- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-30
- Bylos Nr.
- ATP-63-332/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00985-2011-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Raimundas Jurgaitis
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. V. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo A. Č. pripažino kaltu ir nubaudė:
už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinio teisės pažeidimo padarymą 2500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;
už ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą 100 Lt bauda;
už ATPK 1241 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą 30 Lt bauda;
Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, G. V. paskyrė galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 2630,00 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. V. nubaustas už tai, kad 2011-11-29 5.01 val., kelyje (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Ford Escort“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nepasirinko saugaus greičio ir nuvažiavo nuo kelio, nepateikė patikrinti automobilio draudimo dokumentų, vengė neblaivumo patikrinimo. Už šiuos pažeidimus atsakomybė yra numatyta ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje.
Šalies argumentai
G. V. apeliaciniu skundu prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Apeliantas nurodo, kad atvyko į administracinės bylos nagrinėjimą nurodytu laiku. Bylą nagrinėjusiam teisėjui Mindaugui Klemeniui pateikė prašymą, kuriame buvo prašoma išsiaiškinti svarbias ir reikšmingas bylai aplinkybes, kadangi nuo to priklauso bylos sprendimas. Teisėjas, gavęs jo prašymą, net neskaitęs, pasidėjo į šoną ir paprašė palaukti už durų. Pasak apelianto, jis tikėjosi, jog bus priimtas sprendimas bylą atidėti, iškviestas institucijos, surašiusios administracinių teisės pažeidimų protokolą, atstovą, visoms aplinkybėms objektyviai išnagrinėti bei jo nurodytoms abejonėms paneigti ar patvirtinti, tačiau teisėjas nepraėjus ir 5 minutėms jį pasikvietė į posėdžių salę bei įteikė jau priimtą nutarimą, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius anksčiau nurodytus pažeidimus.
Apelianto manymu, yra akivaizdu, jog teisėjas jau iš anksto buvo priėmęs sprendimą administracinėje byloje. Skundžiamame nutarime net nėra įvardytas dokumentas, kurį jis teismui pateikė, nebuvo priimtas atskiras nutarimas dėl jo prašymo priėmimo nagrinėti ar atsisakymo priimti, kas laikytina jo procesinių teisių pažeidimu.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad nutarimo įžanginėje dalyje, t. y. 2 pastraipos 3 eilutėje nurodyta, kad jis buvo teistas, tačiau jis teigia, kad neprisimena, jog kada nors buvo teistas ir yra įsitikinęs, kad yra neteistas, todėl, jo manymu, ši jį charakterizuojanti faktinė aplinkybė, konstatuota teismo, jį žemina ir žeidžia jo garbę bei orumą.
Apeliantas taip pat nurodo, kad nutarimo aprašomojoje dalyje, t. y. 5 pastraipoje, nurodyta, jog „duomenys apie techninį eismo įvykį įregistruoti 2011-11-29 5.01 val.“, tačiau administracinėje byloje nėra kaltinimo dėl techninio eismo įvykio. Dėl šių priežasčių apeliantas daro išvadą, kad teismas klaidingai nurodė tokias aplinkybes.
Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad nutarimo motyvuojamojoje dalyje, t. y. 2 lapo 3 pastraipos 5 eilutėje nurodyta, jog „subendrintos ATPK 33 straipsnio nustatyta tvarka (ATPK 24 straipsnio 4 dalis)“. Pasak apelianto, minėta ATPK 24 straipsnio 4 dalis reglamentuoja baudų skyrimą nepilnamečiams asmenims. Apelianto teigimu, šioje byloje jis yra vienas asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, o liudytojų nėra. Ir, apelianto manymu, teisėjas, per savo atsainų požiūrį į darbą būdamas neatidus, neįsigilindamas į bylos esmę ir pažeisdamas visus bylų nagrinėjimo ir vadovavimosi principus, rėmėsi tais ATPK straipsniais, kurie nesusiję bylos aplinkybėmis, todėl dar kartą apeliantas daro išvadą, jog nutarimas yra neteisėtas.
