Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto T. P. (T. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-03-05 nutarties, kuria netenkintas jo skundas ir paliktas galioti Vilniaus apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023-12-20 nutarimas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. T. P. 2023-09-23 d., 16.16 val. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, kai tokia teisė jam buvo atimta ir, gyvenvietėje, esant nustatytam didžiausiam leistinam greičiui 50 km/val., važiavo 85 km/val. greičiu, įvertinus greičio matuoklio paklaidą, viršijo leistiną greitį 32 km/val., taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 127 punktų reikalavimus. Institucijos 2023-12-20 nutarimu T. P. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 4 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje ir jam, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė administracinė nuobauda – 450 Eur dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams. Nesutikdamas su priimtu nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas T. P. pateikė skundą apylinkės teismui.

Administracinėn atsakomybėn patraukto T. P. apeliacinis skundas netenkinamas

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas T. P. savo kaltės pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį neginčija, sutinka su jam paskirta nuobauda, todėl dėl šiuo klausimu plačiau nepasisakoma. Skundu nesutinkama su apelianto veiksmų kvalifikavimu pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį ir prašoma, atsižvelgiant į tai, kad jis neturėjo tyčios vairuoti kelių transporto priemones, kai tokia teisė jam buvo atimta, įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis paskirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudą – baudą ir nustatyti trumpesnį administracinio poveikio priemonės terminą, arba jų neskirti.

6. Apygardos teismas, išnagrinėjęs T. P. apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą T. P. skirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą baudą ir trumpesnio, nei įstatymo numatyta, termino administracinio poveikio priemonę, ar jų iš viso neskirti, kadangi minimalaus dydžio bauda ir minimalaus termino specialiosios teisės atėmimas nėra aiškiai per griežtos ar neproporcingos padarytam nusižengimui, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-03-05 nutartis paliekama nepakeista. Apygardos teismas, pritardamas Institucijos atsiliepime nurodytiems argumentams, atkreipia administracinėn atsakomybėn patraukto T. P. dėmesį, jog iš esmės visi jo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję tiek su jo veiksmų kvalifikavimu pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį, tiek su ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymu ir paskirtos nuobaudos dydžio bei administracinio poveikio priemonės proporcingumu jo padarytam administraciniam nusižengimui, buvo išsamiai išnagrinėti apylinkės teismo ir dėl jų pasisakyta skundžiama nutartimi, todėl aukštesnysis teismas to nekartoja. Tai, kad apeliantas T. P. su tokiu teismo vertinimu subjektyviai nesutinka, pirmosios instancijos teismo nutarties nedaro neteisėta ar nepagrįsta.

7. ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių vairavimą, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Apeliantas skunde nurodo, jog jo veiksmuose, analizuojamo įvykio metu – 2023-09-23 – jam vairuojant transporto priemonę ir viršijant nustatytą leistiną greitį, nebuvo tyčios vairuoti automobilį, kai tokia teisė jam buvo atimta, kadangi jis nežinojo, jog ankstesniu Institucijos sprendimu jam buvo atimta teisė vairuoti kelių transporto priemones, o kaip vėliau išsiaiškino – jis ankstesniu Institucijos sprendimu buvo nubaustas už kito asmens – savo tėvo – atliktus veiksmus. Aukštesnysis teismas, tokius skundo argumentus laiko nepagrįstais ir prieštaraujančiais byloje esantiems duomenims.

