Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutarimas

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės teritorinio skyriaus (toliau – VDI) atstovui M. G.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mažosios bendrijos direktoriaus, administracinio nusižengimo bylą, kurioje jis kaltinamas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje ir ANK 96 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. G., būdamas atsakingu asmeniu, esant susitarimui dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų – darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės, laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 8 iki 2020 m. birželio 10 d. (imtinai) V. O., laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 9 iki 2020 m. birželio 10 d. (imtinai) O. L., leido dirbti nekvalifikuotų plataus profilio statybininkių darbą; laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 19 iki 2020 m. birželio 7 d. (imtinai) A. A., laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 20 iki 2020 m. birželio 2 d. (imtinai) L. P., laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 iki 2020 m. kovo 25 d. (imtinai) A. S., leido dirbti plataus profilio statybininkų darbą; laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 5 iki 2020 m. kovo 16 d. (imtinai) S. M., laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 2 iki 2020 m. kovo 16 d. (imtinai) V. J., leido dirbti plataus profilio statybininkų-brigados vadovų darbą, kai darbuotojai, būdami pavaldūs darbdaviui ir jo naudai atlygintinai atliko darbo funkcijas, paklusdami darbdavio nurodymams ir darbovietėje galiojančiai tvarkai: V. O. statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), klijavo polistirolą (putplastį), gruntavo, armavo sienas, apdailos juostelėmis dėjo kampus apie langus, dėjo dekorą; O. L. statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), lygino sienas su statybine tarka, maišė klijus, su sieteliu armavo sienas, aplink langus dėjo kampus ir juosteles; A. A. statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), dėjo trinkeles ir bortus; L. P. statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), dėjo trinkeles ir bortus; A. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamyklos, esančios (duomenys neskelbtini), teritorijoje vykdė patalpų griovimo ir valymo darbus; S. M. statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) (gatvė ir numeris nežinomi), dėjo bortus, klojo trinkeles ir atliko kitus gerbūvio darbus; V. J. statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) (gatvė ir numeris nežinomi), dėjo bortelius, klojo trinkeles, teisės aktų nustatyta tvarka nesudaręs darbo sutarčių raštu bei mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie darbo sutarčių su V. O., O. L., A. A., L. P., A. S., S. M., V. J. sudarymą ir jų priėmimą į darbą, t. y. nelegaliai, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto normas bei padarė nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Be to, G. G. plataus profilio statybininkams, pvz., A. S., A. A., V. J., V. O., O. L. leido dirbti prieš tai jų neinstruktavęs, kaip saugiai atlikti jiems pavestus darbus ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies normas; nenustatė darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis, jų išdavimo, priėmimo, apskaitos ir priežiūros tvarkos; nesudarė rizikos veiksnių įvertinimo, parenkant asmenines apsaugos priemones darbo vietoje, lentelių; neparengė darbuotojams nemokamai išduodamų asmeninių apsaugos priemonių sąrašo; neorganizavo darbuotojų, kurie darbo aplinkoje yra veikiami pavojingų veiksnių, aprūpinimo asmeninėms apsaugos priemonėmis, pvz., plataus profilio statybininkai V. J., A. A., A. S., V. O., O. L. nebuvo aprūpinti darbo rūbais, darbo batais, kitomis reikiamomis asmeninės apsaugos priemonėmis, pagal jų atliekamų darbų pobūdį, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 28 straipsnio 2 ir 3 dalies, Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. Al-331, 7 punkto 7.13 papunkčio 1 ir 2 dalis, 7.17 papunkčio normas; leido plataus profilio statybininkams, pvz., A. S., A. A., V. J. pradėti dirbti pasirašytinai darbuotojų nesupažindinus su darbo tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais, iki darbo pradžios nepateikė darbuotojams – plataus profilio statybininkams, pvz., A. S., A. A., V. J. darbo funkcijos apibūdinimo ar pareigybės aprašymo ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 44 straipsnio 1 dalies 4 punkto normas bei padarė nusižengimą, numatytą ANK 96 straipsnio 2 dalyje.

