Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-08-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1636-311/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-08-14
Bylos Nr.
1-1636-311/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-52789-2018-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Grigas
Nukentėjusysis
O. A., H. N., D. R.
Kaltinamasis
R. V., M. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1636-311/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52789-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.2.8; 1.2.26.2; 2.1.10.1; 1.1.7.2.5; 1.2.14.1.2.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 14 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Grigas,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei, L. M.,dalyvaujant prokurorei V. V.,nukentėjusiesiems O. A., H. N.,kaltinamiesiems R. V., M. V.,nedalyvaujant nukentėjusiajam D. R.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

R. V., gimęs 1995-04-23 Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ plovėju, teistas tris kartus:

1. 2014-03-07 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 178 str. 2 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 284 str., 286 str., 290 str. - galutinė bausmė - bauda 14 MGL (1820 Lt), 2014-12-08 bauda išieškota dalinai;

2. 2016-07-05 Kauno apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. - laisvės apribojimas 1 m., įpareigojant tarp 22 val. ir 6 val būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ir per 1 mėn. atlyginti turtinę žalą. Vadovaujantis BK 64-1 str. bausmė sumažinta trečdaliu. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. bausmė subendrinta su 2014-03-07 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė laisvės apribojimas 8 mėn., įpareigojant bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo nauose, jeigu tai nesusiję su darbu ir per 1 mėn. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ir bauda - 5 MGL (188,3 Eur);

3. 2018-09-07 Marijampolės apylinkės Vilkaviškio rūmų teismo pagal BK 281 str. 7 d. - terminuotas laisvės atėmimas 6 mėn. Vadovaujantis LR BK 64-1 str. 1 d. bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta sumažinta bausmė - 4 mėn. terminuoto laisvės atėmimo. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise - teisė vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 2 m. 6 mėn. uždraudimas ir konfiskuoti automobilį. Taikyti BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėti 1 m. Nustatyti įpareigojimus: auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos; dirbi arba registruotis darbo biržoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, teistumai neišnykę,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje;

M. V., gimusi 1989-10-02 Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, neištekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, dirbanti UAB “ (duomenys neskelbtini) ” fasuotoja, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. V. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent:

2018 m. lapkričio 3 d. apie 21 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje K. B. g. 99A, Kaune, veikdamas bendrininkų grupėje su M. V., sėdėdamas automobilyje „VW Vento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kilusio konflikto metu dešinės rankos alkūne sudavė vieną smūgį D. R. į veido sritį, po ko ištempė jį iš automobilio ir lauke sudavė ranka du smūgius į nugarą, po to rankų delnais sudavė keturis kartus automobilyje sėdinčiai O. A. per veido ir krūtinės sritį bei vieną kartą savo galva sudavė vieną smūgį O. A. į galvą, o D. R. stengiantis jį nuo O. A. atitraukti, jį nusivijo, tuo metu, kai M. V. už plaukų ištempus O. A. iš automobilio, o šiai nukritus ant žemės tampant už plaukų, spiriant kojomis ne mažiau trijų kartų bei sudavus rankų kumščiais nemažiau dviejų smūgių O. A. į įvairias kūno vietas, R. V. nepasivijęs pabėgusio D. R. ir grįžęs prie automobilio, vieną kartą koją spyrė ant žemės gulinčiai O. A. į pakaušį, šiais bendrais veiksmais padarydamas D. R. poodinę kraujosruvą kairės akies srityje, o nukentėjusiajai O. A. padarydamas poodines kraujosruvas kaktoje, dešinio žąsto srityje, kairio dilbio srityje, abiejose šlaunyse, kas sukėlė nukentėjusiems D. R. ir O. A. nežymius sveikatos sutrikdymus, tokiu būdu viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. R. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

Be to, R. V. 2019-03-10 apie 21 val. Kaune, Suomių g. namo Nr. 22 kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia dešinės rankos kumščiu vieną kartą smogė H. N. į dešinę akį ir mažiausiai penkis kartus smogė į dešinį smilkinį, padarydamas odos nubrozdinimus dešiniame smilkinyje, poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, akiduobės medialinės sienelės lūžį, kas sukėlė nukentėjusiajam H. N. nesunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

M. V. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent:

2018 m. lapkričio 3 d. apie 21 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje K. B. g. 99A, Kaune, veikdama bendrininkų grupėje su R. V., kilusio konflikto metu R. V. sėdint automobilyje „VW Vento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės rankos alkūne sudavus vieną smūgį D. R. į veido sritį, po ko ištempus jį iš automobilio ir lauke sudavus ranka du smūgius į nugarą, po to rankų delnais sudavus keturis smūgius automobilyje sėdinčiai O. A. per veido ir krūtinės sritis bei savo galva sudavus vieną smūgį O. A. į galvą, o D. R. stengiantis R. V. nuo O. A. atitraukti ir šį nusivijus D. R. tolyn, už plaukų ištempė O. A. iš automobilio, o šiai nukritus ant žemės tampė O. A. už plaukų, spyrė kojomis ne mažiau trijų kartų bei sudavė rankų kumščiais ne mažiau dviejų smūgių O. A. į įvairias kūno vietas, R. V. nepavijus pabėgusio D. R. ir grįžus prie automobilio bei vieną kartą koja spyrus ant žemės gulinčiai O. A. į pakaušį, šiais bendrais veiksmais, padarė O. A. poodines kraujosruvas kaktoje, dešinio žąsto srityje, kairio dilbio srityje, abiejose šlaunyse, o nukentėjusiajam D. R. poodinę kraujosruvą kairės akies srityje, kas sukėlė nukentėjusiems O. A. ir D. R. nežymius sveikatos sutrikdymus, tokiu būdu viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. M. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

