Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

vie­ša­me tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je A. U. , gimęs (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) lie­tu­vis, Lietuvos Respublikos pi­lie­tis, pagrindinio iš­si­la­vi­ni­mo, išsituokęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), ­teis­tas: 1) 2016-09-29 Plungės rajono apylinkės teismo pagal BK 164 str., taikant BK 64¹ str., sumažinta viešųjų darbų bausme 4 mėnesius, 2017-02-27 išregistruotas iš probacijos tarnybos registro atlikus bausmę, teistumas neišnykęs, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 metų sausio mėnesio 4 dieną, apie 16³⁶ valandą, K. B. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvykusio tarpusavio konflikto metu, kaltinamasis A. U. savo dešine ranka netiesiogine tyčia stūmė nuo savęs invalido vežimėlyje sėdėjusį M. S. , ir ištiestais savo dešinės rankos plaštakos II ir III pirštais (smiliumi ir didžiuoju), kurie po anksčiau patirto sužalojimo aktyviai nesusilenkia, pataikė M. S. į akį, tokiu būdu nukentėjusiajam M. S. padarė sužalojimus: kiauryminį akies obuolio sužalojimą su junginės ir odenos žaizda, kraujo išsiliejimu į akies priekinę kamerą ir stiklakūnį, rainelės, lęšiuko ir stiklakūnio iškritimu per žaizdą bei vokų odos nubrozdinimu, šios akies sužalojimo pasekmės sukėlė M. S. sunkų sveikatos sutrikdymą. Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis A. U. padarė apsvaigęs nuo alkoholio.

Kaltinamasis A. U. teisme parodė, kad tada jis gyveno sugyventinės K. B. bute (duomenys neskelbtini), kaltinime nurodytą dieną tame bute girtavo jis, K. B. , M. S. , R. P. . Išgėrimo metu jokių konfliktų nebuvo, girta K. B. nuėjo miegoti pirma, po 15 minučių nuėjo miegoti ir jis, buvo girtas. Bute yra du kambariai - miegamasis ir svetainė, svetainėje liko M. S. ir R. P. , o jis su K. B. nuėjo miegoti į miegamąjį. Jis jau buvo pusiau nusirengęs ir gulėjo lovoje ant šono, todėl matė kaip į miegamąjį su invalido vežimėliu įvažiavo M. S. , kuris ėmė reikalauti leisti ir jam atsigulti į lovą, jis taip pat buvo neblaivus. Kadangi svetainėje buvo vietos kur atsigulti, jam liepė važiuoti į svetainę. Po šių žodžių M. S. jam kumščiu sudavė į krūtinę, į akį, todėl jis atsisėdo ir savo dešine ranka, kurios smilius ir didysis pirštai nesilanksto, pastūmė M. S. norėdamas įremti savo ranką į jo krūtinę, bet neapskaičiavo ir pataikė į akį, ko iš karto nesuprato manydamas, kad sužalojo antakį. Po stūmimo M. S. sušuko, tada jį su vežimėliu išstūmė į svetainę ir davė servetėlę kraujui nusivalyti, o R. P. iškvietė greitąją. Gailisi dėl įvykio, nes jokio piktumo M. S. neturėjo, tuo metu jis gynėsi nuo M. S. smūgių, nukentėjusįjį sužalojo netyčia, jo manymu tai buvo būtinoji gintis. Prašo jį išteisinti, visus civilinius ieškinius atmesti.

Specialisto išvadoje Nr. G 30/2016(03) A. U. konstatuotos poodinės kraujosruvos kairės akies apatinio voko srityje ir krūtinkaulio projekcijoje. Sužalojimai padaryti kietų bukų kategorijai priskiriamais daiktais ar įrankiais, galimai užduotyje nurodytu laiku. Konstatuoti sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Apžiūros metu nustatyta, kad A. U. dešinės rankos II ir III pirštai fiziologiškai susilenkia, veikiant juos išilgai. Tačiau negalima atmesti tikimybės, kad vienu iš šių pirštų galų, veikiant į kito asmens akies obuolį, A. U. galėjo sukelti kokius tai išorinius sužalojimus kitam asmeniui. (T. 1, b. l. 42).

