Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.1.7.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.7.9.; 1.2.7.2.2.3.; 2.1.7.; 2.1.8.; 2.1.14.; 2.1.15.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.16.1.; 2.3.6.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.

2016 m. balandžio 18 d.

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirb. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A., panaudodamas fizinį smurtą, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo būkle dėl mažametystės, prieš nukentėjusiojo mažamečio A. N. valią tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu, o būtent: jis 2015-06-28, laikotarpyje nuo 11.00 val. iki 12.00 val., prie tvenkinio, esančio netoli pastato adresu (duomenys neskelbtini) mieste, teritorijos, grasindamas nukentėjusiajam mažamečiui A. N., gim. (duomenys neskelbtini), prieš jį panaudoti fizinį smurtą - įmesti į vandenį, taip jį įbaugindamas bei pasinaudodamas nukentėjusiojo A. N. bejėgiška būkle dėl mažametystės, laikydamas nukentėjusįjį A. N. už rankos, po to rankomis laikydamas A. N. už galvos lenkė, jį prie savo lytinių organų ir liepė čiulpti jo lytinį organą; po to liepė nukentėjusiajam A. N. nusimauti kelnes, o šiam nusimovus kelnes, pats čiulpė nukentėjusiojo A. N. lytinį organą. Šiais veiksmais dėl patirtos seksualinės prievartos prieš nukentėjusįjį A. N. jam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis R. A. kaltu neprisipažino ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), tai yra bendrabutis. 2015-06-28 buvo sekmadienis, ryte, 8 val. ėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Prie parduotuvės sutiko 2 iš matymo pažįstamus vyriškius, jų vardų nežino. Jie jo paprašė nupirkti išgerti, jis nupirko 2 butelius vyno, tada jie visi nuėjo prie tvenkinio, esančio prie bažnyčios. Jiems begeriant vyną, priėjo vyras ir moteris, jie atsinešė alaus, kartu išgėrė. Dabar žino minėtus asmenis - prie tvenkinio nuėjo trise: jis, Ž. A. ir dar vienas. Su moterimi atėjo vyras, kurio vardas N., jie buvo iš matymo pažįstami. Jam skaudėjo nugara, todėl jis nuėjo namo, 9.00 val. jis buvo namuose, tai gali paliudyti podukra E. M. ir jos draugė B., kurios pavardės nežino. Apie 18.00 val. į namus įsiveržė 2 vyrai ir moteris ir pradėjo jį mušti, po to ištempė laukan, įkišo į visureigį. Kai dabar supranta, kad tai buvo nukentėjusiojo tėvas. Jis jam užlaužė ir liepė kartu buvusiam vaikui spjauti į jį, ką vaikas ir padarė. Jis taip pat skeletą kartų spjovė ant vaiko, kas galėjo nulemti DNR tyrimą. Jie jį nuvežė į Raseinių policijos komisariatą ir ten sužinojo, kuo yra įtariamas.

Jis kartais žvejoja, bet tą dieną nežvejojo. Yra susipažinęs su bylos medžiaga. Kaip teigia nukentėjusysis, jis ryžas, su ryža barzda, kas neatitinka jo išvaizdos. Jam atrodo, kad vaikas išėjo pažvejoti, užsibuvo, bijodamas tėvų, sukūrė istoriją, dėl to jį apkaltino.

Nukentėjusioji J. N. parodė, kad A. N. yra sūnus. Jis iš vakaro su draugu, klasioku, susitarė eiti žvejoti prie bažnyčios prūdo, jie ir anksčiau žvejodavo prie to prūdo. Apie 9-10 val. vyras jį nuvežė pas draugą. Po kiek laiko vyras pasakė, kad vaiko nėra prie prūdo, ji paskambino to draugo K. mamai, ji pasakė, kad jos sūnus išvažiavo su tėvu, o A. nuėjo vienas žvejoti. Po kiek laiko jai paskambino jos mama ir pasakė, kad A. ėjo su kažkokiu vyru, pasakė, kad eina su tuo vyru žvejoti., tas vyras jį vedėsi prie prūdo, kuris yra netoli jos mamos namų, prie parkelio. Vyras ten nuvažiavo, bet sūnaus nerado.

Vaikas grįžo apie 11-11.30 val., parsinešė kibirą, meškerę. Jo akys buvo didelės, pilnos ašarų. Jis pasakė, kad jam dėdė liepė čiulpti „pimpalą“. Ji jo paklausė, ar jis taip darė. Vaikas atsakė, kad dėdė žadėjo jį įmesti į prūdą, jeigu to nedarys. Vaikas buvo su žaliais šortais, „maikute“, apsiavęs „crocsais“. Vaiko lūpos buvo suskirdusios, apsinešusios, kaip baltos, jis visą laiką spjaudėsi. Vaiko neklausinėjo jis pats po truputį papasakojo. Vaikas papasakojo, kad kai vyriškis nusivedė prie to prūdo, vaikas žvejojo, o vyras gulėjo ir dejavo, kad skauda nugara. Paskui pasikvietė vaiką ir liepė čiulpti „pimpalą“. Vyras nusismaukė kelnes. Vaikas dar jam pasakė, kad jis ne gėjus. Vyras pasakė: „jeigu nečiulpsi, galėsi plaukioti su žuvimis“. Jis liepė čiulpti, vis palenkdamas vaiko galvą, vaikas paklausė, gal jau gana, bet vyras atsakė, kad dar. Paskui liepė atsismaukti kelnes vaikui ir čiulpė vaikui, bet neilgai. Paskui vyras dar liepė čiulpti vaikui ir jam išbėgo kažkoks skystis, kurį vaikas nusivalė į rūbus. Vaikas sakė, kad pagalvojęs: „koks durnas“. Laiko, kad vaikas nesuvokė, kas realiai atsitiko. Paskui kaltinamasis sutvarkė jo meškeres, palydėjo vaiką iki vartelių ir liepė nieko nesakyti tėvams, nes bus blogai. Ten prie prūdo yra tokie kaip varteliai, jais nuo namų kvartalo yra atitverti šabakštynai. Vaikas realiai nesuvokė, kas įvyko, nes jis labai vaikiškas.

