- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-19
- Bylos Nr.
- e2A-1520-601/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00815-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Žibutė Budžienė, Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- V. Š.
- Atsakovas
- A. I.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Albinos Rimdeikaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Š. ir atsakovo A. I. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-151-962/2021 pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovui A. I. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. Š. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A. I. 5 697,00 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji atliko uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūrų administravimą, tačiau išregistravus įmonę iš Juridinių asmenų registro liko nepadengtos 3 876,00 Eur dydžio faktiškai patirtos bankroto administravimo išlaidos ir 1 821,00 Eur arba 3 minimalių mėnesinių algų (toliau – MMA) dydžio administratorės atlyginimas, patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-644-881/2018. Anot ieškovės, kadangi atsakovas A. I., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir vienintelis akcininkas, laiku neinicijavo bankroto proceso, o pavėluotai iškėlus bankroto bylą nebebuvo lėšų bankroto administravimo išlaidoms apmokėti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – IBĮ) 10 straipsnio 11 dalimi, privalo atlyginti ieškovės patirtas išlaidas. Ieškovė teigė, kad faktiškai patirtas bankroto administravimo išlaidas sudaro 1 186,27 Eur už buhalterinės apskaitos vedimą, 1 500 Eur už patalpų nuomą, 44,78 Eur už VĮ „Registrų centras“ paslaugas, 293,25 Eur transporto išlaidos ir 851,70 Eur archyvo sutvarkymo išlaidos.
3. Atsakovas A. I. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti neįrodžius civilinės atsakomybės sąlygų. Nurodė, kad negali būti formaliai vertinamas nesikreipimas laiku iškelti įmonei bankroto bylą, bet turi būti vertinama, ar dėl vadovo veiksmų atsirado ir didėjo žala. Atsakovas akcentavo, kad didelė skola susidarė, kai pagrindinis ir vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų užsakovas UAB „Bijusta“ neatsiskaitė 2017 m. sausio mėnesį, t. y. jei įmonė skolininkė būtų laiku atsiskaičiusi, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. vasario mėnesiui skolų būtų neturėjusi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas negalėjo iš anksto numatyti, kad iki tol visada laiku atsiskaičiusi UAB „Bijusta“ neatsiskaitys. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesugebėjus atsiskaityti už 2016 m. gruodžio mėn. paslaugas su didžiausia kreditore AB „Lietuvos paštas“, sutartis su šia bendrove buvo nutraukta ir skola šiai bendrovei 2017 metais nedidėjo. Atsakovo teigimu, 2017 m. pradžioje skelbti įmonei bankrotą nebuvo pagrindo, o vėliau paaiškėjus, kad skolininkai neatsiskaitys, jis buvo tokios psichinės sveikatos, kad nebūtų galėjęs priiminėti įmonei reikšmingų sprendimų. Kita vertus, atsakovo įsitikinimu, ieškovė neišnaudojo visų galimybių pasidengti administravimo išlaidų sąmatą pardavus įmonės turtą – debitorinius įsiskolinimus, kurie buvo nurašyti ir administravimo išlaidų padengimo buvo pareikalauta iš buvusio įmonės vadovo. Nepaisant to, atsakovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti bankroto administravimo išlaidas, taikydama kreipimosi į teismą metu galiojusio MMA dydį. Atsakovas pabrėžė, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi patvirtintai administravimo išlaidų sąmatai turi būti taikomas tuo metu galiojęs MMA dydis – 400 Eur, kas leidžia spręsti, jog ieškovė išleido 1 076 Eur daugiau, nei jai buvo leista bankroto bylą nagrinėjančio teismo. Be to, atsakovui kilo abejonių ir dėl archyvavimo paslaugų, buhalterinės apskaitos vedimo, darbo vietos nuomos išlaidų pagrįstumo, juolab, kad ieškovė, kaip fizinis asmuo, tuo pačiu metu administravo ir kitų dviejų įmonių bankrotus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, t. y. priteisė iš atsakovo A. I. ieškovei V. Š. 2 357,19 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 357,19 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas likusią ieškinio dalį atmetė bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas, remdamasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos