- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-05
- Bylos Nr.
- e2A-1252-933/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21280-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmantas Šulcas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Naujamiesčio būstas“, J. S.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Naujamiesčio būstas“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Naujamiesčio būstas“ („Mano Būstas Vilnius“) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-27344-872/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naujamiesčio būstas“ („Mano Būstas Vilnius“) ieškinį atsakovei J. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Naujamiesčio būstas“ („Mano Būstas Vilnius“) prašė priteisti iš atsakovės J. S. 881,82 Eur skolos, 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), teikia bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso objektai, kuriuos atsakovė privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Atsakovės skola nuo 2016-03-01 iki 2017-07-31 yra 881,82 Eur už priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, tenkančias atsakovei nuosavybės teise priklausančiam butui.
Atsiliepimas
2. Atsakovė J. S. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka. Nurodė, kad tarp namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų ir ieškovės nuo 2016 m. vyksta ginčas dėl eilutėje „remontas, keitimas“ nurodytų išlaidų, kuris sprendžiamas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus įstaigoje. Ieškovė suremontavo 1-o aukšto butų savininkams nuosavybės teise priklausančias prausyklas, sumontavo dušo kabiną ir už šiuos darbus reikalauja atlyginimo. Ieškovė darbus atliko be pirmojo aukšto butų savininkų sutikimo, neteikė informacijos ar reikalavimų dėl remonto darbų. Prausyklos remonto darbai nebuvo privalomi, o namo gyventojų daugumos sutikimo administratorius darbų atlikimui negavo. Suremontuotos patalpos nebuvo bendrojo naudojimo objektas, todėl ieškovas jas remontuodamas veikė savo rizika.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-11-08 sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė Lietuvos Respublikos (valstybės naudai) iš ieškovės 134,29 Eur bylinėjimosi išlaidų už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
3.1. Apylinkės teismas nustatė, kad ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-10-09 įsakymo Nr. 30-1948 pagrindu teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), administravimo paslaugas. Aptarto įsakymo galiojimas pratęstas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-12-28 įsakymu Nr. 30-3400. Atsakovė yra buto su bendrojo naudojimo patalpomis, pažymėtomis nuo a-2 iki a-7 (6/100 iš 107,89 m²), t. y. 6,37 m², esančio (duomenys neskelbtini), savininkė.
3.2. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentas 2017-03-17 rašte nurodė, jog: prausyklos, kaip ir kitos pirmame aukšte esančios bendrojo naudojimo patalpos (tualetai, virtuvės), bendrosios nuosavybės teise priklauso pirmojo aukšto butų savininkams; peržiūrėjus daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo aprašą nustatyta, kad Aprašo 3 dalyje (Pastato bendrojo naudojimo patalpos (jei tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams)) neteisingai įtrauktos 1–5 aukštuose esančios patalpos – bendri koridoriai, virtuvės, prausyklos ir tualetai; atsakovei ir kitiems namo savininkams priklausančios patalpos Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos kaip atskiros patalpos, tačiau priskirtos dalimis prie kiekvieno buto, atsižvelgiant į buto plotą; prausyklų patalpų remonto darbai negalėjo būti planuojami ilgalaikiame, ūkiniame ir finansiniame plane, kadangi prausyklų patalpos bendrosios nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir nėra priskirtinos prie bendrojo naudojimo objektų.
3.3. Ieškovė pateikė į bylą Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato 2017-04-10 bendrojo naudojimo objektų aprašą, kuriame į pastato bendrojo naudojimo patalpas nebėra įtrauktos prausyklos, dušinė, tualetai. Ieškovė neneigė, jog ginčo laikotarpiu minėtos patalpos į Aprašą buvo įtrauktos nepagrįstai. Aprašą sudarė administratorius ir nebuvo derintas Aprašo tvirtinimo klausimas su butų savininkais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 4.2 papunktyje nurodyta, jog daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų aprašas ¼ patalpų savininkų rašytiniu prašymu svarstomas savininkų susirinkime ir tikslinamas jų sprendimu. Teismas nustatė, kad ieškovė atlikusi remonto darbus tik siunčia gyventojams sąskaitas, raštus iš skolų išieškojimo įmonės dėl papildomų kaštų, tačiau nebendradarbiauja nei su gyventojais, nei su Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nei su Seimo kontrolieriaus įstaiga, t. y. neteikia atsakymų į užklausas, neteikia duomenų apie atliktus remonto darbus, jų apimtis, kainas ir pan.