Kaltinamasis R. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018-11-03 jis, jo sesuo M. V. ir jo žmona S. V. bei pažįstami O. A. ir D. R. važinėjosi R. V. automobiliu. Jie buvo apsistoję viešbutyje, po to važinėjosi po miestą. Sustojus aikštelėje, tarp jo ir D. R. kilo konfliktas ir jis sudavė D. R. iš alkūnės į veidą. Šis iššoko iš automobilio, R. V. taip pat iššoko iš automobilio. Kai D. R. jam porą kartų trenkė, tai jis sudavė Orestai ir nusivijo D. R.. Po to grįžęs dar kartą trenkė Orestai. R. V. sesuo M. V. su Oresta buvo abi nukritusios, tai jis spyrė Orestai. Po to jis su žmona ir seserimi sulipo į mašiną ir išvažiavo. Sudavė Dinui ir Orestai, nes pyko ant abiejų. Pripažįsta, kad pasielgė blogai. Civilinius ieškinius Kauno ligonių kasai pripažįsta, nežinojo, kad reikia sumokėti.

Taip pat R. V. parodė, kad jis sėdėjo su broliu namuose. Broliui pradėjo rašinėti jo pažįstamas H. N. žinutes. Tuomet R. V. nuvažiavo pasišnekėti su H. N.. Tarp jų kilo konfliktas ir R. V. trenkė H. N.. Tuo metu buvo išgėręs. Sudavė H. N. gal kokius keturis kartus, buvo išgėręs, bet nebuvo visiškai girtas. Pareikštą ieškinį pripažįsta.

Savo smurtinį elgesį vertina neigiamai, nevartoja alkoholio, dirba, savanoriauja.

Kaltinamoji M. V. kalta prisipažino ir parodė, kad 2018-11-03 jos brolis R. V. susiskambino su ja, po kiek laiko jie R. V. automobiliu atvažiavo į aikštelę prie pilies aikštelės. Kartu su jais buvo ir R. V. Žmona Simona. Į automobilį įsėdo pažįstami Oresta ir Dinas. Važiuojant automobiliu Dinas ir Oresta kalbėjosi, kad vartos narkotines medžiagas. Jų paprašyta M. V. nuvežė pastaruosius iki parduotuvės „Iki“ , kur jie išlipo ir nuėjo. Po kiek laiko jie grįžo, įsėdo į automobilį ir jie visi važinėjo po miestą. Važiavo link šešto forto, tai nutarė užsukti į nuošalesnę aikštelę atsigerti alaus. Aikštelės gale jie sėdėjo automobilyje, šnekėjosi. Po to kilo ginčas, R. V. trenkė Dinui su alkūne, gale vyko sumaištis. R. V. išlipo iš mašinos, ji matė, kaip akmuo praskriejo ir Oresta pradėjo rėkti. Tuomet M. V. priėjo prie automobilio galo ir pasakė, kad ko Oresta kišasi. Oresta išlipo iš mašinos pati, M. V. jos už plaukų netraukė. M. V. ją pastūmė ir Oresta nukrito. Ši pakišo M. V. koją ir M. V. taip pat nukrito. Apimta pykčio M. V. trenkė Orestai, po to bandė pastatyta Orestą ant kojų. Po to atbėgo Rolandas ir trenkė Orestai gal porą kartų. Tuomet M. V. nubėgo į mašiną, įsėdo su Simona, už penkių minučių atbėgo Rolandas ir visi išvažiavo.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamosios M. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur ji parodė, kad konfliktas prasidėjo žodis po žodžio, visiškai nesutapo M. V. ir Orestos biolaukai, ji jai nepatiko, todėl, kai automobilyje R. V. ėmė mušti Orestą, o vėliau nusivijo savo draugą Diną, M. V. išlipusi iš automobilio, ištraukė Orestą už plaukų iš automobilio, pargriovė ant žemės ir sudavė kelis smūgius jai į įvairias kūno vietas ir kelis kartus spyrė. Tikslių smūgių ir spyrių skaičiaus neatsimena, nes senai buvo, be to neskaičiavo (t. 1, b.l. 133-134).

Pagarsinus šiuos parodymus, kaltinamoji M. V. paaiškino, kad ji šios pastraipos, kai pasirašinėjo, neskaitė. Norėjo, kad greičiau byla pasibaigtų, nes norėjo išvykti į užsienį, todėl pasirašė. Jai tyrėja neskaitė šio teksto. M. V. pasakė, kad nori, kad greičiau byla pasibaigtų. Pasirašė pati, teksto neskaitė. Patvirtina, kad automobilio gale Oresta šaukė, ji pati išlipo iš automobilio, o kai M. V. priėjo prie šono ir Oresta pradėjo rėkti, M. V. ją tikrai stūmė, ir smūgis buvo stiprus. Kai Oresta nukrito, tai M. V. jai trenkė kelis kartus, tačiau Oresta su koja taip pataikė, kad ir M. V. nukrito. Paskui M. V. dar kelis kartus trenkė.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamosios M. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur ji nurodė, kad mergina taip pat išlipo iš automobilio, ėjo link Rolando, bet vaikinas nubėgo, o Rolandas nusivijo vaikiną. Tuomet M. V. išlipo iš automobilio ir nustūmė tą merginą, o ji griuvo ant žemės. Mergina atsistojo, tada M. V. sudavė kelis kartus kumščiu jai į veidą, kelis kartus į šonus. Išgirdo, kad parbėga Rolandas rėkdamas važiuojam, tad stūmė vėl merginą, ji nugriuvo, o Rolandas pribėgęs spyrė merginai kelis kartus (t. 1, b.l. 127-129).

