Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Dariaus Prankos, Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, jam paskiriant 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta V. M. 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalimi, paskirta arešto bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, V. M. skiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 11 (vienuolikai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į V. M. paskirtą 1 (vienerių) metų 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę įskaitytas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (1 (viena) diena), 1 (vieną) laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžia V. M. skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

2020 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nutartį ištaisyti rašymo netikslumus 2020 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio įžanginėje, motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyse.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. M. nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo ir laikė nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų, o būtent: jis, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, su tikslu suvartoti pačiam, nupirko už nenustatytą pinigų sumą bei tokiu būdu įgijo 1 vienkartinį švirkštą su psichotropine medžiaga ir psichotropinę medžiagą, supakuotą į 2 bespalvius užspaudžiamus maišelius, kuriuos laikė prie savęs ir bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kol 2019 m. spalio 16 d. nuo 19.37 val. iki 20.03 val., jo asmens kratos metu, (duomenys neskelbtini) S. P. jo rudoje vyriškoje rankinėje surado bei paėmė vienkartinį švirkštą su 5 mililitrais skysčio, kurio sudėtyje buvo metamfetamino (0,041 gramo), ir 2019 m. spalio 17 d. nuo 15.58 val. iki 16.09 val., buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, (duomenys neskelbtini) S. P. surado ir paėmė V. M. 2 užspaudžiamus maišelius su gelsvos spalvos milteliais bei vatos tamponus, kuriuose buvo metamfetamino, ir kurių bendroji masė – 0,007 gramo pagal Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. balandžio 22 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. šiais savo veiksmais V. M. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

V. M. apeliacinis skundas tenkintinas

7. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

8. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti bei pagrįsti nebūtų naikinami ir (ar) keičiami. Pažymėtina, kad nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas, laikantis baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų ir kitų teisės normų. Nuosprendis – pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, skiriamos bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų yra pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais bylos įrodymais bei duomenimis.

9. Teisėjų kolegija, susipažinusi su nuteistojo apeliaciniu skundu, įvertinusi bylos medžiagą, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, susipažinusi su 2020 m. lapkričio 24 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašu apie V. M. teistumus, taip pat su Lietuvos Respublikos teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“ (toliau – LITEKO) esančiais duomenimis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, nesiėmė visų būtinų priemonių reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, dėl ko padarė teisės taikymo klaidą bendrindamas keliais nuosprendžiais V. M. paskirtas bausmes bei paskirdamas nuteistajam galutinę subendrintą bausmę.

Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarties

10. Pirmosios instancijos teismas ne tik 2020 m. rugsėjo 24 d. priėmė nuosprendį V. M. atžvilgiu, bet praėjus kelioms dienoms, t. y. 2020 m. rugsėjo 28 d., t. y. dar neįsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui, priėmė nutartį dėl rašymo netikslumų ištaisymo 2020 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio įžanginėje, motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyse (2 t., b. l. 196-198). Pirmosios instancijos teismas minėtą nutartį priėmė, vadovaudamasis BPK 361 ir 362 straipsniais, kurie reglamentuoja nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pašalinimą. Pažymėtina, kad BPK 361 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas tik nuosprendžio vykdymo metu, t. y. jau įsiteisėjus nuosprendžiui, turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė.

11. Įvertinus nutarties turinį, konstatuotina, kad 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas iš esmės pakeitė 2020 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio esmę: ne tik įžanginę ar motyvuojamąją dalį, bet ir rezoliucinę – V. M. 2020 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta kitu procesiniu sprendimu. Šiuo atveju pabrėžtina, kad bausmių bendrinimo netikslumai ir galutinės subendrintos bausmės korekcijos negali būti prilyginti rašybos, aritmetinių klaidų ištaisymo ar kitokių netikslumų ar neaiškumų šalinimui.

12. Be to, pastebėtina, kad BPK 361 straipsnis yra taikomas tada, kai yra pradedamas vykdyti teismo nuosprendis, o vykdomi yra tik įsiteisėję teismo nuosprendžiai (BPK 335 straipsnis). Baudžiamojo proceso įstatymo prasme pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarties, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nuosprendis nėra įsiteisėjęs ir negali būti vykdomas.

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, minima Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartis yra neteisėta, dėl to naikintina.

Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio

14. Pripažinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartį neteisėta, pažeidžiančia esminius BPK reikalavimus, paduoto apeliacinio skundo ribose vertintinas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-24 nuosprendis. Šiuo nuosprendžiu V. M. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 20 parų areštu (2 t., b. l. 191). Be to, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, V. M. skiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 11 (vienuolikai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

15. Konstatuotina, kad minimu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismas ne tik paskyrė 20 parų arešto bausmę V. M., bet ir šią bausmę, vadovaudamasis BK 64 straipsniu dalinio sudėjimo būdu subendrino su 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi. Atsižvelgiant į tai, kad nauju nuosprendžiu asmuo nuteistas už veiką, kurią padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, BK 64 straipsnio taikymas, bendrinant bausmes būtų pagrįstas. Tačiau aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju buvo netinkamai apskaičiuota galutinė subendrinta bausmė, taip pat nauju nuosprendžiu paskirta bausmė turėjo būti bendrinama su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartimi nustatyta subendrinta bausme (subendrinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes).

16. Šiame kontekste pritartina apeliaciniame skunde pateiktiems argumentams, kad bendrinant tarpusavyje dviem nuosprendžiais paskirtą 1 metų 8 mėnesių bausmę ir 20 parų areštą sudėjimo būdu (ar dalinio, ar visiško) galutinė subendrinta 1 metų 11 mėnesių bausmė negalėjo būti paskirta. Konstatuotina, kad teismas netinkamai ir neteisingai subendrino šiais dviem nuosprendžiais paskirtas bausmes, padarydamas teisės taikymo klaidą.

17. Susiklosčiusios teisinės situacijos kontekste taip pat aktualu pabrėžti, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu paskirtą 20 parų arešto bausmę subendrino ne su tuo nuosprendžiu. Pažymėtina, kad baudžiamosios bylos medžiagoje yra (duomenys neskelbtini) U. S. siųstas elektroninis laiškas, kuriame nurodoma, jog V. M. laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atlieka ne pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendį (past. – su kuriuo buvo subendrinta skundžiamu nuosprendžiu paskirta arešto bausmė), tačiau pagal Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartį, kuria subendrinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nuosprendžiai. Elektroniniame laiške taip pat nurodoma, kad V. M. neatlikta bausmės dalis 2020 m. rugsėjo 24 d. – 1 metai 10 mėnesių 21 diena (2 t., b. l. 185). Pažymėtina, kad skundžiamą nuosprendį priėmusi teisėja su šiuo elektroniniu laišku susipažino ir dokumento turinys jai privalėjo būti žinomas, nes laiško kopijoje yra teisėjos 2020 m. rugsėjo 23 d. užrašyti žodžiai „Į bylą“, po kuriais pasirašyta ir uždėtas teisėjos antspaudas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad procesinis sprendimas, kuriuo subendrinti nuosprendžiai, buvo įsiteisėjęs, ką patvirtina LITEKO esantys duomenys (past. – Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartis įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartį).

Dėl tinkamo bausmių bendrinimo ir galutinės bausmės paskyrimo

18. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jei priėmus nuosprendį teismai nustato, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyrę bausmę (bausmes) už naują nusikalstamą veiką, ją (jas) subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme. Tais atvejais, kai nuosprendžiu pirmojoje byloje bausmės buvo subendrintos esant nusikalstamų veikų sutapčiai ir paskirta subendrinta bausmė, nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės tarpusavyje bendrinamos tik tos, kurios turi būti apimamos, o po to jos subendrinamos su pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme. Kai bausmes, paskirtas nauju nuosprendžiu, teismai bendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, kitas bausmes teismai prideda (t. y. subendrina apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo būdais) prie griežčiausios bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, o kai griežčiausia bausmė yra ankstesniu nuosprendžiu subendrinta bausmė, – prideda prie šios bausmės. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, Nr. 2A-7-1/2014, Nr. 2A-7-3/2014 ir Nr. 2A-7-6/2013).

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 64 straipsnyje numatyta tvarka bausmės bendrinamos tuo atveju, kai nustatoma, jog po nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo, tačiau neatlikus paskirtos bausmės, ar bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu asmuo padaro naują nusikalstamą veiką (nusikaltimų recidyvas). BK 63 straipsnio 9 dalyje numatytas bausmių bendrinimo būdas taikomas tuo atveju, kai nustatoma nusikalstamų veikų sutaptis (daugetas), t. y. kai nauju nuosprendžiu asmuo pripažįstamas kaltu ir nuteisiamas už veikas, kurias jis padarė iki pirmojo (ankstesniojo) nuosprendžio priėmimo, tai yra apie jas nežinojo pirmąjį nuosprendį priėmęs teismas. Tokiu atveju galutinė subendrinta bausmė asmeniui skiriama tokia, kokia ji būtų paskirta vienu nuosprendžiu, o į bausmės laiką įskaitoma pirmuoju nuosprendžiu paskirta visiškai ar iš dalies atlikta bausmė.