Vaikui padaryta psichiatrinė, psichologinė ekspertizė, jam sutrikdyta sveikata. Jis apie tai nešneka. Jie vaikšto pas psichiatrus, pas psichologus. Vaikas naktimis šlapinasi, yra ryškus veido, kaklo, pečių linijos tikas, jam tampo veidą. Jis kartas nuo karto paklausia, ar jau nuteisė tą dėdę. Jis šlapinosi, kai į mokyklą pradėjo eiti, bet viskas buvo susitvarkę. Nusikaltimo padarymo momentu su sveikata jokių problemų nebuvo.

Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 2 d., teismas perskaitė nukentėjusiojo A. N. ikiteisminio tyrimo teisėjui 2015-07-14 duotus parodymus. A. N. apklausiamas parodė, kad jis gimęs 2005-08-14, dabar jam 9 metai. Dienos nepamena, buvo prieš kokas dvi savaites, jam atrodo, liepos mėn., per pietus. Jis susiruošė eiti žvejoti, prie pirmo tvenkinio ėjo vienas, jį nuvežė tėtis, norėjo draugą pasikviesti, bet draugas negalėjo. Turėjo savo meškerę, dar kažkoks vienas žmogus žvejojo. Prie jo priėjo toks dėdė, atsisėdo prie jo, prašė pagauti žuvį, padėjo išpainioti valą, jis jam leido kelis sykius su savo meškere užmesti. Niekas nekibo, dėdė sakė „einam prie kito prūdo, ten didelės žuvys kimba“. Ji su dėde ėjo pro autobusų stotelę, susitiko močiutę, ją apkabino, pabučiavo. Einant prie antro prūdo dėdė sakė, kad dirba informatiku, turi antroką sūnų, dėdė buvo apsirengęs balta maike, juodu treningu ir juodomis kelnėmis, ant maikės buvo kažkoks užrašas, dėdė klausinėjo jo tėvų vardų, klausė, kur dirba mama, tėtis, kur mama, jis jam pasakė. Jie nuėjo prie kito tvenkinio, kuris apaugęs medžiais, ten nieko nesimatė. Žvejojo apie puse valandos. Tas dėdė sakė, kad jo vardas R., kad jis senas žvejys, dėdė meškerės neturėjo. Pažvejojo ten kokį 10 min., tada dėdė nusimovė kelnes ir sako, „čiulpk man pimpalą arba plaukiosi prūde su karosais“. Jis manė, kad dėdė jį nuskandins. Jis norėjo stotis eiti, bet dėdė jį pagavo už rankos, už kokios nepamena, jis bėgti nebandė. Jis tada turėjo taip daryti. Jis sakė duok savo pimpalą, tai davė, praėjo kokios kelios minutės. Tada dėdei išbėgo kažkoks skystis, jis galvojo, kad dėdė jam prisisiojo į burną. Tada jis viską išspjovė. Tada dėdė jį paleido, sakė jei pasakys kam nors, jam bus blogai, ką, nežino. Kai jį paleido, grįžo namo, pasakė mamai, ką jam liepė daryti dėdė. Mamai papasakojo mašinoje. Kai grįžo tėtis, mama jam viską papasakojo, jie išvažiavo ieškoti to dėdės, važiavo į tą vietą, kur dėdė jį paleido. Tėtis vairavo, jis sėdėjo su mama.

Kelnes dėdė nusimovė iki blauzdų, jam liepė nusimauti kelnes ir jam tą patį darė dėdė. Pirmas jis dėdei turėjo daryti, o paskui dėdė darė jam, o kaip išbėgo skystis, dėdė jį paleido. Dėdė jį laikė už kojų, buvo pasigriebęs sau už pimpalo. Dėdė tą skystį nusivalė į rankas, į save, kelnes, į savo drabužius. Dėdė buvo storomis lūpomis, ant galvos buvo šašas, ryžoki plaukai, barzda ryžoka, praplikęs, ūgis 1,80 m. Kaip dėdė darė su juo taip, niekas nematė, jei būtų matę, tai būtų padėję. Kai jam darė, jis buvo atsisėdęs, jis sėdėjo ir dėdė sėdėjo (rodo su lėle). Jis (A.) nusimovė kelnes sėdėdamas. Kaip dėdė buvo nepamena, o kai liepė jam daryti, jam atrodo dėdė sėdėjo. Prie pirmo prūdo jis matė, kad dėdė atėjo su kažkokiu jaunu draugeliu. Ieškant su tėvais dėdės jis pamatė prie parduotuvės IKI tą jo draugelį ir pasakė mamai. Dar kažkokį berniuką surado, kuris buvo minėto dėdės patėvis. Parduotuvėje per kameras minėtas berniukas pažino savo patėvį, parodė butą, kur jie gyvena. Tą pačią dieną dėdę ir surado. Antrą kartą dėdę jis pamatė, kai jį vežė į policiją tėtis su draugu, tada jį matė.

