Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Rimas Švirinas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Štreimikytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas:

1. Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), taikant BK 63 straipsnio 4 dalį, paskirta galutinė subendrinta 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmę atlikęs;

2. Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmę atlikęs;

3. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, paskirta 80 parų arešto bausmė, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 246 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Iš Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. sausio 3 d. vykdomojo rašto Nr. 1-478-791, išduoto baudžiamojoje byloje Nr. 1-478-791/2018, matyti, jog 2018 m. rugsėjo 10 d. šioje baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio pagrindu buvo išduotas šis vykdomasis raštas dėl S. T. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo vykdymo. Šiuo vykdomuoju raštu pavesta vykdyti M. P. vardu registruotos transporto priemonės – automobilio „Renault Megane Scenic“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą. Taip pat matyti, jog šiai transporto priemonei paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo paliktas galioti iki jos konfiskavimo įvykdymo dienos (b. l. 6 – 7).

Iš Antstolės A. K. 2019 m. vasario 18 d., 2019 m. spalio 10 d., 2019 m. lapkričio 12 d. reikalavimų vykdomojoje byloje Nr. 0133/19/00072 matyti, jog buvo pareikauta, kad S. T. pateiktų informaciją apie konfiskuotino automobilio „Renault Megane Scenic“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), saugojimo vietą (b. l. 10, 11, 13).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog 2020 m. sausio 24 d. liudytoja antstolė A. K. savanoriškai pateikė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-19-133-1012, lydraštį Nr. S-19001021 ir turto arešto aktą Nr. 0133/19/00072 (b. l. 31 – 32, 33 – 34, 35, 36, 37 – 39, 40, 41).

Iš antstolės A. K. patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-19-133-1012 matyti, jog 2019 m. sausio 10 d. ši antstolė priėmė vykdyti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. sausio 3 d. S. T. atžvilgiu išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-478-791 (b. l. 33 – 34, 36).

Iš antstolės A. K. turto arešto akto Nr. 0133/19/00072 matyti, jog 2019 m. sausio 17 d. buvo areštuotas S. T. nuosavybės teise priklausantis, M. P. vardu registruotas automobilis „Renault Megane Scenic“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (b. l. 37 – 39, 40, 41).

Iš Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės J. Š. 2018 m. kovo 19 d. nutarimo bei laikino nuosavybės teisės apribojimo protokolo matyti, jog, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į S. T. priklausantį automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2018 m. kovo 19 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d. Šio automobilio saugotoju paskirtas S. T., kuriam buvo išaiškinta BK 246 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už šio automobilio perleidimą, paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą. Visi šie procesiniai dokumentai 2018 m. kovo 20 d. buvo pasirašytinai įteikti S. T. (b. l. 45 – 47, 48, 51, 52).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus nutarimo grąžinti daiktus matyti, jog 2018 m. kovo 22 d. automobilis „Renault Megane Scenic“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), buvo grąžintas S. T., kuris įsipareigojo saugoti šį automobilį iki bylos išnagrinėjimo teisme (b. l. 49 – 50).

Iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ duomenų bazėje esančios informacijos matyti, jog automobilis „Renault Megane Scenic“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), iki 2019 m. sausio 9 d. buvo registruotas M. P. vardu (b. l. 53, 54).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus akistatos protokolo matyti, jog 2020 m. vasario 18 d. akistatos tarp kaltinamojo S. T. ir liudytojo R. S. metu S. T. parodė, jog 2019 metų pavasarį, mėnesio tiksliai nepamena, jis paprašė savo pažįstamo R. S., kad šis pasaugotų jo automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Jis nenurodė R. S., kur laikyti tą automobilį, paprašė tik pasaugoti automobilį, kadangi daugiabučio namo kieme laikyti jo jau negalėjo. Jis pats matė, kaip R. S. išvažiavo minėtu jo automobiliu iš daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), automobilių saugojimo aikštelės. Jis nežino, kur šiuo metu yra jo automobilis. Akistatos metu liudytojas R. S. nesutiko su kaltinamojo S. T. parodymais ir parodė, jog S. T. tikrai jo neprašė pasaugoti jokio automobilio. Jis nė karto nebuvo prie S. T. namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir tuo labiau jis neišvažiavo S. T. automobiliu iš minėtos automobilių stovėjimo aikštelės. Jis ilgą laiką nebendravo su S. T. ir šio skambučio sulaukė tik tada, kai jis buvo policijos komisariate. Policijos pareigūnai jo taip pat klausė, kur yra S. T. automobilis, tačiau jis pasakė, kad pats nematė ir nesaugojo jokio S. T. automobilio. Jam nėra žinoma, kur šiuo metu yra saugomas S. T. automobilis. Akistatos metu tiek kaltinamasis S. T., tiek ir liudytojas R. S. liko prie savo parodymų ir jų nepakeitė (b. l. 105 – 108).

Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo bei Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžio nuorašo matyti, jog šiuo nuosprendžiu S. T. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant M. P. vardu registruotą automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu nuosprendžiu laikinas nuosavybės apribojimas į minėtą automobilį paliktas galioti iki šio automobilio konfiskavimo įvykdymo dienos (b. l. 116 – 121, 122 – 130).

Taigi aukščiau aptartų įrodymų pagrindu nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog kaltinamasis S. T. paslėpė aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą turtą – automobilį, kuriam buvo nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, ir tuo jis padarė BK 246 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 158 – 160).

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Pranešime ir protokole, kuriuos pasirašė kaltinamasis S. T., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis S. T. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Tačiau kaltinamasis nesutiko su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi – areštu ir prašė paskirti jam kitą bausmės rūšį – baudą (b. l. 152 – 155, 156 – 157).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis S. T. padarė nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamą nusikaltimą kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis S. T. iki šiol teistas jau 3 kartus, paskirtas bausmes jis yra atlikęs, tačiau dar tebeturi neišnykusį bei nepanaikintą teistumą (b. l. 116 – 121, 122 – 130, 131 – 134; BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). S. T., būdamas jau teistas už tyčinius nusikaltimus ir turėdamas už juos neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl baudžiamojo įstatymo prasme jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). S. T. ne kartą baustas ir administracine tvarka, o paskirtų baudų jis nemoka (b. l. 138 – 142, 143). Kaltinamasis yra dirbantis, išsituokęs, jis neturi nepilnamečių išlaikytinių (b. l. 113 – 115, 135 – 136, 137). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog S. T. turi tam tikrų sveikatos problemų, susijusių su alkoholio vartojimu, tačiau baudžiamojo įstatymo prasme jis yra visiškai pakaltinamas (b. l. 146, 157). Nagrinėjamu atveju kaltinamojo S. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra (BK 59 straipsnis; b. l. 97 – 100). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas; b. l. 116 – 121, 122 – 130, 131 – 134).

Už BK 246 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokurorė siūlo paskirti kaltinamajam S. T. 90 parų arešto bausmę, kurią, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę 60 parų arešto bausmę (b. l. 158 – 160). Kaltinamasis S. T. nesutinka su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi ir prašo skirti jam kitą bausmės rūšį – baudą (b. l. 152 – 155, 156 – 157). Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra tikslinga kaltinamajam S. T. skirti bausmę – baudą, kadangi kaltinamasis iki šiol nėra sumokėjęs nė vienos iš anksčiau jam už administracinius nusižengimus paskirtų baudų (b. l. 138 – 142, 143). Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamojo S. T. asmenybę, o ypač tai, jog jis yra recidyvistas, linkęs daryti teisės pažeidimus, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pilnai įgyvendinta tik paskyrus kaltinamajam prokurorės pasiūlytą griežtesnę straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą, kadangi tik ši bausmės rūšis šiuo atveju pilnai atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus.

Kaltinamojo S. T. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir paskirtina bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam S. T. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 109 – 111). Pradėjus bausmės vykdymą, ši kardomoji priemonė S. T. panaikinama (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

S. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – devyniasdešimt parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, S. T. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę šešiasdešimties parų arešto bausmę.

Bausmę S. T. paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo S. T. sulaikymo dienos, vykdant šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą bausmę.

Išaiškinti S. T., jog jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos darbo dienomis, įstaigos darbo metu privalo nuvykti į pataisos įstaigą – Alytaus pataisos namus ((duomenys neskelbtini)) atlikti jam paskirtą arešto bausmę.

Išaiškinti S. T., jog jeigu jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku nuvykti į arešto bausmės atlikimo vietą – Alytaus pataisos namus, tai jis privalo iki pirmiau nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti Alytaus pataisos namų administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Išaiškinti nuteistajam S. T., jog jis per keturiolika dienų nuo patvirtinto teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos, nesutikdamas su bausmės paskyrimu, turi teisę paduoti teismui, priėmusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu per keturiolika dienų toks nuteistojo prašymas nebus pateiktas, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam S. T.