Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-05-13 · Baudžiamoji byla Nr. T-545-369/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-13
Bylos Nr.
T-545-369/2019
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-00422-2009-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Nuteistasis
P. J.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-545-369/2019
Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00422-2009-2Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. gegužės 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 59-62 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam“ taikyti nuteistajam P. J. (P. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. J. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-18-573/2015 pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios. Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2011 m. vasario 11 d. iki 2013 m. gegužės 10 d. išbūtas laikas (a. b. 1 t., I d., b. l. 3-65).

Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-36-148/2017, be kita ko, nuteistojo P. J. apeliacinis skundas atmestas (a. b. 1 t., I d., b. l. 66-109).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237-222/2017, be kita ko, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 22 d. nuosprendis ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendis pakeisti, nuteistajam P. J. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmė sumažinta iki dešimties metų (a. b. 1 t., I d., b. l. 123-133).

Bausmės vykdymo pradžia – 2017 m. kovo 14 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2024 m. gruodžio 16 d., paskirtos bausmės ½ dalį nuteistasis atliks 2019 m. gruodžio 15 d. Neatliktos bausmės dalis 2019 m. balandžio 4 d. – penkeri metai aštuoni mėnesiai ir dvylika dienų laisvės atėmimo (b. l. 2).

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija), remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2019 m. balandžio 4 d. Vilniaus pataisos namuose, 2019 m. balandžio 4 d. protokolu Nr. 58-18 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, 2019 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 59-62 nutarė taikyti nuteistajam P. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nustatant intensyvią priežiūrą, kuri būtų vykdoma Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka, o pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui, nustatant baudžiamojo poveikio priemones – neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2024 m. gruodžio 16 d., pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą arba mokslą iki 2024 m. gruodžio 16 d., dalyvauti elgesio pataisos programoje šešis mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datos.

Išvadą, kad P. J. laikysis įstatymų ir nenusikals, Komisija padarė atsižvelgdama į nuteistojo žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudaro 26 balus, vieningą komisijos sprendimą, pripažįstamą kaltę, gyvenimo stilių ir draugus – nuteistasis teigia, kad šiuo metu stengiasi atsiriboti nuo asmenų, su kuriais buvo susijęs nusikaltimų padarymo metu, emocinę gerovę – nėra socialiai atsiskyręs, turi draugų su kuriais bendrauja, mąstymą ir elgesį – nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai atitinka jo amžių, išsilavinimą, pokalbio metu palaiko akių kontaktą, bendravimo įgūdžiai pakankami, nėra fiksuota agresijos panaudojimo pavyzdžių, savitvardos praradimo epizodų, kaltę pripažįsta, teigia, jog platino narkotines medžiagas dėl finansinių sunkumų, turi suformavęs ilgalaikius tikslus, žino kaip jų pasiekti, sugeba formuoti teigiamus darbinius santykius su savo vadovais ir bendradarbiais, linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu, mano esąs pasikeitęs ir daugiau jokiomis aplinkybėmis nenusikals, nuostatas – bausmės atlikimo metu kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos nestebimos, nėra įrodymų jog nuteistasis aktyviai reikštų bei palaikytų kriminalinę subkultūrą ar atvirai reikštų diskriminacines nuostatas, priežiūrą vertina palankiai, yra atviras siūlomoms intervencijų kryptims, stengiasi laikytis nuteistiesiems keliamų reikalavimų, nuostatos į visuomenę pozityvios: nuteistasis reiškia pagarbų požiūrį bendruomeninėms bei visuomeninėms pažiūroms, vertybėms, kitų asmenų teisėms, asmeninėms nuomonėms, aktyvų dalyvavimą elgesio pataisos programose, bausmės atlikimą Vilniaus pusiaukelės namuose, šiuo metu turimą darbą, finansinių įsipareigojimų nebuvimą, turimus socialinius ryšius, turimą gyvenamąją vietą, sutikimą su intensyvia priežiūra ir kitas socialinio tyrimo išvadoje išdėstytas aplinkybes (b. l. 2-5).

Komisijos nutarimas netvirtintinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalies pagrindu laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Pagal šio straipsnio 2 dalies 2 punktą nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį.