Kai ėjo žvejoti pasiėmė meškerę, kirminiukų, sliekų, kibiriuką žuvims, maišelį. Daugiau ką turėjo, nepamena. Prie prūdo tėtis nevežė, nuvežė prie draugo, jis nuėjo, o tėtis nuvažiavo, nes turėjo važiuoti pas tetą L.. Tas prūdas buvo šalia. Jei būtų draugas, taip nebūtų nutikę. Nuo draugo iki prūdo eiti apie 4 min., prie pirmo-nuėjo gal apie 10 val. 30 min. o grįžo namo iš karto ir bėgo pas mamą ar tėtį, nežinojo kas bus namuose. Gal grįžo apie 11.30 val., pamena ne visai gerai, bet buvo apie pietus. Prie pirmo prūdo pažvejojo gal 25 min., paskui ėjo prie kito, gal užtruko 15 min. Močiutė džiaustė skalbinius, jis jai pasakė, kad eina su dėde pažvejoti, tada ėjo jau prie kito prūdo. Kai sutiko močiutę, dėdė jo laukė prie takelio. Močiutė turėjo jį matyti.

Antro prūdo pavadinimo nežino, o pirmą vadina Bažnyčios prūdu. To kito prūdo jis net nežinojo, nežinojo, kad jis ten yra. Antras prūdas už bažnyčios, jis 4 kartus mažesnis už pirmą, labai nedidelis. Prie bažnyčios prūdo dėdis atėjo su savo draugeliu, jie prie jo ir sėdėjo, jie buvo atsinešę alaus butelį, meškerių jie abu neturėjo. Tas, kuris kartu atėjo su jo minimu dėde, buvo apie 25 metų. Tas dėdė, kuris jį vedėsi, gėrė kelis gurkšnelius. Kur dingo tas draugelis, nežino (1 t., b. l. 110-112).

Liudytoja R. Z. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) m.. lauke džiaustė skalbinius ir pamatė einančius vyriškį ir vaiką. Vaikas pribėgo prie jos, pamatė, kad tai jos anūkas. Jie ėjo parku, ne gatve, vyras buvo aukštas, pliktelėjęs dėvėjo juodus treningus, baltą maikutę, baltus kedus. Ji vaiko paklausė, kur jis eina, jis atsakė, kad dėdė žino gerą prūdą, ten didelių žuvų yra. Vyras laikė kibirą su meškerėmis. Jie nuėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu atpažino minėtą vyriškį iš nuotraukų, tai kaltinamasis, dabar atpažįsta iš plaukų, veido bruožų, ūgio, yra garantuota, kad tai jis.

Liudytojas K. M. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) m.. Jį prie laiptinės užkalbino 2 vyrai, veną pažinojo, R., kitas - berniuko tėvas. Jie paklausė, ar jis pažįsta gyventoją, apibūdino, kad apie 180 cm ūgio, pliktelėjęs, apsirengęs juodais treningais, baltais kedais. Jie pasakė, kad parduotuvėje yra vaizdo medžiaga ir paprašė, kad jis važiuotų su jais, jam parodė parduotuvėje vaizdo medžiagą, jis atpažino vyriškį, kuris yra jo patėvis.

2015-06-28 jis apie 10 val. išėjo pas draugą, patėvis tada buvo namuose, jis gulėjo lovoje, snaudė, televizorius buvo įjungtas. Tą pačią dieną jis patėviui nešė cigaretes prie prūdo, tai buvo nuo 11 iki kokios 15 val., tikslaus laiko nežino. Cigaretes nešė prie prūdo, esančio prie komunalinio ūkio pastato. Jam paskambino patėvis, jis (liudytojas) tada buvo namuose, prašė atnešti cigarečių, jis nunešė cigaretes prie prūdo, patėvis žvejojo.

Liudytoja B. D. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, jis yra jos draugės E. M. tėtis, jo pavardė A. 2015-06-28 dieną ji buvo pas draugę, kai atėjo du vyriškiai ir moteris (parodo į nukentėjusiąją), vyriškiai mušė R. A.. Tuo metu R. A. buvo namuose, gulėjo kitame kambaryje.

Tos dienos ryte ji buvo pas draugę, nes ten nakvojo, iš ten išėjo apie 11.00-12.00 val., tada R. A. buvo namuose, nes jis jas pažadino. Po to atėjo pas draugę dar kartą, ten prabuvo apie 30 min., kai ten atvyko minėti vyriškiai ir nukentėjusioji.

Liudytoja E. M. parodė, kad 2015-06-28 atsikėlė apie 9.00-10.00 val., jos draugės B. nebuvo, ji pas ją nenakvojo, tą ji gerai atsimena. Ji su B. susitiko apie 13.00 val., už namo, kieme. Į butą parėjo 15.00 val., tėtis R. A. įleido į butą. Po to pas juos atėjo ponia (parodo į nukentėjusiąją) ir du vyrai, kelinta tada buvo valanda, negali pasakyti.

Tėtis R. A. ją tą dieną pakėlė apie 8.00 val., jis ėjo žvejoti, jai liepė užsirakinti duris. Ji atsikėlė 10.00 val. Kada R. A. grįžo iš žvejybos, nematė, nes buvo lauke. Kai jis ją įleido į butą, buvo išgėręs.

Liudytojas Ž. A. parodė, kad kaltinamasis yra matytas, kelis kartus su juo gėrė. Vieną dieną jis buvo prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, ten sutiko kaltinamąjį, šis nupirko vyno, pasiūlė išgerti. Jie nuėjo prie vadinamo bažnyčios prūdo, ten išgėrė. Paskui ten žvejoti atėjo berniukas, berniukui buvo gal 9-10 metų. Jie jo klausė, ką pagavo, šis pasakė, kad nekimba. Paskui jis nuėjo į parduotuvę nupirkti alaus, kai grįžo, išgėrė ir jis (liudytojas) nuėjo namo. Kaltinamąjį paliko su berniuku. Kiek tuo metu buvo valandų, neprisimena. Vyną pirko apie 9-10 val. Kaltinamasis žvejybos įrankių neturėjo.