Pagarsinus šiuos parodymus, kaltinamoji M. V. paaiškino, kad ji nesakė, kad nebandė pakelti Orestos. Ši beveik atsistojo, o kai ji buvo atsistojusi, tai M. V. vėl ją nustūmė. Su Kauno teritorinės ligoninių kasos ieškiniu sutinka.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu valstybinį kaltinimą palaikančiai prokurorei supažindinus kaltinamąją M. V. su bylos aplinkybėmis, kaltinamoji nurodė, kad savo kaltę pripažįsta, taip pat ir smurtą, t.y. pripažįsta, kad ištempė iš automobilio Orestą už plaukų. Sutinka, kad būtų bylos nagrinėjimas tęsiamas sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, liudytojų kviesti į teismo posėdį nereikia.

Kadangi kaltinamieji R. V. ir M. V. dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų kaltais prisipažino visiškai, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, 291 straipsniu, išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą,

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltinamųjų R. V. ir M. V. prisipažinimų, jų kaltė įrodyta ir kitais teisiamajame posėdyje BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka išnagrinėtais įrodymais.

1. Viešosios tvarkos sutrikdymas (BK 284 straipsnis)

Nukentėjusysis D. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-11-03 jis susitiko su savo mergina O. A., planavo kartu praleisti vakarą, tačiau buvęs bendradarbis R. V. pasiūlė susitikti pasikalbėti. Su R. V. 2018 m. birželio mėnesį buvo įvykęs konfliktas dėl to, kad neva D. R. pavogė jo automobilį. Dėl šio įvykio buvo teismas, kuris pasibaigė D. R. išteisinimu. Apie 19.50 val. su R. V. susitiko Jonavos g. 3, Kaune, "IKI" aikštelėje. R. V. atvyko "VW " 2004 m. tamsiai žaliu automobiliu. Automobilį vairavo jo sesuo. Automobilio priekyje, keleivio vietoje sėdėjo jo žmona S. V.. R. V. sėdėjo automobilio gale. Su automobiliu važinėjo aplink miestą, galiausiai apie 21.00 val. nuvyko prie VI forto žiedo, sustojo už plovyklos aikštelėje adresu K. B. g. 99A Kaunas. Tuomet R. V. pasakė savo seseriai, kad ji išjungtų automobilio šviesas. Išjungus šviesas R. V. sesuo pasakė, kad jai nepatinka vienas automobilyje sėdintis asmuo. Ji turėjo omenyje D. R. merginą O. A., nes neva ji davė melagingus parodymus prieš tai minėtoje byloje dėl automobilio vagystės. Abi merginos ėmė priekaištauti O. A. dėl įvairių asmeninių priežasčių. Jos priekaištavo dėl to, kad ji bendrauja su R. V.. Automobilyje įvyko žodinis konfliktas, kurio metu R. V. sudavė D. R. iš alkūnės į veidą ir ištempė iš automobilio į lauką. Lauke D. R. R. V. sudavė du smūgius į nugarą ir sukėlė fizinį skausmą. Jam nuo R. V. pavyko atsiginti. R. V. nubėgo prie automobilio, kurio gale sėdėjo O. A. ir pradėjo jai smūgiuoti rankomis. Pribėgęs D. R. jį nutraukė nuo automobilio. Aikštelėje R. V. ėmė jį gaudyti. Kas toliau vyko automobilyje jis nematė, tik matė jog jo draugė dviejų merginų buvo ištempta iš automobilio. R. V. nubėgo į automobilį ir visi asmenys skubiai pasišalino. D. R. nubėgo į šalia esančią parduotuvę "Čia", kur apsaugos darbuotojas iškvietė policiją. Stovėdamas lauke pamatė ateinančią savo merginą, kuri buvo sumušta. O. A. jam nurodė, kad pirmiausia ją pradėjo mušti R. V., kuris jai sudavė į galvą, rankas ir krūtinę nemažiau penkiolikos smūgių .Tuomet R. V. sesuo ją ištempė iš automobilio ant žemės ir gulinčią ėmė mušti abi merginos. O. A. pasakojo, kad gulėdama ant žemės, užsidengusi galvą jautė, kaip abi merginos ją daužė rankomis ir kojomis. Ją be perstojo tampė už plaukų ir daužė apie 4-5 minutes. Po įvykio greitosios medicinos pagalbos jis ir O. A. buvo atvežti į LSMUL KK SPS. Po įvykio D. R. pasigedo savo telefono, jis galėjo būti pamestas ar likti R. V. automobilyje. Mano, kad šie asmenys suplanavo jų užpuolimą. Įvykio metu stipriau nukentėjo O. A. (t. 1, b.l. 10).

