Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-12-01 · Civilinė byla Nr. 2-2469/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-01
Bylos Nr.
2-2469/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Donatas Šernas, Nijolė Piškinaitė, Vytas Milius
Atsakovas
J. S.
Ieškovas
I. M.
Trečiasis asmuo
S. Š., G. Š., uždaroji akcinė bendrovė „Lugenta“, M. P., notaras J
Kategorijos
  • 99.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2469/2011Procesinio sprendimo kategorijos 99.1.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 1 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1161-513/2011 pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui J. S. dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais, tretieji asmenys S. Š., G. Š., uždaroji akcinė bendrovė „Lugenta“, M. P. ir notaras J. S.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui J. S. dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais, tretieji asmenys S. Š., G. Š., UAB „Lugenta“, M. P. ir notaras J. S., ir 2011 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino visiškai.

Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas atsakovo J. S. apeliacinis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. birželio 17 d. nutartimi nustatė atsakovui 14 dienų nuo nutarties gavimo dienos terminą pašalinti nutartyje nurodytus apeliacinio skundo trūkumus. Konkrečiai nurodė, jog atsakovui yra reikalinga sumokėti 3 931,40 Lt žyminį mokestį ir pateikti teismui tai pagrindžiančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad už apeliacinį skundą mokėtina žyminio mokesčio suma yra 4 068,40 Lt, kurios dydis apskaičiuojamas pagal CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir CPK 80 str. 4 d. nuostatas, nes už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas paduodant ieškinį ir turtiniuose ginčuose skaičiuojamas nuo ginčijamos sumos. Pažymėjo, kad atsakovas sumokėjo 137 Lt žyminį mokestį ir neprašė atleisti jo nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 17 d. nutarties. Atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui mokėtino žyminio mokesčio dydžio už paduotą apeliacinį skundą nustatymo klausimą spręsti iš naujo. Šį prašymą grindė nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą skundžiamą nutartį. Konkrečiai pažymi, kad nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl sandorių panaikinimo yra neturtinio pobūdžio, o tuo tarpu pirmosios instancijos teismas apskaičiavo žyminį mokestį už apeliacinį skundą remdamasis tomis teisės normomis, kurios nustato žyminio mokesčio apskaičiavimo taisykles esant turtinio pobūdžio reikalavimui.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apelianto atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (-ių) (atskirojo (-ųjų)) skundo (-ų) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo (nutarties) dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (-iuose) (atskirajame (-uosiuose)) skunde (-uose) nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).

Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Pažymėtina, kad ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str., įstatymo redakcija, galiojusi iki 2011 m. rugsėjo 30 d.). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan.

Sprendžiant už paduodamą ieškinį ar priešieškinį mokėtino žyminio mokesčio klausimą, teismas turi įvertinti pareikšto ieškinio ar priešieškinio pagrindą, dalyką ir pagal tai nuspręsti – turtinis ar neturtinis reikalavimas yra reiškiamas. Jeigu reikalavimas yra turtinis, turi būti mokamas proporcinis žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), o jeigu reikalavimas neturtinis – fiksuotas CPK 80 straipsnio pirmosios dalies 2 punkte nustatytas vieno šimto litų žyminis mokestis, atsižvelgiant į padidėjusį ketvirčio vartojimo kainų indeksą (CPK 82 str. 1 d.). Toks žyminis mokestis nustatomas bylose, kuriose pareiškiami neturtinio pobūdžio ieškiniai, taip pat ieškiniai, kurie negali būti įkainoti, arba kai reikalavimą įvertinti pinigais yra sudėtinga arba iš viso neįmanoma. Taigi paprastasis žyminis mokestis gali būti taikomas ir neįkainotiems ieškiniams, todėl neturtiniais ginčais paprastai yra pripažįstami ginčai ne dėl turto ir tiesiogiai su turtu nesusiję ginčai, t. y. neturtiniais ieškiniais pripažintini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu. Pažymėtina, kad teismų praktika formuojama taip, kad ginčas laikomas turtiniu ir už jį mokamas proporcinis žyminis mokestis tada, kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymą, nes restitucijos taikymo atveju įmanoma įvertinti priteistiną turtą ar priteistinas lėšas, o paprastasis žyminis mokestis gali būti nustatomas sprendžiant dėl neįvykdytų ar tariamų sandorių pripažinimo negaliojančiais, dažniausiai tada nėra taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009).

Nagrinėjamu atveju ieškovė I. M. ieškiniu prašė pripažinti, kad 2008 m. kovo 13 d. paskolos sutartis ir 2008 m. kovo 13 d. 0,1694 ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis yra apsimestiniai sandoriai ir tikrasis šio žemės sklypo pirkėjas yra atsakovas J. S.. Teisėjų kolegijos nuomone, šis ieškovės reikalavimas yra neturtinio pobūdžio ir teismas negali reikalauti už jo (jų) nagrinėjimą mokėti CPK 80 str. 1 d. dalies 1 p. nustatytą proporcinį žyminį mokestį. Teisėjų kolegija pažymi, kad I. M. ieškiniu pareikštais reikalavimais neprašoma priteisti turtą ar pinigų sumą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, jeigu ieškinys būtų tenkintas (kas buvo padaryta Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimu, kurį apeliaciniu skundu ketina skųsti atsakovas), minėtų sutarčių šalimi būtų pripažintas atsakovas J. S., tačiau restitucija nebūtų taikoma, t.y. viena sandorio šalis neprivalėtų grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį, nes ieškovės turtinė prievolė būtų perkelta kitam asmeniui. Taigi teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog byloje kilęs ginčas yra turtinio pobūdžio, kas lemia atsakovo pareigą už pateiktą apeliacinį skundą mokėti proporcinį žyminį mokestį.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai įpareigojo apeliantą sumokėti 3 931,40 Lt žyminį mokestį. Dėl šios priežasties skundžiama nutartis naikintina ir atsakovo J. S. apeliacinio skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti atsakovo J. S. apeliacinio skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėjai Vytas MiliusNijolė PiškinaitėDonatas Šernas