Kaltinamąjį jis atpažino iš nuotraukų. Neatsimena, kad geriant prie prūdo prie jų buvo priėję kokie nors žmonės.

Liudytojas Ž. N. parodė, kad 2015-06-28 nuvežė sūnų A. N. pas draugą, nes jie buvo sutarę eiti žvejoti prie vadinamo bažnyčios prūdo, kuris yra netoli draugo namų. Paleido vaiką prie draugo namų. Po 1-1,5 val. nuvažiavo prie to prūdo pažiūrėti, bet sūnaus nerado. Iš žmonos sužinojo, kad sūnus nuėjo žvejoti vienas, nes jo draugas negalėjo. Važiavo vaiko ieškoti, prie to prūdo sutiko žvejojantį vyriškį, kuris pasakė, kad matė berniuką su baltais šortais. Jis pagalvojo, kad tai ne jo vaikas. Paskui jam paskambino žmona ir pasakė, kad vaikas grįžo namo, žmona pasakė, kas nutiko. Jie nusprendė to žmogaus ieškoti. Važiuojant pro parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, vaikas parodė į vyriškį ir pasakė, kad jis buvo kartu su tuo vyriškiu. Tas vyriškis pasakė, kad šioje parduotuvėje jie pirko vyno. Tada jis nuėjo pas parduotuvės vedėją pažiūrėti vaizdo įrašus. Atsukus parduotuvės vaizdo įrašą vaikas atpažino jį nuskriaudusį vyriškį. Prie parduotuvės sutiktas vyras buvo su jo (liudytojo) pažįstamu R., šis pasakė, kad vyras iš vaizdo įrašo gyvena „(duomenys neskelbtini)“ bendrabutyje. Tada jie nuvažiavo prie to bendrabučio, surado butą, kur minėtas vyriškis gyvena, kaltinamasis gulėjo lovoje. Kas vaikui nutiko, jam pasakė žmona. Sūnus jam apie nusikaltimą nepasakojo.

Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. byloje esantiems įrodymams patikrinti teismas perskaitė liudytojo K. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Jis 2015-07-09 apklausiamas parodė, kad 2015 m. birželio mėn., datos jis tiksliai neatsimena, buvo savaitgalis, jis vienas žvejojo prie (duomenys neskelbtini) komunalinio ūkio priešgaisrinio tvenkinio. Po kiek laiko jis pamatė, kad tvenkinio pakraščiu eina vyras su berniuku, tą vyrą jis yra matęs (duomenys neskelbtini) mieste, tas vyras gyvena tame pačiame name kaip ir jis - (duomenys neskelbtini). Gal po valandos tas vyras grįžo atgal pro jį vienas, kur liko berniukas, nežino. Maždaug apie 11.30 val. -12.00 val. prie kelio sustojo džipas ir iš ten išlipęs vyras pasiteiravo, ar jis nematė kokio vyro ir berniuko. Jis atsakė, kad matė ir dar pasakė, kad tas vyras gyvena „(duomenys neskelbtini)“. Minėtą vyrą jis galėtų atpažinti (1 t., b. l. 62-63).

Iš 2015-06-29 apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra prie pastato adresu (duomenys neskelbtini) esančio tvenkinio pakrantė (1 t., b. l. 14-20).

Iš 2015-08-12 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. N. parodė tvenkinį prie bažnyčios, prie kurio jis žvejojo, taką, kuriuo su nepažįstamu vyriškiu ėjo prie kito tvenkinio, įvykio vietą tvenkinio pakrantėje, parodė, kur sėdėjo dėdė ir jis, kai jis dėdei ir kaip dėdė jam „čiulpė“, kuriuo taku po to jam vyriškis liepė eiti namo ir kuriuo taku nuėjo pats (1 t. b. l. 113-120).

Iš 2015-07-21 asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja R. Z. atpažino kaltinamąjį R. A. kaip vyriškį, su kuriuo 2015-06-28 anūkas A. N. atėjo iki kiemo, pasakė, kad eina žvejoti, tas vyras nešė anūko A. N. žvejybos įrankius (1 t., b. l. 51-55).

Iš 2015-07-09 asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokolas, kad liudytojas Ž. A. atpažino kaltinamąjį R. A., su kuriuo prie bažnyčios tvenkinio gėrė ir kuris liko prie tvenkinio su berniuku (1 t., b. l. 58-60).

Iš 2015-07-09 asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokolas matyti, kad liudytojas K. S. atpažino kaltinamąjį R. A., kuris buvo su berniuku prie tvenkinio, esančio prie (duomenys neskelbtini) komunalinio ūkio priešgaisrinio tvenkinio (1 t., b. l. 64-66).

Iš 2015-08-14 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti 2015-07-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2015-06-28. nuo 8.00 val. iki 9.00 val. parduotuvės vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuoti vaizdo įrašai, kuriuose matomas kaltinamasis R. A. (1 t., b. l. 24-30).

Iš 2015-06-28 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad iš nekentėjusiojo A. N. paimti rūbai: apatinės kelnaitės, sportiniai marškinėliai trumpomis rankovėmis, sportiniai marškinėliai ilgomis rankovėmis, šortai, šlepetės, meškerė (1 t., b. l. 75).

2015-07-17 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR labaratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ant A. N. marškinėlių (l obj.) rasti sperminio skysčio pėdsakai. Atlikus autosominių ir Y chromosomos STR lokusų tyrimą, gautas mišrus dviejų asmenų DNR kur vienas DNR profilis galimai priklauso A. N., o kitas galimai priklauso R. A..