medžiaga, nustatė, kad vėliausiai 2017 m. vasario mėn. pradžioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki, tačiau atsakovas, kaip įmonės savininkas, turėdamas pareigą inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, to nepadarė, kas sudaro pagrindą konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus. Be to, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėto neveikimo ir atsiradusios žalos, kadangi situacija, kai bylos iškėlimą inicijavo kreditorius, kuriam neįmokėjus ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 1 punkte nurodytos įmokos, administratorė prisiėmė riziką dėl to, kad įmonės turto gali nepakakti administravimo išlaidoms padengti, buvo sąlygota būtent atsakovo padaryto pažeidimo. Teismas pažymėjo, kad įmonės administracijos vadovo kaltė preziumuojama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinį pareiškęs asmuo neprivalo jos įrodinėti. Tuo tarpu žalos dydis, anot teismo, yra fakto klausimas ir jo pagrindimo pareigą šiuo atveju turi ieškovė. Teismo vertinimu, ieškovė įrodė, kad administruodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 2 357,19 Eur išlaidų, kurias sudaro 1 200 Eur bankroto administratoriaus atlyginimas ir 1 157,19 Eur faktinės bankroto administravimo išlaidos (395,42 Eur buhalterinės apskaitos išlaidos, 500 Eur darbo vietos nuoma, 44,78 Eur VĮ „Registrų centras“ paslaugos, 97,75 Eur transporto išlaidos, 119,24 Eur archyvo sutvarkymo išlaidos), ir kurios laikytinos ieškovės patirta žala.
6. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo taikytas supaprastintas bankroto procesas, patvirtinta 10 MMA administravimo išlaidų sąmata, iš kurių 3 MMA buvo skirta bankroto administratorės atlyginimui. Teismo vertinimu, priešingai nei teigia ieškovė, šiuo atveju turi būti taikomas MMA dydis, buvęs nutarties paskirti tokį atlyginimo dydį metu, o ne kreipimosi į teismą metu. Taigi, atsižvelgdamas į ieškovės, kaip administratorės funkcijų atlikimo laiką, nustatęs, kad 2018 m. MMA sudarė 400 Eur, teismas sprendė, jog ieškovei iš atsakovo turi būti priteista 3 MMA dydžių, nustatytų 2018 m., atlyginimo suma, t. y. 1 200 Eur (400 Eur × 3 MMA).
7. Teismas taip pat sprendė, kad 44,78 Eur (23,64 Eur + 21,14 Eur) dydžio išlaidos už UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisinio statuso registraciją yra realiai patirtos, pagrįstos rašytiniais įrodymais, susijusios išimtinai su UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl jas priteisė ieškovei iš atsakovo.
8. Teismo įsitikinimu, ieškovės prašomos priteisti 1 500 Eur išlaidos už darbo vietos nuomą už administravimo laikotarpį (15 mėnesių), yra pagrįstos rašytiniais įrodymais. Vis dėlto teismas atkreipė dėmesį, kad pati ieškovė nurodė, jog tuo pačiu laikotarpiu ji turėjo tris administruojamas įmones, tačiau kitoms nebuvo patvirtintos administravimo išlaidos, arba patvirtinta labai maža suma, dėl ko nuomos sutartis buvo sudaryta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir visa suma prašoma priteisti būtent iš atsakovo. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę bei vadovaudamasis teisingumo, proporcingumo principais, priteistiną sumą už darbo vietos nuomą teismas sumažino proporcingai ją padalindamas visoms trims ieškovės, kaip fizinio asmens vykdytoms bankroto procedūroms ir ieškovei iš atsakovo priteisė 500 Eur išlaidų, patirtų už darbo vietos nuomą (1500 Eur / 3).
9. Teismas laikė, kad egzistuoja pagrindas mažinti ir už buhalterinę apskaitą ieškovės prašomas priteisti išlaidas, jas paskirstant proporcingai visiems trims ieškovės, kaip fizinio asmens, vykdytiems bankroto procesams, t. y. prašomą priteisti sumą padalijant iš trijų ir ieškovei priteisiant 395,42 Eur išlaidų už buhalterinės apskaitos vedimą (1 186,27 Eur / 3). Teismas tokią išvadą padarė, būdamas įsitikinęs, kad išlaidos už buhalterinę apskaitą neproporcingos realioms darbo laiko sąnaudoms ir atliktų darbų vertei, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas buvo vykdytas supaprastinta tvarka, pajamų per bankroto procesą gauta nebuvo ir viso proceso metu buvo gautos vos kelios sąskaitos (viena sąskaita už archyvo tvarkymą, viena sąskaita už darbo vietos nuomą, viena sąskaita už buhalterinės apskaitos tvarkymą, dvi sąskaitos iš VĮ „Registrų centras“ ir autobuso bilietai bei kuro kvitai).