8. Administracinio nusižengimo protokolas, su nurodymu sumokėti paskirtą 85 eurų baudą dėl 2023-07-24 KET pažeidimo, apeliantui buvo išsiųstas jo surašymo dieną – 2023-07-24 į jo naudojamą elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), kurį apeliantas vėliau nurodė skunduose teismams ir jis buvo gautas iš valstybės informacinių sistemų, todėl atitiko ANK 573 straipsnio kriterijus. Apeliantas administracinį nurodymą įvykdė 2023-07-30 ir tik padaręs naujus, šioje byloje nagrinėjamus administracinius nusižengimus, siekdamas išvengti gresiančios atsakomybės ar kitaip sušvelninti sau padėtį, iškėlė versiją, kad negalėjo susipažinti su Institucijos surašytu administracinio nusižengimo protokolu su nurodymu ir tik vėliau pats išsiaiškino, kad buvo nubaustas neva už ne savo, o kito asmens padarytą administracinį nusižengimą. Įvertinęs tai, kad apeliantui administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu (kuriame buvo pateikta aktuali informacija apie privalomą specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 3 mėnesių terminui) buvo išsiųstas tinkamai, bei tai, kad apeliantas, nors ir teigė, kad tokio protokolo negavo ir negalėjo prisijungti prie Informatikos ir ryšių departamento portalo, nebuvo pakankamai aktyvus ir nemėgino jungtis prie kitų sistemų, kaip e. policija, kad išsiaiškintų už ką buvo nubaustas, pirmosios instancijos teismas nenustatė objektyvių kliūčių nepriklausančių nuo apelianto valios dėl kurių jis negalėjo sužinoti apie Institucijos ankstesniu sprendimu jam paskirtą specialiosios teisės atėmimą. Aukštesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog apeliantas šioje byloje pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį nubaustas pagrįstai, ką patvirtina skundžiamoje nutartyje išdėstytos ir aukščiau aptartos aplinkybės. Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog T. P. neturėjo tyčios vairuoti kelių transporto priemonę, kai tokia teisė jam buvo atimta.

9. ANK 424 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Institucija, atsižvelgdama į padarytų teisės pažeidimo pobūdį, apelianto asmenybę, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, dėl ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, paskyrė minimalų baudos dydį ir spręsdama, kokios trukmės administracinio poveikio priemonė skirtina T. P., konstatavo, kad turi būti taikytini minimalūs jo teisių ribojimai, todėl jam paskirtas specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesių terminui.

10. T. P. vertinimu, šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai jam būtų pasiekti paskyrus baudą tik už ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, arba paskiriant švelnesnę baudą ir administracinio poveikio priemonę už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, tačiau pažymėtina, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reikalauja, kad administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto nusižengimo pavojingumą. Už teisės pažeidimus valstybės nustatytos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Paskirtų poveikio priemonių proporcingumas padarytam teisės pažeidimui reiškia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtą teisinio poveikio priemonę, bet ir užtikrinti, tai, kad ji paveiktų nusižengimą padariusį asmenį, t. y. kad jomis bus pasiekti nuobaudos tikslai – paskirta teisinio poveikio priemonė padės nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis bei juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

11. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Vis dėlto, vien todėl, kad egzistuoja tam tikros atsakomybę švelninančios aplinkybės, savaime nereiškia, kad skirtinos poveikio priemonės turi būti kiek įmanoma švelnesnės. Remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, administracinė nuobauda ar poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar poveikio priemonės griežtumo ir dydžio, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Remiantis kasacinio teismo praktika, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda ar poveikio priemonė, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-41/2014, 2AT-20-942/2016, 2AT-38-303/2016).

12. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju išskirtinių aplinkybių, dėl kurių T. P. neturėtų būti skiriama bauda ir administracinio poveikio priemonė dėl ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo ar dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytos sankcijos ir specialiosios teisės atėmimo termino trukmės ribų ir T. P. skiriama mažesnė bauda ir švelnesnė administracinio poveikio priemonė, nenustatyta. Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis gali būti taikoma tik ypatingais, išimtiniais atvejais, tad aplinkybės, dėl kurių įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu būtų per griežtos, negali būti būdingos daugeliui bylų, neypatingos, įprastos. Priešingu atveju, taikant šią teisės normą be aiškaus pagrindo, toks taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, ir taip būtų iškreipiama šios normos paskirtis. Institucija ir apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog minimalus baudos dydis ir specialiosios teisės atėmimo terminas T. P. paskirtas pagrįstai ir nenustatyta aplinkybių, rodančių, kad toks sprendimas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Apygardos teismas su tokiomis išvadomis sutinka, kadangi atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, T. P. nusižengimų pavojingumą, bent minimalios teisinio poveikio priemonės yra būtinos, o švelnesnių priemonių taikymas nagrinėjamu atveju būtų neproporcingas, jomis nebūtų užtikrinami administracinės nuobaudos tikslai ir jos galimai neatgrasytų administracinį nusižengimą padariusio T. P. nuo nusižengimų darymo ateityje.