Ant A. N. marškinėlių (2 obj.) rasta seilių su sperminio skysčio priemaiša dėme. Ant A. N. marškinių (4 obj.) rasta mišri seilių ir spermos dėmė. Atlikus autosominių STR lokusų tyrimą gautas dominuojantis DNR profilis, kuris sutampa su A. N. DNR profiliu su 99,999999999999995% tikimybe, su nežymia priemaiša, kuri nėra tinkama asmens identifikavimui. Atlikus Y chromosomos STR lokusų tyrimą, gautas dominuojantis DNR profilis, kuris sutampa su A. N. DNR profiliu su 99,99954% tikimybe, tarp giminystės ryšiais pagal vyriškąją liniją su A. N. nesusijusių asmenų, su nežymia DNR priemaiša, kuri nėra tinkama asmens identifikavimui.

Ant A. N. šortų (6 obj.) ir kelnaičių (5 obj.) rastas mišrus sperminio skysčio ir seilių pėdsakų sutepimas. Atlikus autosominių STR lokusų tyrimą, gautas dominuojantis DNR profilis, kuris sutampa su A. N. DNR profiliu su 99,999999999999995% tikimybe, su DNR priemaiša, kuri sutampa su R. A. DNR profiliu su 99,999999999999995% tikimybe. Atlikus Y chromosomos STR lokusų tyrimą, gautas dominuojantis DNR profilis, kuris sutampa su A. N. DNR profiliu su 99,99994% tikimybe, tarp giminystės ryšiais pagal vyriškąją liniją su A. N. nesusijusių asmenų, su DNR priemaiša, kuri sutampa su kaltinamojo R. A. DNR profiliu su 99,99995% tikimybe, tarp giminystės ryšiais pagal vyriškąją liniją su R. A. nesusijusių asmenų (1 t., b. l. 83-98).

2015-10-27 - 12-15 Vaikų ir paauglių psichiatrijos skyrius teismo psichologijos psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvada nustatyta, kad nukentėjusiojo A. N. pažintinės veiklos (suvokimo, atminties, mąstymo, atkūrimo) ypatumai atitinka statistinį amžiaus vidurkį. A. N. įvykio metu visiškai negalėjo suprasti su juo atliekamų veiksmų esmės, todėl visiškai negalėjo tiems veiksmams adekvačiai priešintis. A. N. galėjo ir gali duoti parodymus apie konkrečias faktines reikšmingas byloje aplinkybes. A. N. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti. A. N. būdingas polinkis į įtaigumą yra natūralus amžiaus ypatumas, ir jis lėmė tai, jog jis lengvai užmezgė kontaktą su įtariamuoju kaip visiškai nepažįstamu asmeniu, juo pasitikėjo, draugiškai bendravo, galiausiai patikėjo jo grasinimais. A. N. parodymai yra vertinami kaip pakankami detalėmis, aiškūs, duoti remiantis asmenine patirtimi. A. N. negalėjo suprasti su juo atliekamų veiksmų esmės ne dėl individualių psichologinių ypatumų, bet dėl amžiaus nulemto žinių apie tai neturėjimo. A. N. daugiau apklausti ar jam dalyvauti kituose ikiteisminio tyrimo veiksmuose nerekomenduojama dėl išliekančio įvykio psichotraumuojančio poveikio. Šiuo metu A. N. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusios dėl byloje nagrinėjamų įvykių (seksualinės prievartos) bei lėtiniai judesių tikai. Pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles A. N. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, nes ambulatorinės teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės metu 2015-10-27 A. N. konstatuotos kitos reakcijos į stiprų stresą, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusios dėl byloje nagrinėjamų įvykių (seksualinės prievartos) (1 t., b. l. 139-144).

Iš 2015-06-28 asmens blaivumo testo matyti, kad 18:53:26 R. A. nustatytas 0.39 promilių girtumas (1 t., b. l. 146).

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo R. A. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą įrodyta.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. atsako tas, kas tenkino lytinę aistrą su mažamečiu asmeniu prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasinimus tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle.

Nukentėjusiojo A. N., liudytojų J. N., K. N., R. Z., Ž. A., K. S. parodymais, ištirtais bylos dokumentais nustatyta, kad kaltinamasis R. A. 2015-06-28, laikotarpyje nuo 11.00 val. iki 12.00 val., nuviliojo nukentėjusįjį mažametį A. N. į nuošalią vietovę - prie tvenkinio, esančio netoli pastato adresu (duomenys neskelbtini) mieste, teritorijos. Nukentėjusiojo A. N. parodymais nustatyta, kad ten R. A. prieš nukentėjusįjį panaudojo fizinį smurtą – nukentėjusiajam bandant atsistoti, laikė jį už rankos, po to rankomis laikydamas A. N. už galvos lenkė jį prie savo lytinių organų ir liepė čiulpti jo lytinį organą; po to liepė nukentėjusiajam A. N. nusimauti kelnes, o šiam nusimovus kelnes, pats čiulpė nukentėjusiojo A. N. lytinį organą, taip tenkindamas savo lytinę aistrą oraliniu būdu.

