vieninteliu akcininku buvo atsakovas A. I.

8. 2019 m. sausio 15 d. ieškovė V. Š., kaip bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorė, sudarė sutartį su L. J. dėl įmonės archyvo rišimo darbų, numatytas atlygis – 851,70 Eur, kuris detalizuotas 2019 m. vasario 11 d. Komerciniame pasiūlyme. Kasos pajamų orderio kvitas LIN Nr. 0003 patvirtina minėtos sumos (851,70 Eur) apmokėjimą.

9. 2017 m. lapkričio 30 d. Darbo vietos nuomos sutartimi Nr. 04/017-1, BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama bankroto administratorės V. Š. (nuomininkas) ir R. K. (nuomotojas) susitarė dėl darbo vietos nuomos, nuomininkui suteikta darbo vieta adresu (duomenys neskelbtini), 50 kv. m. ploto kabinete. Kasos pajamų orderio kvitas REN Nr. 30 patvirtina minėtos sumos (1 500 Eur) apmokėjimą. 2019 m. vasario 28 d. išrašyta Sąskaita – faktūra Nr. 000001 1 500 Eur sumai už darbo vietos nuomą. Iš sąskaitos Nr. 16308334-1 matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 23,64 Eur išlaidas, iš sąskaitos Nr. 17838879-1 – 21,14 Eur išlaidas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisinio statuso registraciją. Šių sąskaitų apmokėjimą patvirtina Swedbank AB 2017 m. gruodžio 7 d. ir 2018 m. birželio 4 d. vietiniai mokėjimai (ieškinio, 2020 m. sausio 16 d. DOK CBP-1103 priedai).

10. 2017 m. gruodžio 11 d. pranešimais dėl įsiskolinimo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie bankroto bylos iškėlimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, prašė padengti atitinkamai – 59 094,40 Eur bei 1 063,03 Eur įsiskolinimus. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. gegužės 14 d. teikė informaciją Vilniaus apygardos teismui apie BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto eigą. Byloje pateiktas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. sausio 1 d. – balandžio 30 d. balansas, 2019 m. balandžio 30 d. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ likvidavimo aktas (2020 m. kovo 19 d. Dubliko DOK-36970 priedai). Atsakovas pateikė 2016 m. kovo 23 d. Darbingumo lygio pažymą Nr. DL-1 Nr. 0929155, iš kurios matyti, jog atsakovui A. I. iki 2040 m. lapkričio 17 d. nustatytas 40 proc. darbingumas (el. b. 1 tomas, b. l. 69). Iš Likviduojamo juridinio asmens dokumentų perdavimo toliau saugoti akto, 2019 m. birželio 28 d. Pažymos apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-2019 metų veiklos istoriją ir dokumentų sutvarkymą, Apyrašo Nr. 1 bei sąrašų Nr. 1-3 matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento Archyve priimta saugoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos dokumentus, viso 14 bylų (el. b. 1 tomas, b. l. 113, 114, 115).

11. Iš 2020 m. gruodžio 21 d. Kauno apskrities VMI Rašto (el. b. 1 tomas, b. l. 156) matyti, jog Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija per 2017-2020 metus atliko tris UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) kontrolės veiksmus, iš jų vieno kontrolės veiksmo metu buvo analizuojami sandoriai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)), pateiktos išvados. Ieškovė pateikė atsakovo susirašinėjimą elektroniniu paštu dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdyto mokestinio patikrinimo (2020 m. lapkričio 2 d. DOK-129396 priedas). Ieškovė pateikė kuro įsigijimo bei autobuso bilietų pirkimo čekius. 2017 m. lapkričio 28 d. ieškovė V. Š., kaip bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė Finansinės atskaitomybės vedimo paslaugų sutartį Nr. FA/17/001, numatytas atlygis – 200 Eur plius PVM per mėnesį. 2019 m. vasario 28 d. išrašyta PVM sąskaita – faktūra REN Nr. 00156 1 186,27 Eur sumai už finansinės atskaitomybės tvarkymą. Kasos pajamų orderio kvitas REN Nr. 00015 patvirtina minėtos sumos (1 186,27 Eur) apmokėjimą (ieškinio, 2020 m. sausio 16 d. DOK CBP-1103 priedai).

12. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais neteko galios 2020 m. sausio 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ). Pagal JANĮ 155 straipsnį, iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas iki JANĮ įsigaliojimo, todėl taikytinos ginčo klausimo sprendimo teisme metu galiojusio ĮBĮ nuostatos. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais neteko galios 2020 m. sausio 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ). Pagal JANĮ 155 straipsnį, iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas iki JANĮ įsigaliojimo, todėl taikytinos ginčo klausimo sprendimo teisme metu galiojusio ĮBĮ nuostatos.

13. Ieškovė (bankroto administratorė) pareiškė reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo buvusio įmonės vadovo (atsakovo) pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį, nurodydama, kad atsakovas laiku neinicijavo bankroto proceso, o pavėluotai iškėlus bankroto bylą nebuvo lėšų bankroto administravimo išlaidoms apmokėti.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

14. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias bendrovės vadovo pareigą sumokėti bankroto administravimo išlaidų atlyginimą, yra nurodęs, jog pareigos kreiptis dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo, kai tokiam kreipimuisi pagal įmonės faktinę turtinę padėtį egzistuoja įstatyme įtvirtinti pagrindai, pažeidimas yra neteisėtas veiksmas, kurio sukeltą žalą privalo atlyginti neteisėtą veiksmą atlikęs asmuo, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Tokiu atveju pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo pažeidę asmenys privalo atlyginti ne tik kreditoriams padarytą žalą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), bet ir administravimo išlaidas, kurios yra įmonės skola administratoriui ir kurių nėra galimybių padengti iš nemokios įmonės turto. Iš įmonės vadovo gali būti išieškomos (priteisiamos) bankrutavusios įmonės administravimo išlaidos, tačiau bankroto administratorius, siekdamas pagrįsti pareikštą ieškinį, privalo įrodyti įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2019, 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2020). Taigi, kasacinio teismo formuojamoje praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog sprendžiant dėl bankroto administravimo išlaidų atlyginimo priteisimo ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje įtvirtintu pagrindu būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį. Dėl to darytina išvada, kad aptariamojoje normoje yra įtvirtintas ne specialios rūšies sankcijos (administravimo išlaidų dydžio baudos), bet civilinės atsakomybės taikymo atvejis dėl pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2020).

15. Nagrinėjamu atveju neteisėti atsakovo veiksmai siejami su tuo, kad jis nevykdė įstatyme įtvirtintos pareigos inicijuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimą.

16. Civiliniame kodekse nustatyta, kad kai juridinio asmens valdymo organo narys nevykdo ar netinkamai vykdo jam CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti atsiradusią žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis imperatyviai įtvirtina įmonės vadovo ir (arba) savininko prievolę pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis). Nepateikę teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), turintys teisę įmonėje priimti atitinkamą sprendimą, privalo atlyginti dėl tokio neveikimo kreditorių patirtą žalą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo pareiga sistemiškai aiškinant ĮBĮ nuostatas reiškia pareigą kreiptis į teismą įmonei tapus nemokiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Pažymėtina, kad ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymas sukelia ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje nurodytas pasekmes, t. y. prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokiai nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.

17. Atsakovas neigė pažeidęs pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nurodė, kad ieškovė nenustatė ir neįvardijo realaus, faktinio įmonės nemokumo momento, nesiėmė priemonių išieškoti skolos iš pagrindinio įmonės skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“, neišnaudojo visų galimybių pasidengti administravimo išlaidų sąmatą iš realaus įmonės turto. Be to, atsakovas nurodė, kad tokia didelė skola 2016 m. pabaigoje susidarė būtent gruodžio mėnesį dėl įmonės vykdytos veiklos specifikos (pašto paslaugos), iki tol visada atsiskaitydavo pagrindinis ir vienintelis jos pašto paslaugų užsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, nurodė, kad negali būti formaliai vertinamas nesikreipimas laiku, bet turi būti vertinama, ar dėl vadovo veiksmų atsirado ir didėjo žala.