10. Teismas tik iš dalies tenkino ir ieškovės reikalavimą priteisti 851,70 Eur išlaidas už archyvo sutvarkymo paslaugas. Teismas nustatė, kad archyvarės L. J. pateiktame 2019 m. vasario 11 d. komerciniame pasiūlyme dėl dokumentų tvarkymo nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso turėjo 78 trumpai saugojamų dokumentų ir 25 ilgai saugojamų dokumentų, viso 103 bylų segtuvus. Tačiau ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, jog tuo pačiu metu ji administravo dar dvi įmones ir archyvarė galėjo klaidingai visų įmonių dokumentų nurodyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ komerciniame pasiūlyme. Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus apie archyvuotų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų kiekį, jų apimtį, pačios ieškovės paaiškinimus, teismas padarė išvadą, kad ieškovė pateikė archyvarei suarchyvuoti dar keleto įmonių archyvus, o sąskaitą už darbus išrašė vienai įmonei – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Anot teismo, likviduojamų juridinio asmens dokumentų perdavimo toliau saugoti 2019 m. liepos 19 d. aktas ir bylų valdymo apyrašai patvirtina, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento archyvas priėmė saugoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos dokumentus, viso 14 bylų. Atsižvelgdamas į tai, teismas priteisė išlaidas už archyvavimo paslaugas proporcingai UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduotų bylų skaičiui, t. y. iš atsakovo ieškovei priteisė 119,24 Eur (851,70 Eur × 14 proc.).
11. Nors ieškovė nepateikė panaudos sutarčių dėl automobilio naudojimo veikloje, kelionės lapų, visgi teismas pripažino, jog kuro pirkimo bei kelionės išlaidos administratorės veikloje buvo būtinos, yra realiai patirtos ir priteistinos iš atsakovo. Tačiau teismas nusprendė tris kartus sumažinti ieškovės prašytą priteisti 293,25 Eur sumą kelionės išlaidų atlyginimui, kadangi, teismo vertinimu, vienai įmonei priskirtos prašomos priteisti transporto išlaidos yra neproporcingai didelės, o ieškovė nepateikė duomenų, kokiu tikslu ir kur buvo nuvykta kiekvienu konkrečiu atveju. Anot teismo, vien tai, kad kuro čekiuose nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesant jokios detalizacijos dėl kelionės laiko ir tikslo, nepagrindžia, jog šios išlaidos buvo tiesiogiai patirtos vykdant tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ administravimą, turint omenyje, kad aktualiu laikotarpiu ieškovė, kaip fizinis asmuo administravo iš viso tris įmones.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovė V. Š. Kauno apygardos teismo prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą – priteisti iš atsakovo A. I. ieškovei V. Š. 4 964,54 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 964,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o likusią ieškinio dalį atmesti. Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas teisingai sumažino išlaidas archyvo tvarkymui 732,46 Eur suma, t. y. su šia teismo sprendimo dalimi ieškovė sutinka ir jos neskundžia, kadangi dėl archyvarės padarytų klaidų apskaičiuota per didelė suma, tačiau dėl kitų sumų sumažinimo ieškovė nesutinka ir apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė 2018 m. gegužės mėn. MMA, nors Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-644-881/2018, nebuvo nurodęs, kad taikytinas nutarties priėmimo dienos MMA. Ieškovės vertinimu, toks aiškinimas neatitinka sąžiningumo principo, nes susidaro tokia situacija, kad atsakovui naudinga kuo ilgiau neatsiskaityti su nemokumo administratore, t. y. atsiskaičius su ieškove 2021 m. ar vėliau, ji nebegaus jai nustatyto 3 MMA dydžio atlyginimo – faktiškai gaus daugiausiai 1,8 MMA (1 200,00 Eur / 642,00 Eur);
