- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-21
- Bylos Nr.
- e2S-731-739/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25768-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Ieškovas
- P. R.
- Atsakovas
- Daugiabučio
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-31206-534/2021 pagal ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas P. R. (toliau – ir ieškovas, ir apeliantas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti atsakovės Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos (toliau – ir atsakovė, ir Bendrija) narių 2021 m. birželio 17 d. visuotinio susirinkimo nutarimus, įformintus susirinkimo protokole, kuriais nuspręsta pritarti Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) visuotiniame narių susirinkime svarstytam remonto ir rekonstrukcijos planui, įskaitant, kapitalinį dalies stogo remontą, tam skiriant iš kaupiamųjų lėšų iki 3000 Eur; pritarti likusių praėjimų į garažus užraktų pertvarkymą į magnetines spynas tam, kad būtų užtikrintas namo saugumas nebloginant priešgaisrinės situacijos; pritarti nuostatai, kad be atskiro patalpų savininkų pritarimo sprendimą dėl smulkių darbų, kurie nesusiję su privalomaisiais darbais ir kurių kaina neviršija 500 Eur, gali savo nuožiūra priimti bendrijos pirmininkas. Kai tokių darbų kaina viršija 500 Eur, tačiau nesiekia 1000 Eur sprendimą dėl darbų priima valdyba (toliau – ir nutarimai).
2. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei vykdyti ginčijamus 2021 birželio 17 d. Bendrijos narių visuotinio susirinkimo nutarimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2021 m. spalio 5 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
4. Nutartyje teismas nurodė, kad tenkinus ieškovo prašymą būtų suteiktas prioritetas ieškovo interesų apsaugai, o tai neatitiktų reikalavimo, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui ir nepažeisti bylos šalių interesų bei poreikių pusiausvyros. Išimtinių priežasčių, kodėl ieškovo galimai pažeistoms materialiosioms teisėms teisinė apsauga procesinio teisinio pobūdžio priemonėmis turėtų būti suteikta anksčiau nei ieškinio tenkinimo atveju, nenustatyta. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįstas, todėl jo netenkino.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovas P. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti.
5.1. Apelianto teigimu, teismas neatsižvelgė į ieškovo prašymą pagrindžiančius teiginius dėl laikinųjų priemonių taikymo, kad ginčijamojo protokolo pagrindu atsakovė savina namo patalpų savininkų lėšas, nesant šių lėšų savininkų sutikimo (netgi jų neatsiklausiant). Teismui buvo pateikta pakankamai įrodymų, kad Bendrijos narių yra ženklus minimumas, lyginant su ne Bendrijos nariais.
5.2. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio 4 dalį, kaupiamosios lėšos yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, todėl sprendimą dėl kaupiamųjų lėšų panaudojimo turėtų priimti butų ir kitų patalpų savininkai, o ne bendrijos nariai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 patvirtintame Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo 14 punkte nurodyta, kad sukauptos lėšos naudojamos pagal paskirtį – ilgalaikiame plane numatytiems ir nenumatytiems darbams, kurie būtini pagal privalomuosius reikalavimus, finansuoti. Tuo tarpu atsakovė nusprendė priešingai – planuojama vykdyti kapitalinį dalies stogo remontą, tam skiriant iš kaupiamųjų lėšų iki 3000 Eur. Tai daroma neatsiklausus namo patalpų savininkų. Mano, kad tai stipriai ginčytina nuostata.
5.3. Pasak apelianto, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 straipsnio 4 dalį, buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Atsakovei puikiai yra žinomi teisės aktų reikalavimai, tačiau atsakovė elgėsi priešingai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 straipsnio 4 dalies nuostatai ir pasisavino patalpų savininkų lėšas (500 Eur ir 1000 Eur) darbams, kurie nepriklauso privalomiesiems reikalavimams, t. y. tokiems darbams, dėl kurių namo patalpų savininkų pritarimas yra privalomas.
5.4. Teigia, kad nutartyje, vertinant interesų pusiausvyrą, neatsižvelgta į tai, jog, įvykdžius Bendrijos narių susirinkimo metu priimtus sprendimus, taptų netikslingas pats teismo procesas, nes, patenkinus ieškinį, patalpų savininkų sukauptos piniginės lėšos „dingtų“ remontui, kuriam vykdyti turėjo būti gautas namo patalpų savininkų pritarimas. Todėl, patenkinus ieškinį, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas. Mano, kad nutartimi neatsižvelgta į tai, jog atsakovės pareigos, administruojant namą nebūtų pažeistos, nes laikinosios apsaugos priemonės neliečia atsakovės veiklos dėl privalomųjų reikalavimų. Dėl šių priežasčių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesuteikia prioriteto vien tik ieškovo interesų apsaugai, o priešingai – prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir pagristos siekiamam tikslui ir nepažeidžia proceso šalių interesų bei poreikių pusiausvyros.