18. Nagrinėjamoje byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi ne atsakovas, bet Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, t. y. atsakovas šiuo atveju savo įstatyminės pareigos neįvykdė. Kaip matyti iš 2017 m. lapkričio 15 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius teismui nurodė, kad įmonės įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nuo 2017 m. I ketvirčio nuolat didėjo ir 2017 m. rugsėjo 20 d. pasiekė 7 174,78 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų. Bankroto bylą iškėlęs teismas konstatavo, jog remiantis balanso už 2016 metus duomenimis, įmonė turėjo turto už 227 Eur (visas turtas buvo trumpalaikis), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 80 828 Eur (visos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai). Įmonės skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, 2017 m. rugsėjo 20 d. duomenimis, yra 7 174,78 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, o skola valstybės biudžetui – 17 654,23 Eur. Ieškovo atsakovei taikytos priverstinio skolos išieškojimo priemonės nebuvo veiksmingos, remiantis ieškovo pateiktais duomenimis, atsakovė nei nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių neturi.

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto bylos įmonei iškėlimo nagrinėjimo dalyką sudaro įmonės nemokumo fakto nustatymas bankroto bylos iškėlimo momentu, o sprendžiant klausimą dėl įmonės vadovų civilinės atsakomybės, būtina nustatyti, ar kilo įmonės vadovo pareiga inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, ar vadovas šią pareigą pažeidė, kokios šio pažeidimo teisinės pasekmės, koks buvo vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas, nes vadovas atsakingas už savo vadovavimo įmonei laikotarpiu padarytą žalą, ir teismo nutartis iškelti įmonei bankroto bylą neturi prejudicinės galios sprendžiant įmonės vadovo atsakomybės klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-336-684/2019).

20. Ieškovė procesiniuose dokumentuose teigė, jog BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo momentas nustatytas pagal 2017 m. lapkričio 15 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytus faktus, dėl ko šie faktai šioje byloje negali būti ginčijami, tačiau atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, jog 2017 m. lapkričio 15 d. nutartimi, kuria įmonei iškelta bankroto byla, nustatytas tik įmonės nemokumas bankroto bylos iškėlimo momentu, bet ne nemokumo momentas ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies požiūriu, tuo labiau minėta nutartimi, kuria iškelta bankroto byla, nėra nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas.

21. Ieškovė byloje laikėsi pozicijos, jog byloje pateiktas Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos pateikta informacija apie tai, jog 2017 m. gruodžio mėn. atliktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinis tyrimas, patvirtina atsakovo neteisėtus veiksmus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo faktą.

22. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atlikto tyrimo metu nustatyta, kad ši bendrovė laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. apskaitė įsigijusi pašto paslaugų iš UAB „(duomenys neskelbtini)” už 195 003,20 Eur (iš jų 33 843 Eur PVM, kurį atskaitė kaip pirkimo PVM). Mokestinio tyrimo metu išanalizavus vykdytų sandorių aplinkybes, padaryta išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įsigydama paslaugas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pagal šios įmonės išrašytas sąskaitas faktūras atskaitydama 33 843 Eur pirkimo PVM, žinojo/galėjo žinoti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo PVM į biudžetą nesumokės, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįgijo teisės į PVM atskaitą. Teisė į PVM atskaitą buvo paneigta įvertinus šias aplinkybes: UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. I. yra dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t.y. atskirais mokestiniais laikotarpiais buvo susijęs asmuo su šia bendrove); UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo deklaruotų mokesčių (7 956,66 Eur PVM ir 211 Eur GPM); minėtos įmonės (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) vykdė atsiskaitymus tarpusavyje bei su kitais kreditoriais per asmenines UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės Ž. J. banko sąskaitas (aplenkiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą); dauguma darbuotojų, dirbusių UAB „(duomenys neskelbtini)“, dirbo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“; UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sieja ta pati veikla ir visi įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekimai buvo vykdomi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ši informacija patvirtina, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tarpusavyje susijusios įmonės. Teismas sprendžia, jog įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes negalima iš minėto dokumento spręsti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2016 m. gruodžio 1 d. jau buvo nemoki ir tai yra tas momentas nuo kurio atsakovas turėjo kreiptis į teismą dėl įmonei bankroto bylos iškėlimo, kadangi nėra aišku ar tuo laikotarpiu absoliučiai visi mokėjimai buvo atliekami aplenkiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas.