Nukentėjusiojo A. N. parodymais netikėti nėra pagrindo, nes juos patvirtina kiti surinkti ir ištirti įrodymai. Serologijos ir DNR labaratorijos specialisto išvada, kad ant A. N. marškinėlių (l obj.) rasti sperminio skysčio pėdsakai. Atlikus autosominių ir Y chromosomos STR lokusų tyrimą, gautas mišrus dviejų asmenų DNR kur vienas DNR profilis galimai priklauso A. N., o kitas galimai priklauso R. A.; ant A. N. marškinėlių (2 obj.) rasta seilių su sperminio skysčio priemaiša dėme. Ant A. N. marškinių (4 obj.) rasta mišri seilių ir spermos dėmė; ant A. N. šortų (6 obj.) ir kelnaičių (5 obj.) rastas mišrus sperminio skysčio ir seilių pėdsakų sutepimas. Atlikus autosominių STR lokusų tyrimą, gautas dominuojantis DNR profilis, kuris sutampa su A. N. DNR profiliu su 99,999999999999995% tikimybe, su DNR priemaiša, kuri sutampa su R. A. DNR profiliu su 99,999999999999995% tikimybe. Atlikus Y chromosomos STR lokusų tyrimą, gautas dominuojantis DNR profilis, kuris sutampa su A. N. DNR profiliu su 99,99994% tikimybe, tarp giminystės ryšiais pagal vyriškąją liniją su A. N. nesusijusių asmenų, su DNR priemaiša, kuri sutampa su kaltinamojo R. A. DNR profiliu su 99,99995% tikimybe, tarp giminystės ryšiais pagal vyriškąją liniją su R. A. nesusijusių asmenų. Iš Vaikų ir paauglių psichiatrijos skyrius teismo psichologijos psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvados matyti, kad nukentėjusiojo A. N. pažintinės veiklos (suvokimo, atminties, mąstymo, atkūrimo) ypatumai atitinka statistinį amžiaus vidurkį. A. N. įvykio metu visiškai negalėjo suprasti su juo atliekamų veiksmų esmės, todėl visiškai negalėjo tiems veiksmams adekvačiai priešintis. A. N. galėjo ir gali duoti parodymus apie konkrečias faktines reikšmingas byloje aplinkybes. A. N. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti. A. N. būdingas polinkis į įtaigumą yra natūralus amžiaus ypatumas, ir jis lėmė tai, jog jis lengvai užmezgė kontaktą su įtariamuoju kaip visiškai nepažįstamu asmeniu, juo pasitikėjo, draugiškai bendravo, galiausiai patikėjo jo grasinimais. A. N. parodymai yra vertinami kaip pakankami detalėmis, aiškūs, duoti remiantis asmenine patirtimi.

Nustatyta, kad nukentėjusysis A. N. nusikaltimo metu buvo mažametis – jis gimęs (duomenys neskelbtini). Teismų praktikoje yra susiformavusi pozicija, kad „lytinės aistros tenkinimas su mažamečiu asmeniu paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle (kasacinė byla Nr. 2K-649/2012). Tokiu būdu, kaltinamajame akte pagrįstai nurodyta aplinkybė, kad kaltinamasis R. A. padarė seksualinį prievartavimą pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo būkle dėl mažametystės.

Teismas kaip neteisingus atmeta kaltinamojo R. A. parodymus, kad jis 2015-06-28, apie 8 val. išėjo iš į parduotuvę, prie tvenkinio išgėrinėjo, 9 val. grįžo į namus, iš namų iki vakaro, kol ten atvyko nukentėjusiojo tėvai ir jį išvežė į policiją, iš namų išėjęs nebuvo, ką gali patvirtinti podukra E. M. ir jos draugė B. Teismas apklausė nurodytus asmenis liudytojas E. M. ir B. D..

Liudytoja B. D. parodė, kad 2015-06-28 nakvojo pas E. M., iš ten išėjo apie 11-12 val., tada R. A. buvo namuose, nes jis jas pažadino. Liudytoja E. M. parodė, kad 2015-06-28 atsikėlė apie 9.00-10.00 val., jos draugės B. nebuvo, ji pas ją nenakvojo, tą ji gerai atsimena. Ji su B. susitiko apie 13.00 val., už namo, kieme. Į butą parėjo 15.00 val., tėtis R. A. įleido į butą. Tėtis R. A. ją tą dieną pakėlė apie 8.00 val., jis ėjo žvejoti, jai liepė užsirakinti duris. Ji atsikėlė 10.00 val. Kada R. A. grįžo iš žvejybos, nematė, nes buvo lauke. Kai jis ją įleido į butą, buvo išgėręs. Sugretinus minėtų liudytojų parodymus matyti, kad jie iš esmės prieštaringi - B. D. parodymų dėl jos nakvynės pas E. M., jos buvimo R. A. bute iki 11-12 val. ir ten mačius R. A. nepatvirtina E. M., E. M. nurodo, kad ji su B. D. susitiko lauke apie 13 val., į savo namus su drauge parėjo apie 15 val.

Be to, iš E. M. parodymų matyti, kad ji 2015-06-28 patėvį R. A. matė 8 val. ryte, jis ją pakėlė ir išėjo žvejoti. Po to jį R. A. rado namuose apie 15 val., kai grįžo namo su drauge B. Kad 2015-06-28 R. A. vyko žvejoti, vidudienį nebuvo namuose, patvirtino liudytojas K. M. parodydamas, kad jis laikotarpyje nuo 11 val. iki 15 val. R. A. prie tvenkinio nešė cigarečių.

Įvertinęs liudytojų E. M., B. D. ir K. M. parodymus teismas konstatuoja, kad šių liudytojų parodymai paneigia kaltinamojo iškeltą gynybinę versiją, kad jis 2015-06-28 nuo 9 val. buvo namuose ir nusikaltimo padaryti negalėjo, o nukentėjusysis jį apkalba.