Nukentėjusioji O. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-11-03 susitiko su savo vaikinu D. R., planavo kartu praleisti vakarą, tačiau jam paskambino pažįstamas R. V., kuris pasiūlė susitikti pasikalbėti. Apie 19.50 val. su R. V. susitiko Jonavos g. 3, Kaune, "IKI" aikštelėje. R. V. atvyko "VW " tamsiai žaliu automobiliu. Automobilį vairavo jo sesuo. Automobilio priekyje, keleivio vietoje sėdėjo jo žmona S. V.. R. V. sėdėjo automobilio gale. Su automobiliu visi važinėjo aplink miestą ir galiausiai apie 21.00 val. nuvyko prie VI forto žiedo, sustojo už plovyklos aikštelėje, K. B. g. 99A, Kaunas. R. V. pasakė savo seseriai, kad ji išjungtų automobilio šviesas. Išjungus šviesas R. V. sesuo pasakė, kad jai nepatinka vienas automobilyje sėdintis asmuo, ji omenyje turėjo O. A.. Abi merginos ėmė jai priekaištauti dėl įvairių asmeninių priežasčių. Jos priekaištavo dėl to, kad neva ji neduoda ramybės R. V. jam skambinėja ir priima jį į jos su D. R. namus. Automobilyje įvyko žodinis konfliktas, kurio metu R. V. sudavė D. R. iš alkūnės į veidą ir jį ištepė iš automobilio į lauką. O. A. paties smūgio nematė, tik suprato, kad D. R. jis ištempė iš automobilio. Tuomet R. V. pribėgęs prie automobilio, kurio gale ji sėdėjo, ėmė jai smūgiuoti rankų delnais į galvą, rankas ir krūtinę, sudavė 4 kartus. Vieną kartą savo galva jis sudavė O. A. į galvą smūgį. Visas įvykis jai buvo toks baisus, kad pradžioje ne tiksliai nurodė smūgių skaičių, tik atsigavusi ir aprimusi, prisiminė tiksliau. Ji matė, kaip D. R. R. V. laikė, ramino ir staiga mušimas liovėsi, nes kaip suprato jis R. V. ištempė iš automobilio ir jie kažkur nubėgo. Po to, R. V. sesuo O. A. jėga ištempė iš automobilio, ji nukrito ant žemės, ji jos nepaleido, tampė už plaukų. Prie jos pribėgo ir S. V.. Tuo metu O. A. buvo užsidengusi veidą ir susirietusi, bet jautė smūgius iš abiejų pusių, todėl mano, kad ją gulinčią mušė abi moterys rankomis ir kojomis be perstojo daužė apie 4-5 minutes, taip pat tampė už plaukų. Jai buvo suduoti smūgiai į veidą, krūtinę, rankas. Ji pradėjo maldauti, kad jos nebemuštų. Išgirdo, kad prie jų pribėgo R. V., kuris stipriai įspyrė jai į pakaušį, po ko S. V. pasakė užtenka, važiuojam. Tada jie visi sulipo į automobilį ir išvažiavo. Jiems išvažiavus ji pradėjo ieškoti savo telefono, kuris iškrito tuo metu, kai ji buvo mušama, o jį radusi pamatė, kad telefonas pervažiuotas ir sutraiškytas. Telefonas buvo "Samsung Galaxy J5", 100 eurų vertės, tačiau dėl telefono ji civilinio ieškinio nereikš. Įvykio metu ji patyrė moralinę žalą ir fizinį skausmą. Po įvykio greitosios medicinos pagalbos ji ir D. R. buvo atvežti į LSMUL KK SPS (t. 1, b.l. 52-54, 56-57, 59-60).

