Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. V. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2905-188/2017 pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui S. V. dėl nepagrįstai gautos sumos grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo S. V. 1000 Eur kaip be pagrindo gautą sumą, 5 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017 m. birželio 29 d. atsakovas S. V. ir ieškovė A. K. sudarė rankpinigių sutartį, kuria ieškovė perdavė atsakovui 1000 Eur, nes ketino iš atsakovo pirkti butą. Šalys buvo susitarusios dėl buto kainos, tačiau atsakovui vienašališkai nustačius didesnę buto pardavimo kainą, negu dėl jos buvo susitarta anksčiau, ieškovė atsisakė sudaryti sandorį ir pareikalavo grąžinti sumokėtus rankpinigius. Atsakovas atsisakė tai padaryti.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį tenkinti visiškai. Priteisė ieškovei A. K. iš atsakovo S. V. 1000 Eur be teisinio pagrindo įgytas lėšas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. rugpjūčio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 434,60 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl atsakovui priklausančio buto pirkimo, kad ieškovė perdavė atsakovui 1000 Eur. Tačiau ieškovei atsisakius pirkti atsakovo butą, iškilo ginčas dėl 1000 Eur grąžinimo ieškovei. Teismas taip pat nurodė, kad šalys 2017 m. birželio 29 d. pasirašė raštelį, kuriame 1000 Eur įvardinti kaip rankpinigiai. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagrindinė sutartis, t. y. nekilnojamo turto pirkimo – pardavimo, nebuvo sudaryta, į teismų praktikoje nurodytas rankpinigių funkcijas, šalių viena kitai perduotos pinigų sumos, perdavimą įforminant rašteliu (e. b. l. 40), nelaikė rankpinigiais, kadangi neatitinka nurodytų teisės aktų ir teismų praktikos rankpinigiams nustatytų sąlygų. Teismas, išanalizavęs šalių pasirašyto raštelio turinį ir šalių parodymus, taip pat nenustatė, kad šalys viena kitai siekė nustatyti netesybas už susitarimo pirkti butą neįvykdymą.Teismas darė išvadą, kad šalims nesudarius preliminariosios sutarties, tarp šalių susiklostė ikisutartiniai teisiniai santykiai, tačiau konstatuoti vienos iš šalių nesąžiningumą turint pareigą atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.163 straipsnio 3 dalis) šioje byloje nepakanka duomenų (CPK 178 straipsnis). Teismas nurodė, kad ieškovė A. K. atsakovui S. V. sumokėjo ne rankpinigius, o avansą. Ieškovei atsisakius pirkti butą, tarp šalių nutrūko ikisutartiniai teisiniai santykiai. Kvalifikavus ginčijamą sumą kaip avansą, nesudarius pagrindinės sutarties, atsakovas S. V. neteko teisinio pagrindo disponuoti šiais pinigais, ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovei kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas S. V., kurios interesams atstovauja advokatas R. G., prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8..1. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, vadovavosi tik ieškovei palankiomis teisės normomis taip išreikšdamas šališkumą.

8.2. Teismas nevertino, kad ginčo pinigų perdavimo sutartyje (raštelyje) šalys aiškiai nurodė perduodamų pinigų paskirtį, taip išreikšdamos savo valią.

8.3. Teismas, atsisakydamas pripažinti ieškovės dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir apklausti ieškovę, nevisapusiškai ir objektyviai išyrė visas svarbias bylai aplinkybes. Buto pirkimo – pardavimo sutartis neįvyko dėl rankpinigius davusios šalies kaltės.

9. Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliantas vienu iš apeliacinio skundo argumentų nurodo, kad teismas vertindamas byloje esančius įrodymus išreiškė šališkumą.Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65-66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. B. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003; 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Š. v. Molėtų pradinė mokykla, bylos Nr. 3K-3-23/2011). Iš esmės tokios pat pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje: sprendžiant klausimą dėl nešališkumo, turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl (teisėjų) nešališkumo (The Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, 22.6.2000; par. 121, Salov v. Ukraine, no. 65518/01, 6.9.2005; kt.).Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjančiai bylą teisėjai nušalinimas nebuvo reiškiamas. Pažymėtina, kad asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant. Byloje apeliantui nepareiškus nušalinimo bylą nagrinėjančiai teisėjai nušalinimo klausimas negalėjo būti svarstomas. Kitų pagrindų bylą nagrinėjančiai teisėjai nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo nenustatyta. Kaip matyti iš bylos nagrinėjimo eigos, kad bylos nagrinėjimo metu apeliantui ir jo atstovui buvo leista pasinaudoti visomis jam suteiktomis įstatymu procesinėmis teisėmis, todėl apeliacinės instancijos teismui apelianto apeliaciniame skunde nurodymas, kad teismas vertindamas įrodymus išreiškė šališkumą nesudaro pagrindo abejoti bylą nagrinėjančios teisėjos nešališkumu. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas aptartą apeliacinio skundo argumentą laiko nepagrįstu ir jį atmeta.Apeliantas apeliaciniame skunde kelia kitus klausimus susijusius su byloje pateiktų įrodymų netinkamu vertinimu ir neteisingu faktinių aplinkybių nustatymu.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažįstama įrodymų vertinimo vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu taisyklėmis, išplaukiančiomis iš C P K 185 straipsnyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo turinio. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus pažeidė įrodymų įvertinimo taisykles.Nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp šalių buvo susitarimas pirkti atsakovui priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose. Teismas taip pat nustatė, kad šalys 2017m. birželio 29d. pasirašė raštelį, kuriame buvo nurodyta, kad „aš S. V. gavau rankpinigius 1000 Eur iš A. K. už buto pirkimą“ Bylos duomenimis, kaip teigia ieškovė, buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, nes atsakovas padidino buto pardavimo kainą. Ši ieškovės nurodyta aplinkybė nėra paneigta. Ieškovė perduotus pinigus atsakovui laiko avansu ir sandoriui neįvykus prašė juos priteisti iš atsakovo. Atsakovas atsikirsdamas nurodė, kad pati ieškovė yra kalta dėl patirtų išlaidų.Iš pirmosios instancijos tesimo sprendimo turinio matyti, kad teismas įvertino šalių į bylą pateiktus visus dokumentus, kurie buvo reikšmingi ginčui spręsti, o taip pat šalių išdėstytą poziciją procesiniuose dokumentuose bei duotus paaiškinimus teismo posėdžio metu ir padarė išvadą, kad ieškovė sumokėjo atsakovui 1000 Eur avansą buto pirkimui ir ieškinį patenkino. Apylinkės teismas nustatęs faktines bylos aplinkybes tarp šalių susiformavusių civilinių santykių pagrįstai nekvalifikavo kaip rankpinigių (CK 6. 98 straipsnis). Tokia nustatyta aplinkybė yra teisinga. Apeliacinės instancijos teismas pakartotinai įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą ( CPK 185 straipsnis) priešingos daryti išvados nei padarė pirmosios instancijos teismas negali, todėl konstatuoja, kad vertinant byloje pateiktus įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklės nebuvo pažeistos. Remiantis nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą pripažįsta teisingu ir jį palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017m. gruodžio 5d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.