13. Apygardos teismo vertinimu, siekiant užtikrinti eismo saugumą specialiosios teisės atėmimas tam tikram, sąlyginai ženkliam terminui, yra būtina priemonė, o nenustačius tam tikrų išskirtinių aplinkybių, T. P. interesai savaime negali būti svarbesni už visos visuomenės viešąjį interesą užtikrinti saugumą keliuose ir iš jų eliminuoti Kelių eismo taisykles grubiai pažeidinėjančius ir taip grėsmę kitiems eismo dalyviams keliančius vairuotojus. T. P. apeliaciniame skunde ne kartą pabrėžia, jog neva sąžiningai klydo dėl nežinojimo, jog jam teisė vairuoti kelių transporto priemones buvo atimta ir kad ankstesnį pažeidimą padarė ne jis, o kitas asmuo, tačiau apeliantas už tai atsakomybę prisiėmė, sužinojęs tokias aplinkybes transporto priemonių nevairavo, VĮ „Regitra“ išklausė papildomus kursus, po ko atgavo teisę vairuoti kelių transporto priemones, tačiau tai negali būti laikoma pagrindu švelninti jam kylančią teisinę atsakomybę. Priešingai, nei mano T. P., jis neabejotinai kėlė didelį pavojų eismo saugumui, kitų eismo dalyvių bei savo paties sveikatai ar net gyvybei, jo neteisėti veiksmai nutrūko tik todėl, kad jo automobilis buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei į tai, kad apeliantas per sąlyginai trumpą laiko kelis kartus grubiai pažeidė Kelių eismo taisykles, nėra pagrindo konstatuoti, kad vien todėl jog asmuo pripažino savo kaltę dėl nustatyto leistino greičio viršijimo, yra pagrindas jam taikyti švelniausias įmanomas teisinio poveikio priemones.

14. Skunde nurodomos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones T. P. reikalinga darbo funkcijoms atlikti ar rūpinantis savo artimaisiais, apygardos teismo manymu, taip pat nėra laikytinos išskirtinėmis, galinčiomis lemti dar didesnį jam paskirtos administracinio poveikio priemonės švelninimą, kadangi asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai, patogumai negali būti iškeliami aukščiau padaryto teisės pažeidimo pavojingumo. Pažymėtina, kad T. P. ir iki inkriminuoto nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti bei aplinkybę, jog turi rūpintis savo tėvais, padėdamas tvarkytis jiems žemės ūkyje, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo nusižengimų padarymo. T. P. yra darbingo amžiaus, turi galimybę dirbti kitokio pobūdžio darbą esamoje darbovietėje ar susirasti kitą darbą, nesusijusį su transporto priemonių vairavimu, todėl negalima teigti, kad specialiosios teisės atėmimas jį eliminuoja iš darbo rinkos ir kad dėl šios priežasties tokios priemonės taikymas yra negalimas ar neproporcingas.

15. Nors specialiosios teisės atėmimas neabejotinai turės neigiamas pasekmes T. P. ir/ar jo šeimai, tai yra neišvengiamos administracinio poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas jis pats. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu. Manytina, kad skiriama administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtas priemones, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.

16. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, T. P. apeliaciniame skunde jokių kitų esminių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingas nei aukščiau išdėstyta išvadas ir pakeisti skundžiamą Institucijos nutarimą ir apylinkės teismo nutartį, nenurodė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs visus apelianto skundo argumentus, konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-03-05 nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir ją naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto T. P. (T. P.) apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-03-05 nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.