Liudytoja S. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Dinas, kurio pavardės nežino, yra buvęs jos vyro R. V., bendradarbis, kartu dirbo automobilių plovykloje. Kiek žino iš R. V. tai su Dinu jie nelabai sutardavo, apsižodžiaudavo, pykdavosi. Vėliau kaip ir susidraugavo, kelis kartus jis buvo atėjęs į svečius, kartu su drauge Oresta. Kiek pamena 2018 m. vasarą Rolandas labai susipyko su Dinu, nes Dino buto langai buvo išdaužyti, jis parašė pareiškimą, kuriame nurodė, kad galimai jo buto langus išdaužė R. V.. Tuomet vyko tyrimas, R. V. buvo policijoje apklaustas, bet kiek žino tyrimo metu paaiškėjo, kad tai ne Rolandas išdaužė Dino buto langus. Nuo to laiko Dinas su Rolandu nebebendravo gal 2 mėnesius. Vėliau kaip ir susitaikė, tačiau vėl buvo įvykis, kad Dinas sudaužė Rolando automobilį ir vėl jie nustojo bendrauti. 2018-11-03 grįžo namo iš Vilkaviškio, Rolandui priklausančiu "VW Venta", žalios spalvos, automobiliu. Pakeliui buvo užsukę į Kazlų Rudą ir pasiėmė į Kauną M. V. -Rolando seserį, nes ji norėjo važiuoti kartu į Kauną. Grįžę į Kauną parėjo namo, Rolandas nuėjo miegoti, o ji su M. V. kalbėjosi. Apie 19.30 val. Rolandui paskambino Dinas, kuris pakvietė susitikti. Rolandas sutiko susitikti, nes jie nebebendravo ilgą laiką, tad norėjo sužinoti, ko anas nori. Visi trys, Milena, ji ir Rolandas sėdo į automobilį, Milena sėdo už vairo, nes kaip ir minėjo Rolandas buvo išgėręs. Važiavo prie Kauno pilies, kur jų jau laukė Dinas ir Oresta. Jiems įlipus į automobilį Dinas paprašė Milenos, kad nuvežtų iki kažkokio viešbučio, neva tai pasiimti alaus. Milena nuvežė iki Laisvės al. esančio viešbučio. Dinas su Oresta išlipo ir nuėjo, ilgai negrįžo. Rolandas rašė SMS ir jie pagaliau atėjo. Tuomet važinėjo Kauno mieste be tikslo, buvo pasibaigęs kuras, tad visi stūmė automobilį į degalinę. Apie 21.00 val nuvažiavo iki aikštelės, kurią žinojo Milena, kažkur šeštame forte. Sustojo aikštelėje, sėdėjo automobilyje, vyrai gėrė alų, niekas nesipyko. Staiga Milena atsisuko į Diną ir paklausė ar tai jie rašinėja pareiškimus ant jos brolio. Dinas neneigė, tad Milena, kuri taip pat buvo išgėrusi pradėjo piktai kalbėti, sakė Dinui, kad jis klampina jos brolį vartodamas ir siūlydamas jam narkotikus, alkoholį, ir taip žodis po žodžio įvyko konfliktas. Išgirdo kad Dinas įžeidė Rolandą pasakydamas kažką apie šuns būdą, tada atsisuko ir pamatė, kad Rolandas sudavė Dinui iš alkūnės į veidą. S. V. sėdėjo priekyje keleivio pusėje, už jos sėdėjo Oresta, viduryje Dinas, o už Milenos, kuri vairavo automobilį, sėdėjo Rolandas, tad pasisukusi matė, kaip Rolandas sudavė Dinui. Po smūgio Dinas išbėgo iš mašinos prasistūmęs pro Rolandą, o Rolandas išlipo iš paskui jo. Matė, kaip į jį Dinas metė plytą, tačiau nepataikė ir Rolandas nusivijo Diną. Tuo metu Milena, priėjusi prie automobilyje sėdinčios Orestos, ištempė ją iš automobilio už plaukų ir abi nugriuvo ant žemės. Dėl to, kad Milena nukrito, ji labai supyko ir pradėjo spardyti Orestą kojomis. Oresta gulėjo šonu, susirietusi, kelius pritraukus prie krūtinės ir užsidengusi veidą. Milena šaukė ant jos, kad ji narkomanė, kaip jai ne gėda vartoti narkotikus ir spardė ją kokias 2 minutes, o S. V. tuo metu bandė atitraukti Mileną nuo Orestos, nes Oresta tik gulėjo, nesigynė. S. V. stengėsi jai padėti, nes su ja nebuvo susipykusi, jai Orestos buvo gaila. Milenos toks būdas, kad ji visur mušasi, visur kviečiama policija, tad stengėsi padėti Orestai ir išvengti nemalonumų. S. V. nepavyko Milenos atitraukti nuo Orestos, nes Milena buvo labai įniršusi ir pikta, gal dėl to ir stipri. Matė, kaip Milena pasilenkė prie Orestos ir kumščiais mušė ją į veidą, nežino kiek kartų sudavė, nes neskaičiavo, buvo tamsu, bet mano kad daug. S. V. šaukė, kad Milena nustotų, sakė, kad ji ją užmuš. T. M. atsitraukė, o iki jų atėjo Rolandas. Nematė, kad jis būtų spyręs Orestai, jis tik šaukė Dinui, kad ateitų pasiimtų Orestą, kuri guli ant žemės, tačiau Dinas nėjo. Tada Rolandas pasakė greitai sėsti į automobilį ir jie išvažiavo namo. Kitą dieną Rolandas pamatė mobilaus ryšio telefoną paliktą ant galinės sėdynės. Jis susirašė su Dinu, pasakė, kad rado telefoną ir nunešė į IKI parduotuvę pas apsaugos darbuotoją, kad Dinas ateitų ir pasiimtų (t. 1, b.l. 75-77).

Iš 2019-01-30 akistatos tarp nukentėjusios O. A. ir įtariamosios S. V. protokolo matyti, kad nukentėjusioji O. A. akistatos metu patikslino, kad kai M. V. ją ištraukė iš automobilio ir pradėjo mušti kumščiais ir spardyti kojomis, girdėjo šalia esant S. V., girdėjo tik jos balsą, kuri sakė: neprasidėk su Rolandu, nelįsk prie mano vyro. O. A. paaiškino, kad negali pasakyti tiksliai ar S. V. sudavė jai kokius nors smūgius, kol gulėjo ant žemės ir kol ją mušė M. V., nes buvo užsidengusi rankomis veidą, tačiau vienu momentu jautė daugiau suduodamų smūgių, nei gali suduoti vienas žmogus, todėl mano, kad S. V. ją irgi mušė, tačiau to ji nematė. Įtariamoji S. V. akistatos metu patikslino, kad M. V. buvo labai pikta, mano todėl, kad buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Ji ištraukė O. A. už plaukų iš automobilio, mušė ją kumščiais ir spardė kojomis, vadino ją narkomane, žiurke, rėkė, kad ant R. V. rašo pareiškimus, sakė už tai dabar gauna, liepė nelįsti prie jų šeimos ir nesustodama spardė ir mušė. Pradžioje ji manė, kad O. A. ginsis, tačiau jai to nedarant, sakė M. V. nustoti, bet ji neklausė. Pati S. V. bijojo gauti nuo M. V. smūgį pati, nes ji buvo agresyvi. S. V. nurodė O. A. nemušusi (t. 1, b.l. 70-73).