Liudytoja O. L. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jos rašytiniame paaiškinime nurodytos aplinkybės yra teisingos. Darbo sutartį pasirašė po dviejų dienų darbo, t. y. 2020 m. birželio 11 d. Darbo užmokestis nebuvo mokėtas nei karto.

Liudytojas A. A. teismo posėdžio metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) mažojoje bendrijoje be darbo sutarties pradėjo dirbti 2020 m. gegužės 19 d. Su G. G. susitarė, kad jis bus įdarbintas plataus profilio statybininku, gaus 1 000 Eur darbo užmokestį. Dirbo (duomenys neskelbtini), keliuose objektuose. Darbo įrankiai buvo išduoti dalinai, o apsaugos priemonės nebuvo išduotos. Nebuvo instruktuotas dėl darbų saugos reikalavimų, nebuvo supažindintas su pareigybės aprašymu. Darbo laikas pirmadienį-penktadienį buvo nuo 08.00 val. iki 17.00 val., pietų pertrauka nuo 12.00 val. Už gegužės mėnesį buvo sumokėta 950 Eur, daugiau nieko. Darbo sutartį pasirašė savaitės bėgyje nuo faktinio pradėjimo dirbti.

Liudytojas A. S. teismo posėdžio metu parodė, kad nuo 2020 m. kovo 16 d. pradėjo dirbti objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Susitarimas dėl darbo vyko su G. G.. Buvo sutartas 800 Eur mėnesinis darbo užmokestis, vėliau – 700 Eur. Objekte griovė visą 3 aukštą, ardė sienas. Darbo laikas pirmadienį-penktadienį buvo nuo 08.00 val. iki 17.00 val., pietų pertrauka nuo 12.00 val. iki 13.00 val. Darbo užmokestis buvo mokamas dalimis per 6-7 kartus. Viso gavo 1 150 Eur. Vėliau darbo užmokesčio negavo, bet toliau atliko darbus. Buvo duodamos tik pirštinės. Nebuvo supažindintas su darbų saugą reglamentuojančiais teisės aktais, darbo tvarkos taisyklėmis ir pareigybės aprašymu. Darbo sutarties buvo pasirašyta 2020 m. kovo 26 d., nutraukta 2020 m. liepos 27 d.

Liudytojas S. M. teismo posėdžio metu parodė, kad pas G. G. pradėjo dirbti 2020 m. kovo 5 d., plataus profilio statybininku. (duomenys neskelbtini) trinkelėmis dėjo kiemą. G. G. už kovo mėnesį jam dalimis sumokėjo darbo užmokestį. Balandžio mėnesį dirbo Stoties g. 12, Marijampolėje, griovė pastatus. G. G. už balandžio mėnesį jam taip pat dalimis sumokėjo darbo užmokestį. Už kitus mėnesius darbo užmokesčio negavo, nors faktiškai dirbo (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Darbo sutartį G. G. atvežė 2020 m. kovo 17 d., joje ta data ir nurodyta, kaip darbo pradžios laikas. Darbo laikas pirmadienį-penktadienį buvo nuo 08.00 val. iki 17.00 val., pietų pertrauka nuo 12.00 val. iki 13.00 val. Faktiškai pas G. G. nedirba nuo 2020 m. liepos 15 d. Darbo rūbais nebuvo aprūpinti, kartais duodavo pirštines. Nebuvo instruktuotas dėl darbo saugos reikalavimų. Su vidaus tvarkos taisyklėmis ir pareigybės aprašymu taip pat nebuvo supažindintas.

Liudytojas V. J. teismo posėdžio metu parodė, kad nuo 2020 m. kovo 16 d. dirbo(duomenys neskelbtini). Dirbo nesudarius darbo sutarties. Vėliau darbo sutartis buvo sudaryta. G. G. duodavo pirštines. Taip pat buvo davęs kai kuriuos darbo įrankius.