5.5. Apeliantas nurodo pateikęs įrodymus, kad atsakovė nepaiso namo savininkų interesų tvarkyti namo reikalus. Mano, kad atsakovė toliau vykdys priešingą teisiniams reikalavimams veiklą, jeigu nebus taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Dėl šios priežasties, teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas, nes namo lėšos bus panaudotos ne pagal paskirtį, be jų teisėtų savininkų sprendimo. Tenkinus ieškinį reikės spręsti nurodytus klausimus viso namo patalpų savininkų susirinkime. Tuo tarpu atsakovė galės teisintis, kad įvykdė teisėtus sprendimus ir panaudojo namui skirtas lėšas, o pirmosios instancijos teismas tam neprieštaravo. Dėl to būtų sąlygojamas naujas teismo procesas dėl nuostolių atlyginimo ir bendrijos pirmininko atsakomybės, nors taikant laikinąsias apsaugos priemonės to būtų galima išvengti ir teismo sprendimo įvykdymas nebūtų apsunkintas arba pasidarytu neįmanomu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
7. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo klausimas. Byloje nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti atsakovės Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) 2021 m. birželio 17 d. bendrijos narių visuotinio susirinkimo nutarimus, tuo pačiu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovei vykdyti skundžiamus nutarimus. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tenkinus ieškovo prašymą būtų suteiktas prioritetas ieškovo interesų apsaugai, o tai neatitiktų reikalavimo, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui ir nepažeisti bylos šalių interesų bei poreikių pusiausvyros.
8. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užtikrinti, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir asmeniui suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga, o ne deklaratyvi. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
9. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui arba sprendimo įvykdymo negalimumui. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kai laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-338/2013, 2013 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-674/2014, 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014).
10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šios bylos medžiagą, sprendžia, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo, ginčo dėl to šioje byloje nėra, ieškovo ieškinyje išdėstyti reikalavimai nebuvo akivaizdžiai nepagrįsti, kas matyti ir iš atsakovės 2021 m. lapkričio 15 d. teismui pateikto atsiliepimo į ieškinį, kuriame ji sutinka su dalimi ieškinio reikalavimų.
11. Antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas, kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014).
12. Apeliantas, pateikęs atskirąjį skundą, teigia, kad neuždraudus atsakovei vykdyti ginčijamų Bendrijos narių visuotinio susirinkimo priimtų nutarimų, teismo sprendimo įvykdymas bus apsukintas, nes namo lėšos bus panaudotos ne pagal paskirtį, be jų teisėtų savininkų sprendimo, tenkinus ieškinį reikės spręsti nurodytus klausimus viso namo patalpų savininkų susirinkime, o atsakovė gali teisintis, kad įvykdė teisėtus sprendimus ir panaudojo namui skirtas lėšas. Pasak apelianto, kadangi pirmosios instancijos teismas tam neprieštaravo, dėl to turėtų būti sąlygojamas naujas teismo procesas dėl nuostolių atlyginimo ir bendrijos pirmininko atsakomybės.
13. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, svarbu tai, kad atsakovė 2021 m. lapkričio 15 d. teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį iš esmės sutiko su dviem iš trijų ieškinio reikalavimų, t. y. su reikalavimais panaikinti atsakovės Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos narių 2021 m. birželio 17 d. susirinkimo nutarimus, kuriais nuspręsta „pritarti likusių praėjimų į garažus užraktų pertvarkymą į magnetines spynas tam, kad būtų užtikrintas namo saugumas nebloginant priešgaisrinės situacijos; pritarti nuostatai, kad be atskiro patalpų savininkų pritarimo sprendimą dėl smulkių darbų, kurie nesusiję su privalomaisiais darbais ir kurių kaina neviršija 500 Eur, gali savo nuožiūra priimti bendrijos pirmininkas. Kai tokių darbų kaina viršija 500 Eur, tačiau nesiekia 1000 Eur sprendimą dėl darbų priima valdyba“. Ieškovas teismui pateiktame 2021 m. gruodžio 6 d. dublike nurodė, kad palaiko savo ieškinį iš dalies ir prašo panaikinti atsakovės Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) 2021 m. birželio 17 d. bendrijos susirinkimo protokolo nutarimą, kuriuo nuspręsta pritarti Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) visuotiniame narių susirinkime svarstytam remonto ir rekonstrukcijos planui, įskaitant, kapitalinį dalies stogo remontą, tam skiriant iš kaupiamųjų lėšų iki 3000 Eur.
