- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-17
- Bylos Nr.
- e2S-2223-343/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Pareiškėjas
- G. V.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „IPF Digital Lietuva“, UAB „4finance“, UAB „Nordecum“, UAB „Pro invest group“, Big Bank AS Filialas, UAB „SB lizingas“, UAB „Lateko Lizingas“, UAB „Sergel“, UAB „Moki Lizingas“
- Kategorijos
- 3.4.5Fizinių asmenų bankrotas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. V. atskirąjį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e2FB-901-831/2017 pagal pareiškėjos G. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims UAB „IPF Digital Lietuva“, UAB „4finance“ (Credit 24, SMS Credit), UAB „Nordecum“ (smspinigai), UAB „Pro invest group“ (Kreditų centras.lt), Big Bank AS Filialas, UAB „SB lizingas“, UAB „Lateko Lizingas“, UAB „Sergel“, UAB „Moki Lizingas“, antstoliui A. B. dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja pirmosios instancijos teismui pateikė pareiškimą, kuriame prašė iškelti jai bankroto bylą.
Nurodė, kad gauna 125 Eur pajamų per mėnesį, kurių vos užtenka jos pačios ir šeimos poreikiams tenkinti, santaupų neturi, o pradelsti įsiskolinimai kreditoriams sudaro 14 132 Eur sumą, todėl kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 10 d. nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjai bankroto bylą.
Teismas, įvertinęs pareiškėjos pateiktus duomenis, nustatė, kad pareiškėja atitinka formalius kriterijus, būtinus fizinio asmens bankroto bylai iškelti, t. y. pareiškėjos įsipareigojimai kreditoriams, pateiktais duomenimis viršija 25 MMA, šių įsipareigojimų įvykdymo terminas yra suėjęs, kreditoriai pareiškėjos nemokumo neginčijo.
Teismas, spręsdamas, ar byloje nėra LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ ) 5 straipsnio 8 dalyje numatytų atsisakymo fiziniam asmeniu iškelti bankroto bylą atvejų, nurodė, kad, nors pareiškėja teigė, kad kreditus ėmusi susidarius sunkiai materialinei padėčiai dėl sūnaus traumos, tačiau visi kreditai buvo paimti dar iki sūnaus traumos. Teismas nustatė, kad pareiškėjos pajamos 2015 metais, kai buvo paimta pagrindinė kreditų suma, buvo 150,19 Eur netekto darbingumo išmoka, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos mokama 30,40 Eur pašalpa bei darbinės pajamos nuo 175 iki 207 Eur, pareiškėja niekada nedirbo ir nedirba pilnu etatu. Pareiškėja nurodė, kad kreditų ėmimą lėmė pablogėjusi jos sveikata, tačiau duomenų, patvirtinančių esminį pareiškėjos sveikatos pablogėjimą ir lėmusį ženkliai padidėjusi lėšų poreikį, nepateikė; taip pat nepateikė jokių vaistų pirkimo duomenų, nenurodė ir nepateikė duomenų, kad sveikatos būklė pareiškėjai trukdo ar kada nors ankščiau trukdė dirbti.
Teismas vertino, kad pareiškėja ilgą laiką nededa jokių pastangų susirasti geriau apmokamus darbus ir dengti įsiskolinimus ir sprendė, kad bankroto bylos iškėlimas asmeniui, kuris sąmoningai nededa maksimalių pastangų gauti darbines pajamas ir bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais neatitiktų FABĮ tikslų, bankrutuoti siekiančio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, tai būtų tik būdas tokiam fiziniam asmeniui nusirašyti skolas. Be to, pareiškėjos sutuoktinis gauna pajamas iš darbinės veiklos, tačiau į bylą nėra įtrauktas ir nėra pateikta jokių duomenų, nurodančių kaip jis ketina prisidėti prie santuokos metu įgytų skolų padengimo kreditoriams.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskirajame skunde pareiškėja prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – iškelti pareiškėjai bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje 2 punkte nurodytą atsisakymo iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą pagrindą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas neteisingai nutartyje nurodė, kad pareiškėja teigianti paskolas ėmusi dėl vaiko traumos, kadangi tiek pareiškime, tiek teismo posėdžio metu buvo teigiama, kad pirmieji kreditai buvo paimti pablogėjus pačios pareiškėjos sveikatai. Sūnaus trauma tik padidino turimas skolas.
7.2. Neatitinka tikrovės teismo argumentai, kad pareiškėjos sutuoktinis gauna pajamas iš darbinės veiklos, tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų, nurodančių kaip jis ketina prisidėti prie santuokos metu įgytų skolų padengimo kreditoriams, kadangi santuoka yra formali, sutuoktiniai seniai nebeveda bendro šeimos ūkio, visiškai nebendrauja, nesirūpina vienas kitu, gyvena atskirai, todėl jokių duomenų apie vyro darbovietę ar gaunamas pajams pareiškėja neturi.