Ikiteisminio tyrimo metu atliekant parodymų patikrinimą vietoje bute, esančiame (duomenys neskelbtini), A. U. parodė vietą kur jis su K. B. , M. S. ir R. P. vartojo alkoholį, kad miegamojo durys visada buvo atidarytos, paaiškino, kad nuėjęs miegoti atsigulė ant lovos ir kambario durų neuždarė. Miegamojo kambario ilgis – 335 cm, plotis 210 cm, pagal langą per visą kambario plotį stovi dvigulė lova, kurios plotis 165 cm, lova pristumta prie pat lango. Kambario kairėje pusėje, pagal sieną stovi spintelė ir stalas. Kambario dešinėje pusėje, prie lovos kojūgalio stovi kėdė. Tarpas tarp stalo, esančio kambario kairėje ir kėdės, esančios kambario dešinėje yra 1 m. Nuo lovos iki durų yra 170 cm. Įėjus į miegamąjį kambarį, naudojant žmogaus maketą, A. U. parodė vietą lovoje kur gulėjo K. B. - prie lango, parodė vietą lovoje kur atsigulė jis ant dešinio šono, veidu į duris, galvą pasirėmęs dešinės rankos alkūne. Jam nespėjus užmigti į kambarį invalido vežimėliu įvažiavo M. S. ir privažiavo prie pat lovos, jis tuo metu nemiegojo ir pastarąjį matė. Naudojant taburetę ir žmogaus maketą A. U. parodė, kad į miegamąjį kambarį įvažiavęs M. S. sustojo prie pat lovos, jam arčiau krūtinės. A. U. paaiškino, kad jam atsisakius leisti M. S. gultis prie K. B. , M. S. jam gulinčiam kumščiu sudavė vieną kartą į krūtinės sritį ir vieną kartą į kairįjį skruostą. Po smūgių sudavimo A. U. atsisėdo ant lovos norėdamas nustumti M. S. nuo savęs gindamasis nuo smūgių, M. S. liko toje pačioje vietoje prie pat lovos. Tada A. U. sėdėdamas ant lovos bandė nuo savęs nustumti M. S. sėdintį invalido vežimėlyje, M. S. sušuko, jis nepastebėjo ar nors kiek M. S. pastūmė. (T. 1, b. l. 136-145).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. S. teisme parodė, kad jis neįgalus nuo gimimo, todėl judėti gali tik su invalido vežimėliu. Į K. B. butą nuvyko R. P. padedamas, kuris jam padėjo užvažiuoti laiptais. Pripažįsta, kad įvykio metu buvo pakankamai apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau aplinkybes pamena gerai. Savo sužalojimo aplinkybėmis nurodė, tai, kad nuėjus K. B. ir A. U. miegoti, buvo likę apie du litrus alaus, jis norėjo kaltinamąjį pakviesti, kad dar „susireguliuoti“ ko nors stipresnio išgerti, todėl nuvažiavo į miegamąjį. Ten kaltinamasis stovėjo apsirengęs prie lovos, jis jį patempė už rūbų ir vadino eiti gerti, A. U. pasakė nenori ir jam liepė važiuoti iš ten. Jis kaltinamąjį už rūbų patempė dar kelis kartus ir pajuto skausmą akyje, pradėjo šaukti dėl didelio skausmo, liepė R. P. kviesti greitąją. Buvo gydomas Klaipėdos ir Kauno ligoninėse, tačiau sužalota akis liko akla. Jo manymu kaltinamasis rankose turėjo kažkokį daiktą, nes jam ir gydytojai sakė, kad sužalojimas padarytas ne pirštais. Jokių smūgių kaltinamajam jis nesudavė, iš kur pas kaltinamąjį atsirado sužalojimai neįsivaizduoja. Savo ieškiniu iš kaltinamojo prašo priteisti - 300 Eur turtinei žalai atlyginti, kurią sudaro 200 Eur vaistams ir 100 Eur kelionei pas gydytojus, 30000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl jam padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo, 900 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Specialisto išvadoje Nr. G 450/2016(03) konstatuoti M. S. padaryti akies sužalojimai: kiauryminis kairės akies obuolio sužalojimas su junginės ir odenos žaizda, kraujo išsiliejimu į akies priekinę kamerą ir stiklakūnį, rainelės, lęšiuko ir stiklakūnio iškritimu per žaizdą bei vokų odos nubrozdinimu. Sužalojimas padarytas 2016-01-04 pažeidus M. S. kairę akį buku daiktu. M. S. patirtas kairės akies sužalojimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl regėjimo netekimo nukentėjusysis prarado nedidelę dalį – daugiau nei 5 %, bet mažiau nei 30 % darbingumo (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktas 7.2.). Dėl sužalojimo M. S. kairė akis liko akla. Vadovaujantis „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentele“, regėjimo praradimas kaire akimi sukėlė 20 % darbingumo praradimą, nes kai sužalotos akies regėjimo aštrumas iki traumos nežinomas, laikomas tokiu pat kaip ir nesužalotos akies, t. y. - 0,4. Jeigu iki traumos regėjimo aštrumas būtų buvęs nuo 1,0 iki 0,8 akies aklumas sukeltų sunkų sveikatos sutrikdymą, nes nukentėjusysis prarastų 35 % darbingumo. Tikėtina, kad A. U. galėjo sužaloti M. S. kairiąją akį durdamas į akį ištiestais savo dešinės plaštakos II ir III pirštais (didžiuoju ir smiliumi), kurie po anksčiau patirto sužalojimo aktyviai nesusilenkia. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje 2016-01-04, 20.00 val., iš M. S. paimtame kraujyje rasta 2,43 % alkoholio, kas atitinka vidutinį neblaivumo laipsnį. M. S. neįgalus nuo vaikystės dėl kojų neišsivystymo – nukentėjusysis nevaikšto, jam nustatytas išlikęs tik 20 % darbingumo lygis. Be to, specialisto išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad VŠĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos Nr. A-2007138 patvirtintoje kopijoje įrašyta, jog M. S. nurodė, kad namuose pažįstamas ranka sumušė kairę akį, o Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VŠĮ Kauno klinikų gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. A-5054871 (2016) įrašyta, kad M. S. paaiškino, jog grumtynių metu draugas pirštais užkabino kairę akį. (T. 1, b. l. 34-35).