14. Kadangi atsakovė pripažino didesnę dalį ieškinio reikalavimų, t.y. sutiko su ieškovo reikalavimais panaikinti 2021 m. birželio 17 d. Bendrijos susirinkimo protokolo nutarimus, kuriais nuspręsta „pritarti likusių praėjimų į garažus užraktų pertvarkymą į magnetines spynas tam, kad būtų užtikrintas namo saugumas nebloginant priešgaisrinės situacijos; pritarti nuostatai, kad be atskiro patalpų savininkų pritarimo sprendimą dėl smulkių darbų, kurie nesusiję su privalomaisiais darbais ir kurių kaina neviršija 500 Eur, gali savo nuožiūra priimti bendrijos pirmininkas. Kai tokių darbų kaina viršija 500 Eur, tačiau nesiekia 1000 Eur sprendimą dėl darbų priima valdyba“, o ieškovas raštu išdėstė savo poziciją dėl ieškovės iš esmės pripažintų ieškinio reikalavimų nepalaikymo, spręstina, kad nėra pagrindo naikinti tą skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su šiais reikalavimais, nes nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo, priimto dėl šiame nutarties punkte įvardintų ieškinio reikalavimų, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
15. Toliau pasisakoma dėl laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su pareikštu ieškinio reikalavimu panaikinti atsakovės Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) 2021 m. birželio 17 d. bendrijos narių susirinkimo protokolo nutarimą, kuriuo nuspręsta pritarti Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) visuotiniame narių susirinkime svarstytam remonto ir rekonstrukcijos planui, įskaitant, kapitalinį dalies stogo remontą, tam skiriant iš kaupiamųjų lėšų iki 3000 Eur.
16. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Laikinosios apsaugos priemonės neturi varžyti proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-924-943/2020).
17. Kaip matyti iš ieškinio reikalavimų, ieškovo pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra iš esmės tapatus ieškinio reikalavimui, t. y. ieškovas laikinųjų apsaugos priemonių pagalba siekia, kad jau bylos nagrinėjimo metu nebūtų vykdomas atsakovės skundžiamu protokolu įformintas sprendimas, kurį ieškovas prašo panaikinti. Ieškovas prašo panaikinti atsakovės Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) 2021 m. birželio 17 d. bendrijos narių susirinkimo protokolo nutarimą, kuriuo nuspręsta pritarti Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) visuotiniame narių susirinkime svarstytam remonto ir rekonstrukcijos planui, įskaitant, kapitalinį dalies stogo remontą, tam skiriant iš kaupiamųjų lėšų iki 3000 Eur, o laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekia uždrausti atsakovei vykdyti ginčijamą nutarimą. Teismo vertinimu, tenkinus ieškovo reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš esmės jau bylos nagrinėjimo metu būtų patenkintas ieškovo siekiamas materialinis teisinis rezultatas, nors tokios išimtinio pobūdžio procesinės priemonės taikyti nėra pagrindo. Taigi konstatuotina, kad pritaikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės būtų patenkintas ieškinio reikalavimas, su kuriuo ieškovė nesutinka, ir taip būtų išspręstas tarp šalių kilęs šiame nutarties punkte įvardintas ginčas.
18. Nors apeliantas teigia, kad neuždraudus vykdyti ginčijamo nutarimo, ieškovui palankaus teismo sprendimu atveju gali kilti nauji teisminiai ginčai dėl nepagrįsto lėšų panaudojimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie apelianto teiginiai argumentai yra deklaratyvūs ir paremti tik prielaidomis, kadangi byloje nėra jokių duomenų, jog namo lėšos gali būti panaudotos ne pagal paskirtį, be jų teisėtų savininkų sprendimo, t. y. kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu ketina atlikti namo stogo kapitalinį remontą. Kaip jau minėta, laikinosios apsaugos priemonės taikomos siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą bei garantuoti sprendimo privalomumą (CPK 18, 144 straipsnis). Teismas negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, siekdamas apsaugoti galimus būsimus bylos šalių reikalavimus, kurie dar nėra pareikšti, jomis negali būti siekiama apsisaugoti nuo ateityje galinčių kilti papildomų ginčų. Dėl to minėti ieškovo atskirojo argumentai laikytini nepagrįstais ir prieštaraujančiais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirčiai.
19. Be to, svarbu ir tai, kad toks teismo sprendimas, kuriuo būtų panaikintas ginčijamas atsakovės sprendimas, jau pats savaime reikštų buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkūrimą. Taigi užtikrinti įvykdymą to, ko faktiškai nereikės vykdyti, negalima. Dėl šios priežasties nėra pagrindo teigti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti visiškai neįmanomas.
20. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog nepritaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Dėl to konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl uždraudimo atsakovei vykdyti ginčijamus Bendrijos narių susirinkimo nutarimus. Spręstina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis ieškovo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.