12.2. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad visos bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtos išlaidos patirtos 3 įmonių naudai (netgi nenurodant konkrečių įmonių pavadinimų), nėra pagrįsta byloje esančia medžiaga. Priešingai, vien tai, kad nemokumo administratorė administravo 3 įmones, neleidžia spręsti esą kitos įmonės nepatyrė jokių išlaidų, o visas jų išlaidas padengė bankrutavusi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Juolab, kad nei viena iš šalių net ir nesirėmė ta aplinkybe, kad bankrutavusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai padengė bankrutavusios UAB „ATUMAS“ ir bankrutavusios UAB „SINTEZATORIUS“ transporto, buhalterinės apskaitos tvarkymo bei patalpų nuomos išlaidas, nebuvo pateikta jokių tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime į ieškovės V. Š. apeliacinį skundą atsakovas A. I. apeliacinės instancijos teismo prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir priteisti atsakovo naudai iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas įsitikinęs, kad nėra sąlygų kilti jo, kaip buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, civilinei atsakomybei, todėl atsiliepime ieškovės argumentus dėl jai priteistinų sumų dydžių kontrargumentuoja tik teoriškai, vadovaudamasis prielaida, jog sprendimo dalis dėl jo atsakomybės paliekama nepakeista. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
13.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovės skaičiuojamas MMA dydis, nustatytas kreipimosi į teismą metu, o ne nutarties paskirti tokį atlyginimo dydį metu, nepagrįstas. Atsakovo įsitikinimu, atsižvelgiant į ieškovės, kaip administratorės funkcijų atlikimo laiką, taikytinas tuo metu nustatytas MMA dydis, t. y. 400 Eur;
13.2. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovė visų savo administruotų įmonių išlaidas bandė padengti iš atsakovo. Pati ieškovė, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nurodė, kad tuo pačiu laikotarpiu turėjo tris administruojamas įmones, tačiau kitoms nebuvo patvirtintos administravimo išlaidos arba patvirtinta labai maža suma, dėl ko nuomos sutartis buvo sudaryta tik su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir visa suma prašoma priteisti tik iš atsakovo. Be to, teismas pagrįstai konstatavo, jog vienai įmonei priskirtos prašomos priteisti transporto išlaidos yra neproporcingai didelės, o ieškovė nepateikė duomenų, kokiu tikslu ir kur buvo nuvykta kiekvienu konkrečiu atveju. Šias aplinkybes turėjo įrodyti būtent ieškovė, tačiau to pakankamai ilgo proceso metu nepadarė.
Šalies argumentai
14. Apeliaciniu skundu atsakovas A. I. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – civilinį ieškinį atmesti, o taip pat – priteisti atsakovo naudai iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Pirmosios instancijos teismas negalėjo padaryti išvados, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki jau 2017 metų pradžioje. Priešingai, iš Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria buvo iškelta bankroto byla UAB „(duomenys neskelbtini)“, matyti, kad įmonė buvo nemoki 2017 m. rugsėjo 20 d. duomenimis, tačiau jos nemokumo momentas nebuvo nustatytas.