Iš 2018-06-14 pareiškimo ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad D. R. pranešė, kad 2018-11-03 apie 21.00 val. K. B. g. 99A, Kaune, automobilių stovėjimo aikštelėje, jo pažįstamas R. V. "VW " 2004 m. automobilyje sudavė jam iš alkūnės į veidą ir ištempė iš automobilio į lauką. Automobilyje liko jo mergina O. A., R. V. sesuo ir jo žmona S. V.. Lauke jam buvo suduoti du smūgiai į nugarą. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas. R. V. nubėgęs prie automobilio, kurio gale sėdėjo jo draugė, ėmė jai smūgiuoti. R. V. O. A. sudavė kumščiais, į galvą, rankas ir krūtinę nemažiau penkiolika smūgių .Tuomet R. V. sesuo ją ištempė iš automobilio ant žemės ir gulinčią ją ėmė mušti abi mergins. O. A. gulėdama ant žemės, užsidengusi galvą jautė kaip abi merginos ją daužė rankomis ir kojomis. O. A. gulinčią be perstojo tampė už plaukų ir daužė apie 4-5 minutes. Įvykio metu stipriau nukentėjo jo draugė O. A.. Mano, kad šie asmenys suplanavo jų užpuolimą. Buvo apžiūrėta įvykio vieta, fotografuota t. 1, (b.l. 9-26).

Iš 2018-11-06 specialisto išvados Nr. G3335/2018(02) matyti, kad D. R. konstatuota poodinė kraujosruva kairės akies srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir galėjo būti padarytas vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, suduodant smūgius kumščiu, skiriant koja ar kitų panašias savybes turinčiu daiktu (t. 1, b.l. 47).

Iš 2018-11-06 specialisto išvados Nr. G3334/2018(02) matyti, kad O. A.konstatuota poodinės kraujosruvos kaktoje, dešinio žasto srityje, kairio dilbio srityje, abiejose šlaunyse. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktus paveikus nurodytas sritis. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir galėjo būti padarytas penkių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, suduodant smūgius kumščiu, skiriant koja ar kitų panašias savybes turinčiu daiktu (t. 1, b.l. 67).

2. Nesunkus nukentėjusiojo H. N. sveikatos sutrikdymas

Nukentėjusysis H. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-03-10 vakare, apie 21.00 vai. namo, esančio Suomių g. 22-2, Kaune, kieme iš matymo pažįstamas asmuo, kurio pravardė "Rolkis", tyčia, be jokios priežasties ir įspėjimo dešinės rankos kumščiu vieną kartą smogė jam į dešinę akį bei nemažiau penkių kartų smogė į dešinį smilkinį sukeldamas jam fizinį skausmą. Apie "Rolkio" veiksmus telefonu pranešė bendrajam pagalbos centrui. Atvykę policijos pareigūnai iškvietė GMP, kuri jį pristatė į gydymo įstaigą - LSMUL VšĮ Kauno klinikas, kur buvo apžiūrimas ir jam teiktos medicininės paslaugos iki 2019-03-11. Jam nustatytas akiduobės medialinės sienelės lūžis bei kiti sužalojimai. Pats prieš "Rolkį" jokio smurto nenaudojo, jam nesipriešino. Dėl įvykio patyrė fizinį skausmą, buvo sužalotas, todėl patyrė fizinės žalos. Įvykio metu lauke be jo ir "Rolkio" kitų žmonių nebuvo, tačiau po „Rolkio“ smūgių į lauką išėjo jo brolis V. N., svainis E. B.. "Rolkis" - R. V., kuriam apie 30 metų ir, kiek jam žinoma, jis gyvena (duomenys neskelbtini), dirba automobilių plovykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), tikslus adresas jam nežinomas (t. 2, b.l. 57-58).

Liudytojas V. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-03-10 apie 21.00 vai. buvo namuose, esančiuose Suomių g. 22-2, Kaune, kai kažkas pasibeldė į langą. Namuose buvęs E. B. pasakė, kad atėjo R. V., kurį pažįsta iš matymo. Pastarasis labiau bendrauja su jo broliu - H. N.. Brolis yra anksčiau draugavęs su jo seserimi. Žino, kad tarp brolio ir R. V. yra kažkokių nesutarimų dėl pinigų, bet visų aplinkybių negali pasakyti. Brolis išėjo į lauką, o jis nespėjo išeiti, bet išgirdo smūgį . Nelabai suprato, koks tai buvo smūgis, tik vėliau suprato, kad tai buvo smūgio į garsas į galvą. Viskas įvyko labai greitai, jis išbėgo į kiemą ir pamatė, kad brolis buvo pasilenkęs, užsiėmęs už galvos, o R. V. buvo pasiruošęs dar duoti daugiau smūgių, nes buvo užsimojęs. B. H. N. pasakė: „atsargiai, kastetas", o R. V. ir jam pasakė, gal ir jis nori gauti iš su kastetu. Buvo tamsu, todėl jis nematė kasteto. Jis ėjo artyn kalbindamas, kad R. V. išeitų į šviesą. Tada dar išėjo iš namo ir E. B.. Tada R. V. pabėgo peršokdamas per kaimynų tvorą į Suomių gatvę, ir ten jo laukė dar kiti asmenys, kurie buvo atvykę su pilka mašina. H. N. paskambino į policiją ir iškvietė GMP. Kieme daugiau pašalinių asmenų įvykio metu nebuvo (t. 2, b.l. 76-77).