Pasak apelianto, jam inkriminuoti administraciniai teisės pažeidimai gali būti padaryti tik vairuojant transporto priemonę, tačiau apeliantas nurodo, kad jis 5.01 val. nedalyvavo viešajame eisme ir nevairavo automobilio. Nurodo, kad administracinėje byloje kaip įrodymas yra pateiktas telefoninis pranešimas policijai, kuriame nenurodoma „vairavimo“ kaip veiksmo, o jame pateikta informacija, jog nuo kelio yra nuvažiavęs automobilis, t. y. pranešimo laiku, 5.01 val., anonimas informavo, jog automobilis jau buvo minėtoje vietoje. Apelianto manymu, remiantis tokiais duomenimis, jis negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad dėl slidžios kelio dangos jis nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo (nuslydo) nuo kelio į įvažiavimą į jo giminaičių sodybą 2011-11-28 apie 23.00 val., t. y. ne tuo metu, kuriuo yra kaltinamas. Pasak apelianto, tai gali patvirtinti ir papildoma medžiaga iš Mažeikių policijos, nes patys pareigūnai žodžiu prasitarė, kad kažkas policijai pranešė apie nuvažiavusią nuo kelio mašiną, dėl tos priežasties ir atvyko policija. Apeliantas teigia, kad jis savo eiga negalėjo išvažiuoti iš minėtos vietos, o vizualiai apžiūrėjus nei automobilis, nei kelio ženklai, nei kitas turtas apgadintas nebuvo, todėl, pasak apelianto, jis eismo įvykio nepadarė ir apie jį pranešti neprivalėjo. Apeliantas teigia, kad įvertinus situaciją, teko nakčiai palikti automobilį ten, nes pats išvažiuoti negalėjo, buvo tamsu, todėl nuėjo į netoliese gyvenančių giminaičių namus ieškoti transporto priemonės, kuri galėtų ištempti jo automobilį. Dėl baimės, jog naktį automobilis gali būti apvogtas, keletą kartų ėjo jo apžiūrėti, todėl, kai atvyko policininkai, jis buvo atėjęs prie savo automobilio. Apeliantas teigia, kad yra apkaltintas tuo, ko jis nedarė, t. y. tuo metu, kai jie atvyko policijos darbuotojai, jis nevairavo ir negalėjo vairuoti nedrausto automobilio (civilinės atsakomybės draudimo polisas galiojo iki 2011-11-28 24.00 val.. Policijos patruliai neturėjo teisinio pagrindo surašyti protokolo už vengimą nusistatyti girtumą, už tai, kad vairavo automobilį neapdraustą, ir už tai, kad nepateikė vairuotojo pažymėjimo, nes šių pažeidimų nevairuojant transporto priemonės padaryti neįmanoma.
Apeliantas teigia, kad byloje jokių kitų įrodymų dėl tariamų pažeidimų byloje nesurinkta, todėl apeliantas daro išvadą, kad pažeidimą tyrusi ir nagrinėjusi institucija tyrimą atliko netinkamai, visiškai nerinko jokių duomenų, reikalingų bylai teisingai išspręsti, todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.
Atsiliepimas
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyris (toliau – institucija) atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Institucija mano, kad teismas priėmė objektyvų, teisiškai motyvuotą ir pagrįstą nutarimą, atsižvelgė į neginčijamas faktines aplinkybes, surinktus įrodymus, pažeidėjo asmenybę. Policijos patruliai užfiksavę teisės pažeidimą, vadovavosi reglamentuojančiais teisės aktais bei tinkamai įformino dokumentus. Apeliaciniame skunde minimi argumentai yra nepagrįsti, laikytini gynybos pozicija bei bandymu išvengti griežtos administracinės atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
ATPK 302¹¹ straipsnyje yra numatyta, jog apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje minėti teisės normų reikalavimai buvo pažeisti, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjant bylą apylinkės teisme nebuvo apklausti administracinį teisės pažeidimą fiksavę ir įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N575-1192/2009) vien tik rašytiniai pažeidimo padarymą galinčių patvirtinti asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 straipsnis) ir jų nepakeičia.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis apylinkės teismas privalo rašyti teismo posėdžio protokolą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007). Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ straipsnio 2 dalis), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač asmenų žodinius paaiškinimus (žr. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-371/2011).
Nagrinėjamu atveju byloje nėra pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti, kokius konkrečiai parodymus teisme davė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, ar šie parodymai išsamūs ir neprieštaringi. Esant tokiai situacijai, apeliacinės instancijos teismas negali patikrinti visų apeliacinio skundo argumentų todėl skundžiamas teismo nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama nagrinėti iš naujo Mažeikių rajono apylinkės teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹ straipsniu, 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
G. V. apeliacinį skundą tenkinti.
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Mažeikių rajono apylinkės teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.