3.4. Apylinkės teismas konstatavo, kad prausyklos remonto darbai nebuvo privalomi darbai, susiję su statinių priežiūra, todėl jų remontui buvo būtinas namo gyvenamųjų patalpų savininkų daugumos sutikimas. Aptartas sutikimas negautas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Ieškovė UAB „Naujamiesčio ūkis“ („Mano Būstas Vilnius“) apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:
4.1. Daugiabutis gyvenamasis namas pastatytas taip, jog kelių butų savininkai bendrai naudojasi tam tikromis patalpomis. Kadangi tokio pobūdžio patalpos nepriskirtinos prie bendrojo naudojimo patalpų, todėl ir pareiga rūpintis šių patalpų būkle bei jų išlaikymo išlaidos tenka ne visiems namo gyventojams, o tik tiems, kurie įgiję patalpas nuosavybėn. Ginčo dėl to, kad remonto darbai buvo atlikti I-ojo aukšto patalpose, plane pažymėtose šifrais a-2, a-3, a-4, a-5, kurios priklauso atsakovei ir kitiems savininkams dalinės nuosavybės teise, nėra.
4.2. Nesutiktina, kad prausyklos remonto darbai neprivalomi. Nepriklausomai nuo to, ar bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas yra visų namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybė, ar tik dalies jų, bendraturčiai, kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise toks turtas priklauso, privalo jį prižiūrėti ir remontuoti, kad šis turtas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Ta aplinkybė, kad atsakovė galimai nesinaudojo prausyklos patalpomis, neeliminuoja jos, kaip bendraturtės, atsakomybės už tinkamą bendros dalinės nuosavybės teise priklausančio turto priežiūrą. Administratorius, nustatęs ar gavęs informacijos apie netinkamą inžinerinės įrangos būklę, privalo imtis priemonių užtikrinančių bendrojo naudojimo objektų, atitiktį reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ reikalavimams. Ginčo patalpos ir jose esanti įranga neatitiko privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų, dėl ko gadinamos viso namo laikančios konstrukcijos – namo sienos. Gyvenamojo namo apžiūros 2014-10-08 akte nustatyta, kad namo sienų būklė bloga, turi avarinės būklės požymių, ties bendro naudojimo prausyklomis sienos yra suirusios. Sienos ir perdangos buvo veikiamos drėgmės, kadangi bendro naudojimo prausyklose statybų metu nebuvo įrengta tinkama sienų ir lubų hidroizoliacija, tinkama vedinimo sistema, dėl ko sienos suiro ir pradėjo trupėti. Prausyklose dėl pastovios drėgmės nuo sienų dalinai nukritusios plytelės, lubos ir sienos pasidengusios storu pelėsio sluoksniu, tinkas ištrupėjęs, per perdangas sunkiasi vanduo, kuris kenkia nuo drėgmės neapsaugotoms statinio konstrukcijoms. Bendrųjų patalpų langai supuvę ir nesandarūs.