14.2. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad atsakovui negalėjo būti nežinomos UAB „Bijusta“ nemokumo problemos, ir, kad ši įmonė neatsiskaitys su UAB „(duomenys neskelbtini)“, neatsižvelgė į kai kurias aplinkybes ir skolų atsiradimo priežastis. Anot apelianto, tokia didelė (80 828 Eur) skola kreditoriams 2016 m. pabaigoje susidarė būtent gruodžio mėnesį, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė veikla buvo pašto paslaugos, kurios prieššventiniu laikotarpiu padidėja iki trijų kartų. Iki tol įmonė visada laiku atsiskaitydavo su kreditoriais, kadangi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ visada atsiskaitydavo pagrindinis ir vienintelis jos pašto paslaugų užsakovas UAB „Bijusta“. Už 2016 m. gruodžio mėnesį UAB „Bijusta“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo atsiskaityti iki 2017 m. sausio mėnesio pabaigos, tačiau to nepadarė. Jei įmonė skolininkė būtų laiku atsiskaičiusi, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. vasario mėnesiui skolų būtų neturėjusi. Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas negalėjo iš anksto numatyti, kad iki tol visada laiku atsiskaičiusi UAB „Bijusta“, ims ir neatsiskaitys. Vis dėlto, nesugebėjus atsiskaityti už 2016 m. gruodžio mėn. paslaugas, sutartis su didžiausia kreditore AB „Lietuvos paštas“ buvo nutraukta ir skola šiai įmonei 2017 m. nedidėjo. UAB „Bijusta“ vadovai, bendraudami, niekada nesakė, kad skolos neapmokės. Priešingai, jie tikino, kad netrukus pilnai atsiskaitys ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ galės darbuotis, kaip darbavosi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai ir vadovas tikėjo šiais pažadais, kadangi iki tol įmonė savo įsipareigojimus vykdydavo ir netikėti nebuvo pagrindo. Be to, neišnaudojus visų galimybių ir priėmus skubius, nepamatuotus sprendimus bankrutuoti, atleisti darbuotojus būtų buvę socialiai neatsakinga ir neteisinga darbuotojų atžvilgiu, kurių virš 80 proc. buvo asmenys, turintys neįgalumą. Pastariesiems netekus darbo būtų labai sudėtinga susirasti kitą. Juolab, kad tuo metu stipriai pašlijo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo sveikata. Buvęs direktorius A. I. pats eilę metų turi neįgalumą ir dėl jį kamuojančių, nuolat pasikartojančių sunkios depresijos epizodų yra tik iš dalies darbingas bei jau 20 metų priverstas nuolat vartoti didelį kiek psichotropinių vaistų. Nuo 2016 m. kovo 22 d. iki 2040 m. lapkričio 17 d. jam nustatytas 60 proc. netektas darbingumas dėl psichikos ligos. Kuomet buvo priimami sprendimai dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto, vadovas dėl minėtų sveikatos sutrikimų gydėsi stacionare. Taigi, 2017 m. pradžioje skelbti įmonei bankrotą nebuvo pagrindo, o ar vėliau, paaiškėjus, kad skolininkai neatsiskaitys, direktorius dėl savo sveikatos būklės būtų galėjęs priiminėti įmonei reikšmingus sprendimus, turėtų spręsti medicinos specialistai, kas nebuvo padaryta;
14.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 2 357,19 Eur žalos atlyginimo V. Š., nors realiai jokių išlaidų administruojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo patirta, o sąskaitos išrašytos bankroto procedūros gale tik tam, kad būtų galima pateikti teismui. Anot apelianto, nėra perduotos saugoti į archyvą ne tik sąskaitos, bet ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2017–2019 m. kasos knyga, kelionės lapai ir transporto priemonių nuomos (panaudos) panaudos sutartys, taip pat kitos 2019 m. sutartys bei 2019 m. ūkinės veiklos dokumentai. Nerasta ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2016–2017 m. ūkinės ir finansinės veiklos sutartis, 2017 m. lapkričio 28 d. sutartis Nr. FA/11/001 dėl finansinės atskaitomybės vedimo paslaugų ir 2017 m. lapkričio 30 d. sutartis Nr. 04/017-1 dėl darbo vietos nuomos. Juolab, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Archyvo skyriaus 2021 m. balandžio 29 d. pažymoje nurodyta, kad ne visi ieškovės pateikti kelionės dokumentai atitinka tikrovę, t. y. skiriasi numeriai, datos, o kai kurių apskritai nėra. Be to, kaip matyti iš šio dokumento, nei teismui pateiktos paslaugų teikimo sutartys, nei sąskaitos nebuvo išrašytos po šių tariamų ūkinių operacijų, neįtrauktos į buhalterinę apskaitą, todėl negalėjo būti teismo priimti ir įvertinti kaip ieškovės nurodomas aplinkybes patvirtinantys įrodymai.
