- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-10-26
- Bylos Nr.
- 1A-901-468-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-00966-2012-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Kazlauskienė (pirm.), Audronė Kartanienė, Artūras Šumskas
- Nuteistasis
- G. B.
- Kategorijos
Pranešėja Daiva Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-901-468/12
Teisėjas R. Rainys Teisėjas Robertas Rainys Teisminio proceso Nr. 1-12-1-00966-2012-1
2012 m. spalio 26 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Kazlauskienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 07 02 d. nuosprendžio, kuriuo G. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 178 str. 2 d. 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 63 str. 4 d. bausmės subendrintos, paskiriant G. B. galutinę bausmę – 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose; į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2012 03 15 d. iki 2012 03 16 d.; iš G. B. priteista 3450 Lt J. F. ir 300 Lt „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. B. nuteistas už tai, kad jis 2012 03 12 d. apie 20.15 val. įsibrovė į rakinamą viešbučio „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), 916 kambarį, iš kur slaptai pagrobė svetimą turtą – J. F. nešiojamąjį kompiuterį „Toshiba Portege M 800“, 3450 Lt vertės, t. y. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d.
Taip pat G. B. nuteistas už tai, kad jis 2012 03 14 d. apie 20 val. įsibrovė į viešbučio „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), 412 kambarį, iš kur pasikėsino slaptai pagrobti svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo pastebėtas ir sulaikytas apsaugos darbuotojo, t. y. nuteistas pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d.
G. B. nuteistas ir už tai, kad jis 2012 04 10 d. apie 17.30 val. įsibrovė į „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), 40 kabinetą, iš kur slaptai pagrobė svetimą turtą – nešiojamą kompiuterį „Pavilion DV5 – 1010 EN“, 300 Lt vertės, t. y. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo išteisinti jį pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. bei pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis pripažino savo kaltę dėl likusių nusikalstamų veikų ir nuoširdžiai gailisi dėl to.
Žemesnės instancijos teismas
Nuteistasis nesutinka su apylinkės teismo sprendimu nuteisti jį pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., teigia, kad jis šios nusikalstamos veikos nepadarė. Byloje nenustatyta, kokį turtą kėsinosi pagrobti G. B. Jis 2012 03 14 d. apie 20 val. užėjo į viešbutį „(duomenys neskelbtini)“, kur ieškojo pažįstamo J. iš Rusijos. Minėtas pažįstamas asmuo buvo nurodęs G. B., kad jis apsistojęs 412 kambaryje, viešbutyje netoli prekybos centro „Europa“. Kaip vėliau paaiškėjo, G. B. pažįstamas buvo apsistojęs viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“. Kai nuteistasis užėjo į viešbutį „(duomenys neskelbtini)“, registratūroje jo niekas neklausė, kur ir pas ką jis eina. Jis pats žinojo kambario numerį, todėl nieko neklausė, kur eiti. Priėjęs prie kambario Nr. 412 durų jis pasibeldė, tačiau niekas neatidarė. Pagalvojęs, kad pažįstamas J. gali būti duše, jis nusprendė užeiti į kambarį (durys nebuvo užrakintos). Pravėręs duris G. B. pamatė vyrą, kurio paklausė, kur yra J. Jis nieko nesuprato, galimai buvo užsienietis, todėl nuteistasis kultūringai atsiprašė ir uždarė kambario duris. Leidžiantis laiptais tarp 2-3 aukšto prie jo priėjo apsaugos darbuotojas, kuris G. B. pasakius, kad jis ieško draugo, pasiūlė registratūroje patikrinti, ar toks yra apsistojęs tame viešbutyje. Patikrinus paaiškėjo, kad minėto J. tame viešbutyje nėra, ir apsaugos darbuotojas patikrino G. B. asmens tapatybės dokumentą, padarė jo kopiją. G. B. išėjo iš viešbučio.
Anot nuteistojo, visa tai yra nuoširdi tiesa. Jei jis būtų ketinęs ką nors pagrobti iš viešbučio kambario, jis nebūtų pateikęs savo tapatybę patvirtinančio dokumento, o juo labiau, leidęs daryti jo kopiją. Šiuo atveju nebuvo net įsibrovimo – apeliantas net nebuvo užėjęs į kambarį.
Pripažinus, kad apeliantas visgi turėjo tikslą pagrobti svetimą turtą, apelianto manymu, jis vis tiek negali būti teisiamas už tokius veiksmus. Jis, nors ir būdamas daug kartų teistas už analogiškus nusikaltimus, negali būti pripažintas kaltas tik už tai, kad jis užėjo į viešbutį, laiku persigalvojo nedaryti nusikalstamos veikos ir išėjo iš viešbučio. Niekas nenustatė, ar G. B. persigalvojo savo noru, ar ne. Apelianto veiksmuose nebuvo jokios nusikalstamos veikos, todėl už šį epizodą jis nuteistas nepagrįstai.
Be to, apeliantas prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis savo kaltę dėl kitų nusikaltimų pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Nuo pat pirmųjų apklausų pas ikiteisminio tyrimo pareigūną jis pripažino, jog yra kaltas, taip palengvindamas tyrimo eigą, todėl apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino šios aplinkybės kaip atsakomybę lengvinančios.
Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo G. B. apeliacinis skundas tenkintinas: Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 07 02 d. nuosprendis dalyje dėl apelianto nuteisimo pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. naikintinas, apeliacinės instancijos teismui padarius išvadą, jog G. B. nepadarė veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 329 str. 1 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nustatė, kad G. B. 2012 03 14 d. apie 20 val. įsibrovė į viešbučio „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), 412 kambarį, iš kur pasikėsino slaptai pagrobti svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo pastebėtas ir sulaikytas apsaugos darbuotojo. Apelianto kaltė buvo grindžiama paties G. B. parodymais, jo prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, liudytojo A. R., dirbusio įvykio dieną viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju, parodymais, kad 412 viešbučio kambario gyventojas 2012 03 14 d. pranešė, jog į jo kambarį buvo užėjęs nepažįstamas asmuo (G. B.), kuris vėliau sulaikytas paaiškino, kad ieškojo draugo (t. 1, b. l 25). Apygardos teismo nuomone, tokie bylos duomenys nėra pakankami, darant išvadą, kad apeliantas šią nusikalstamą veiką padarė.
Nekaltumo prezumpcijos nuostatos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 str. 2 d., BPK 44 str., reglamentuoja tai, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą, baudžiamajame procese kaltės įrodinėjimo našta tenka kaltinančiai institucijai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismo išvada dėl G. B. kaltės pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. nėra neginčijamai patvirtinta įrodymais. Šioje byloje neįrodyta, kad G. B., įsibrovęs į viešbučio kambarį, pasikėsino pagrobti svetimą turtą.
Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad įvykio dieną apeliantas atėjo į viešbutį, kurio ketvirtajame aukšte buvo atidaręs 412 kambario duris, tačiau tokie asmens veiksmai negali būti laikomi nusikalstamais ir kvalifikuojami pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. Nors ikiteisminiame tyrime bei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantas pripažino, kad į viešbutį ėjo, norėdamas pagrobti svetimą turtą, tačiau apeliaciniame skunde jis teigia, kad jis į viešbutį užėjo ieškodamas pažįstamo asmens. Prie kambario Nr. 412 durų pasibeldė, niekam neatidarius, jis nusprendė užeiti į kambarį (durys nebuvo užrakintos): pravėręs duris G. B. pamatė nepažįstamą vyrą, todėl nuteistasis atsiprašė ir uždarė kambario duris. Byloje vaizdo įrašo, iš kurio matytųsi, kad G. B. buvo įsibrovęs į kambarį, kad būtų vaikščiojęs po kitus aukštus ir bandęs patekti į kitus kambarius - nėra. Liudytojas A. R. taip pat nematė, kaip G. B. bandė įeiti į viešbučio kambarį, ar į jį buvo užėjęs, kiek toli įėjęs, ar tik pravėręs kambario duris. Nuteistąjį liudytojas A. R. sulaikė jau kitame pastato aukšte, apie įvykį jis sužinojo iš viešbučio svečio, kuris byloje nebuvo apklaustas.
Taigi, byloje esantys įrodymai objektyviai nepatvirtina nei įsibrovimo į patalpą, kuris yra vienas iš alternatyvių būtinų nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 2 d., sudėties požymių, nei G. B. siekio įsibrovus į patalpą pasisavinti svetimą turtą. Taigi, remiantis byloje surinktais įrodymais, kolegijos nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, kad nuteistasis savo veiksmais pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką: nenustatyta, jog būtų buvęs paėmęs ar bandęs paimti kokį tai turtą. Taigi, objektyviais įrodymais nėra nustatyta jokių G. B. nusikalstamų veiksmų. Apeliaciniame skunde pateikta versija, kad G. B. viešbutyje ieškojo pažįstamo asmens, bylos duomenimis nėra paneigta, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo teigti, kad G. B. padarė BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, nes vien G. B. parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nepakanka nusikalstamos veikos konstatavimui ir G. B. pripažinimui kaltu. Savo veiksmais G. Butkus nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. jis turi būti išteisintas.
Konstatavęs, kad apeliantas epizode dėl BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo išteisintinas, apygardos teismas tenkina apeliacinio skundo prašymą ir dėl apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo, kadangi, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, G. B. savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino viso proceso metu, nuoširdžiai gailėjosi.
Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad G. B. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 22 str. 1 d. ir BK 178 str. 2 d. nepagrįstai. Apeliantas ne tik išteisintinas, bet ir pripažintina jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis pripažino savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, nuoširdžiai gailėjosi. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 07 02 d. nuosprendžiu galutinė subendrinta bausmė nustatyta BK 63 str. 4 d., todėl išteisinus pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., bei nustačius nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taikant tą patį BK 63 str. 4 d. keistina ir galutinė subendrinta bausmė.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 07 02 d. nuosprendžio dalį pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:
G. B. pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Pripažinti G. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis pripažino savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų ir nuoširdžiai gailėjosi.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 07 02 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. (J. F. turto pagrobimas) ir pagal BK 178 str. 2 d. ((duomenys neskelbtini) Lietuvos Filialo turto pagrobimas) paskirtas bausmes, vadovaujantis BK 63 str. 4 d. subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.