4.3. Aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtintame STR 1.12.05:2002 Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarkoje (toliau – ir Reglamentas), galiojusioje darbų atlikimo metu, t. y. iki 2016-12-30, buvo apibrėžti gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir nustatyta jų įgyvendinimo tvarka. Reglamento prasme privalomieji darbai yra atskiri ar kompleksas priežiūros ir statybos darbų, kuriuos atlikus gyvenamųjų namų būklė pripažįstama atitinkanti naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų visumą. Šių reikalavimų įgyvendinimas, be kita ko, užtikrinamas statybos darbais – pastato ar jo dalių remontu ar kitais prevenciniais darbais. Buvo atlikti betoninių pamatų ir grindų remonto darbai (pamatų ardymas, betono posluoksnių įrengimas, betoninių grindų armavimas, hidroizoliacijos įrengimas, aptaisymas plytelėmis ir kt.), sienų remonto darbai (silikatinių blokų sienų mūrijimas, sienų hidroizoliacijos įrengimas, šiltinantis sienas, tinkavimas ir kt.), vėdinimo ortakių ir grotelių įrengimas bei kt. Buvo atliktas tam tikras viso namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto remontas arba jis buvo būtinas šio turto išsaugojimui, kadangi buvo šalinamos namo sienų suirimo priežastys. Administratorius 2015-12-23 skelbimu informavo butų savininkus apie planuojamus atlikti remonto darbus ir jų kainą, tačiau bendraturčiai nesiėmė veiksmų patys organizuoti remontą. Nėra įrodymų, kad butų savininkai prieštaravo ar patys ėmėsi aktyvių veiksmų tinkamai sutvarkyti ginčo patalpas. Kadangi remontą atliko ne bendraturčiai, o namo bendro naudojimo objektų administratorė, dėl to atsakovė, kaip suremontuoto turto bendraturtė, privalo atlyginti ieškovei jos daliai tenkančias remonto išlaidas, dėl kurių ji nors nebuvo davusi sutikimo, tačiau jos susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Analogiškas ginčas buvo išnagrinėtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2013.
Atsiliepimas
5. Atsakovė J. S. atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindė žemiau nurodomais motyvais.
5.1. I-ojo aukšto patalpos (prausyklos), kuriose buvo atlikti remonto darbai, netraktuotinos kaip pastato bendrojo naudojimo objektas. Apeliantė, neturėdama priimto butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo, suremontavo 1 aukšto butų savininkams nuosavybės teise priklausančias prausyklas, sumontavo ten dušo kabiną. Atlikdama aptartus darbus apeliantė nesikreipė į namo 1 aukšto butų savininkus, bendrosios nuosavybės teise valdančius prausyklos patalpą, neteikė jiems reikalavimo organizuoti prausyklos remonto darbus (inžinierinių tinklų, langų, sienų, grindų ir lubų remonto darbai), įrengė dušo kabiną, kurios šioje patalpoje nebuvo (dušai pagal namo projektą yra rūsyje), neteikė informacijos namo 1 aukšto butų savininkams apie planuojamus vykdyti 1 aukšto prausyklos remonto darbus, neinformavo nei apie tai, kad 1 aukšto butų savininkams teks padengti išlaidas dėl prausyklos remonto darbų, nei, kad vykdant remonto darbus bus perplanuotos patalpos pertvaros ir bus įrengiama dušo kabina. Apeliantė nebendradarbiavo nei su namo gyventojais, nei su Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nei su Seimo kontrolieriaus įstaiga.
5.2. Vilniaus miesto savivaldybės administracija konstatavo, jog apeliantės veikla „<...> remontuojant daugiabučio namo pirmajame aukšte esančias ir šio aukšto butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias prausyklas, nesusijusi su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimu, kadangi tokie veiksmai laikytini privačios paslaugos teikimu daugiabučio namo pirmojo aukšto butų ir kitų patalpų savininkams <...>“. Vilniaus savivaldybės administracija taip pat nurodė, kad apeliantė remonto darbus atlikto pažeisdama teisės aktų nuostatas. Apeliantė patvirtino, kad ginčo patalpos buvo suremontuotos vadovaujantis apeliantės 2015-05-20 sudarytu daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo Aprašu, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija nustatė, kad Aprašo 3 dalyje (Pastato bendrojo naudojimo patalpos (jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams) neteisingai įtrauktos 1–5 aukštuose esančios patalpos – bendri koridoriai, virtuvės, prausyklos ir tualetai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento 2017-03-17 rašte nurodyta, jog prausyklų patalpų remonto darbai negalėjo būti planuojami ilgalaikiame, ūkiniame ir finansiniame plane, kadangi prausyklų patalpos bendrosios nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir nėra priskirtinos prie bendrojo naudojimo objektų. Aprašas nederintas su butų savininkais. Apeliantė, jau po atliktų ginčo patalpų remonto darbų ir gautų pastabų iš Vilniaus miesto savivaldybės, Aprašą 2017-04-10 pakeitė, pašalindama ginčo patalpas, t. y. pripažino, kad neapgrįstai ginčo patalpas buvo priskyręs prie bendrojo naudojimo objektų.