Susipažinus su bylos medžiaga konstatuotina, jog nuteistasis P. J. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones (b. l. 6-9), pateikė Komisijai prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos sutinkant, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra (b. l. 16), nuteistajam paskirta bausmė neviršija dešimties metų laisvės atėmimo (a. b. 1 t., I d., b. l. 123-133) ir P. J. minėtą prašymą Komisijai pateikė (2019 m. kovo 15 d.) ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jis faktiškai bus atlikęs pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės (2019 m. gruodžio 15 d.) (b. l. 6). Tai sudaro pagrindą svarstyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam P. J. klausimą. Tačiau pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jeigu įvertinus šiuo klausimu reikšmingų aplinkybių visumą galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Nuteistasis P. J. atlieka laisvės atėmimo bausmę už organizuota grupe padarytą labai sunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, susijusį su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kurias ne tik įgijo, laikė, bet ir platino, taip kėlė realų pavojų žmonių sveikatai. Tačiau nuteistajam už šio nusikaltimo padarymą paskirta minėto straipsnio dalies sankcijoje numatyta minimali dešimties metų laisvės atėmimo bausmė (a. b. 1 t., I d., b. l. 3-65, 66-109, 123-133). Pažymėtina tai, kad šiai dienai P. J. tėra atlikęs net pusės nesiekiančią bausmės, paskirtos už vieno pavojingiausių nusikaltimo padarymą, dalį (b. l. 6). Todėl, teismo vertinimu, nuteistajam taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos būtų pamintas visuomenės interesas, kad pavojingas nusikalstamas veikas darantis asmuo atliktų tokią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nebenusikalstų, taip užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Nors šiuo atveju ir egzistuoja formalūs P. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindai, tačiau pažymėtina, kad nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems įstatymo numatytą bausmės dalį ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, jog tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Tuo tarpu nuteistajam P. J. paskirta bausmė dėl nurodytos ir žemiau pateiktų priežasčių, teismo vertinimu, savo poveikiu bausmės tikslų kol kas nepasiekė.

Abejonių galimybe nuteistąjį P. J. toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės taip pat kelia jo nevienareikšmis elgesys bausmės atlikimo metu. Viena vertus, nuteistasis kriminalinį elgesį palaikančių ir diskriminacinių nuostatų neišreiškia, priežiūrą vertina palankiai, yra atviras siūlomoms intervencijų kryptims, stengiasi laikytis nuteistiesiems keliamų reikalavimų, 2018 m. birželio 26 d. VšĮ „E.“ įgijo kompiuterinio projektavimo operatoriaus kvalifikaciją Nr. 1215, 2018 m. spalio 2 d. perkeltas į Vilniaus pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus Pusiaukelės namų poskyrį, 2018 m. spalio 12 d. įsidarbino VšĮ futbolo klubas „G.“ pagalbiniu darbuotoju su teise vykti be sargybos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, 2018 m. spalio 16 d.-2018 m. gruodžio 31 d. trijų patikrinimų metu buvo rastas darbo vietoje, pažeidimų neužfiksuota, 2018 m. gruodžio 26 d. patikrinimo namuose trumpalaikės išvykos į namus metu pažeidimų nenustatyta, 2018 m. kovo 16 d. Pravieniškių pataisos namuose-atviroje kolonijoje skatintas už mokslus, taip pat 2018 m. lapkričio 23 d. Vilniaus pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus Pusiaukelės namų poskyryje skatintas už aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos grupėse, neturi galiojančių nuobaudų ar žodinių įspėjimų, tęsdamas bausmę Vilniaus pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus Pusiaukelės namų poskyryje aktyviai dalyvavo elgesio pataisos programose ir organizuojamose veiklose, pagaliau, jo pakartotinio teistumo rizika pagal OASys metodiką yra žema, sudaro 26 balus ir nuo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo 2018 m. balandžio mėnesį sumažėjo 7 balais (b. l. 6-10). Visa tai teismas vertina teigiamai, tačiau kartu pažymėtina, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Išvardintos aplinkybės rodo teigiama paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, tačiau lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai. Tuo tarpu šiuo atveju abejoti tuo verčia P. J. padaryti bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimai. Antai nuteistasis 2017 m. gegužės 10 d. pažeidė lokalizaciją, tiesa, tąkart nutarta jam nuobaudos neskirti ir apsiriboti apsvarstymu drausmės komisijos posėdyje (a. b. 2 t., II d., b. l. 12-14), tuo tarpu 2017 m. liepos 21 d. P. J. baustas dėl to, kad 2017 m. gegužės 27 d. nemiegojo skirtoje vietoje, už tai jam pareikštas papeikimas (a. b. 2 t., II d., b. l. 17-22), o 2018 m. rugpjūčio 22 d. baustas dėl to, kad 2018 m. rugpjūčio 16 d. atsisakė pataisos įstaigos administracijos siūlomo mokamo valytojo darbo, už tai jam taip pat pareikštas papeikimas. Visa tai rodo, kad netgi būdamas pataisos įstaigoje, kur jo elgesys yra kontroliuojamas daug griežčiau nei lygtinio paleidimo atveju, P. J. nesugeba paklusti privalomiems bausmės atlikimo režimo reikalavimams, todėl negalima pagrįstai manyti, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju nuteistasis laikysis probacijos sąlygų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma kaip paskatinimas išskirtiniais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti tuo, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistasis, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, net ir su intensyvia priežiūra, laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau šiuo atveju dėl nurodytų priežasčių tokios išvados padaryti nėra pagrindo. Vertinant P. J. elgesį bausmės atlikimo metu pastebėtina ir tai, kad nuteistasis bausmę atlieka nuo 2017 m. kovo 14 d., tačiau aktyviai dalyvauti elgesio pataisos programose ir organizuojamose veiklose pradėjo tik, kai 2018 m. spalio 2 d. buvo perkeltas į Vilniaus pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus Pusiaukelės namų poskyrį. Tuo tarpu iki tol ne tik šiuo aspektu nestebėtas P. J. iniciatyvumas – atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atviroje kolonijoje nuteistasis dalyvavo tik „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“ (b. l. 8), bet netgi priešingai, kaip minėta, aktualiu laikotarpiu jis padarė net tris bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus. Toks P. J. elgesio kontrastas aiškintinas veikiau siekiu išsilaikyti Vilniaus pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus Pusiaukelės namų poskyryje ir artėjančia lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybe, todėl santykinai nesenas ir radikalus aktualus pokytis šiuo metu dar neleidžia pagrįstai nuspręsti, nuteistasis išties pakeitė savo elgesį ir požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles ar tik dirbtinai siekia jam paskirtos bausmės vykdymo formos sušvelninimo.