Pagal teismo išreikalautus papildomus duomenis iš V. B. medicinos sveikatos tikrinimo centro „Alvimeda“ apie nukentėjusiojo M. S. regėjimą (T. 2, b. l. 144), teisme ekspertas Diomenas Vitkus paaiškino, kad šios pažymos duomenys patvirtina gerą nukentėjusiojo regėjimą iki šio sužalojimo - 0,9. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo šie duomenys ekspertui pateikti, kadangi nebuvo žinomas regėjimo aštrumas, buvo naudojamasi Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, kuriose yra tam tikros formuluotės dėl sužalojimo masto. Nesužalotos akies regėjimo aštrumas buvo - 0,4, akis liko praktiškai akla, nukentėjusysis neteko 20 procentų bendro darbingumo, todėl buvo duota išvada dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Paaiškėjus, kad nukentėjusiojo regėjimas buvo geras, išvada keičiasi pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių priede esančią lentelę Nr. 1, išeina, kad nukentėjusysis prarado 35 procentus darbingumo. Ryšium su tuo, Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktai 6.10 ir 6.11, sužalojimas ar susargdinimas dėl kurio prarandama didelė dalis – 30 ir daugiau procentų darbingumas, priskiriamas sužalojimams, sukėlusiems sunkų sveikatos sutrikdymą.

Ekspertizės akte Nr. EG 4829/2017(03) konstatuota, kad: 1. 2016-03-16 duodant specialisto išvadą Nr. G450/2016(03), ankstesnis M. S. regėjimo aštrumas nebuvo žinomas. Papildomai pateikti medicininiai dokumentai rodo, kad M. S. regėjimo aštrumas anksčiau buvo geras – 0,9, duomenų, kad po regėjimo aštrumo nustatymo 2011-08-08 iki sužalojimo nukentėjusysis būtų patyręs traumą ar ligą, galėjusią pabloginti regėjimą, nėra, todėl pateikti duomenys yra pakankami M. S. sveikatos sutrikdymo masto patikslinimui. 2. Iki sužalojimo M. S. akies aštrumas buvo – 0,9, o po sužalojimo kairė akis liko visiškai akla, todėl, vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktu 6.11., akies sužalojimo pasekmės sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl sužalojimo M. S. prarado didelę dalį - 30 % ir daugiau bendrojo darbingumo. (T. 2, b. l. 158-160).