5.3. Prausyklos remonto darbai nebuvo privalomi darbai, susiję su statinių priežiūra, todėl jų remontui buvo būtinas namo gyvenamųjų patalpų savininkų daugumos sutikimas. Apeliantė nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiasis Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2013, kadangi cituojamos bylos ir šio ginčo faktinės aplinkybės skiriasi iš esmės. Dušo kabinos įrengimas ir plytelių klijavimas ginčo patalpose negali būti vertinamas kaip būtinas gyvenamojo namo priežiūros darbas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
8. Apeliaciniu skundu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 881,82 Eur nuo 2016-03-01 iki 2017-07-31, skolą kildinant už priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą ir eksploatavimą, atlikus prausyklos remontą, tenkančias atsakovei nuosavybės teise priklausančiam butui.
9. Byloje ginčo dėl to, kad ieškovė teikia daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administravimo paslaugas, kad atsakovei name, esančiame (duomenys neskelbtini), priklauso pirmame aukšte esantis butas Nr. 2 ((duomenys neskelbtini)) su butui priskirtomis bendrojo naudojimo patalpomis, pažymėtomis nuo a-2 iki a-7 (bendrojo naudojimo patalpų plotas, proporcingai tenkantis atsakovės butui – 6,37 m²), nėra, todėl plačiau dėl šių aplinkybių nepasisakoma.
10. Patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), I aukšte pažymėtos indeksais nuo a-2 iki a-7 priklauso namo, esančio (duomenys neskelbtini), I aukšto butų savininkams ir tokios patalpos nelaikytinos bendrojo naudojimo patalpomis CK 4.82 straipsnio prasme (žr. apeliacinio skundo 7 punktą, el. b. l. 156). Tai, kad patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), I aukšte, pažymėtos indeksais nuo a-2 iki a-7 nėra bendrojo naudojimo patalpos patvirtina ir 2017-04-10 Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų aprašas (el. b. l. 96–101).
11. Bylos duomenimis, ieškovė name, esančiame (duomenys neskelbtini), I aukšte atliko esančios prausyklos, kurios dalis nuosavybės teise priklauso atsakovei, remontą (el. b. l. 74–75, 83, 90, 103–104, 106–109). Ieškovė teikė duomenis, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojus apie prausyklos ir dušinės patalpų remontą nuo 2015 m. gruodžio mėn. iki 2016 m. vasario mėn. informavo 2015-12-23 parengtu pranešimu (el. b. l. 83). Ieškovė įrodinėjo, jog prausykla ir joje esanti įranga neatitiko privalomųjų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, dėl ko buvo gadinamos viso namo laikančiosios konstrukcijos – namo sienos. Ieškovės teigimu, buvo atliktas viso namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto remontas arba jis buvo būtinas šio turto išsaugojimui, kadangi buvo šalinamos namo sienų suirimo priežastys. Ieškovė, argumentuodama ieškinio reikalavimus, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-10-16 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2013, pateiktais išaiškinimais (CPK 4 straipsnis).
12. Galima apibendrinti tokius kasacinio teismo 2013-10-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2013 pateiktus aktualius šalių ginčui išaiškinimus (CPK 4 straipsnis):
12.1. bendrosios nuosavybės teisės objektu gali būti įvairus turtas, todėl egzistuoja CK 4.76 straipsnyje nustatytų bendraturčio teisių įgyvendinimo bei pareigų vykdymo ypatumai, kurie priklauso nuo objekto paskirties, savybių, panaudojimo galimybių ir kitų reikšmingų veiksnių. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis), proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta bendrosios taisyklės išimtis, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nedavęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Tai reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nedavęs sutikimo dėl šių išlaidų. Antruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme, Aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtintoje STR 1.12.05:2002 Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų ir jų įgyvendinimo tvarkoje;
12.2. kai daugiabutis gyvenamasis namas suplanuotas ir pastatytas taip, jog kelių kambarių savininkai bendrai naudojasi tam tikromis patalpomis (pvz., virtuve, prausykla, skalbykla, tualetais ir pan.), tai tokiomis patalpomis naudojasi tik dalis namo gyventojų, kurie ir yra šių patalpų bendraturčiai, o jiems priklausančios nuosavybės dalys yra nustatytos nuosavybės įsigijimo dokumentuose, todėl netaikytina CK 4.82 straipsnio 5 dalyje išdėstyta taisyklė. Tai reiškia, kad pareiga rūpintis tokių patalpų būkle bei jų išlaikymo išlaidos tenka ne visiems namo gyventojams, o tik tiems, kurie įgiję patalpas nuosavybėn. Visgi, nepriklausomai nuo to, ar bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas yra visų namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybė, ar tik dalies jų, bendraturčiai, kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise toks turtas priklauso, privalo jį prižiūrėti ir remontuoti, kad toks turtas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus;
12.3. galimos situacijos, kai administratorius atliko tam tikrą viso namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto, kaip jis apibrėžiamas CK 4.82 straipsnio 1 dalyje, remontą arba toks remontas buvo būtinas tokio turto išsaugojimui (pvz., besikaupianti drėgmė gali pakenkti pagrindinėms namo konstrukcijoms, sumažinti jų patvarumą ir atsparumą). Pastebėtina, jog tai atvejais, kai vienų asmenų pareigos tinkamai prižiūrėti savo turtą nevykdymas gali lemti kitų asmenų turtinių teisių, teisės į sveiką ir saugią aplinką ir kt. pažeidimą, pripažintina, kad administratoriaus veiksmai, organizuojant daugiabučio namo butų bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių konkrečių patalpų, neatitinkančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų, remontą, neprieštarauja administratoriaus pareigoms, kurios nukreiptos teisės aktuose įtvirtinto administratoriaus pagrindinio uždavinio įgyvendinimui. Tai reiškia, kad asmuo, kuris yra suremontuoto turto bendraturtis, privalo atlyginti jo daliai tenkančias remonto išlaidas, dėl kurių nors ir nedavęs sutikimo, tačiau tokios remonto išlaidos susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (CK 4.76 straipsnis, 4.82 straipsnio 3 dalis);
12.4. būtina nustatyti, kurie iš atliktų remonto darbų susiję su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, o kurie nors ir pagerino patalpų būklę, tačiau su pirmiau nurodytais reikalavimais nesusiję. Sprendžiant, kokie darbai būtini privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų įgyvendinimui, būtina nustatyti faktines bylos aplinkybes.
13. Aukščiau aptartas teisinis reguliavimas įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą, siekiantį tinkamai taikyti ginčui aktualias teisės normas, tinkamai aptarti bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei pateikti reikšmingų ginčui faktinių aplinkybių teisinį vertinimą. Bylos duomenimis, ieškovė 2014-10-08 sudarė Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros aktą Nr. NB-AA-14-185 (toliau – Apžiūros aktas) (el. b. l. 85–89). Apžiūros akte užfiksuoti šių apžiūros objektų būklė: i) bendrųjų konstrukcijų (sienų, stogo, pamatų ir nuogrindų, langų ir durų, balkonų); ii) bendrojo naudojimo patalpų (laiptinių, prausyklų ir tualetų, rūsio); iii) bendrojo naudojimo inžinierinės įrangos (šilto ir karšto vandentiekio tinklų, lietaus kanalizacijos tinklų, šildymo sistemos, elektros tinklų ir skydinės, ventiliacijos kaminų ir šachtų, buitinių nuotekų kanalizacijos tinklų). Apžiūros akte užfiksuota, kad pastato sienų iš lauko pusės „būklė bloga, turi avarinės būklės požymių. Ties bendro naudojimosi prausyklomis sienos yra suirusios. Bendro naudojimosi prausyklose statybų metu nebuvo įrengta tinkama sienų ir lubų hidroizoliacija bei pakankama vėdinimo sistema. Dėl minėtų priežasčių sienos ir perdangos buvo pastoviai veikiamos drėgmės. Per daugelį metų konstrukcijos įmirko per visą jų storį, todėl iš lauko pusės veikiamos šalčio suiro ir pradėjo trupėti“. Apžiūros akte nurodyta, kad rekomenduojama atlikti statinio ekspertizę ir pagal ekspertizės išvadas paruošti TP (techninį projektą – apeliacinės instancijos teismo pastaba) ir atlikti statinio rekonstrukciją. Šalys į bylą neteikė duomenų apie tai, kad buvo atlikta pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ekspertizė, o ekspertizės akte būtų buvusios užfiksuotos bylai reikšmingos aplinkybės. Apžiūros akte nurodyta, jog prausyklų ir tualetų „būklė bloga. Dėl nuolatinės drėgmės nuo sienų dalinai nukritusios keraminės plytelės, lubos ir sienos pasidengusios storu pelėsio sluoksniu, tinkas ištrupėjęs, per perdangas sunkiasi vanduo. Vanduo kenkia nuo drėgmės neapsaugotoms statinio konstrukcijoms“. Apžiūros akte nurodyta, kad rekomenduojama atlikti prausyklų ir tualetų kapitalinį remontą, įrengti papildomą ventiliaciją.
14. Bylos duomenimis, po 2014-10-08 Apžiūros akto sudarymo ieškovė 2015-05-20 parengė Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų aprašą (el. b. l. 76–82). 2015-05-20 apraše namo, esančio (duomenys neskelbtini), I aukšto bendri koridoriai, virtuvės, prausyklos ir tualetai buvo priskirti pastato bendrojo naudojimo patalpoms (žr. 2015-05-20 aprašo III skyriaus lentelės 3 grafą) (el. b. l. 81). Aptariamame apraše nurodyta, kad jis būtų savininkams pateiktas susipažinti 2015-05-20. Nustatyta ir tai, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), I aukšto patalpos, pažymėtos indeksais nuo a-2 iki a-7, nėra bendrojo naudojimo patalpos naujai parengtame 2017-04-10 Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų apraše (el. b. l. 96–102). Šalys dėl aplinkybės, kad I aukšto patalpos, pažymėtos indeksais nuo a-2 iki a-7, nėra ir neturėjo būti laikomos bendrojo naudojimo patalpomis nekelia, todėl apeliacinės instancijos teismas laiko, kad I aukšto patalpos, esančios pastate (duomenys neskelbtini), pažymėtos indeksais nuo a-2 iki a-7, įskaitant ir ginčo prausyklą, neturėjo būti laikomos pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpomis.
15. Nustatyta, kad ieškovė 2015-12-22 prausyklos ir dušinės remonto darbams atrinko rangovą UAB „Mano būstas“, kuris pasiūlė mažiausią kainą – 8 919,65 Eur (el. b. l. 90). Ieškovė 2015-12-23 parengė pranešimą apie planuojamus atlikti prausyklos ir dušinės remonto darbus už 8 919,65 Eur (el. b. l. 83). 2015-12-23 ieškovė su UAB „Mano būstas“ pasirašė priedą Nr. 149 prie 2010-06-21 ilgalaikės rangos sutarties Nr. 10-06-92G dėl prausyklos ir dušinės remonto (el. b. l. 103). Į bylą taip pat pateikta prausyklų ir dušinės remonto (įrengiant naujai) lokalinė sąmata (el. b. l. 106–109). Lokalinėje sąmatoje nurodyti prausyklose ir dušinėse atliktini tokie remonto darbai: i) paruošiamieji darbai: statybinio šiukšlių konteinerio nuoma; ii) ardymo darbai: betoninių pamatų išardymas, nelygumų ir iškyšų mūrinių sienų paviršiuje nukapojimas; iii) grindų apdailos darbai: grindų paviršių pagrindo gruntavimas giliai įsigeriančiais gruntais voleliu, betoninių grindų armavimas tinklais, betono pagaminimas maišykle, betono posluoksnių įrengimas grindims (100 mm storio sluoksnis, paduodant betoną karučiu), grindų teptinės hidroizoliacijos įrengimas, naudojant mineralinius mišinius (tepant 3 kartus), sienų ir grindų sandūrų izoliavimas hidroizoliacine juosta, plytelių grindų dangos įrengimas ant betoninio pagrindo, plytelių dangos valymas, siūlių sandarinimas silikonu; iv) dušo kabinos mūro įrengimas, sienų apdaila: montažinių juostų įrengimas blokelių surišimui, silikatinių blokų sienų mūrijimas, lengvųjų sąramų montavimas, sienų vidinių paviršių pagrindo gruntavimas giliai įsigeriančiais gruntais voleliu, vidaus paviršių pagerintas tinkavimas rankiniu būdu cemento-kalkių skiediniais, teptinės hidroizoliacijos įrengimas, šiltinant sienas, sienų ir grindų sandūrų izoliavimas hidroizoliacine juosta, sienų vidinių paviršių aptaisymas keraminėmis plytelėmis, plytelių dangos valymas, siūlių sandarinimas silikonu; v) dušo kabinos vidaus apdaila: silikatinių blokų dušo padėklo mūrijimas, betono pagaminimas maišykle, betono posluoksnių įrengimas grindims, grindų teptinės hidroizoliacijos įrengimas, teptinės hidroizoliacijos įrengimas, šiltinant sienas, sienų ir grindų sandūrų izoliavimas hidroizoliacine juosta, plytelių grindų dangos įrengimas ant betoninio pagrindo, plytelių dangos valymas, sienų paviršių aptaisymas keraminėmis plytelėmis, plytelių dangos valymas, siūlių sandarinimas silikonu; vi) metalinių paviršių dažymas: metalinių grotelių paviršių labai geras dažymas emalėmis; vii) vėdinimo įrengimas: skylių PVC išpjovimas, vėdinimo sistemų ištraukimo arba pritekėjimo štampuotų grotelių sumontavimas; viii) papildomi darbai: ortakiai iš viniplasto, apvalių įmovinių atotraukų arba alkūnių montavimas, anksčiau dažytų metalinių paviršių dažymas, vėdinimo sistemų ištraukimo arba pritekėjimo štampuotų grotelių montavimas, durų apvadų montavimas, karkaso įrengimas, paviršių aptaisymas dailylentėmis, vidaus paviršių labai geras tinkavimas rankiniu būdu cemento-kalkių skiediniais, vidaus tinkuojamų paviršių armavimas sintetiniu tinkleliu, sienų angokraščių aptaisymas, sienų paviršių pagrindo gruntavimas sukibimą gerinančiais gruntais teptuku, revizinių durelių montavimas, plytelių pjaustymas.
