Marijampolės apylinkės teismo nutartis

institucijos, teikiančios išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ramunei Dilbaitei,

suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM bei R. R. nedalyvaujant

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos R. M. prašymą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo ir teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnametės dukters vardu išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Marijampolės VTAS) pateikė išvadą, kad patenkinus pareiškėjos prašymą nepilnametės R. R. teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti, kadangi palikėjo skolos viršiją paveldimą turtą. Atstovė Ramunė Dilbaitė teismo posėdyje duotą išvadą palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš teismui pateikto R. R. gimimo liudijimo nustatyta, kad nepilnametės R. R. tėvai yra pareiškėja R. M. ir K. R.

Marijampolės apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš K. R. nepilnametei dukrai priteistas materialinis išlaikymas.

Mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, K. R. (duomenys neskelbtini) mirė.

Marijampolės 2-ajame nortų biure užvesta paveldėjimo byla, palikimo perėjimo valstybei liudijimas neišduotas, duomenų, kad paklikimą būtų priėmę kiti įpėdiniai, taip pat nėra.

Marijampolės VTAS 2024 m. birželio 5 d. raštu informuota pareiškėja apie palikimą, atsiradusį po K. R. mirties, bei atstovavimą nepilnametės dukters interesams dėl palikimo priėmimo arba atsisakymo jį priimti. Taip pat iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad tarp mirusio K. R. ir SEB banko buvo sudaryta Pensijų kaupimo sutartis, pagal kurią K. R. turimų fondo vienetų vertė 292,41 Eur. Valstybinės įmonės „Registrų centras“ duomenimis, K. R. vardu nekilnojamojo turto nėra įregistruota. VMI prie LR FM pateiktais duomenimis, nustatyta, kad palikėjo vardu likusi 107,87 Eur permoka VSDFV. Antstolio Artūro Auglio kontoroje K. R. atžvilgiu vykdomos vykdomosios bylos (duomenys neskelbtini) dėl bendro 166,92 Eur išieškojimo. Antstolės Astos Lukšienės – (duomenys neskelbtini) dėl bendro 15 023,44 Eur išieškojimo, iš kurio 13 904,52 Eur išlaikymo įsiskolinimo pareiškėjos naudai ir 1343,97 Eur vykdymo išlaidų antstoliui. K. R. dukters neišlaikė, todėl jai buvo mokamos išlaikymo išmokos iš VSDFV.

Dėl įstatymų nustatyto trijų mėnesių termino palikimui priimti atnaujinimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalimi, palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai per įstatyme numatytą terminą pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Paveldint pagal įstatymą, pirmos eilės įpėdiniai yra plikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po palikėjo mirties (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Neveiksnių asmenų vardu palikimą priima arba atsisako jį priimti jų tėvai arba globėjai (CK 5.56 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnio 1dalis). CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą atnaujinti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių negalėjo tinkamai (laiku) įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.

Kasacinis teismas, aiškindamas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, yra nurodęs, kad jeigu įpėdinis apie palikimo teisės atsiradimą nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminą palikimui priimti, tai pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali jį pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009). Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Taip pat teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti praleidimo priežasčių, turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2015).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. R. yra pirmos eilės mirusio tėvo K. R. įpėdinė, tačiau būdama nepilnametė negali savarankiškai įgyvendinti savo teisės priimti palikimą arba atsisakyti jį priimti po tėvo K. R. mirties. Pareiškėja R. M. paaiškino, kad su K. R. santuokos nebuvo sudariusi. Gimus dukrai, K. R. nesirūpino šeima, todėl jie pradėjo gyventi atskirai, K. R. išsikėlė gyventi pas savo mamą. Su K. R. ryšių nepalaikė, pats K. R. nei su dukra, nei su pareiškėja nebendravo, ryšiai buvo nutrūkę. Pareiškėja apie K. R. mirtį nežinojo, jai iš K. R. artimųjų niekas nepranešė. R. M. nurodė, kad apie K. R. mirtį ir po jo mirties atsiradusį palikimą sužinojo tik gavusi informaciją iš vaiko teisių apsaugos skyriaus. Gavusi šią informaciją, iš karto kreipėsi į Marijampolės 2-ąjį notaro biurą dėl palikimo priėmimo. K. R. turi dar vieną pilnametę dukrą iš pirmos santuokos, tačiau ji į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Dėl palikimo, atsiradusio po K. R. mirties, kreipėsi VMI prie LR FM, tačiau palikimo perėjimo valstybei liudijimas dar nėra išduotas.

