Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

2019-10-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-109-416/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-10-21
Bylos Nr.
II-109-416/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laimondas Noreika
Pareiškėjas
V. L.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-109-416/2019Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00370-2019-9Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. spalio 21 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Laimondas Noreika,sekretoriaujant R. K.,dalyvaujant V. L.,

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – Marijampolės AVPK) įgaliotam atstovui M. M.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. L. skundą dėl Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės specialistės R. S. 2019 m. birželio 27 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-2205-2019.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės specialistė R. S. 2019 m. birželio 27 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-2205-2019, kuriuo V. L., gimusį (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini), pripažino kaltu dėl to, kad jis 2019 m. gegužės 6 d., 13.20 val., adresu (duomenys neskelbtini), stoviniavo važiuojamoje kelio dalyje. Nutarime nurodyta, kad tokiais veiksmais V. L. pažeidė Kelių eismo taisykliu (toliau – KET) 45 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 428 straipsnio 6 dalyje. Už tai asmeniui buvo paskirta 11 Eur bauda (b. l. 14).

Pareiiškėjas V. L. prašo panaikinti skundžiamą nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti, jo veiksmuose nesant nusižengimo požymių. Nurodo, kad 2019 m. sausio 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal užsakymą Nr. FAT5144 susitarė dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), trumpalaikės fizinės apsaugos. Antstolio L. L. 2019 m. sausio 29 d. patvarkymu dėl areštuoto turto perdavimo saugoti išieškotojui ir turto saugojimo tvarkos nustatymo Nr. S-19-187-497 buvo pavesta UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdyti areštuoto turto apsaugą. Pagal antstolio patvarkymą, areštuotas skolininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis turtinis kompleksas – visos apyvartoje esančios prekių atsargos, kurių buvimo vieta (duomenys neskelbtini). Minėtas turtas buvo perduotas saugoti išieškotojui UAB „(duomenys neskelbtini)“, o jo apsaugą buvo įpareigota vykdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo pačiu antstolio patvarkymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įpareigota netrukdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdyti areštuoto turto saugojimą, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įpareigota tikrinti, ar vagonai ir autotransportas išvažiuoja iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos tušti, kad nebūtų slepiamas skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas.

2019 m. balandžio 12-14 d., nepaisant antstolio patvarkymo, tretieji asmenys atvyko į teritoriją, kurioje saugojamas areštuotas turtas, ir, nuėmę bendrovės apsaugos darbuotojų įrengtas apsaugines tvoreles, neteisėtai vilkikais išsigabeno 1 872 t trąšų, iš kurių vėliau antstolis A. A., vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-25 nutartį, rado tik 801 toną. Nagrinėjamo įvykio dieną, t. y. 2019 m. gegužės 6 d., aukščiau aprašyta situacija pasikartojo. Atvyko tušti vilkikai, kurie buvo įleisti į areštuotą ir bendrovės saugomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, adresu (duomenys neskelbtini), kur į vilkikų puspriekabes buvo pakrautos trąšos.

Aptariamo įvykio metu, 2019 m. gegužės 6 d., į įvykio vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), buvo iškviesti policijos pareigūnai, tačiau jie nereagavo nei į galimai daromas nusikalstamas veikas, bandant išvežti iš saugomos teritorijos areštuotą turtą, nei į vilkikų vairuotojų veiksmus, sunkiasvorėmis transporto priemonėmis važiuojant ant bendrovės apsaugos darbuotojų, todėl užtikrinti antstolio patvarkymo vykdymą ir apsaugoti areštuotą turtą nuo jo paslėpimo privalėjo bendrovės apsaugos darbuotojai, tame tarpe ir pareiškėjas.

Aukščiau išdėstyti duomenys įrodo, kad 2019 m. gegužės 6 d. apie 13.20 val., adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjas vykdė apsaugos darbuotojo funkcijas ir saugojo areštuotą turtą, bei paneigia skundžiamame nutarime nurodytas aplinkybes, kad nagrinėjamo įvykio metu buvo pėsčiasis ir, pažeisdamas KET taisykles, stoviniavo važiuojamojoje dalyje. Teigia, kad neatitiko Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 48 punkte nurodyto pėsčiojo apibrėžimo ir įvykio metu nepažeidė bei negalėjo pažeisti KET reikalavimų (b . l. 2-4).

Atsiliepimas

Marijampolės AVPK pateikė atsiliepimą, kurio prašė skundą atmesti, o skundžiamą nutarimą palikti galioti nepakeistą. Nurodė, kad nuobaudą paskirtą teisėtai ir pagrįstai (b. l. 1).

Teismo posėdžio metu V. L. palaikė skundą jame nurodytais argumentais.

Teismo posėdžio metu institucijos atstovas M. M. parodė, kad su skundais nesutinka. Mano, jog nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai.

Darbo sutartyje Nr. MR-561 nurodyta, kad V. L. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju (b. l. 11, 30-31).