Liudytojas E. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-03-10 apie 21.00 val. buvo pas giminaičius adresu, Suomių g. 22-2, Kaunas. Vakarojant, kažkas pasibeldė į langą. Per langą pamatė, kad atėjo R. V.. Į kiemą išėjo H. N., o paskui jį - V. N.. Kiek jam buvo žinoma, H. N. su R. V. kažko nesutardavo. Būdamas namuose išgirdo smūgį į namo sieną, nes namas medinis. Pagalvojo, kad vyrai susikibo, jis išbėgo į lauką ir pamatė, kad H. N. grįžinėja užsidengęs dešinę akį, kai ją atidengė, matėsi, kad bėga kraujas. Tuo pat išgirdo, kai R. V. šaukė V. N. klausdamas jo, ar jis nori gauti su kastetu. Jis ėjo artyn, pasižiūrėti to kasteto, bet jį pamatęs R. V. šoko per tvorą pas kaimynus ir pabėgo. Nors buvo tamsu, bet jis matė, kad toliau gatvelėje, kuri buvo apšviesta, R. V. laukė lygtai du asmenys (t. 2, b.l. 72).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G685/2019(02) matyti, kad H. N. konstatuota odos nubrozdinimas dešiniame smilkinyje, poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, akiduobės medialinės sienelės lūžis. H. N. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 2, b.l. 40-41).

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šios teisės normos dispozicijoje nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus, o kaltininkas veikti tiesiogine tyčia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuluota nuostata, kad visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan.

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimų sudėtys, numatytos BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 1 dalyje, esančios R. V. veikose, taip pat nusikaltimo sudėtis, numatyta BK 284 straipsnyje, esanti M. V. veikoje, visiškai įrodytos, R. V. ir M. V. veikos kvalifikuotos teisingai.

Nustatyta, kad kaltinamieji R. V. ir M. V. 2018-11-03 apie 21 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje K. B. g. 99A, Kaune, automobilyje bendraudami su nukentėjusiaisiais O. A. ir D. R., dėl menkavertės priežasties sukėlė konfliktą, kurio metu R. V. panaudojo prieš D. R. fizinį smurtą, t.y. alkūne sudavė vieną smūgį D. R. į veidą, ištempė pastarąjį iš automobilio ir lauke sudavė ranka du smūgius į nugarą, po to rankų delnais sudavė keturis kartus automobilyje sėdinčiai O. A. per veido ir krūtinės sritį bei vieną kartą savo galva sudavė vieną smūgį O. A. į galvą. Kilusio konflikto metu M. V. už plaukų ištempė O. A. iš automobilio, o šiai nukritus ant žemės, tampė ją už plaukų, spyrė ne mažiau trijų kartų bei sudavė rankų kumščiais nemažiau dviejų smūgių O. A. į įvairias kūno vietas. Atliekant M. V. tokius smurtinius veiksmus, prie nukentėjusiosios O. A. pribėgo R. V. ir vieną kartą spyrė ant žemės gulinčiai O. A. į pakaušį. Tokiu būdu R. V. ir M. V. viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė viešąją visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė veikdami tiesiogine tyčia, tai yra jie suvokė, kad sukeliant konfliktą bei smurtaujant prieš nukentėjusiuosius, jie sukėlė nukentėjusiesiems skausmą, taip pat baimę, nerimą, išgąstį. Kaltinamųjų R. V. ir M. V. kaltė, be jų pačių visiško prisipažinimo, įrodyta nukentėjusiųjų O. A., D. R., iš dalies liudytojos S. V. parodymais, specialistų išvadomis dėl nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymo.

Taip pat nustatyta, kad kaltinamasis R. V. 2019-03-10 apie 21 val. Kaune, Suomių g. namo Nr. 22 kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl menkavertės priežasties tyčia kumščiu vieną kartą smogė nukentėjusiajam H. N. į dešinę akį ir mažiausiai penkis kartus smogė į dešinį smilkinį, kas sukėlė nukentėjusiajam H. N. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kad nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo smurtą, pripažino ir pats kaltinamasis R. V., nukentėjusiajam padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl tokių R. V. veiksmų apžiūros metu konstatavo ir specialistas.

Kaltinamieji R. V. ir M. V. kalti ir baustini.

Kaltinamojo R. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltu prisipažino, gailisi, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, jis padarė bendrininkų grupėje, vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 9 punktas).