VDI atstovas M. G. teismo posėdžio metu nurodė, jog nusižengimai, numatyti ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir ANK 96 straipsnio 2 dalyje, gali būti padaromi ne tik veikimu, tačiau ir neveikimu. Minėti nusižengimai gali būti padaromi ne tik tyčios, bet ir neatsargumo forma. Darbdavys privalo užtikrinti, kad darbas būtų legalus, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos teisės aktų. Byloje esanti įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad G. G. padarė jam inkriminuojamus nusižengimus. Prašo asmeniui skirti ANK 95 straipsnio 1 dalies ir ANK 96 straipsnio 2 dalies vidurkiuose numatytas pinigines baudas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. G. į teismo posėdžius neatvyko. Jam tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Teismo vertinimu, šiuo atveju G. G. dalyvavimas teismo posėdyje nėra būtinas (ANK 629 straipsnis).

G. G. paaiškinime fiksuota, kad jis yra (duomenys neskelbtini) mažosios bendrijos savininkas ir direktorius. Įmonės veikla – statybos paslaugos. Į darbą priima ir atleidžia jis. Už darbuotojų saugą ir sveikatą taip pat atsakingas jis. Nuo 2020 m. pavasario objektus turėjo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) dirbo S., V., A. (duomenys neskelbtini) dirbo V., S., S., A., A.. (duomenys neskelbtini) dirbo D., O., V., S., V.. (duomenys neskelbtini) dirbo A., S. Dokumentų, patvirtinančių asmeninių apsaugos priemonių išdavimą, neturi. Su darbo tvarkos taisyklėmis raštu darbuotojai nebuvo supažindinti. Instruktavimo nėra. Su pareigybės aprašymais darbuotoja raštu nebuvo supažindinti. Pripažįsta, kad A. A., A. S., L. P., V. O., O. L. tam tikrą laikotarpį dirbo iki darbo sutarties pasirašymo. Dėl V. J. ir S. M. nėra tikras (b. l. 11-12).

Nelegalaus darbo tyrimo akte nurodyta, kad G. G., būdamas atsakingu asmeniu, esant susitarimui dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų – darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės, laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 8 iki 2020 m. birželio 10 d. (imtinai) V. O., laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 9 iki 2020 m. birželio 10 d. (imtinai) O. L., leido dirbti nekvalifikuotų plataus profilio statybininkių darbą; laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 19 iki 2020 m. birželio 7 d. (imtinai) A. A., laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 20 iki 2020 m. birželio 2 d. (imtinai) L. P., laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 iki 2020 m. kovo 25 d. (imtinai) A. S., leido dirbti plataus profilio statybininkų darbą; laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 5 iki 2020 m. kovo 16 d. (imtinai) S. M., laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 2 iki 2020 m. kovo 16 d. (imtinai) V. J., leido dirbti plataus profilio statybininkų-brigados vadovų darbą, kai darbuotojai, būdami pavaldūs darbdaviui ir jo naudai atlygintinai atliko darbo funkcijas, paklusdami darbdavio nurodymams ir darbovietėje galiojančiai tvarkai: V. O. statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), klijavo polistirolą (putplastį), gruntavo, armavo sienas, apdailos juostelėmis dėjo kampus apie langus, dėjo dekorą; O. L. statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), lygino sienas su statybine tarka, maišė klijus, su sieteliu armavo sienas, aplink langus dėjo kampus ir juosteles; A. A. statybos objekte, esančiame(duomenys neskelbtini), dėjo trinkeles ir bortus; L. P. statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), dėjo trinkeles ir bortus; A. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamyklos, esančios (duomenys neskelbtini), teritorijoje vykdė patalpų griovimo ir valymo darbus; S. M. statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) (gatvė ir numeris nežinomi), dėjo bortus, klojo trinkeles ir atliko kitus gerbūvio darbus; V. J. statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) (gatvė ir numeris nežinomi), dėjo bortelius, klojo trinkeles, teisės aktų nustatyta tvarka nesudaręs darbo sutarčių raštu bei mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie darbo sutarčių su V. O., O. L., A. A., L. P., A. S., S. M., V. J. sudarymą ir jų priėmimą į darbą, t. y. nelegaliai, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto normas. Be to, G. G. plataus profilio statybininkams, pvz., A. S., A. A., V. J., V. O., O. L. leido dirbti prieš tai jų neinstruktavęs, kaip saugiai atlikti jiems pavestus darbus ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies normas; nenustatė darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis, jų išdavimo, priėmimo, apskaitos ir priežiūros tvarkos; nesudarė rizikos veiksnių įvertinimo, parenkant asmenines apsaugos priemones darbo vietoje, lentelių; neparengė darbuotojams nemokamai išduodamų asmeninių apsaugos priemonių sąrašo; neorganizavo darbuotojų, kurie darbo aplinkoje yra veikiami pavojingų veiksnių, aprūpinimo asmeninėms apsaugos priemonėmis, pvz., plataus profilio statybininkai V. J., A. A., A. S., V. O., O. L. nebuvo aprūpinti darbo rūbais, darbo batais, kitomis reikiamomis asmeninės apsaugos priemonėmis, pagal jų atliekamų darbų pobūdį, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 28 straipsnio 2 ir 3 dalies, Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. Al-331, 7 punkto 7.13 papunkčio 1 ir 2 dalis, 7.17 papunkčio normas; leido plataus profilio statybininkams, pvz., A. S., A. A., V. J. pradėti dirbti pasirašytinai darbuotojų nesupažindinus su darbo tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais, iki darbo pradžios nepateikė darbuotojams – plataus profilio statybininkams, pvz., A. S., A. A., V. J. darbo funkcijos apibūdinimo ar pareigybės aprašymo ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 44 straipsnio 1 dalies 4 punkto normas (b. l. 13-15).