Liudytojas R. P. teisme parodė, kad išgertuvių metu M. S. su A. U. nesipyko, net šoko, ko M. S. važiavo į miegamąjį nežino, jiedu su M. S. likę dviese prie stalo nekalbėjo, kad reikia dar susimesti pinigų ir nusipirkti išgerti, tada dar turėjo alaus. Praėjus gal 2-3 minutėms po jo išvažiavimo iš svetainės, išgirdo riksmą ir jis nuėjo į miegamąjį, ten M. S. buvo užsidengęs akį, U. stovėjo, buvo su rūbais, gal net su batais, lovoje negulėjo, jie buvo vienas priešais kitą. M. S. sakė, kad jam išdūrė akį, bėgo kraujas, paklausus A. U. ką jis padarė, pastarasis tik pakilnojo ranką ir nieko nesiteisino. Kad A. U. būtų buvęs sužalotas nematė. Po pagarsintų R. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (T. 1, b. l. 56-58), liudytojas patikslino, kad buvo girdėtis miegamajame kambaryje toks kaip pliaukštelėjimas, paskui M. S. surėkė ir jis nuėjo pažiūrėti kas vyksta.

Liudytoja V. S. teisme parodė, kad jos sūnus M. S. paskutiniu metu išgerdavo, sausio mėnesio 4 dieną iš pat ryto jis išvyko pas draugus, vakare apie 20 valandą pats paskambino ir pasakė, kad yra Klaipėdoje ligoninėje, veža jį į Kauno klinikas, nes jam išdūrė akį.

Vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 1 p., BK 37 str. 2 d., teisme buvo pagarsinti liudytojos K. B. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu (T. 1, b. l. 62-63), kuriuose liudytoja parodė, kad A. U. yra jos sugyventinis, ramus žmogus, nekonfliktiškas, M. S. pažįsta labai seniai, kuris yra geras žmogus, tik būdamas neblaivus tampa aršus. 2016-01-04 ji nuo pat ryto vartojo alkoholį, lankėsi pas draugę svečiuose, grįžusi į namus su A. U. vėl vartojo alkoholį. Buvo labai girta ir nežino kada pas ją į namus atėjo kaimynas R. P. paklausti ar jis su M. S. gali pas ją užeiti. Ji sutiko, todėl netrukus R. P. su M. S. , kurie taip pat buvo neblaivūs, atėjo į jos butą, atsinešė brendžio ir alaus. Ji papjaustė užkandos ir sėdo prie stalo svetainėje, kai baigėsi brendis ji nuėjo į miegamąjį kambarį miegoti. Kol buvo svetainėje jokių barnių ar konfliktų nebuvo. Kai prabudo A. U. miegojo, kitą dieną jis jai pasakė, kad apsistumdė su M. S. , kad M. S. apsipylė kraujais, kad M. S. greitoji medicinos pagalba išvežė į ligoninę. Bute jokių kraujo dėmių nebuvo, A. U. pasakė, kad su servetėlėmis bei tualetiniu popieriumi išvalė kraujo dėmes kambaryje. Ji išsamiau nesidomėjo manydama, kad vyrai apsistumdė ir nieko rimto neįvyko. Dėl kokių priežasčių įvyko konfliktas tarp A. U. ir M. S. , ji nežino. A. U. jai kažką pasakojo, kad norėjo eiti miegoti, M. S. jam neleido ir sudavė smūgius į krūtinę bei veido sritį. (T. 1, b. l. 62-63).

Įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuota įvykio vieta yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Butas susideda iš dviejų kambarių ir virtuvės. Miegamajame kambaryje yra dvigulė lova, šalia lovos kairiajame kampe prie durų yra medinis stalas, su raudonos spalvos languota staltiese, dešinėje pusėje ant sienos yra pakabintas televizorius, kambaryje jokių grumtynių pėdsakų nėra. Virtuvė su svetaine kartu, visi daiktai savo vietose, niekas nesujaukta. Apžiūrint šiukšliadėžę matosi joje įvairių alkoholinių gėrimų tuščia tara, tušti cigarečių pakeliai. Šiukšliadėžėje randami įpakavimo pakeliai nuo bintų, rasta tualetinio popieriaus skiautė su rudos spalvos dėmėmis, tikėtina kraujo dėmėmis. Ši popieriaus skiautė paimama su joje galimai esančiais biologinės kilmės pėdsakais ir įpakuojama į specialų maišelį su identifikaciniu numeriu 142957, kuris saugomas Plungės rajono PK. (T. 1, b. l. 7-11).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Kaltinamasis A. U. kaltinamas tyčinio nusikaltimo padarymu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. Teisme kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusįjį M. S. sužalojo dėl neatsargumo, nusikalto veikdamas būtinosios ginties situacijoje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiant A. U. įtariamuoju (T. 1, b. l. 69-71), atliekant su A. U. parodymų patikrinimą vietoje ikiteisminio tyrimo metu (T. 1, b. l. 136-145), įtariamojo A. U. papildomos apklausos metu (T. 2, b. l. 18), akistatos tarp įtariamojo A. U. ir nukentėjusiojo M. S. metu (T. 1, b. l. 49-51), kaip ir teisme kaltinamasis laikėsi tos pačios versijos, kad po M. S. jam su kumščiu suduotų smūgių į krūtinę ir į akį jis sėdėdamas ant lovos savo dešine ranka, kurios smilius ir didysis pirštai nesilanksto, pastūmė M. S. norėdamas apsiginti nuo smurto prieš jį, tačiau ranką įrėmė ne į krūtinę, kaip norėjo, o pataikė į akį.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiant M. S. liudytoju iki jo pripažinimo nukentėjusiuoju (T. 1, b. l. 45-46, 47), akistatos su įtariamuoju A. U. metu (T. 1, b. l. 49-51), kaip ir teisme nukentėjusysis laikėsi tos pačios versijos, kad kaltinamasis jį sužalojo tada, kai jis pastarąjį kelis kartus patempė už rūbų norėdamas pakviesti dar išgerti.

Įvertinus surinktus ir teisme ištirtus duomenis, labiau teismą įtikinanti yra kaltinamojo A. U. versija, kurią pagrindžia - teisme duoti liudytojo R. P. parodymai, kad išgertuvių metu jiedu su M. S. likę dviese prie stalo nekalbėjo, kad reikia dar susimesti pinigų ir nusipirkti išgerti, nes dar turėjo alaus; specialisto išvada Nr. G 30/2016(03), kad A. U. poodinės kraujosruvos kairės akies apatinio voko srityje ir krūtinkaulio projekcijoje padaryti kietų bukų kategorijai priskiriamais daiktais ar įrankiais, galimai 2016-01-04, apie 15⁰⁰ val., užduotyje nurodytu laiku.

Lietuvos Respublikos BK 14 str. nustatyta, kad asmuo nusikaltimą gali padaryti tik tyčia arba neatsargiai. Pagal BK 15 str. 1 d. nuostatas, nusikaltimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia, pagal BK 16 str. 1 d. nuostatas, nusikaltimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo.

Iš surinktų ir teisme ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 str.), matyti, kad nukentėjusįjį kaltinamasis sužalojo veikdamas netiesiogine tyčia ir padarė jam inkriminuotą tyčinę nusikalstamą veiką, kuri atitinka požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. Tarp kaltinamojo veikimo – nukentėjusiojo pastūmimo savo ranka su dviem fiziologiškai nesilankstančiais pirštais ir atsiradusių padarinių – sunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamojo veika negali būti kvalifikuojama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo, nes kaltinamasis sėdėdamas ant lovos krašto priešais nukentėjusįjį ir tyčia pastarąjį pastumdamas sėdintį invalido vežimėlyje, žinodamas savo rankos pirštų fiziologiją, suprato savo veiksmo pavojingumą, tačiau buvo abejingas padariniams, kurie galėjo atsirasti.