Užsakyme Nr. FAT5144 parašyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitarė dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), trumpalaikės fizinės apsaugos (b. l. 7).

Antstolio L. L. 2019 m. sausio 29 d. patvarkyme dėl areštuoto turto perdavimo saugoti išieškotojui ir turto saugojimo tvarkos nustatymo Nr. S-19-187-497 nurodyta, kad pavesta UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdyti areštuoto turto apsaugą. Pagal antstolio patvarkymą areštuotas skolininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis turtinis kompleksas – visos apyvartoje esančios prekių atsargos: akmens anglis, azotinės, kalio, fosforo trąšos, chemikalai, tara, padėklai, maišai, kitos atsargos, prekės ir žaliavos, kurių buvimo vieta (duomenys neskelbtini), neviršijant bendros skolos ir vykdymo ji išlaidų sumos, buvo perduotas saugoti išieškotojui UAB „(duomenys neskelbtini)“, o jo apsaugą buvo įpareigota vykdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo pačiu antstolio patvarkymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įpareigota netrukdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdyti areštuoto turto saugojimą adresu (duomenys neskelbtini), o UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įpareigota tikrinti, ar vagonai ir autotransportas išvažiuoja iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos tušti, kad nebūtų slepiamas skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas (b. l. 5, 34-36).

Administracinių nusižengimų protokole nurodytos tos pačios faktinės aplinkybės, kokios nurodytos skundžiamame nutarime (b. l. 15).

Marijampolės AVPK pareigūnės tarnybiniame pranešime parašyta, jog peržiūrėdama vaizdo įrašus nustatė, kad V. L. 2019 m. gegužės 6 d., (duomenys neskelbtini), pažeidė KET 45 punkto reikalavimus (b. l. 18).

CD kompaktiniame diske užfiksuotas teritorijos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), vaizdas ir joje esantys asmenyse (b. l. 46). Minėtame CD kompaktiniame diske esantis vaizdo įrašas buvo peržiūrėtas teismo posėdžio metu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

ANK 428 straipsnio 6 dalyje numatyta teisės norma yra blanketinė, tai yra, šiame straipsnyje numatytos pareigos yra nustatytos kito teisės akto – KET dispozicijoje. Iš V. L. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jam inkriminuotas KET 45 punkto pažeidimas.

KET 45 punktas numato, kad važiuojamojoje dalyje pėstieji neturi delsti ar stoviniuoti. Nespėjusieji pereiti važiuojamosios dalies turi stovėti saugumo salelėje arba ant paženklintos ar įsivaizduojamos linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus. Baigti eiti per važiuojamąją dalį galima tik įsitikinus, kad eiti saugu.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 48 punkte numatyta, kad pėsčiasis – asmuo, esantis kelyje ne transporto priemonėje, taip pat važiuojantis neįgaliųjų vežimėliu, riedučiais, riedlente, paspirtuku, vedantis dviratį, mopedą, motociklą, traukiantis (stumiantis) rogutes, vaikišką ar kitokį vežimėlį. Pėsčiuoju nelaikomas kelyje dirbantis asmuo.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2019 m. sausio 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal užsakymą Nr.FAT5144 susitarė dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), trumpalaikės fizinės apsaugos. Antstolio L. L. 2019 m. sausio 29 d. patvarkymu dėl areštuoto turto perdavimo saugoti išieškotojui ir turto saugojimo tvarkos nustatymo Nr. S-19-187-497 išspręstas areštuoto turto saugojimo klausimas (b. l. 7). Antstolio patvarkymu areštuotas skolininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis turtas – visos apyvartoje esančios prekių atsargos: akmens anglis, trąšos, chemikalai, tara, padėklai, maišai, kitos atsargos, prekės ir žaliavos, kurių buvimo vieta (duomenys neskelbtini), buvo perduotas saugoti išieškotojui UAB „(duomenys neskelbtini)“, o jo fizinė apsauga perduota UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo pačiu patvarkymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įpareigota netrukdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdyti areštuoto turto saugojimą adresu (duomenys neskelbtini), o UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įpareigota, netrukdyti iškrauti transporto įmonės teritorijoje ir tikrinti ar vagonai ir autotransportas išvažiuoja iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos tušti. (b. l. 5). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog V. L. dirba apsaugos darbuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“ Alytaus regiono Marijampolės skyriuje (b. l. 11). 2019 m. gegužės 6 d., 13.20 val., pagal nustatytą darbo grafiką, jo darbo vieta buvo adresu(duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB “ (duomenys neskelbtini)“ vyko teisiniai ginčai dėl trąšų priklausomybės skolininkui UAB “ (duomenys neskelbtini)“. 2019 m. gegužės 6 d. atvyko tušti vilkikai, kurie buvo įleisti į areštuotą ir bendrovės saugomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, esančią adresu (duomenys neskelbtini), kur į vilkikų puspriekabes buvo pakrautos trąšos, t. y. buvo bandoma išvežti areštuotą turtą. Pažymėtina, kad ginčo momentu galiojo minėtas antstolio L. L. 2019-01-29 patvarkymas, kurio laikytis ir jį vykdyti privalėjo tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek kiti suinteresuoti asmenys. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, tame tarpe ir pareiškėjas, turėjo užtikrinti antstolio patvarkymo vykdymą ir apsaugoti areštuotą turtą nuo jo paslėpimo.