VSDFV sistemose duomenyse fiksuota, kad A. A. (duomenys neskelbtini). mažojoje bendrijoje dirbo nuo 2020 m. birželio 8 d., V. J. – nuo 2020 m. kovo 17 d., O. L. – nuo 2020 m. birželio 1 d., S. M. – nuo 2020 m. kovo 17 d., V. O. – nuo 2020 m. birželio 11 d., L. P. – nuo 2020 m. birželio 3 d., A. S. – nuo 2020 m. kovo 26 d. (b. l. 16-17).

Darbo sutartyje nurodyta, kad V. O. (duomenys neskelbtini) mažojoje bendrijoje pradeda dirbti nuo 2020 m. birželio 11 d. (b. l. 20).

Darbo sutartyje nurodyta, kad O. L. (duomenys neskelbtini) mažojoje bendrijoje pradeda dirbti nuo 2020 m. birželio 11 d. (b. l. 21).

Darbo sutartyje nurodyta, kad A. S. (duomenys neskelbtini) mažojoje bendrijoje pradeda dirbti nuo 2020 m. kovo 26 d. (b. l. 22).

Darbo sutartyje nurodyta, kad S. M. (duomenys neskelbtini) mažojoje bendrijoje pradeda dirbti nuo 2020 m. kovo 17 d. (b. l. 23).

Darbo sutartyje nurodyta, kad V. J. (duomenys neskelbtini) mažojoje bendrijoje pradeda dirbi nuo 2020 m. kovo 17 d. (b. l. 24).

Statybos rangos sutartyje fiksuota, kad (duomenys neskelbtini) mažoji bendrija objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), darbus pradeda 2020 m. kovo 16 d. ir baigia 2020 m. kovo 30 d. (b. l. 26-28).

Statybos subrangos sutartyje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mažoji bendrija įsipareigoja atlikti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), ventiliuojamo fasado įrengimo, cokolio įrengimo bei balkonų vidaus darbus (b. l. 29-31).