Dėl kaltinamojo ir jo gynėjos versijos dėl būtinosios ginties. Teiginys, kad A. U. nukentėjusįjį M. S. sunkiai sužalojo gindamasis nuo pavojingo paties nukentėjusiojo kėsinimosi nukreipto į kaltinamojo sveikatą, neįrodytas ir nepagrįstas. Pagal BK 28 str. 2 d. būtinoji gintis yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Nagrinėjant šią bylą nenustatyta, kad buvo būtinosios ginties situacija, nes jokia pavojinga grėsmė kaltinamajam negrėsė. Surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo prasidėjo dėl tarpusavio priešiškų santykių, kai nukentėjusysis kelis kartus sudavė ranka smūgius kaltinamajam. Atsakydamas į tai kaltinamasis stūmė invalido vežimėlyje sėdėjusį nukentėjusįjį, dėl ko jis buvo sužalotas – išdurta akis. Neįtikinantys kaltinamojo parodymai, kad invalido vežimėlyje sėdintis ir visiškai negalintis savarankiškai judėti nukentėjusysis kėlė grėsmę kaltinamajam. Remiantis šiais duomenimis darytina išvada, kad kaltinamasis smurtą naudojo ne gindamasis nuo pavojingo kėsinimosi, o kilus tarp jų abipusiam konfliktui. Konfliktas prasidėjo dėl netinkamo, agresyvaus nukentėjusiojo elgesio, todėl ši aplinkybė pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia – veikai įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.).

Bausmės skyrimas. Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), bausmės ypatumais esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.).

Kaltinamasis padarė tyčinį sunkų nusikaltimą. Nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - veikai įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys, kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintinas girtumas nusikalstamos veikos padarymo metu. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad kaltinamasis savo kaltę dėl M. S. sužalojimo pripažino visiškai, gailisi, ši aplinkybė pripažintina antra kaltinamojo atsakomybę lengvinančia. Tai, kad kaltinamojo manymu veika padaryta dėl neatsargumo ir veikiant būtinosios ginties situacijoje, šios versijos teismas nevertina siekimu išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes kaltinamasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes taip kaip jis supranta, ir gynėjos dalyvavimas teisme tam įtakos neturėjo. A. U. nusikalto būdamas anksčiau neteistas, jo teistumas yra už vėliau padarytą nesmurtinę nusikalstamą veiką, neturėdamas galiojančių administracinių nuobaudų (T. 2, b. l. 21-22, 23-26). Už jo padarytą nusikaltimą alternatyvios bausmių rūšys laisvės atėmimui nenumatytos.

Nustačius nusikaltimo padarymo aplinkybes ir kvalifikavus kaltinamojo veiką, teismas turi atsižvelgti į kai kurias svarbias sociologinį aspektą turinčias aplinkybes, kurios susijusios su nusikalstamos veikos padarymo priežastimis, tarpusavio kaltinamojo ir nukentėjusiojo santykiais, kurių teisingas įvertinimas lemtų teisingos bausmės paskyrimą.

Byloje yra aplinkybių, kurios leidžia taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas. Be vienos atsakomybę sunkinančios aplinkybės teismas nustatė ir pripažino dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes - prisipažinimą ir gailėjimąsi, veikos padarymui įtakos turėtą paties nukentėjusiojo provokuojantį elgesį. Be šių atsakomybę lengvinančių aplinkybių atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis savo kaltės neneigė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, tuo parengdamas prielaidas nusikaltimui išaiškinti.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus kitas su nusikalstama veika susijusias aplinkybes, tai, kad kaltinamąjį neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra, nusikalto anksčiau neteistas, vėlesnis jo teistumas yra už vengimą išlaikyti vaiką ir nesusijęs su smurtu, yra pagrindas taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už jo padarytą nusikalstamą veiką, kadangi BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatyta numatytas terminuoto laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Atsižvelgus į kaltinamojo socialinę aplinką kurioje jis gyvena, skirtina baudžiamajame įstatyme numatyta bausmė – laisvės apribojimas (BK 48 str.).