Terminas K. R. palikimui priimti yra suėjęs, tačiau iš pareiškėjos paaiškinimų ir teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja terminą priimti ar atsisakyti priimti nepilnametės dukters vardu palikimą praleido dėl priežasčių nepriklausančių nuo jos, t. y. ji neturėjo informacijos apie K. R. mirtį ir palikimo atsiradimo faktą. Duomenų, kad į notarą dėl palikimo, likusio po K. R. mirties, būtų kreipęsi kiti palikėjo įpėdiniai, byloje nėra. Dėl palikimo priėmimo į notarą kreipėsi VMI prie LR FM, tačiau palikimo perėjimo valstybei liudijimas dar neišduotas. Suinteresuotas asmuo VMI prie LR FM atsiliepimu neprieštarauja pareiškėjos prašymo tenkinimui. Įvertinęs pareiškėjos paaiškinimus ir byloje esančius rašytinius įrodymus bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 dalis), teismas pareiškėjos nurodytas įstatymo nustatyto termino palikimui priimti praleidimo priežastis laiko svarbiomis, terminas palikimui, atsiradusiam po K. R. mirties, priimti atnaujintinas. Teismo nustatyti duomenys pakankami išvadai, kad atnaujinus terminą palikimui priimti, nebus pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai.

Dėl teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą išdavimo.

Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Siekiant, kad šių teisių įgyvendinimas atitiktų geriausius vaiko interesus, įstatymų leidėjas įtvirtino išankstinę teismo kontrolę tėvams sudarant sandorius, susijusius su nepilnamečio vaiko turtu (CK 3.188 straipsnis). Paveldėjimo teisiniuose santykiuose ši kontrolė įgyvendinama teismui pagal nepilnamečio vaiko tėvų prašymą sprendžiant, ar išduoti leidimą tėvams savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Neleidžiama atsisakyti su sąlygomis ir išlygomis ar dalies palikimo. Palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas (CK 5.60 straipsnio 1, 2 dalys). Su vaiko teisėmis susijusį ar leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 582 straipsnio 7 dalis).

Pareiškėja nurodė, kad K. R. jokio turto neturėjo. Jos žiniomis, K. R. turėjo sveikatos problemų, gyveno su mama. Taip pat turėjo daugybę skolų, išlaikymo dukrai neteikė, todėl dukrai buvo mokamos išlaikymo išmokos iš VSDFV Kauno skyriaus. Pareiškėja nurodė, kad K. R. turimi įsiskolinimai viršija jo paveldimą turtą, taip pat kreipiantis į notarą dėl palikimo priėmimo reikėtų mokėti atlygį notarui, kadangi K. R. turėjo įsiskolinimų, būtų reikalingas antstolio surašytas turto apyrašas, dėl ko patirtų papildomų išlaidų.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų bei pareiškėjos, suinteresuoto asmens paaiškinimų nustatyta, kad palikimą, atsiradusį po K. R. mirties sudaro 400,74 Eur (292,41 Eur + 0,46 Eur + 107,87 Eur) piniginės lėšos. Kilnojamojo ar nekilnojamojo turto K. R. nebuvo įgijęs. Antstolių kontorose vykdomos vykdomosios bylos dėl bendro 391,97 Eur (166,92 Eur + 225,05 Eur) ieškojimo bei vykdomoji byla dėl išlaikymo nepilnametei, kurioje teismui pateiktais duomenimis, neapmokėta vykdymo išlaidų suma yra 1118,92 Eur. Nepilnametei iš VSDFV Kauno skyriaus buvo mokamos išlaikymo išmokos, tačiau šios Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, priėmus palikimą nebūtų iš jo išieškomos. Taip pat nusprendus priimti palikimą, likusį po K. R. mirties, pareiškėja patirtų papildomas išlaidas dėl notaro ir antstolio, kreipiantis dėl turto apyrašo sudarymo, veiksmų. Iš aukščiau pateiktų duomenų, teismas daro išvadą, kad palikėjo įsiskolinimų suma viršija paveldimo turto vertę, taip pat priėmus palikimą susidarytų papildomų išlaidų dėl notarinių ir antstolio veiksmų, susijusių su paveldėjimu. Šių aplinkybių pagrindu, teismas konstatuoja, kad atsisakymas priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu jo teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, todėl pareiškėjos prašymas atsisakyti priimti palikimą nepilnametės dukters R. R. vardu tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 13, 14 punktais, 576-582 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjos prašymą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą priimti ar atsisakyti priimti nepilnametės dukters R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu palikimą, atsiradusį po K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Išduoti teismo leidimą R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), nepilnametės R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.