Motyvuojamoji dalis

ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 000 iki 5 000 Eur. Atsižvelgiant į šios teisės normos dispoziciją akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalis numato, jog apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Nelegalaus darbo apibrėžimas pateikiamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnyje, pagal kurį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Pagal formuojamą teismų praktiką, darbą vertinti kaip nelegalų galima tik konstatavus nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) būtina nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis). Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Kaip minėta, pirmasis nelegalaus darbo požymis – realus asmens darbas. Liudytoja O. L. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jos rašytiniame paaiškinime nurodytos aplinkybės yra teisingos, t. y., kad ji 2020 m. birželio 9 d. pradėjo dirbti G. G. įmonėje. Dirbo statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Liudytojas A. A. teismo posėdžio metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) mažojoje bendrijoje pradėjo dirbti 2020 m. gegužės 19 d. Dirbo (duomenys neskelbtini), keliuose objektuose. A. A. paaiškinime papildomai fiksuota, kad statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Objekte dėjo trinkeles ir bortus. Liudytojas A. S. teismo posėdžio metu parodė, kad nuo 2020 m. kovo 16 d. pradėjo dirbti objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Objekte griovė visą 3 aukštą, ardė sienas. A. S. paaiškinime papildomai nurodyta, kad nuo 2020 m. kovo 16 d. objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), dirbo patalpų griovimo ir valymo darbus. Liudytojas S. M. teismo posėdžio metu parodė, kad pas G. G. pradėjo dirbti 2020 m. kovo 5 d. plataus profilio statybininku. (duomenys neskelbtini) trinkelėmis dėjo kiemą. Balandžio mėnesį dirbo (duomenys neskelbtini), griovė pastatus. S. M. paaiškinime papildomai nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) dėjo bortus, klojo trinkeles. Liudytojas V. J. teismo posėdžio metu parodė, kad nuo 2020 m. kovo 16 d. dirbo (duomenys neskelbtini). V. J. paaiškinime papildomai parašyta, kad (duomenys neskelbtini) dėjo bortelius, klojo trinkeles. V. O. paaiškinime nurodyta, kad nuo 2020 m. birželio 8 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) mažojoje bendrijoje. Dirbo (duomenys neskelbtini), apdailininke statybose. L. P. paaiškinime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mažojoje bendrijoje pradėjo dirbti 2020 m. gegužės 20 d. Dirbo (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) esančiose statybvietėse. Iš aptartų įrodymų akivaizdu, kad visi minėti asmenys (duomenys neskelbtini) mažojoje bendrijoje realiai dirbo.

Antrasis nelegalaus darbo požymis – darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai.

Liudytojai A. A. ir A. S. teismo posėdžio metu parodė, kad su G. G. susitarė, kad bus įdarbinti plataus profilio statybininkais (duomenys neskelbtini) mažojoje bendrijoje. V. O. paaiškinime nurodyta, kad dėl darbo tarėsi su G. G., kad ji dirbs apdailininke statybose. O. L., S. M., V. J. ir L. P. paaiškinimuose nurodyta, kad dėl darbo tarėsi su G. G.. Buvo susitarta, kad dirbs plataus profilio statybininkais. Visi minėti asmenys tiek teismo posėdžio metu, tiek rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad buvo su G. G. susiarę dėl konkretaus darbo užmokesčio. Taip pat visi minėti asmenys tiek teismo posėdžio metu, tiek rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad laikėsi darbdavio nustatyto darbo laiko rėžimo, t. y. darbo laikas pirmadienį-penktadienį buvo nuo 08.00 val. iki 17.00 val., pietų pertrauka nuo 12.00 val. iki 13.00 val. Aptarti įrodymai leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad darbai buvo dirbami minėtiems liudytojams ir būtent G. G. sudarius susitarimą. Asmenys žinojo kokios profesijos darbai bus atliekami, buvo nustatytas darbo užmokestis, kuris buvo mokamas. Darbuotojai dirbo paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, t. y. aiškiam darbo ir poilsio laiko rėžimui.

