Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. P. ieškinį atsakovėms B. R. ir R. P., tretiesiems asmenims notarei R. L. ir A. V., dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcijos paneigimo ir nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe,

Aprašomoji dalis

nustatė:

4. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikį ir prašė jį visiškai tenkinti. Papildomai parodė, kad jos motina D. P. J. maždaug nuo 1978 metų negyveno kartu su V. J., su juo jokių ryšių nepalaikė ir nežinojo kur jis yra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

8. Ieškovė prašo paneigti jos mamos, mirusios (duomenys neskelbtini), ir jos sutuoktinio V. J., mirusio (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją ir paneigus bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, pripažinti, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra/buvo asmeninė mirusios ieškovės mamos D. P. J. nuosavybė. Atsakovės B. R. ir R. P. sutiko su ieškinio reikalavimais.

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškovės mirusios motinos vardu po santuokos sudarymo įgyto turto pripažinimo vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) Byloje kilęs klausimas dėl nekilnojamojo turto, įgyto galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui (toliau – SŠK), teisinio rėžimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 25 straipsnio 1 dalis). Tiek pagal Santuokos ir šeimos kodeksą, tiek pagal CK trečiosios knygos antrojo skyriaus normas (SŠK 22 straipsnis, CK 3.89 straipsnis) yra (buvo) įtvirtinta asmeninė sutuoktinių nuosavybė, turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjimas, paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, o pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas; taikydami naujojo Civilinio kodekso normas retroaktyviai (iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams) teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų - teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos, būtina atsižvelgti ir į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2009).

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškovės mirusios motinos vardu po santuokos sudarymo įgyto turto pripažinimo vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t. y. kaip įgytą už asmenines lėšas, kai buvo aiškiai išreikšta valia dėl buto įsigijimo kaip asmeninė nuosavybę. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Vertinant, ar ginčo turtas atitinka šioje teisės normoje įtvirtintą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, reikšminga yra ir tai, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį, kokie asmens veiksmai šiuo atžvilgiu buvo laikomi teisiškai reikšmingais ir garantavo teisėtų interesų apsaugą. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas - įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Preziumuojama, jog turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

11. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė G. P., gimusi (duomenys neskelbtini), yra D. P. J., gimusio (duomenys neskelbtini) (mirusio (duomenys neskelbtini).), duktė (Notarės liudijimas 2021 m. balandžio 20 d.). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad D. P. J. nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo 1999 m. gegužės 10 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-3009, sudarytą tarp pardavėjos E. V. ir D. P. J. (patvirtinta Notarės V. M. 1999 m. gegužės 7 d.). Iš santuokos liudijimo nustatyta, kad Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje 1967 m. birželio 6 d. buvo sudaryta D. P. R. (gimusios (duomenys neskelbtini).) ir V. J., gimusiu (duomenys neskelbtini) santuoka. Po santuokos D. P. R. pavardė „J.“. Duomenų, kad santuoka būtų nutraukta, nėra.

12. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad V. J. nuo 1992 m. rugpjūčio 17 d. nuosavybės teise buvo įgijęs butą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centras pažymos nustatyta, kad V. J. savo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), deklaravo 1988 m. vasario 12 d. (iki 2011-07-06). V. J. mirė (duomenys neskelbtini) (mirties įrašo Nr. 363). V. J. butą pagal testamentą paveldėjo M. R.. 2021 m. gegužės 15 d. į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), išduotas paveldėjimo teisės liudijimas D. P. J.. Po to D. P. J. savo buto dalį padovanojo B. R. – V. J. dukrai (2021 m. rugpjūčio 10 d. dovanojimo sutartis). Iš gimimo ir santuokos liudijimų nustatyta, kad B. R. yra V. J. duktė.

13. Nagrinėjamu atveju būtina pažymėtina, kad byloje ginčo dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo nėra, atsakovės, V. J. įpėdinės, sutinka, kad D. P. J. butą, esantį (duomenys neskelbtini), įgijo už savo asmenines lėšas, t. y. tuo metu su V. J. jau senai negyveno ir bendro ūkio nevedė. Byloje oficialūs rašytiniai įrodymai – Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašai patvirtina, kad D. P. J. nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo 1999 m. gegužės 10 d. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininke viešajame registre nurodyta tik ieškovės motina D. P. J., jame nėra duomenų apie tai, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Iš buto pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad sandorį kaip pirkėja sudarė tik ieškovės motina D. P. J.. Nagrinėjamu atveju rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, kad sandorį dėl buto, (duomenys neskelbtini), sudarė ir pinigus pardavėjui sumokėjo ieškovės motina D. P. J.. Ieškovė pateikė duomenis, kad jos motina mokėjo komunalinius mokesčiu už butą. Rašytiniais bylos duomenimis taip pat patvirtinta, kad V. J. Dar 1992 m. rugpjūčio 17 d. įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir kaip matyti iš oficialių rašytinių duomenų, šiame bute gyvenamąją vietą deklaravo dar 1988 m. vasario 12 d. Pateikti duomenys patvirtina, kad V. J. ieškovės motinai D. P. J. įsigyjant butą, esantį (duomenys neskelbtini), gyveno kitu adresu nuo 1988 m. vasario 12 d. Ieškovė ir trečiasis asmuo nurodė, kad jų motina su V. J. faktiškai nuo 1978 m nebegyveno kartu ir bendro ūkio nevedė, įgijo kiekvienas savo būstą ir nuo to laiko niekada nebendravo, jokių santuokinių ryšių nepalaikė ir jokių prentenzijų į ieškovės motinos butą nereiškė. Atsakovės patvirtino šį faktą. Taigi nustatyti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovės motina D. P. J., jai įsigyjant butą, esantį (duomenys neskelbtini), nebegyveno su V. J.. Sutuoktinis V. J. dėl to niekuomet nereiškė pretenzijų, jų nereiškia ir mirusio sutuoktinio V. J. įpėdiniai (dukros). Jokių duomenų, kad V. J. būtų prisidėjęs prie buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo, nėra. Nustatytų aplinkybių visuma rodė sutuoktinio valią, jog turtą ieškovės motina D. P. J. įgyja asmeninėn nuosavybėn už asmenines savo lėšas.

14. Teismas, įvertinęs suriktus byloje rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų visuma paneigia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, todėl yra pagrindas pripažinti, kad ieškovės G. P. motinos D. P. J. vardu registruotas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo įgytas už asmenines ieškovės motinos D. P. J. lėšas, ir buto įgijimo metu ieškovės motina D. P. J. buvo aiškiai išreiškusi valią įgyti šį turtą asmeninėn nuosavybėn, todėl ieškovės ieškinys yra tenkintinas ir pripažintina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), D. P. J. priklauso asmeninės nuosavybės teise.

15. Ieškovė pateikė duomenis, kad sumokėjo žyminį mokestį, tačiau neprašo teismo iš atsakovių priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos iš atsakovių nepriteisintos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 275 straipsnio 2 dalimi,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad nekilnojamas daiktas - butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso D. P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini)., mirusiai (duomenys neskelbtini).

Įsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašą per tris dienas išsiųsti VĮ Registrų centro Kauno filialui.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.