Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto bankas, notarei G. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

Ieškovės, liudytojos parodymais, rašytiniais byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad ieškovė R. M. yra K. L., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra (b.l. 6-8, 9, 158), todėl ji yra K. L. įpėdinė pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ji per įstatyme nustatytą trijų mėnesių laikotarpį į notarą nesikreipė, per įstatymo nustatytą terminą paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b. l. 43, 51). Po palikėjos K. L. mirties liko paveldėtinas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), 0,41 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 0,36 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (b.l. 10-11, 51-55). AB „Kauno energija“ 2015 m. gegužės 18 d. raštu Nr. 202168 informavo VĮ „Turto bankas“, kad buto esančio, (duomenys neskelbtini), savininkė K. L. mirė (duomenys neskelbtini), testamentų registre nėra įregistruotų palikimo priėmimo faktų, už butui tiektą šilumą yra susidariusi skola ir prašė imtis priemonių dėl buto paveldėjimo ir skolos padengimo (b. l. 50). Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, priėmė palikimą, 2016 m. gruodžio 7 d. Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarė G. K. išdavė K. L. palikimo perėjimo valstybei liudijimą (b. l. 51-55). 2016-12-13 Turto perdavimo – priėmimo aktu buvo perimtas Liudijimo pagrindu valstybei perėjęs mirusiosios K. L. turtas (b.l. 56).

Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad po jos mamos K. L. mirties liko turtas – butas, žemė, tačiau ji manė, jog tas turtas priklauso jai, nes žinojo apie bufete esančius dokumentus ir manė, jog tas turtas niekur nedings. Po mamos mirties likusį turtą ieškovė laikė savo turtu, mamos bute leido mamos sugyventiniui toliau gyventi, kuris turėjo mokėti mokesčius. Ieškovė nurodė, kad iškart po mamos mirties pasiėmė iš mamos buto bufetą, dokumentus, siūlus bei vaistus. Ieškovė, padedama savo šeimos narių – dukters ir vyro, rūpinosi mamos laidotuvėmis, pastatė paminklą, prižiūri kapavietę. Skolas už butą pastebėjo 2012 metų pabaigoje, jas dengė dalimis dėl sunkios materialinės padėties. Be to, tiek iki mirties, tiek po mamos mirties ieškovei buvo sunkus laikas, be jos mamos ligos, slaugymo, jos vyras patyrė infarktą, sūnus padarė avariją, reikėjo padengti išlaidas. Butas po mamos mirties buvo be remonto, o šiuo metu yra suremontuotas, pakeisti langai, tai patvirtina byloje pateiktos fotonuotraukos bei vaizdo įrašas. Ieškovė K. L. buvo vienintelė dukra, ką patvirtina Gyventojų registro pažyma (b.l. 158). Ieškovė nurodė, kad dar iki mirties savo mamą prižiūrėjo, slaugė, mama buvo didelis ligonis ir jai buvo būtina pagalba. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai: K. L. neįgaliojo pažymėjimas (b.l. 148-149), 2011 m. kvitai dėl slaugos lovos apmokėjimo (b.l. 167). Duomenų, kad ieškovė būtų gavusi pranešimą iš notarės, nėra. Iš Paveldėjimo byloje esančio išrašo apie asmenį (Paveldėjimo byla, b.l. 7) matyti, kad duomenų apie K. L. vaikus nėra, nurodyta, jog ji mirusi ištuokoje. Ieškovė nurodė, kad jokio pranešimo iš notarės apie paveldėjimą negavo ir tuo abejoti teismas neturi pagrindo. Liudytoja apklausta ieškovės dukra E. M. patvirtino, jog močiutės K. L. slaugymu, o po to laidotuvėmis rūpinosi mama R. M.. Dar močiutei esant gyvai, ją apgyvendino slaugos namuose, mama rūpinosi apmokėjimu. Po mirties samdė žmones, kurie pastatė paminklą. Ji padėjo savo mamai, nes mama buvo susirgusi depresija dėl šeimą tuo metu užklupusių nelaimių. Po močiutės mirties bute liko gyventi K. L. sugyventinis, kuriam jos mama R. M. leido ten gyventi, liepė mokėti mokesčius. Tačiau jis buvo išgeriantis, paliko skolas. Liudytoja nurodė, kad jos mama maždaug per mėnesį po močiutės mirties pasiėmė baldus, rūbus, t.y. iš esmės patvirtino, kad po K. L. mirties R. M. visą motinos paliktą turtą pradėjo valdyti kaip savo. Iš byloje surinktų įrodymų teismas turi pagrindą spręsti, kad R. M. po motinos mirties per įstatymo nustatytą terminą atliko aktyvius veiksmus – atvirai naudojosi mamos butu, leisdama ten gyventi buvusiam mamos sugyventiniui, dalį mamos daiktų parsivežė į savo butą, siekdama paveldėtą turtą valdyti kaip savo. Kadangi ieškovė negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad po savo motinos K. L. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti, prašomas juridinis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

CK 5.2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Turtą paveldėti valstybė gali tik tuo atveju, jei mirusioji neturi paveldėtojų arba jei giminės neketina turto paveldėti, o atsisako palikimo ir pan. Šiuo atveju byloje įrodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad pirmos eilės įpėdinė R. M. per įstatymo nustatytą terminą aktyviais veiksmais priėmė savo motinos K. L. palikimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 5. 3 straipsnio 1 dalį paveldėtojai šaukiami paveldėti tą dieną, kai atsiranda teisė paveldėti. Aptartos teisės turinys – paveldėtojo galimybė priimti palikimą ar jo atsisakyti. Paveldėjimo teisė reiškia atitinkamų institucijų pareigą netrukdyti paveldėtojams ir leisti jiems laisvai įgyvendinti šią teisę. Minėta, teisė į paveldėjimą įgyvendinama priimant palikimą arba jo atsisakant. Kai palikimas yra priimamas, paveldėjimo santykiai plėtojasi toliau, kol nebus išspręstas paveldėto turto likimas ir nebus įformintos paveldėtojo teisės; jeigu paveldėtojas atsisako nuo palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, teismų praktikoje, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad jis į paveldėjimo santykius neįstojo arba iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko (LAT 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-523/2007; 2006 m. vasario 27 d. nutartis Nr. 3K-3-152/2006). Tokios nuostatos atitinka teisinio apibrėžtumo principą, nes, minėta, kitų asmenų teisė paveldėti gali atsirasti tik tuo atveju, jeigu įpėdiniai, kurių teisė paveldėti atsiranda palikėjo mirties dieną, palikimo nepriima. Palikimo priėmimas pradėjus jį faktiškai valdyti įgyvendinamas per reikšmingus faktus, pavyzdžiui, mokesčių mokėjimą, naudojimąsi turtu ir kt. (CK 5. 51 straipsnis 1 dalis). Šiuo atveju ieškovė priėmė palikimą CK 5. 50 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, tačiau nesiėmė veiksmų, kad jai būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Kadangi R. M. priėmė savo motinos K. L. palikimą pradėjusi turtą faktiškai valdyti, nebuvo CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto teisinio pagrindo palikimui pereiti valstybei. Esant šioms aplinkybėms 2016 m. gruodžio 7 d. Kauno m. 12-ojo notarų biuro notarės G. K. palikimo perėjimo valstybei liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintinas negaliojančiu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad ieškovė R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Pripažinti negaliojančiu 2016 m. gruodžio 7 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą, išduotą Kauno miesto 12 – ojo biuro notarės G. K., registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.