Ne mažiau svarbu tai, kad nuteistasis P. J. dar Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 17 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-172-205/2007 buvo pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirta trijų MGL (390 Lt) dydžio bauda, tačiau teisingų išvadų dėl savo netinkamo elgesio nepadarė ir, kaip pats pripažino, susitelkęs į trumpalaikius sprendimus bei ignoruodamas galimas ilgalaikes pasekmes, taip pat nepagalvojęs apie savo elgesio pasekmes plačiąja prasme dėl finansinių sunkumų organizuota grupe padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą. Pastebėtina tai, jog kriminalinė istorija ir vos 19 metų amžius pirmo teistumo metu pripažįstami nekintančiais P. J. kriminogeniniais veiksniais, o nuteistojo socialinis tyrimas atskleidė, kad jis apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas (b. l. 7, 9). Turint omenyje P. J. kriminalinę patirtį, problemų sprendimo ir sprendimų priėmimo įgūdžiai yra svarbus veiksnys, užtikrinantis, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl nuteistasis turėtų susitelkti į savo mąstymo korekciją. Šiame kontekste teigiamiems P. J. emocinės gerovės, mąstymo ir elgesio, nuostatų aspektams negali būti suteiktas besąlyginis prioritetas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vis dar egzistuoja plati erdvė mažinti nuteistojo P. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Tai rodo dinaminiai veiksniai, kurie sudaro net 21 balą. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos sumažinimas iki minimalios visuomenei neabejotinai parodytų, kad nuteistasis jau yra pasirengęs gyventi nenusikalsdamas ir nekeldamas pavojaus aplinkiniams. Todėl P. J. gali ir privalo toliau mažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, taip pademonstruodamas, kad siekia išimtinai teigiamos savo elgesio korekcijos ir yra vertas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Pažymėtina tai, kad Vilniaus pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus Pusiaukelės namų poskyryje nuteistasis turi palankias sąlygas socialiniai reabilitacijai ir toliau bus intensyviai rengiamas lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nuteistojo P. J. atlikta pernelyg trumpa paskirtos bausmės dalis, nevienareikšmis elgesys bausmės atlikimo metu, plati erdvė mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir kitos nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nuteistajam šiuo metu negali būti taikomas. Tai sudaro pagrindą Komisijos nutarimo netvirtinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, 364 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 59-62 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam“ taikyti nuteistajam P. J. (P. J.) lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netvirtinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas