Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2019-11-25 · Civilinė byla Nr. e2-11279-759/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-25
Bylos Nr.
e2-11279-759/2019
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-01430-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Snieguolė Bielskienė
Ieškovas
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas
N. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-11279-759/2019Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01430-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.8.10; 2.6.21; 3.2.3.2; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 25 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei N. K. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 105,14 Eur skolos, 26,29 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (el. b. l. 1-3).

Atsiliepimas

Atsakovei N. K. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai viešo paskelbimo internetiniame tinklapyje www.teismai.lt būdu, pasiūlant per 20 dienų pateikti atsiliepimą į ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalis) (el. b. l. 19-20).

Šalies argumentai

Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad sutinka, jog būtų priimtas sprendimas už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovė be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl teismas turi teisę, esant ieškovės prašymui, priimti sprendimą už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 - 286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė N. K. pradiniam kreditoriui (duomenys neskelbtini) (buvusi AB „(duomenys neskelbtini)“) (duomenys neskelbtini) pateikė GSM abonentų prašymą ir prašymą įjungti paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu atsakovei buvo suteiktos ryšio paslaugos ir nuolaida įrangai įsigyti (el. b. l. 10-11, 12). Reikalavimai į atsakovę, kylantys iš minėto GSM abonentų prašymo ir prašymo įjungti paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2010 m. gruodžio 7 d. Skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perleisti iš pradinės kreditorės ieškovei (el. b. l. 8, 9).

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota rašytiniu pranešimu (el. b. l. 15). Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje taip pat nurodoma, kad reikalavimas, pareikštas teismo tvarka, laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė turi teisę reikšti kreditorinius reikalavimus, kylančius iš GSM abonentų prašymo ir prašymo įjungti paslaugas Nr. A97627 prie sutarties Nr. OM 812755, atsakovei.

CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsakovė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai neįvykdė ir laiku įmokų pagal sudarytą Sutartį bei pateiktą užsakymą nemokėjo. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 105,14 Eur skolą pagrįstas ir yra tenkintinas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 26,29 Eur palūkanų, paskaičiuotų už 5 metų laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 26,29 Eur palūkanų, kas sudaro 5 procentus, paskaičiuotus už 5 metų laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d., pagrįstas ir tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (131,43 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai, teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisia 15 Eur žyminį mokestį ir 0,23 Eur komisinį mokestį, sumokėtą AB „Swedbank“ bankui už žyminio mokesčio mokėjimo pavedimą, viso: 15,23 Eur.

Šioje byloje teismas patyrė 3,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (el. b. l. 24). Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą priteistinas iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskutinis žinomas gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini), kitas žinomas gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini), 105,14 Eur (vienas šimtas penki eurai 14 ct) skolos, 26,29 Eur (dvidešimt šeši eurai 29 ct) palūkanų už laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d., 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (131,43 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15,23 Eur (penkiolika eurų 23 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT(duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ bankas, banko kodas 73000, naudai.

Priteisti iš atsakovės N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskutinis žinomas gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini), kitas žinomas gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini), 3,58 Eur (tris eurus 58 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybės naudai, informuojant atsakovę, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5660.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Sprendimo už akių patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.

Įteikti atsakovei N. K. sprendimą už akių viešo paskelbimo būdu, 2019 m. lapkričio 25 d., skelbiant interneto tinklalapyje www.teismai.lt tokio turinio pranešimą:

„Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose 2019 m. lapkričio 25 d. priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-11279-759/2019 pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei N. K., gim. (duomenys neskelbtini), dėl 105,14 Eur skolos, 26,29 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Atsakovei N. K. procesinių dokumentų įteikti teismui žinomais gyvenamosios vietos adresais nepavyko, todėl atsakovei sprendimas už akių yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovė informuojama, kad sprendimas už akių laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Informacijos teirautis tel. (8 340) 52019.“

Teisėja Snieguolė Bielskienė