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau aptarus rašytinius įrodymus sprendžia, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, jog prausyklų remontas buvo būtinas pastato, esančio (duomenys neskelbtini), išsaugojimui, šalinant namo sienų suirimo priežastis (CPK 178 straipsnis). Teismui įvertinus į bylą pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodytus atliktinus darbus (paruošiamieji darbai, ardymo darbai, grindų apdailos darbai, dušo kabinos mūro įrengimas, sienų apdaila, dušo kabino vidaus apdaila, metalinių paviršių dažymas, vėdinimo įrengimas, papildomi darbai) matyti, jog darbų, kuriais būtų šalinamos namo sienų suirimo priežastys, nėra. Vietoje to ieškovas atliko prausyklos remontą, kuriuo iš esmės atnaujino prausyklos techninę būklę. Ieškovė nenurodė, kokie konkrečiai prausyklose atlikti darbai buvo privalomi ir būtini tam, kad išlaikyti tinkamą namo sienų techninį stovį. Teismo taip pat neįtikina aplinkybė, jog šalinant namo sienų suirimo priežastis buvo būtina iš esmės atnaujinti visą prausyklą, ją iš esmės įrengiant naujai, o ne šalinti tik namo sienų irimo priežastis (CPK 185 straipsnis). Pastebėtina ir tai, jog Apžiūros akte namo sienų priežasčių irimas apibūdintas pakankamai abstrakčiai ir neaišku, kokias konkrečiai pastato konstrukcijas vanduo iš prausyklų vidinės pusės ardė, ką buvo būtina remontuoti (keisti), siekiant užtikrinti privalomuosius statinio techninės būklės reikalavimus. Konstatuotina, kad, įvertinus bylos medžiagą, labiau tikėtina, jog prausyklų atnaujinimas (remontas) nebuvo būtinas namo sienų išsaugojimui (CPK 185 straipsnis).
17. Teismas vertina ir tą aplinkybę, kad ieškovė, kaip pastato, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė, nepateikė įrodymų, jog prausyklos savininkus būtų informavusi apie tai, kad prausyklų patalpos techniškai netvarkingos ir daro neigiamą įtaką bendroms namo konstrukcijoms (pvz., namo sienai) bei būtų įpareigojusi savininkus imtis atitinkamų veiksmų, reiškusi kokias nors pretenzijas, reikalavimus ne teisme ar teisme (Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2015-08-05 nutarimu Nr. 831, 3 punktas, 7.6 ir 7.9 papunkčiai). Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė būtų įspėjusi atsakovę apie netinkamą prausyklų stovį, o atsakovė nesiėmė jokių veiksmų šalinant prausyklos prastą techninį stovį, kuris turėjo įtakos namo bendrojo naudojimo konstrukcijoms – namo sienai. Vertinama ir tai, jog nuo 2014-10-08 Apžiūros akto sudarymo, iki konkrečių prausyklos remonto darbų buvo daugiau nei vienerių metų laiko tarpas, per kurį ieškovė, kaip pastato administratorė, galėjo pagrįstai imtis atitinkamų veiksmų prieš atsakovę, įpareigojant ją šalinti prastą prausyklos techninį stovį, kuris esą turėjo įtakos namo bendrojo naudojimo konstrukcijoms. Taip pat į bylą nebuvo pateikta įrodymų apie tai, kad kiti namo gyventojai būtų reiškę kokias nors pretenzijas administratoriui ar kitiems subjektams, dėl prasto prausyklų stovio, kuris galimai turėjo įtakos namo bendrojo naudojimo konstrukcijoms (namo sienoms). Šiuo atveju pagal į bylą teiktą 2014-10-08 Gyvenamojo namo apžiūros aktą Nr. NB-AAA-14-185 darytina išvada, kad buvo atlikti darbai, kurie išimtinai patenka į akto 2.2 punkte nurodytus defektus, (el. b. l. 85-89), o tokiems darbams (defektų šalinimui) atlikti sutikimas nebuvo gautas, todėl nėra pagrindo priteisti už juos atitinkamų sumų iš atsakovės.
18. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisinės reikšmės ginčo sprendimui neturi. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59–60). Kadangi kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodyta praktika, dėl jų plačiau nepasisako.
19. Apibendrinant išdėstytą, darytina išvada, jog apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieškovės apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
20. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
21. Atsakovei apeliacinės instancijos teisme buvo teikta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Teikti įrodymai, kad buvo patirta 91 Eur advokato užmokesčio išlaidų (el. b. l. 171–172, 179). Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, iš ieškovės valstybės naudai priteistina 91 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už atsakovei suteiktas teisines paslaugas (CPK 96 straipsnio 2 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai 91 Eur (devyniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės UAB ,,Naujamiesčio būstas“ (UAB „Mano Būstas Vilnius“), juridinio asmens kodas 121452091.