7.3. Nepagrįstas teismo argumentas, kad pareiškėja tyčia siekia vengti geriau apmokamo darbo paieškų taip siekdama išvengti prisiimtų kreditorinių įsipareigojimų, kadangi teismas neįvertino pažymos apie pareiškėjos sveikatos būklę, patvirtinančią, kad pareiškėja negali dirbti visos darbo dienos.
7.4. Kreditoriai nenurodė pareiškėjos nesąžiningumą pagrindžiančių argumentų. Be to, būdami stipresniąja vartojimo santykių šalimi, kreditoriai kreditus pareiškėjai suteikė visiškai nesidomėdami skolininkės mokumu ir neįvertindami su tuo susijusios rizikos, todėl visą naštą dėl kredito paėmimo perleisti pareiškėjai yra nesąžininga. Tai neatitinka kasacinio teismo praktikos, kurioje teismas yra pažymėjęs, kad neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų.
7.5. Teismo nutartis nėra visiškai ir tinkamai motyvuota ir dėl to neteisingai išspręsta byla.
Suinteresuotas asmuo UAB ,,Mokilizingas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skundo argumentai nepagrįsti, kadangi pirmosios instancijos teismas tinkami įvertino bylos aplinkybes ir įrodymus ir pagrįstai atsisakė pareiškėjai iškelti bankroto bylą. Pareiškėja tapo nemoki tik dėl to, kad prisiėmė finansinių įsipareigojimų neįvertinusi savo finansinių galimybių. Pažymi, kad nuo paskutinės kredito sutarties sudarymo nepraėjo nei mėnuo iki pareiškėjos pranešimų kreditoriams dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl ko manytina, kad kai kurių įsipareigojimų pareiškėja net neketino vykdyti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą teisėtumo ir pagrįstumo klausimas teigiant, jog teismas, netinkamai nustatęs bylos aplinkybes ir įvertinęs įrodymus, nepagrįstai konstatavo FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą atsisakyti iškelti bankroto bylą.
FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 str. 1 d. ). Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas, net ir konstatavęs pareiškėjo nemokumą, turi atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad: 1) fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, 2) ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais.
Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas nustatė, jog pareiškėja formaliai atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytą fizinio asmens nemokumo būklę, tačiau atsisakė iškelti bankroto bylą pripažinęs pareiškėją nesąžininga dėl to, kad ji tapo nemokia dėl savo sąmoningo neveikimo ir siekio išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, be to nenurodė ir nepateikė teismui klausimo išsprendimui visų duomenų (duomenų, patvirtinančių esminį pareiškėjos sveikatos pablogėjimą ir lėmusį ženkliai padidėjusį lėšų poreikį, vaistų pirkimo duomenų, nenurodė ir nepateikė duomenų, kad sveikatos būklė pareiškėjai trukdo ar kada nors ankščiau trukdė dirbti, duomenų apie sutuoktinio gaunamas pajamas). Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir todėl nepagrįstai pareiškėjos elgesį, prisiimant kreditorinius įsipareigojimus, vertino nesąžiningu FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 10 26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, ir kt.). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 02 07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
Apeliacinės instancijos teismas vertina nepagrįstu skundo argumentą, kad pareiškėjos elgesys nepagrįstai teismo laikytas nesąžiningu, kadangi patys kreditoriai, išduodami pareiškėjai kreditus, nesidomėjo jos finansine padėtimi ir neįvertino su tuo susijusios rizikos. Pažymėtina, kad teismui, sprendžiančiam dėl fizinio asmens sąžiningumo, nėra nustatyta pareiga kreditoriams įrodinėti, kad prieš suteikdami vartojimo kreditus vertino pareiškėjos turtinę padėtį ir jos galimybes grąžinti kreditus, taip pat nėra nustatyta ir pareigos nurodyti skolininko nesąžiningumą pagrindžiančių aplinkybių. Nepriklausomai nuo to, ar kreditoriai skolininko nesąžiningumą pagrindžiančias aplinkybes teismui nurodys, ar ne, išvadą dėl pareiškėjų (ne)sąžiningumo turi padaryti teismas ištyręs ir įvertinęs visas bylos aplinkybes.