Žemesnės instancijos teismas
14.4. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog vien tai, kad kuro čekiuose nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesant jokios detalizacijos dėl kelionės laiko ir tikslo, nepagrindžia, jog šios išlaidos buvo tiesiogiai patirtos vykdant tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ administravimą. Tačiau tokios pačios išvados dėl autobuso bilietų nepadarė, nors iš jų tikrai neįmanoma įvertinti, kad kelionės vyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ administravimo reikalais. Be to, teismas neatsižvelgė, kad nepateikta jokių transporto priemonės nuomos ar panaudos sutarčių;
14.5. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad patalpų nuomos sutartis sudaryta su UAB „(duomenys neskelbtini (2))“, kurioje ieškovė tuo metu dirbo, o sutartis dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo buvo sudaryta dar net neįsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo nutarčiai dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo. Be to, patalpų nuomos, buhalterinės apskaitos išlaidos paprastai apmokamos periodiškai, kas mėnesį, o to šiuo atveju nebuvo daroma;
14.6. Apelianto įsitikinimu, 1 186,27 Eur išlaidos už buhalterinę apskaitą yra neproporcingos realioms darbo laiko sąnaudoms ir atliktų darbų vertei, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas buvo vykdytas supaprastinta tvarka. Net įvertinus visas tariamas ieškovės atliktas operacijas kaip realiai įvykusias, visos jos atsispindi šioje byloje: viena sąskaita už archyvo tvarkymą, viena sąskaita už darbo vietos nuomą, viena sąskaita už buhalterinės apskaitos tvarkymą, pora sąskaitų iš Registrų centro ir keli autobuso bilietų kvitai bei kuro kvitai. Tai yra visos įmonės sąnaudos, kurias reikėjo suvesti ir apskaityti įmonės buhalterijoje.
Atsiliepimas
15. Atsiliepime į atsakovo A. I. apeliacinį skundą ieškovė V. Š. apeliacinės instancijos teismo prašo palikti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
15.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė prejudicinius faktus, o atsakovo tvirtinimai neva keliant bankroto bylą teismas negalėjo nustatyti datos, kada UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapo nemokia, neatitinka galiojančio reglamentavimo ir aktualios teismų praktikos. Vien tai, kad teismas kelia bankroto bylą tuo laiku, kai pateikiamas atitinkamas pareiškimas, neriboja teismo teisės pasisakyti, nuo kada įmonė yra nemoki. Įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-5547-881/2017, nedviprasmiškai nurodyta, kad įmonė buvo nemoki jau 2016 m. balanso duomenimis, tad nustatinėti nemokumo momentą „iš naujo“ nagrinėjant šią bylą nebuvo nei teisės, nei pareigos. Priešingai, toks procesinis elgesys reikštų šiurkštų res judicata principo pažeidimą. Galų gale, pats faktas, kad įmonei bankroto byla iškelta ne atsakovo iniciatyva, savaime įrodo, kad jis laiku neįvykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kitokia išvada yra logiškai neįmanoma net laikant, kad įmonė tapo nemokia kokia nors kita data;
15.2. Atsakovas tvirtindamas, esą faktiškai administratorė išlaidų nepatyrė, o tik surašė tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus, turėjo kreiptis į teisėsaugos institucijas ir prašyti sustabdyti šią bylą, iki atitinkami faktai bus ištirti. Visgi, nepaisant daugkartinių kaltinimų dokumentų klastojimu, į teisėsaugą atsakovas nesikreipė, kas įrodo, kad ir jis pats supranta, jog šie kaltinimai yra nepagrįsti. Juolab, kad teiginys neva administruojant įmonę apskritai nepatirta išlaidų laikytinas alogišku. Byloje nebuvo jokių įrodymų, jog teismui pateikti dokumentai nėra įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, atsakovas tokia aplinkybe pirmosios instancijos teisme net nesirėmė. Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Archyvo skyriaus atsakymas nepagrįstai traktuojamas kaip neva patvirtinantis šių dokumentų neįtraukimą į apskaitą. Skaitant dokumentą matyti, kad buvo peržiūrėta 2018 m. gautų sąskaitų ir avansų apyskaitų byla bei 2016–2017 m. ūkinės ir finansinės veiklos sutartys, tačiau nebuvo peržiūrėti bankroto proceso eigos dokumentai, kur, logiška, ir buvo susegti visi su bankroto eiga susiję dokumentai. O tvirtinimas, kad vien tam tikros techninės klaidos yra pagrindas neatsiskaityti už suteiktas paslaugas, pažeidžia CK 1.5 straipsnyje įtvirtintą sąžiningumo principą;