20. Atsižvelgiant į tai, idealiuoju atveju V. M. trimis nuosprendžiais (past. – 1) 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu – paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 2) 2020 m. sausio 8 d. nuosprendžiu (past. – kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nuosprendžiu) – paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė; ir 3) 2020 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu – paskirta 20 parų arešto bausmė) turėjo būti bendrintos, vadovaujantis BK 63 ir 64 straipsnių nuostatomis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 2) punktu, apėmimo būdu turėjo būti subendrintos 2020 m. sausio 8 d. (pakeistu 2020 m. birželio 11 d. nuosprendžiu) ir 2020 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžių bausmės, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskiriant galutinę subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Prie šios subendrintos bausmės dalinio sudėjimo būdu turėjo būti pridėta dalis 2019-05-08 nuosprendžiu paskirtos bausmės, paskiriant galutinę subendrintą 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

21. Teismas pabrėžia, kad būtent tokio dydžio trijų nuosprendžių subendrinta laisvės atėmimo bausmė V. M. atitiktų teisingumo principo reikalavimus ir nepagrįstai nepasunkintų asmens padėties. Atitinkamo dydžio subendrintą laisvės atėmimo bausmę šiuo metu atlieka V. M. pagal Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartį (past. – tenkinus (duomenys neskelbtini) pataisos namų teikimą, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, V. M. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nuosprendžiu (past. – kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nuosprendžiu) paskirta bausmė (2 metai laisvės atėmimo) subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme (1 metais 8 mėnesiais laisvės atėmimo), prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, nustatant V. M. galutinę subendrintą bausmę – 2 metus 10 mėnesių laisvės atėmimo).

22. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad V. M. padėtis negali būti pasunkinama dėl to, kad bausmių bendrinimas buvo išskaidytas į kelis procesinius sprendimus. Be to, atsižvelgtina į tai, kad skundžiamo nuosprendžio nusikalstama veika yra iš esmės mažesnio pavojingumo nei veikos, už kurias V. M. nuteistas 2019 m. gegužės 8 d. ir 2020 m. sausio 8 d. (past. – kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nuosprendžiu) nuosprendžiais. Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, jog V. M. padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 259 straipsnio 2 dalis). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu asmuo nuteistas už dviejų sunkių (BK 260 straipsnio 1 dalis) ir vieno nesunkaus (BK 259 straipsnio 1 dalis), Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nuosprendžiu – apysunkio (BK 253 straipsnio 1 dalis) nusikaltimų padarymą.

23. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu paskirta 20 parų arešto bausmė apėmimo būdu bendrintina su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartimi V. M. galutine subendrinta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir V. M. paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams ir 10 mėnesių. Į paskirtą bausmę įskaitytina pagal Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartį atlikta bausmės dalis. Į galutinę subendrintą bausmę įskaitytinas ir nuteistojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 103-104, 110).

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

24. 2020 m. lapkričio 10 d. Vilniaus apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. lapkričio 9 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 72 Eur už V. M. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

25. Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, turi dalyvauti gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), ir į tai, jog nuteistasis V. M. neturėjo gynėjo, kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių dėl gynėjo parinkimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius V. M. parinko gynėją advokatę Teresą Rotdeker. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi nuteistajam paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyriaus parinkta gynėja.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti V. M. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms šių išlaidų priteisimas nėra galimas. Tokios pozicijos jau kurį laiką nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. spalio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-433-1020/2017, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-31-843/2017). Atsižvelgiant į tai, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo iš V. M. nepriteisiamos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 5 dalimi, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nuteistojo V. M. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartį panaikinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, V. M. šiuo nuosprendžiu paskirta 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi bei šioje dalyje priimti naują nuosprendį.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu V. M. paskirtą 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartimi nustatyta bausme (subendrinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. (past. – pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nuosprendžiu) nuosprendžiais paskirtos bausmės), griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir V. M. paskirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti V. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (dvi dienas) ir bausmę pilnai atliktą pagal Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkinti.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.