Įvertinęs surinktų ir ištirtų įrodymų visetą teismas konstatuoja, kad kaltinamasis R. A., panaudodamas fizinį smurtą, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo būkle dėl mažametystės, prieš nukentėjusiojo mažamečio A. N. valią tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu, o būtent: jis 2015-06-28, laikotarpyje nuo 11.00 val. iki 12.00 val., prie tvenkinio, esančio netoli pastato adresu (duomenys neskelbtini) mieste, teritorijos, grasindamas nukentėjusiajam mažamečiui A. N., gim. (duomenys neskelbtini), prieš jį panaudoti fizinį smurtą - įmesti į vandenį, taip jį įbaugindamas bei pasinaudodamas nukentėjusiojo A. N. bejėgiška būkle dėl mažametystės, laikydamas nukentėjusįjį A. N. už rankos, po to rankomis laikydamas A. N. už galvos lenkė, jį prie savo lytinių organų ir liepė čiulpti jo lytinį organą; po to liepė nukentėjusiajam A. N. nusimauti kelnes, o šiam nusimovus kelnes, pats čiulpė nukentėjusiojo A. N. lytinį organą. Šiais veiksmais dėl patirtos seksualinės prievartos prieš nukentėjusįjį A. N. jam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Ši kaltinamojo nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d., kaip ir kvalifikuotina.

Kaltinamojo R. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. R. A. sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamojo girtumo aplinkybė nebūtinai turi būti patvirtinta tik remiantis neblaivumo testo duomenimis, nes jie ne visada objektyviai galimi baudžiamojoje byloje. Baudžiamojo proceso kodekso normos, reglamentuojančios įrodymų vertinimą, nenumato griežtos taisyklės, kad girtumo konstatavimui būtinas įrodymas – tam tikra specialisto išvada. Nustatant šią aplinkybę gali būti remiamasi ir kitais bylos įrodymais, kurie liudija apie asmens apsvaigimą nusikalstamos veikos darymo metu, pvz., remiantis liudytojų, nukentėjusiųjų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-405/2012).

Liudytojo Ž. A. parodymais nustatyta, kad R. A. nuo 8 val. iki pat susitikimo su nukentėjusiuoju prie vadinamo bažnyčios tvenkinio gėrė vyną, po to – alų, Ž. A. apgirto ir nuėjo namo, o R. A. liko su nukentėjusiuoju, prieš kurį po neilgo laiko tarpo padarė nusikaltimą. Be to, 2015-06-28 asmens blaivumo testu 18:53:26 R. A. nustatytas 0.39 promilių girtumas. Šie duomenys leidžia teismui pagrįstai manyti, kad R. A. nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas kaltinamajam bausmę už padarytą nusikaltimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taisyklėmis (Lietuvos Respublikos BK 61 str.). Lietuvos Respublikos BK 54 str. (Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai) numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Minėto straipsnio 2 dalis skelbia, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Lietuvos Respublikos BK 61 str. (Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių) 1 dalis nustato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Be to, visos išvardytos aplinkybės turi vienodą reikšmę nustatant bausmės dydį. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

R. A. padarė labai sunkų nusikaltimą, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, teistumas išnykęs, turi šeimą, iki nusikaltimo dirbo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam R. A. skirtina bausmė lygi Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d., teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išsprendžia pareikštus civilinius ieškinius.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji ir nukentėjusiojo A. N. atstovė pagal įstatymą J. N. pareiškė civilinius ieškinius dėl jai ir jos sūnui A. N. padarytos neturtinės žalos atlyginimo (2 t. 180-186 b. l.), prašydama iš kaltinamojo R. A. nukentėjusiajam A. N. priteisti 15000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o jai - 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Lietuvos Respublikos CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą.

Nukentėjusioji ir nukentėjusiojo A. N. atstovė pagal įstatymą J. N. civiliniuose ieškiniuose nurodė, kad dėl R. A. nusikalstamų veiksmų jos mažametis sūnus A. N. patyrė išgąstį, baimę, nepatogumus, jam atsinaujino tikas, jis pradėjo blogai miegoti, kamuoja nerimas, šlapinasi į lovą, atsirado tamsos baimė, padidėjo dirglumas, sunkiai numatomos pasekmės ateičiai. Nukentėjusiosios ir nukentėjusiojo A. N. atstovės pagal įstatymą J. N. teigimu, ji, sužinojusi, kas atsitiko jos mažamečiui vaikui, patyrė šoką ir didžiulį išgąstį, labai išgyveno dėl sūnaus, stebėjo jo padidėjusį dirglumą, blaškymąsi nakties metu, baimę ir išgąstį, šiuo metu labai išgyvena dėl sūnaus ateities, nes niekas iš vaiką tyrusių specialistų negali pasakyti, kaip visi šie veiksmai atsilieps vaiko ateičiai. Siekdama pašalinti bet kokias atliktų nusikalstamų veiksmų pasekmes sūnaus atžvilgiu ji kreipėsi į gydytojus, vežiojo jį į (duomenys neskelbtini) pas psichologus. Jai tai atėmė daug sveikatos, patyrė didžiulius nepatogumus, nervinosi, nes reikėjo atsiprašyti iš darbo ir vykti pas gydytojus. Pirmosios instancijos teisme apklausiama nukentėjusioji ir nukentėjusiojo A. N. atstovė pagal įstatymą J. N. patvirtino savo civiliniuose ieškiniuose nurodytas aplinkybes ir parodė, kad ji labai išgyvena dėl sūnaus A. N. ateities, kartu su sūnumi vaikšto pas psichiatrą, psichologą, jos sūnus naktims šlapinasi į lovą, jam yra ryškus tikas. Aplinkybes, kad nukentėjusiajam A. N. po nusikalstamų R. A. veiksmų jo atžvilgiu atsirado sveikatos problemų patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai R. Z. ir Ž. N., šios aplinkybės taip pat nurodytos ir nukentėjusiosios ir nukentėjusiojo A. N. atstovės pagal įstatymą J. N. teismui pateiktame išraše iš medicininių dokumentų (2 t. 186 b. l.) bei teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 139-144 b. l.), kuriame nurodyta, kad A. N. nuo 2012 m. konstatuojamas naktinis šlapinimasis, šiuo metu A. N. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusios dėl byloje nagrinėjamų įvykių (seksualinės prievartos) bei lėtiniai judesių tikai, taip pat konstatuojama, kad A. N. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes ir tai, kad nukentėjusysis A. N. seksualinės prievartos veiksmus patyrė būdamas mažametis, dėl kaltinamojo veiksmų jis patyrė stiprius emocinius išgyvenimus, kitas neigiamas emocijas ir stresą, nepatogumus, įvykis nukentėjusįjį vis dar veikia psichotraumuojančiai, tai, kad nukentėjusiojo A. N. atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos neigiamos pasekmės ateityje nėra aiškios, tačiau tai gali turėti neigiamos įtakos jo asmenybės vystymuisi bei formavimuisi, tai, kad J. N. po jos sūnaus atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos patyrė stiprų emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, stresą, baimę dėl sūnaus sveikatos būklės, nepatogumus, nerimą, kaip šis įvykis paveiks jos sūnų ateityje, tai, kad ji rūpinasi sūnaus gydymu, teismui nekyla abejonių, kad tiek nukentėjusysis A. N., tiek nukentėjusioji ir nukentėjusiojo A. N. atstovė pagal įstatymą J. N. dėl R. A. tyčinių nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta.