Kaltinamosios M. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kalta prisipažino, gailisi, jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Dėl bausmių skyrimo

BK 284 straipsnyje numatyta viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

BK 138 straipsnio 2 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita bausmės rūšis tuomet, kai už nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys. Tačiau vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse – bausmės teisingumo principas. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė – teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, tačiau šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas privalo įvertinti ir visą eilę kriterijų, kurie ypatingai svarbūs parenkant teisingą ir adekvačią nusikalstamai veikai bausmę. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai – bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-519/2013). Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingą ir proporcingą bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės įvertinimas.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) yra ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Skiriant bausmę, taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų ir visuomenės interesai.

Dėl bausmės skyrimo R. V.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam R. V. skyrimo, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, jų stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 straipsnių nuostatomis.

Kaltinamasis R. V. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 1 dalyje, kaltu prisipažino, anksčiau teistas tris kartus (1 t., b.l. 92-109), baustas administracine tvarka (1 t., b.l. 110-113), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ autoplovėju, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje neužregistruotas (1 t., b.l. 118), Respublikiniame priklausomybės ligų centre įrašytas į priežiūros/dispanserinę grupę nuo 2018-12-13, diagnozė-asmuo, besikreipiantis tyrimų rezultatų paaiškinimui, lankosi pagal probacijos skyriaus nukreipimą profilaktiniam patikrinimui dėl psichoaktyvių medž. vartojimo (t1 t., b.l. 119).

Teismas atsižvelgia į visumą aplinkybių, apibūdinančių R. V. padarytas nusikalstamas veikas, taip pat kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, į tai, kad kaltinamasis R. V. anksčiau jau teistas tris kartus už tyčinius smurtinio bei turtinio pobūdžio nusikaltimus, ankstesniais teismo nuosprendžiais skiriamos bausmės jo neauklėjo, nedarė teigiamos įtakos jo elgesiui, jis ir toliau pažeidinėja įstatymus bei daro nusikalstamas veikas. Be to, šiuo nuosprendžiu aptariamus nusikaltimus R. V. padarė per ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpį. Tai yra, teismas, atidėdamas jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, juo patikėjo ir suteikė galimybę jam pasitaisyti, tačiau jis to pasitikėjimo nepateisino ir toliau nusikalsta. Todėl, siekiant įstatyme numatytų nubaudimo ir prevencijos tikslų – užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kaltinamąjį auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, jam skirtinos BK 284 straipsnio ir 138 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas.

Ikiteisminio tyrimo metu R. V. parinkta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę panaikintina.

Dėl bausmės skyrimo M. V.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajai M. V. skyrimo, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 straipsnių nuostatomis.

Kaltinamoji M. V. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, kalta prisipažino, anksčiau neteista (1 t., b.l. 139), bausta administracine tvarka (1 t., b.l. 140-141), dirba UAB „Samsonas“ fasuotoja, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje, Respublikiniame priklausomybės ligų centre neužregistruota (t. 1 t., b.l. 143, 144).

Visuma aplinkybių, apibūdinančių M. V. padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamosios asmenybę, jos turtinę, socialinę padėtį, rodo, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta, kaltinamajai paskyrus BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą bausmę-baudą. Nustatydamas baudos dydį, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir M. V. pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu jai skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu M. V. parinkta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 377,95 EUR turtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 2-10).

Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 61,04 EUR turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 174-179).

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246-6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

Anksčiau ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad turtinė žala civiliniam ieškovui -Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo R. V. veiksmų, sutrikdant nukentėjusiojo H. N. sveikatą. Tai reiškia, kad R. V. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas.

Taip pat dėl kaltų R. V. ir M. V. veiksmų, sužalojant nukentėjusiuosius O. A. ir D. R., turtinė žala buvo padaryta Kauno teritorinei ligonių kasai

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas bylos medžiaga ir tenkintinas visiškai, priteisiant jį iš kaltinamojo R. V..

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas bylos medžiaga ir tenkintinas visiškai, priteisiant jį solidariai iš kaltinamųjų R. V. ir M. V..

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas šioje byloje netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, 115 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

R. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį :

pagal BK 284 straipsnį-laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 138 straipsnio 1 dalį-laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Paskirtąsias bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrinti, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir skirti galutinę bausmę-laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64I straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę-laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, subendrinti su 2019-09-07 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirti galutinę subendrintą bausmę-laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. V. sulaikymo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu R. V. paskirtą kardomąją priemonę–rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

M. V. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir nuteisti ją 51 (penkiasdešimt vieno) MGL, t.y. 2550 (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties) eurų bauda.

Vadovaujantis BK 64I straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę-34 (trisdešimt keturių) MGL, t.y. 1700 (vieno tūkstančio septynių šimtų) eurų baudą.

Ikiteisminio tyrimo metu M. V. paskirtą kardomąją priemonę–rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti nuteistajai M. V., jog paskirtą baudą ji privalo sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas įmokos kodas 6801, o dokumentus, patvirtinančius baudos įmokos sumokėjimą, kas mėnesį pateikti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120). Išaiškinti, kad nustatytu terminu neįvykdžius bausmės, bauda išieškoma priverstinai per antstolį (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).

Civilinius ieškinius tenkinti visiškai ir priteisti :

solidariai iš R. V. ir M. V.- 377,95 EUR (tris šimtus septyniasdešimt septynis eurus) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus naudai;

iš R. V.- 61,04 EUR (šešiasdešimt vieną eurą 4 eurocentus) Kauno teritorinė ligonių kasos naudai.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Rimantas Grigas