Civiliniai ieškiniai. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 10 d. kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas visiškai (CK 6.263 str., 6.280 str. 1 d., 6.290 str. 1 d.), kadangi nukentėjusysis M. S. buvo gydomas dėl patirtų sužalojimų padarytų kaltinamojo A. U. neteisėtais tyčiniais veiksmais, gydymo išlaidas apmokėjo Ligonių kasos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, jas atlyginti turi atsakovas A. U. . Ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymais (T. 2, b. l. 4).

M. S. ieškinys tenkintinas iš dalies. Ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas rašytiniais įrodymais (T. 2, b. l. 84-91), todėl šioje dalyje tenkintinas (BPK 115 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.249 str. žala yra turtiniai padariniai, sąlygoti kaltininko nusikalstamos veikos, kurią privalo atlyginti ją padaręs asmuo (CK 2.263 str.).

Ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies (BPK 115 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. pateikiama neturtinės žalos samprata: neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Patirtą neturtinę žalą ieškovas įvertino 30000 Eur. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką atlygintinos neturtinės žalos dydis sudaro apie 23170 Eur tuomet, kai tyčiniu nusikaltimu asmuo sunkiai sužalojamas, žala priteisiama iš kelių atsakovų solidariai (kasacinė byla Nr. 3K-7-144/2014 ir kt.). Teismo manymu, vien tik sunkaus sveikatos sutrikdymo masto konstatavimas negali būti vienintelis lemiamas kriterijus sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, nes galimi visiškai skirtingi tokio sužalojimo padariniai, todėl ir priteistinos neturtinės žalos dydžiai gali būti skirtingi.

Kaltinamasis A. U. nukentėjusįjį M. S. sunkiai sužalojo padarydamas tyčinį nusikaltimą, neabejotinai dėl sužalojimo nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dvasines kančias, buvo gydomas stacionariai ir ambulatoriškai, yra likusios sunkios pasekmės – akis liko akla, dėl to patiria papildomus nepatogumus.

Atsižvelgdamas į konstatuotas faktines šios bylos aplinkybes, į motyvus kuriais grindžiamas ieškovo reikalavimas priteisti jo prašomą neturtinės žalos dydį, į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus nustatytus CK 6.250 str. 2 d., į tai, kad iš dalies šių pasekmių atsiradimui įtakos turėjo ir paties nukentėjusiojo provokuojantis elgesys, todėl vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas šį ieškinio reikalavimą tenkina iš dalies ir laiko galimu neturtinei žalai atlyginti priteisti 10000 Eur nuo prašomos priteisti sumos.

Ieškinio reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas iš dalies. Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant klausimą dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą, teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012).

Šioje byloje nukentėjusysis M. S. teismui pateikė išlaidas patvirtinančius dokumentus, iš kurių matyti, kad jis advokato padėjėjui Vladimirui Tiurinui už skundų surašymą ikiteisminio tyrimo metu, civilinio ieškinio surašymą, per tris kartus iš viso sumokėjo 900 Eur (T. 2, b. l. 95-101).

Advokato padėjėjas nedalyvavo bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, paruoštas civilinis ieškinys nėra didelės apimties ir sudėtingas, atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog prašoma priteisti suma yra per didelė ir ji mažintina iki 300 Eur.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. U. pri­pa­žin­ti kal­tu pa­gal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., ir, pritaikius BK 54 str. 3 d., paskirti laisvės apribojimo bausmę 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, paskiriant įpareigojimą per 3 (tris) mėnesius įsidarbinti ir visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti registruotam darbo biržoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, baigti taikyti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai, iš A. U. pri­teis­ti 2327,52 Eur (du tūkstančius tris šimtus dvidešimt septynis eurus) gy­dy­mo iš­lai­dų Valstybinei ligonių kasai.

M. S. ieškinį tenkinti iš dalies, iš A. U. pri­teis­ti 300 Eur (tris šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti, 10000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti, 300 Eur (tris šimtus eurų) išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą, likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Daiktinį įrodymą: pakuotę Nr. 142957 su popieriaus skiaute (saugomas Klaipėdos AVPK Plungės RPK pagal kvitą Nr. 034146) - nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuo­spren­dis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Plun­gės ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smą.