Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Irena Varžinskienė, susipažinusi su pareiškėjo R. M. skundu atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir spręsdama pasiruošimo bylos nagrinėjimui klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos administraciniame teisme teisėjos 2016-04-14 nutartimi buvo priimtas nagrinėti pareiškėjo R. M. skundas, kuriuo pareiškėjas prašo priteisti jam neturtinę žalą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš netinkamų jo laikymo sąlygų Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje, taip pat iš policijos pareigūnų veiksmų, 2016-04-04 laikant jį surakintą antrankiais, vežant į teismo posėdį, teismo posėdžių salėje bei teismo posėdžio metu jį laikant stikliniame aptvare.

Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis R. M. 2016-04-04 dalyvavo Panevėžio apygardos teismo nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje Nr.I-62-581/2016, kurioje jis yra teisiamasis.

Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246, 195 punktu, nuo momento, kai konvojaus viršininkas praneša posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymą, iki teismo posėdžio pabaigos konvojaus viršininkas vykdo teismo posėdžio pirmininko nurodymus dėl konvojuojamųjų apsaugos teismo posėdžio metu. Šios teisės normos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų tesenos įstatymo (toliau- ir ABTĮ) 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu. Todėl pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, siejamą su jo laikymu surakinto antrankiais teismo posėdžių salėje ir stikliniame aptvare teismo posėdžio, vykusio 2016-04-04 metu, nepriskiriamas administracinių teismų kompetencijai.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-124/2015 nurodė, kad tais atvejais, kai byloje keliami skirtingos teisinės prigimties reikalavimai, kurie yra lygiaverčiai, neatsiranda dominuojančio teisinio santykio situacijos, tokiu atveju yra pagrindas pareikštus reikalavimus išskirti į atskiras bendrosios kompetencijos ir administraciniame teisme nagrinėtinas bylas.

Žalos, padarytos atitinkamais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtais veiksmais, atlyginimo klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnis. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalį, ABTĮ 16 straipsnio 2 dalį, tokio pobūdžio ginčai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2014 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. T-41/2014, priimta byloje P.K. prieš Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir kt.).

Nurodytos aplinkybės sudaro faktinį ir teisinį pagrindą pareiškėjo reikalavimą, pareikštą Lietuvos valstybei dėl neturtinės žalos, pareiškėjui padarytos Panevėžio apygardos teismui nusprendus teismo posėdžių salėje jį laikyti su antrankiais ir už specialaus užtvaro, atlyginimo išskirti iš nagrinėjamos administracinės bylos ir pagal rūšinį teismingumą perduoti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (ABTĮ 21 straipsnio 1 dalis, 69 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.273 straipsnio 1 dalį, bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1054 nustatė, kad bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo, kai pagal įstatymą žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (3.22 punktas). Tai reiškia, kad valstybės atstovą pasirenka ne pareiškėjas, jis nustatomas teisės aktais. Nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės atstovu turi būti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 29 straipsnis nustato, kad tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei atstovaujančios institucijos buveinę. Esant šioms aplinkybėms aptartas pareiškėjo skundo reikalavimas perduodamas nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos buveinės, esančios Vilniuje, Gedimino pr. vietą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, 69 straipsnio 2 dalimi, 105, 106 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo R. M. skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, susijusį su Panevėžio apygardos teismo procesiniu sprendimu per teismo posėdžių salėje, kurioje buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, laikyti jį su antrankiais ir už specialaus užtvaro, išskirti į atskirą administracinę bylą, suteikiant jai Nr. I-1233-XX/2016, ir šią administracinę bylą perduoti nagrinėti pagal rūšinį teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nutarties nuorašą išsiųsti pareiškėjui, Lietuvos valstybės atstovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Panevėžio apygardos teismui – susipažinti.

Nutartis neskundžiama.