23. Atsakovas teigė, jog jam nebuvo pagrindo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, skola susidarė 2016 metų gruodžio mėnesį, įmonė buvo neseniai įkurta, tikėjosi jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas bus padengtas. Tačiau bylos duomenys patvirtina, jog atsakovui negalėjo būti nežinomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo problemos, kadangi bylos duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. I. pažinojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovę Ž. J., kuri iš savo asmeninių sąskaitų darė pavedimus už UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ž. J. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ iš asmeninės sąskaitos pervedė 59 170,00 Eur, o šios įmonės tiekėjams ir darbuotojams – 8 500,00 Eur (el. b. 2020 m. lapkričio 2 d. DOK-129396). Be to, Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos pateikta informacija patvirtina, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tarpusavyje susijusios įmonės ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ mokumo problemos atsakovui negalėjo būti nežinomos. Pažymėtina, jog kai kyla ginčas dėl momento, kada įmonė tapo nemokia, ir kai sprendžiama dėl pasekmių, kylančių iš tokio nemokumo, taikymo (šiuo atveju-reikalaujama iš atsakovo žalos atlyginimo būtent dėl to, kad jis laiku neinicijavo įmonės bankroto), turi būti nustatyta, kada įmonės pradelstų (bet ne mokėtinų per vienerius metus) įsipareigojimų suma viršijo pusę į balanso įrašyto turto vertės, taip pat-kada įmonė nebeatsiskaitinėjo su kreditoriais, nebeatliko iš anksto apmokėtų darbų ir t.t. Iš byloje pateikto balanso už 2016 metus matyti, jog įmonė turėjo turto už 227 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 80 828 Eur. Vadinasi jau 2017 m. sausio pradžioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo finansinių sunkumų ir įmonės įsipareigojimai viršijo įmonės turimą turtą. Atsakovas patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo atsiskaityti iki 2017 m. sausio mėnesio pabaigos, tačiau to nepadarė, todėl įvertinus pateiktų įrodymų visumą bei vadovaujantis tikėtinumo civiliniame procese taisykle, teismas sprendžia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo momentu galima laikyti 2017 m. vasario mėn. pradžią.

24. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą.

25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovas turėjo pareigą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau pareigos nevykdė, todėl yra pagrindas konstatuoti atsakovo (kaip buvusio įmonės savininko) neteisėtus veiksmus, t. y. vieną iš privalomų civilinės atsakomybės sąlygų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis).

26. Atsižvelgiant į tai, atsakovo savo neteisėti veiksmai yra susiję su bankroto administratoriaus prašoma priteisti žala. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 11 punktą administratorius, kuris pagal ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 2 punkto arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo arba administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.

27. Įmonės bankroto procedūros vykdymo metu ieškovei (bankroto administratorei) buvo padaryta žala, kadangi nebuvo lėšų padengti ieškovo patirtas bankroto administravimo išlaidas, ši žala laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį įmonės vadovui kyla civilinė atsakomybė, įmonė dirbo nuostolingai, tokiu būdu įmonėje nepakako lėšų, iš kurių galėtų būti apmokamos administravimo išlaidos. Todėl, jei atsakovas būtų kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nemokumo būsenos pradžioje, nelaukdamas, kol įmonė faktiškai taps nemokia, iš įmonės turto būtų padengtos visos ar dalis įmonės bankroto administravimo išlaidų. Taip pat pažymėtina, jog pareiga inicijuoti bankroto procesą atsakovui atsirado ne tada, kai įmonė nebeturėjo jokio turto ir piniginių lėšų, bet dar tuomet, kai turto vertės būtų pakakę pradelstiems įsipareigojimams įvykdyti. Net ir tuo atveju, jeigu vadovas būtų kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo esant situacijai, kai įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti, jis, vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 1 punktu, būtų įpareigotas įmokėti į depozitinę sąskaitą pinigų sumą, reikalingą administravimo išlaidoms padengti. Situacija, kai bylos iškėlimą iniciavo kreditorius, kuriam neįmokėjus ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 1 punkte nurodytos įmokos, administratorė prisiėmė riziką dėl to, kad įmonės turto gali nepakanti administravimo išlaidoms padengti, buvo sąlygota būtent atsakovo padaryto pažeidimo. Nurodytos aplinkybės patvirtina priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėto neveikimo ir atsiradusios žalos (administravimo išlaidų) faktą (CPK 178 straipsnis, CK 6.247 straipsnis).

28. Įmonės administracijos vadovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinį pareiškęs asmuo neprivalo jos įrodinėti.

29. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pavėluotu kreipimusi dėl bankroto bylos iškėlimo žala gali būti padaroma tiek įmonei, tiek jos kreditoriams, kurių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą bankroto proceso metu dėl to gali sumažėti. Asmenys, turintys teisę gauti administravimo išlaidų atlyginimą iš bankrutuojančios įmonės, plačiąja prasme taip pat laikytini bankrutuojančios įmonės kreditoriais (CK 6.1 straipsnis), kurie, be kita ko, turi pirmumo teisę gauti savo reikalavimų patenkinimą kreditorių, kurių reikalavimai atsirado iki bankroto bylos iškėlimo, atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-823/2020, 31 punktas; 2022 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-823/2022, 29 punktas).

30. Ieškovė bankroto administratorė V. Š. prašo priteisti iš atsakovo 5 697,00 Eur žalos atlyginimą, kurį sudaro 1 821,00 Eur (3 MMA) administratorės atlyginimas, kurį skaičiuoja pagal kreipimosi į teismą metu šioje byloje buvusį MMA dydį bei 3 876,00 Eur faktiškai patirtos administratorės administravimo išlaidos. Bylos duomenys patvirtina, jog 2018 m. kovo 12 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo taikytas supaprastintas bankroto procesas, patvirtinta 10 MMA administravimo išlaidų sąmata, iš kurių 3 MMA buvo skirta bankroto administratorės atlyginimui ir 7 MMA administravimo išlaidų sąmata.

31. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalį gali būti atlyginamos tik tos administravimo išlaidos (tik tokia jų dalis), kurios kilo būtent dėl įmonės vadovo ar kito asmens pagal kompetenciją pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymo. Iš Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalies išplaukia įmonės vadovo ir (ar) kito asmens pagal kompetenciją pareiga atlyginti pavėluoto kreipimosi į teismą nulemtą administravimo išlaidų padidėjimą, t. y. skirtumą tarp bankroto byloje patirtų administravimo išlaidų ir administravimo išlaidų, kurios būtų patirtos tuo atveju, jei įmonės vadovas ar kitas asmuo pagal kompetenciją būtų laiku kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2020).

32. Bankroto administravimo išlaidoms pagal ĮBĮ nuostatas priskiriamas atlyginimas administratoriui ir kitos išlaidos, susijusios su bankroto procedūrų vykdymu (ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalis). Išlaidos, susijusios su bankroto procedūromis ir skirtos jų vykdymo išlaidoms apmokėti, yra tokios išlaidos, kurios būtinos surinkti ir apskaityti bankrutuojančios įmonės turtą, turtines teises, lėšas, tarp jų išreikalauti bankrutuojančios įmonės turtą iš trečiųjų asmenų neteisėto valdymo, išieškoti skolas iš įmonės skolininkų ir nuostolių, patirtų dėl neteisėtų kitų asmenų veiksmų, įskaitant išlaidų, patirtų dėl teisminių procesų, atlyginimą. Taip pat prie jų priskirtinos išlaidos, patirtos dėl turto saugojimo, vertinimo, pardavimo, kitos išlaidos, atsiradusios atliekant ĮBĮ normų nustatytus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-219/2016, 31 punktas). Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalį, kai įmonė neturi lėšų arba jų nepakanka bankroto administravimo išlaidoms apmokėti, jos gali būti apmokamos iš administratoriaus lėšų, kaip nurodyta šio įstatymo 10 straipsnio 10 dalies 2 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-823/2022, 31 punktas).

33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad tiek tais atvejais, kai bankroto administratorius yra fizinis asmuo, tiek tais atvejais, kai juo paskiriamas juridinis asmuo, susiklosto administratoriaus ir administruojamos įmonės pavedimo, ne darbo teisiniai santykiai. Administratorius, kuris yra fizinis ar juridinis asmuo, yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas. Dėl to atlyginimo administratoriui mokėjimas yra ne atlyginimas darbo teisinių santykių prasme, o civilinių teisinių santykių pagrindu mokamas atlygis verslo subjektui už jo teikiamas paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).