Nustatydamas priteistinos nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ne tik į nukentėjusiųjų interesus, bet ir į žalą padariusio asmenų kaltę, jo turtinę padėtį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis R. A. nusikaltimą nukentėjusio A. N. atžvilgiu padarė tyčia, dėl savo veiksmų nesigaili, nukentėjusiųjų neatsiprašė. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis nevedęs, turi šeimą, yra darbingo amžiaus, iki sulaikymo dirbo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, į protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus, į kaltinamojo turtinę padėtį, įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, ir siekiant protingos skirtingų interesų pusiausvyros, daroma išvada, kad nukentėjusiosios ir nukentėjusiojo A. N. atstovė pagal įstatymą J. N. pareikšti civiliniai ieškiniai dėl jai ir jos sūnui A. N. padarytos neturtinės žalos mažintini, priteisiant iš kaltinamojo R. A. nukentėjusiajam A. N. 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o nukentėjusiajai J. N. – 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismo manymu, šios sumos geriausiai užtikrins piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą bei balansą tarp padarytos veikos, jos sukeltų padarinių bei kaltinamojo elgesio.

Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 1 d. numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pagal nukentėjusiojo A. N. prašymą 2015-07-15 sprendimu nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui A. N. jį atstovaujant ikiteisminiame tyrime ir teisme, tuo tikslu paskyrė advokatę V. Laukevičienę, kuri nukentėjusiajam teikė antrinę teisinę pagalbą ikiteisminiame tyrime ir teisme (1 t., b. l. 145-147). Iš 2016-02-19 pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad advokato užmokestis yra 155,39 Eur (2 t., b. l. 206). Šias išlaidas teismas pripažįsta proceso išlaidomis ir atsižvelgdamas į advokato suteiktų paslaugų apimtį, laiko, kad užmokestis nėra aiškiai per didelis, priteisia iš kaltinamojo valstybės naudai (BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d.).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas taip:

Šiaulių apygardos teisme, prie bylos saugomi 2015-06-28 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu J. N. pateikti A. N. rūbai – apatinės kelnaitės, sportiniai marškinėliai trumpomis rankovėmis, sportiniai marškinėliai ilgomis rankovėmis, šortai, šlepetės (supakuota pakete Nr. 2), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 5 p., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini J. N..

Šiaulių apygardos teisme, prie bylos saugomi 2015-06-29 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti R. A. batai ir drabužiai – apatinės kelnaitės, kojinės, sportiniai marškinėliai, kelnės, sportiniai bateliai (supakuota pakete Nr. 1), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 5 p., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini R. A..

Šiaulių apygardos teisme, prie bylos saugomos 2015-06-29 įvykio vietos apžiūros metu rastos ir paimtos nuorūkos bei 2015-07-14 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu paimti R. A. DNR seilių mėginiai (supakuota pakete Nr. 2), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 4 p., nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, kaip daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d., ir nuteisti laisvės atėmimu 8 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į R. A. atliktos bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2015-06-28 iki 2016-04-18.

R. A. iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo palikti paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą.

Priteisti iš R. A. nukentėjusiajam A. N. 8000 Eur neturtinei žalai atlyginti, šias lėšas uzufrukto teise valdant įstatyminei A. N. atstovei, jo motinai J. N..

Priteisti iš R. A. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. N. 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš kaltinamojo R. A. priteisti valstybei 155,39 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą (duomenys neskelbtini), bankas – AB „(duomenys neskelbtini)“, įmokos kodas – (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis – įmoka už A. N. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Šiaulių apygardos teisme, prie bylos saugomus 2015-06-28 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu J. N. pateiktus A. N. rūbus – apatines kelnaites, sportinius marškinėlius trumpomis rankovėmis, sportinius marškinėlius ilgomis rankovėmis, šortus, šlepetes (supakuotus pakete Nr. 2), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti J. N..

Šiaulių apygardos teisme, prie bylos saugomus 2015-06-29 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktus R. A. batus ir drabužius – apatines kelnaites, kojines, sportinius marškinėlius, kelnes, sportinius batelius (supakuotus pakete Nr. 1), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti R. A..

Šiaulių apygardos teisme, prie bylos saugomas 2015-06-29 įvykio vietos apžiūros metu rastas ir paimtas nuorūkas bei 2015-07-14 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu paimtus R. A. DNR seilių mėginius (supakuotus pakete Nr. 2), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį nuosprendį priėmusį teismą.