Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. A. ieškinį atsakovui N. A. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei ikisantuokinę pavardę – K., atsakovui – A.; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad santuokos pradžioje santykiai buvo normalūs, tačiau ilgainiui sutuoktiniai vienas nuo kito pradėjo atšalti. Būdami kartu sutuoktiniai gyveno Atsakovui priklausančiame bute. Vėliau prasidėjo nuolatiniai konfliktai, nesutarimai, dėl ko Ieškovė nebeištvėrusi išėjo iš šeimos namų. Ieškovė išėjusi iš šeimos namų gyveno ten, kur ją kas priglaudė, tačiau galiausiai, nuo 2024 m. vasario 23 d. apsigyveno moterų krizių centre. Ieškovės manymu, abu ir yra kalti dėl santuokos nutraukimo.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdyje ieškovė, jos atstovė prašo ieškinį tenkinti, patikslino reikalavimą dėl pavardės po santuokos nutraukimo ir prašo palikti pavardę A.. Jų nuomone santuoka galutinai iširo, jos išsaugoti neįmanoma.

Atsakovas su ieškiniu iš esmės sutinka. Pripažįsta, kad abu nedėjo pakankamai pastangų santuokai išsaugoti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Dėl santuokos nutraukimo

Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Byloje ieškovės, jos atstovės, atsakovo paaiškinimais nustatyta, kad pastaraisiais metais sutuoktiniai dėl įvairių klausimų nerasdavo bendro sutarimo, nesiekė puoselėti šeimos vertybių, spręsti konfliktų abipusių nuolaidų būdu, nekeitė savo gyvenimo įpročių ir asmeninius poreikius kėlė aukščiau šeimos interesų.

Teismo vertinimu, abiem sutuoktiniams pristigo supratimo ir tolerancijos, jie kilusių problemų neketino spręsti abipusių nuolaidų būdu, t. y. šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, nesiekė tarpusavio supratimo, nedemonstravo moralinės pagarbos viena kitai, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį gyvenimą. Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).

Teismas šios santuokos išsaugoti nemato galimybių, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuotina, kad santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61, 3.51-3.54 straipsniai).

Atsižvelgiant į ieškovės prašymą, po santuokos nutraukimo paliktinos pavardės „A.“, „A.“ (CK 3.69 straipsnis).

Šalys nereikalauja viena kitai priteisti išlaikymo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 straipsnio 1 dalis). Santuokoje įgyto bendro dalintino turto neturi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tenkinus ieškinį iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista ir už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 265, 268 - 270, 284 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp N. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir B. A., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką, palikti pavardes „A.“ ir „A.“.

Priteisti iš N. A. 22 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei ir 293,59 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.