34. Pažymėtina, kad ĮBĮ nuostatos neįtvirtina garantijų, kad administratorius visais atvejais realiai gaus visą jam nustatytą atlyginimą arba įmonė (kreditoriai) kompensuos visas jo patirtas administravimo išlaidas. Pagal ĮBĮ 10 straipsnį bankroto administratorius, prisiimdamas administruoti įmonę, prisiima riziką, kad įmonės likvidavimo metu nebus gauta lėšų teismo ir administravimo išlaidoms pagal teismo patvirtintą sąmatą apmokėti, t. y. ir riziką, kad už suteiktas bankroto administravimo paslaugas jam nebus atlyginta. Nors ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies pagrindu gali kilti pažeidusių pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo asmenų atsakomybė prisiėmusiam riziką administratoriui, pagal šią teisės normą administratorius gali kreiptis tik dėl savo lėšomis apmokėtų teismo bei administravimo išlaidų atlyginimo priteisimo. Taigi, pagal šią teisės normą gali būti atlyginama tik bankroto administratoriaus patirta žala jo turėtų išlaidų, o ne negautų pajamų (administratoriaus atlyginimo) forma. Negautas administratoriaus atlyginimas vadovaujantis šia teisės norma negali būti išieškomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-823/2022, 33 punktas).

35. Ieškovė prašo priteisti 1 821,00 Eur administratorės atlyginimo sumą. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiasis Teismo formuojamą praktiką ieškovės reikalavimas dėl bankroto administratorės atlyginimo pritesimo iš atsakovo yra susijęs su ieškovės negautomis pajamomis, todėl šioje dalyje jis yra netenkinamas.

36. Pažymėtina, jog vadovo (atsakovo) neteisėtus veiksmus, žalos (nuostolių) faktą, priežastinį ryšį tarp vadovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) privalo įrodyti ieškovė (CPK 178 straipsnis).

37. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2020 suformuluota teisės aiškinimo taisykle, būtina nustatyti, kiek dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, t. y. nesikreipimo laiku į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, išaugo ieškovės administravimo išlaidų dydis, lyginant su administravimo išlaidomis, kurios būtų buvusios patirtos, jei bankroto byla įmonei būtų buvusi iškelta laiku. Kauno apygardos teismas 2021 m. spalio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1520-601/2021, kuria buvo panaikintas šioje civilinėje byloje priimtas sprendimas, pažymėjo, kad ginčo šalims turi būti sudarytos procesinės galimybės pagrįsti ir teismui, atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, nustatyti, kokia apimtimi administravimo išlaidos padidėjo būtent dėl pavėluoto bankroto bylos iškėlimo, taip sudarant prielaidas ir tinkamam teisės į teisminę gynybą įgyvendinimui. Atsižvelgiant į tai, teismas 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi nustatė šalims terminą pateikti papildomus rašytinius įrodymus atsižvelgiant į Kauno apygardos 2021 m. spalio 19 d. nutartį, tačiau jokių papildomų duomenų šalys nepateikė. Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašo priteisti ieškovės faktiškai patirtas administravimo išlaidas, tačiau atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką, ieškovė nepateikė jokių duomenų pagrindžiančių kiek dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, t. y. nesikeipimo laiku į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, išaugo jos administravimo išlaidų dydis, lyginant su administravimo išlaidomis, kurios būtų patirtos, jei bankroto byla įmonei būtų buvusi iškelta laiku. Nesant šių duomenų nėra galimybės nustatyti administravimo išlaidų skirtumo, kuris turėtų būti priteisiamas iš atsakovo. Šiuo atveju ieškovė neįrodė, kad prašoma priteisti 3 876,00 Eur suma būtų buvusi mažesnė (ar nurodytos išlaidos apskritai nebūtų buvusios patirtos), jei į teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo būtų buvę kreiptasi laiku. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką bei byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, jog ieškovei nepagrindus žalos (nuostolių) fakto, ieškovė neįrodė visų būtinų atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti sąlygų, dėl to yra pagrindas ieškinį atmesti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį atmetus, atsakovui iš ieškovės priteistinos 1003,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro – 53,00 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, 750,00 Eur už advokato teisinę pagalbą nagrinėjant bylą pirmą kartą pirmosios instancijos teisme, 200,00 Eur už advokato teisinę pagalbą nagrinėjant bylą pakartotinai pirmosios instancijos teisme, (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

39. Ieškovė sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį, nuo 98 Eur žyminio mokesčio mokėjimo atleista 2020 m. vasario 6 d. nutartimi.

40. Ieškinį atmetus, valstybei iš ieškovės priteisiamos 17,47 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės V. Š. ieškinį atmesti.

Priteisti iš V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1003,00 Eur (vieno tūkstančio trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 17,47 Eur (septyniolikos eurų 47 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Rita Liukaitytė