Viena esminių sąlygų fiziniam asmeniui bankrutuoti pagal FABĮ yra pajamų gavimas, gebėjimas atsiskaityti su kreditoriais. FABĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prie pareiškimo iškelti bankroto bylą turi būti pridėti taip pat ir fizinio asmens gaunamas ir (ar) numatomas gauti pajamas patvirtinantys dokumentai. Byloje nustatyta, kad pareiškėja nuo 2014 10 08 dirba UAB ,,Valymo ir priežiūros centras“, per mėnesį gauna 125 Eur darbo užmokesčio. Nors pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo teigiama, kad pareiškėja intensyviai bando įsidarbinti pilnu etatu ir todėl tikisi pajamų pakilimo, tačiau teismui jokių šiuos argumentus patvirtinančių duomenų nuo kreipimosi į teismą nepateikė, tokių duomenų nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 12 str., 178 str. 185 st.). Priešingai, apeliantė skunde teigia, kad negalinti dirbti visos darbo dienos dėl stipraus galvos skausmo. Tai reiškia, kad pareiškėja nepateikė jokių duomenų argumentams, jog siekia turimų skolinių įsipareigojimų įvykdymo įsidarbindama, pagrįsti (CPK 178 str., 185 str.). Pagal formuojamą teismų praktiką bankroto bylose, pareiškėjos nesiėmimas jokių veiksmų, kad įsidarbintų ir taip sumažintų savo turimas skolas, rodo pareiškėjos nesąžiningumą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2FB-10560-934/2014, Šiaulių apygardos teismo 2014-10-06 nutartis, priimta civilinėje yloje Nr. 2S-962-210/2014). Pareiškėjai nepateikus jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jos aktyvius veiksmus siekiant gauti kokias nors pajamas, pareiškimo dėl bankroto bylos jai iškėlimo faktas vertintinas kaip siekis išvengti turimų skolinių įsipareigojimų, o ne atkurti mokumą, o tokie pareiškėjos siekiai nesuderinami su sąžiningumo reikalavimais
Pažymėtina, kad pareiškėja visus pradelstus skolinius įsipareigojimus bendrai 14 132 Eur sumai prisiėmė laikotarpiu 2015 01 23 – 2016 01 12, t. y. kai pajamos per mėnesį sudarė tik 125 Eur ir po Fizinių asmenų bankroto įstatymo įsigaliojimo, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo gali būti vertinamas siekiu išvengti per 3 metų laikotarpį žymiai prisikaupusių kreditorinių įsipareigojimų vykdymo. Pažymėtina, kad pareiškėja jos nemokumą sukėlusiomis priežastimis nurodydama tiek savo sveikatos būklę, tiek sūnaus traumą, jokių duomenų apie patirtas ir padidėjusias sveikatos priežiūrai skirtas išlaidas nepateikė.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog pareiškėjos nesąžiningumą kreditorių atžvilgiu bei piktnaudžiavimą fizinio asmens bankroto institutu parodo tai, jog jos būtiniems poreikiams yra reikalinga 226,33 Eur suma mėnesiui, t. y. žymiai viršijanti gaunamas pajamas, tačiau apsiribodama argumentu, kad ketina įsidarbinti pilnu etatu, nenurodė iš kokių lėšų būtų apmokėtos administratoriaus išlaidos.
Viena esminių sąlygų fiziniam asmeniui bankrutuoti pagal FABĮ yra pajamų gavimas, gebėjimas atsiskaityti su kreditoriais. FABĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prie pareiškimo iškelti bankroto bylą turi būti pridėti taip pat ir fizinio asmens gaunamas ir (ar) numatomas gauti pajamas patvirtinantys dokumentai. Viena iš FABĮ 16 straipsnyje nurodytų fizinio asmens pareigų bankroto proceso metu – pagal savo galimybes dirbti arba užsiimti kita pajamų duodančia veikla, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti susirasti geriau apmokamą darbą (FABĮ 16 str. 10 p.). Fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas nereiškia besąlygiško asmens atleidimo nuo skolų ir pirmiausia yra skirtas keisti tolesnį asmens elgesį. Apeliantės skundo argumentai dėl jos formalios santuokos nepaneigia, kad pareiškėja yra santuokoje, kad dalis sutuoktinio gaunamų pajamų priklauso ir jai, todėl sąmoningas sutuoktinio neįtraukimas į bylą ir duomenų apie jo gaunamas pajamas neteikimas vertintinas kaip visų reikšmingų duomenų klausimo išsprendimui nepateikimas (FABĮ 4 str. 4 d. 2 p.). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad teismas negali iškelti bankroto bylos fiziniam asmeniui, kuris negauna ir neketina gauti pajamų, o tai reiškia neplanuoja atsiskaityti su savo kreditoriais. Esant toki situacijai ir pareiškėjai iškėlus bankroto bylą, pareiškėjas negalėtų vykdyti įstatyme nustatytos procedūros – atsiskaityti su savo kreditoriais. Todėl atmestini kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kuriais apeliantas ginčija teismo padarytas išvadas, jog ji yra nemoki dėl savo pačios nesąžiningų veiksmų – nesiėmė jokių veiksmų skoloms padengti.
Nepagrįsti skundo argumentai, kad skundžiama nutartis nėra motyvuota ir dėl to neteisingai išspręsta byla. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, byloje nustatytas aplinkybes ir jų pagrindu teismo padarytas išvadas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas klausimo dėl pareiškėjos sąžiningumo išsprendimui reikšmingas aplinkybes nustatė išsamiai ir jų viseto įvertinimu grindė savo išvadas, kurių atskirojo skundo argumentai nepaneigia, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirojo skundo netenkinti.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.