Svarbu paminėti, kad Asmens ir turto apsaugos įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad asmens ir turto apsauga – veikla, kuria saugomame objekte siekiama užtikrinti režimą, apsaugoti nuo kėsinimosi į fizinių asmenų gyvybę ir (ar) sveikatą, taip pat į fizinių ir (ar) juridinių asmenų turtą. Minėto įstatymo 5 straipsnyje yra numatytos apsaugos darbuotojo teisės, t. y. apsaugininkas ar apsaugos darbuotojas, vykdydamas asmens ir turto apsaugos funkcijas, taip pat apsaugos darbuotojas stažuotojas, dirbdamas kartu su apsaugininku arba apsaugos darbuotoju, turi teisę: 1) sulaikyti įtariamą teisės pažeidėją, užkluptą darant administracinį nusižengimą ar nusikalstamą veiką, susijusią su saugomu objektu arba asmeniu, ar tuoj po to; 2) saugomame objekte, kuriame galioja leidimų režimas, tikrinti asmens dokumentus ir nustatyti asmens tapatybę, tikrinti asmenų turimus daiktus, taip pat tikrinti transporto priemonėse esančius krovinius ir jų dokumentus; 3) užtikrindamas režimą saugomame objekte ir turėdamas duomenų, leidžiančių įtarti, kad rengiamas, daromas ar padarytas administracinis nusižengimas ar nusikalstama veika, paprašyti įtariamo teisės pažeidėjo parodyti su savimi turimus daiktus ir, gavus jo žodinį ar rašytinį sutikimą, juos apžiūrėti; 4) kliento ar juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų padalinio, įsteigusio apsaugos tarnybą, valdymo organo rašytiniu pavedimu neįleisti į saugomą objektą kitų asmenų, išskyrus asmenis, kurie turi įstatymų nustatytą teisę patekti į objektą; 5) neleisti į saugomus objektus, kuriuose jis užtikrina režimą, asmenų, įtariamų bandant įsinešti uždraustus daiktus, atsisakiusių parodyti su savimi turimus daiktus ar nesilaikančių nustatytų patekimo į saugomą objektą taisyklių, taip pat išvesdinti iš saugomų objektų asmenis, pažeidusius tvarką ar nesilaikančius objekto savininko ar valdytojo nustatytų patekimo ir buvimo saugomame objekte taisyklių.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. L. 2019 m. gegužės 9 d., objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), atliko savo darbines funkcijas bei vykdė teisėtą ir galiojantį L. L. L. patvarkymą, t. y. atliko jiems patikėto turto apsaugą, užstojo kelią vilkikui, kuris neleistinai norėjo išvežti trąšas. Akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju kitokiu būdu kaip tik būdamas važiuojamoje dalyje, neturėjo galimybės neleisti iš teritorijos išvykti vilkikui. Taigi, nors formaliai padarytas nusižengimas, ANK 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti.

Akivaizdu, kad V. L. tyčia buvo nukreipta pašalinti gresiantį pavojų, dėl to padarytas mažai pavojingas KET nusižengimas. Teismo vertinimu, konkretūs V. L. veiksmai, atlikti esant būtinojo reikalingumo situacijai, o kadangi siekta užkirsti kelią ir galimai daromai nusikalstamai veikai (BK 246 straipsnis), teismo vertinimu yra ir ANK 15 straipsnyje numatyta atsakomybę šalinanti aplinkybė. Tokia išvada daroma sutinkamai su tuo, kad V. L., atlikdamas profesines pareigas, neviršijo įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų įgaliojimų.

ANK 591 straipsnio 4 punkte įtvirtinta, jog administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai yra šio kodekso IV skyriuje nurodyta aplinkybė. Nagrinėjamu atveju nustatytos dvi IV skyriuje numatytos aplinkybės – profesinių pareigų atlikimas ir būtinasis reikalingumas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės specialistės R. S. 2019 m. birželio 27 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-2205-2019, kuriuo V. L. pripažintas kaltu pagal ANK 428 straipsnio 6 dalį panaikintinas ir administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 4 punktu, 639-641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

V. L. skundą tenkinti.

Panaikinti Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės specialistės R. S. 2019 m. birželio 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-2205-2019, kuriuo V. L. pripažintas kaltu pagal ANK 428 straipsnio 6 dalį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo kopijos išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas Laimondas Noreika