Trečiasis nelegalaus darbo požymis – nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. VSDFV sistemose duomenyse fiksuota, kad A. A. (duomenys neskelbtini) mažojoje bendrijoje dirbo nuo 2020 m. birželio 8 d., V. J. – nuo 2020 m. kovo 17 d., O. L. – nuo 2020 m. birželio 1 d., S. M. – nuo 2020 m. kovo 17 d., V. O. – nuo 2020 m. birželio 11 d., L. P. – nuo 2020 m. birželio 3 d., A. S. – nuo 2020 m. kovo 26 d. Tačiau iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad V. O. faktiškai dirbo laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 8 iki 2020 m. birželio 10 d. (imtinai), O. L. – laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 9 iki 2020 m. birželio 10 d. (imtinai), A. A. – laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 19 iki 2020 m. birželio 7 d. (imtinai), L. P. – laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 20 iki 2020 m. birželio 2 d. (imtinai), A. S. – laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 iki 2020 m. kovo 25 d. (imtinai), S. M. – laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 5 iki 2020 m. kovo 16 d. (imtinai), V. J. – laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 2 iki 2020 m. kovo 16 d. (imtinai).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į G. G. paaiškinime fiksuotą jo pripažinimą, kad A. A., A. S., L. P., V. O., O. L. tam tikrą laikotarpį dirbo iki darbo sutarties pasirašymo (dėl V. J. ir S. M. nėra tikras), daroma išvada, kad G. G. savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

ANK 96 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus.

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų dirbti jam pavestą darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas ir (ar) neišmokytas saugiai jį atlikti. Darbuotojas instruktuojamas atsižvelgiant į jo darbo vietą ar atliekamą darbą, jį priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą ar darbo vietą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, naujas technologijas. Kai darbuotojui nepakanka profesinių įgūdžių ir instruktuojant suteiktų žinių, kad jis galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jo sveikatai, darbdaviui atstovaujantis asmuo arba darbdavio įgaliotas asmuo, atsižvelgdamas į darbuotoją veikiančius kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius, organizuoja darbuotojo mokymą darbo vietoje, įmonėje ar mokyklose, mokymo įstaigose, kurios vykdo mokymą vadovaudamosi Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendraisiais nuostatais. Instruktavimas ir mokymas vykdomas darbuotojo darbo laiku, atnaujinamas pasikeitus ar atsiradus naujai profesinei rizikai ir prireikus kartojamas.

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jei kolektyvinės apsaugos priemonės neužtikrina darbuotojų apsaugos nuo rizikos veiksnių, darbuotojams privalo būti išduodamos asmeninės apsaugos priemonės. Asmeninės apsaugos priemonės darbuotojui išduodamos tik įvertinus jį veikiančius rizikos veiksnius ir turi būti parenkamos tokios, kad apsaugotų darbuotoją nuo rizikos veiksnių poveikio. Asmeninės apsaugos priemonės turi būti pritaikytos darbui, patogios naudoti, neturi sudaryti papildomų pavojų darbuotojų saugai ir atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad darbdavio įgalioti asmenys organizuoja asmeninių apsaugos priemonių laikymą, džiovinimą, skalbimą, valymą, taisymą, tikrinimą konkrečios asmeninės apsaugos priemonės dokumentuose, kuriuos kartu su priemone pateikia asmeninės apsaugos priemonės gamintojas, nustatyta tvarka.

Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. Al-331, 7 punkto 7.13 papunkčio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad darbdavys privalo išduoti darbuotojui asmenines apsaugos priemones, kurios privalo: apsaugoti nuo galimų kenksmingų, pavojingų veiksnių, esančių darbo aplinkoje, pačios nesukeldamos papildomos rizikos; atitikti darbo vietoje esančias sąlygas. 7.17 papunktyje įtvirtinta, jog darbdavys privalo parengti ir suderinti su darbuotojų atstovais asmeninių apsaugos priemonių išdavimo ir priėmimo tvarką, jos laikytis bei tvarkyti išduodamų asmeninių apsaugos priemonių apskaitą pagal pavyzdžius, pateiktus nuostatų 7 priede.