15.3. Nors atsakovas savo neveikimą argumentuoja prasta psichikos sveikata ir neva buvusiu tikėjimu, kad UAB „Bijusta“ atsiskaitys ir atitinkamai mokumo problemų bus išvengta, šie argumentai nepagrįsti. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas palaikė glaudžius ryšius su UAB „Bijusta“ vadove Ž. J., įmonės buvo susijusios, tad mažai tikėtina, jog atsakovas galėjo nežinoti realios UAB „Bijusta“ finansinės situacijos. Tuo tarpu vien tam tikros psichikos ligos nedraudžia dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose su visomis iš to išplaukiančiomis teisėmis bei pareigomis. Atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad yra ar turėjo būti pripažintas neveiksniu, kad nesuvokė savo atliekamų veiksmų (neveikimo) prasmės bei negalėjo šių veiksmų (neveikimo) valdyti. Asmens psichikos būklė patikrinama ir nustatoma paskyrus teismo psichiatrinę ekspertizę, tačiau tokios ekspertizės nei atsakovas, nei jo atstovas skirti neprašė. Dar daugiau, pats atsakovas dalyvaudavo teismo posėdžiuose, davė nuoseklius, logiškus paaiškinimus, pats rengė ir teikė procesinius dokumentus. Esant tokiai situacijai, teismas neturėjo jokio pagrindo traktuoti atsakovo kaip neveiksnaus;
15.4. Atsakovas apeliaciniame skunde tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad patalpų nuomos sutartis sudaryta su UAB „(duomenys neskelbtini (2))“, kurioje ieškovė tuo metu dirbo, tačiau ieškovei nėra aišku kaip teismas turėjo į tai „atsižvelgti“ ir kokių pasiekti išvadų, kadangi joks teisės aktas nedraudžia sudaryti civilinių sutarčių su savo darbdavio administracijos vadovu. Juolab, kad ieškovei buvo patogu dirbti tose pačiose patalpose, kuriose dirbo kaip samdoma UAB „(duomenys neskelbtini (2))“ darbuotoja, nes tai leido sutaupyti laiko vykimui iš vienos į kitą darbo vietą, jai buvo žinoma patalpų būklė, pritaikymas tokiai veiklai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.
17. Vadovaujantis CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą sprendimą ir bylą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
18. Nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 15 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-5547-881/2017 UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta V. Š.. Nuo 2016 m. rugpjūčio 23 d. iki bankroto bylos iškėlimo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir vieninteliu akcininku buvo atsakovas A. I.. 2018 m. kovo 12 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-644-881/2018 BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nutarta taikyti supaprastintą bankroto procesą. 2018 m. gegužės 14 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-644-881/2018 BUAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorės prašymas dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo patenkintas iš dalies, patvirtinta 10 MMA, iš kurių 3 MMA bankroto administratoriaus atlyginimui, administravimo išlaidų sąmata visam bankroto procesui. 2019 m. birželio 13 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-234-881/2019 nutarta likviduojamą uždarąją akcinę bendrovę ,,(duomenys neskelbtini)“ pripažinti pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro.
19. Ieškovė (bankroto administratorė) nurodo, kad išregistravus įmonę iš registro liko nepadengta teismo paskirta administravimo išlaidų sąmata – 6 070,00 Eur, iš kurių 1 821,00 Eur (3 MMA) – administratorės atlyginimas ir 4 249,00 Eur (7 MMA) – administravimo išlaidų sąmata. Faktiškai ieškovė patyrė 3 876,00 Eur administravimo išlaidų, todėl prašo priteisti 5 697 Eur (3 876 Eur + 1 821 Eur administratorės atlyginimas).
20. Ieškovė (bankroto administratorė) pareiškė reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo iš buvusio įmonės vadovo pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį, nurodydama, kad atsakovas laiku neiniciavo bankroto proceso, o pavėluotai iškėlus bankroto bylą nebebuvo lėšų bankroto administravimo išlaidoms apmokėti.
21. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalyje yra nustatyta, jog kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas nurodytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokiai nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai.
22. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias bendrovės vadovo pareigą sumokėti bankroto administravimo išlaidų atlyginimą, yra nurodęs, jog pareigos kreiptis dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo, kai tokiam kreipimuisi pagal įmonės faktinę turtinę padėtį egzistuoja įstatyme įtvirtinti pagrindai, pažeidimas yra neteisėtas veiksmas, kurio sukeltą žalą privalo atlyginti neteisėtą veiksmą atlikęs asmuo, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Tokiu atveju pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo pažeidę asmenys privalo atlyginti ne tik kreditoriams padarytą žalą (Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalis), bet ir administravimo išlaidas, kurios yra įmonės skola administratoriui ir kurių nėra galimybių padengti iš nemokios įmonės turto. Iš įmonės vadovo gali būti išieškomos (priteisiamos) bankrutavusios įmonės administravimo išlaidos, tačiau bankroto administratorius, siekdamas pagrįsti pareikštą ieškinį, privalo įrodyti įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2019). Taigi, kasacinio teismo formuojamoje praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog sprendžiant dėl bankroto administravimo išlaidų atlyginimo priteisimo Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalyje nustatytu pagrindu būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį. Dėl to darytina išvada, kad aptariamojoje normoje yra įtvirtintas ne specialios rūšies sankcijos (administravimo išlaidų dydžio baudos), bet civilinės atsakomybės taikymo atvejis dėl pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2020).
23. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalį gali būti atlyginamos tik tos administravimo išlaidos (tik tokia jų dalis), kurios kilo būtent dėl įmonės vadovo ar kito asmens pagal kompetenciją pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymo. Iš Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalies išplaukia įmonės vadovo ir (ar) kito asmens pagal kompetenciją pareiga atlyginti pavėluoto kreipimosi į teismą nulemtą administravimo išlaidų padidėjimą, t. y. skirtumą tarp bankroto byloje patirtų administravimo išlaidų ir administravimo išlaidų, kurios būtų patirtos tuo atveju, jei įmonės vadovas ar kitas asmuo pagal kompetenciją būtų laiku kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2020).
24. Pažymėtina, kad administravimo išlaidos bankroto byloje yra patiriamos visada, nepaisant to, ar atsakingi asmenys dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą kreipėsi laiku, ar pavėluotai.
25. Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašo priteisti visas jos patirtas administravimo išlaidas ir jai teismo paskirtą atlyginimą, neįrodinėdama šių sumų padidėjimo dėl pavėluoto kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, ieškovė savo reikalavimą formuluoja taip, kad visos įmonės bankroto administravimo išlaidos susidarė dėl pavėluoto kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. gaunasi, jeigu įmonės vadovas būtų laiku kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bankroto administratorius neturėtų jokių bankroto administravimo išlaidų (nereikėtų mokėti bankroto administratoriui atlyginimo; nebūtų buhalterinių, kanceliarinių ir kitų išlaidų, susijusių su bankroto procedūromis). Pirmosios instancijos teismas būtent tokį ieškovės reikalavimą išnagrinėjo, taip pat nevertindamas prašomų priteisti sumų padidėjimo prasme, nors būtent skirtumas tarp bankroto byloje patirtų administravimo išlaidų ir administravimo išlaidų, kurios būtų patirtos tuo atveju, jei atsakovas (įmonės vadovas) būtų laiku kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra tos išlaidos, kurias turi teisę gauti ieškovė (bankroto administratorė) iš įmonės vadovo.
26. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalį, nenustatė konkrečios atsakovo prievolės atlyginti bankroto administravimo išlaidas apimties (šios nutarties 23 punktas), dėl ko liko neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
27. Nagrinėjant bylą iš naujo, ginčo šalims turi būti sudarytos procesinės galimybės pagrįsti ir teismui, atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, nustatyti, kokia apimtimi administravimo išlaidos padidėjo būtent dėl pavėluoto bankroto bylos iškėlimo, taip sudarant prielaidas ir tinkamam teisės į teisminę gynybą įgyvendinimui.
28. Skundžiamą teismo sprendimą panaikinus ir nusprendus, kad byla turi būti nagrinėjama iš naujo, apeliacinių skundų argumentai nesvarstytini.
29. Grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismas nesprendžia klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Šį klausimą privalės išspręsti pirmosios instancijos teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą (CPK 93 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti š naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.