Liudytojas A. A. teismo posėdžio metu parodė, kad darbo įrankiai buvo išduoti dalinai, o apsaugos priemonės nebuvo išduotos. Nebuvo instruktuotas dėl darbų saugos reikalavimų, nebuvo supažindintas su pareigybės aprašymu. Liudytojas A. S. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo duodamos tik pirštinės. Nebuvo supažindinti su darbų saugą reglamentuojančiais teisės aktais, darbo tvarkos taisyklėmis ir pareigybės aprašymu. Liudytojas S. M. teismo posėdžio metu parodė, kad darbo rūbais nebuvo aprūpintas, kartais duodavo pirštines. Nebuvo instruktuotas dėl darbo saugos reikalavimų. Su vidaus tvarkos taisyklėmis ir pareigybės aprašymu taip pat nebuvo supažindintas. Liudytojas V. J. teismo posėdžio metu parodė, kad G. G. duodavo pirštines. L. P. paaiškinime nurodyta, kad kartais būdavo duodamos apsauginės pirštinės, darbo įrankiais buvo aprūpintas dalinai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog G. G. veiksmais buvo pažeisti anksčiau minėtų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimai, kadangi iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad G. G. A. S., A. A., V. J., V. O., O. L. leido dirbti prieš tai jų neinstruktavęs, kaip saugiai atlikti jiems pavestus darbus. G. G. nenustatė darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis, jų išdavimo, priėmimo, apskaitos ir priežiūros tvarkos; nesudarė rizikos veiksnių įvertinimo, parenkant asmenines apsaugos priemones darbo vietoje, lentelių; neparengė darbuotojams nemokamai išduodamų asmeninių apsaugos priemonių sąrašo; neorganizavo darbuotojų, kurie darbo aplinkoje yra veikiami pavojingų veiksnių, aprūpinimo asmeninėms apsaugos priemonėmis. Asmuo leido plataus profilio statybininkams pradėti dirbti pasirašytinai darbuotojų nesupažindinus su darbo tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais, iki darbo pradžios nepateikė darbuotojams darbo funkcijos apibūdinimo ar pareigybės aprašymo. Be to, G. G. paaiškinime fiksuota, kad dokumentų, patvirtinančių asmeninių apsaugos priemonių išdavimą, neturi. Su darbo tvarkos taisyklėmis raštu darbuotojai nebuvo supažindinti. Instruktavimo nėra. Su pareigybės aprašymais darbuotojai raštu nebuvo supažindinti. Sutinkamai su tuo, konstatuojama, kad G. G. nurodytais veiksmais padarė nusižengimą, numatytą ANK 96 straipsnio 2 dalyje.

G. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013).

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padarytų administracinių nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sukinančių aplinkybių nebuvimą. Vertinant nelegalaus darbo reikšmę ir pavojingumą, būtina atsižvelgti į padarytą materialinę žalą, jos dydį, į tai, kokia žala tokiu pažeidimu daroma darbuotojo interesams, taip pat ir visai darbo rinkai, ekonominei sistemai, kad nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-358-397/2019). Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mažojoje bendrijoje nelegaliai dirbo net 7 liudytojai, kai kurie iš jų dirbo tik kelias dienas, tačiau kai kurie – dešimt ir daugiau dienų. Taigi šiuo atveju gailima konstatuoti, kad asmenys nelegaliai dirbo sistemingai, pakankamai didelėmis apimtimis, buvo nuslepiami mokesčiai ir pan. Nėra duomenų, kad G. G. atžvilgiu anksčiau būtų nustatyti nelegalaus darbo atvejai, jis anksčiau už analogiškus nusižengimus nėra baustas. Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą „Liteko“ nustatyta, kad G. G. 2020 m. rugsėjo 28 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutarimu baustas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį dėl to, kad VDI nepateikė mažosios bendrijos patikrinimui reikiamų dokumentų. Iš G. G. paaiškinimo matyti, kad jis pripažįsta padarytus nusižengimus, tačiau nenurodė, kad dėl jų gailisi. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad G. G. skirtinos artimos ANK 95 straipsnio 1 dalies ir ANK 96 straipsnio 2 dalies sankcijų vidurkiams baudos, kurios subendrintinos. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 630 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

G. G. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

G. G. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 96 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir skirti subendrintą nuobaudą – 2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą.

Sutinkamai su ANK 675 straipsnio 2 dalimi, asmeniui išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o paskundus nutarimą skirti baudą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei nusižengimo identifikacinį kodą ROIK, kuris yra: 20123872721. Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti nuobaudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.