Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis, sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Gataveckui, nukentėjusiesiems A. Z. ir G. Z., kaltinamajam L. V., jo gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. V., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1994-05-19 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 str. 2 d., 206 str. laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn., vadovaujantis BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) 1996-10-22 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 272 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 m. 6 mėn., vadovaujantis BK 43 str. bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 6 m.;

3) 2004-08-09 Kauno miesto apylinkės teismo, pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn., vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

4) 2004-10-11 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m. 9 mėn.;

5) 2012-05-07 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 10 mėn.;

6) 2013-03-05 Kauno miesto apylinkės teismo, pagal BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėn., vadovaujantis BK 64 str. 3 d. bausmė subendrinta su 2012-05-07 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 7 mėn.;

7) 2013-09-26 Kauno apylinkės teismo, pagal BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 mėn., vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d. bausmė subendrinta su 2013-03-05 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 10 mėn., vadovaujantis BK 75 str. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. V. 2013 m. birželio 16 d., laikotarpyje tarp 5 val. – 9 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninių nesutarimų su E. Z. metu, tyčia sudavė nukentėjusiajai ne mažiau keturis smūgius kumščiu į galvą, kuo padarė kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu ties dešiniuoju galvos smegenų pusrutuliu, tai komplikavosi smegenų suspaudimu ir pabrinkimu, dešinės pusės higroma, subdurine ir epidurine empiema, simptomine epilepsija, abiejų plaučių uždegimu, kardiopulmonaliniu nepakankamumu, dėl ko nukentėjusioji 2013 m. rugpjūčio 29 d. 8 val. 5 min. LSMUL Kauno klinikose mirė, tai yra nužudė E. Z., taip padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1600/13(02) konstatuoti E. Z. padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairiame skruoste, kairiame žande ir krūtinėje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ties dešiniuoju galvos smegenų pusrutuliu. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, turinčiais ribotą paviršių. Tikėtina, kad tai galėjo gautis suduodant kumščiais ar spiriant koja. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais. E. Z. dėl galvos sumušimo, pasireiškusio kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu bei lydimo galvos smegenų spaudimo reiškinių, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. 1. 115-116).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 829/13(02) konstatuojama, kad E. Z. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio smegenų psurutulio. Tai komplikavosi smegenų suspaudimu ir pabrinkimu, būkle po hematomos šalinimo operacijos, dešinės pusės higroma, būkle po higromos drenažo, subdurine ir peidurine empiema, simptomine epilepsija, abiejų plaučių uždegimu, kardiopulmonaliniu nepakankamumu. E. Z. mirė 2013-08-29 08.05 val. Kadangi nuo galvos traumos praėjo ilgas laiko tarpas, todėl išorinių sužalojimų autopsijos metu jau nerasta. Išoriniai sužalojimai bei traumos mechanizmas išdėstyti specialisto išvadoje Nr. G 1600/13(02). E. Z. mirtis yra tiesiogiai susijusi su patirtais 2013-06-16 galvos sužalojimais bei po jų išsivysčiusiomis komplikacijomis (t. 1, b. 1. 121-125).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis nurodo, kad smūgius E. Z. sudavė, bet jos nenužudė, tačiau L. V. kaltė dėl kaltinimo pagal BK 129 str. 1 d. visiškai įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

Kaltinamasis prisipažino sudavęs keturis smūgius E. Z. į galvą. Nurodo, kad tai padarė gindamas nuo E. Z. užpuolimo R. R.. Nukentėjusysis A. Z. paliudijo, kad „mama sakė, jog ją sumušė R. sugyventinis“, t. y. L. V.. R. R. taip pat patvirtino, jog L. V. mušė E. Z., nors teigė, kad pati mačiusi tik vieną smūgį, o konflikto pradžios nemačiusi, nes buvo išėjusi parūkyti. Liudytojas A. Č. patvirtino savo parodymus apie tai, kad „būdamas lauke girdėjo, kad įvyko kažkoks konfliktas, tačiau dėl kokių priežasčių nežino. Po kiek laiko būdamas lauke girdėjo, kaip E. dejavo. Tuomet su juo lauke buvęs K. nubėgo į kambarį ir kaip suprato išskyrė E. su prieš tai minėtu vyru“ (t. y. kaltinamuoju). Liudytojo K. J. parodymai yra mažai informatyvūs, tai gali būti pateisinama tuo, kad jis įvykio metu buvo girtas, tačiau ir jo parodymai neprieštarauja kitų asmenų parodymams apie tai, kad E. Z. sumušė būtent kaltinamasis L. V.. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti prielaidą, jog E. Z. galėjo būti sužalota prieš ar po konflikto su L. V.. Kaltinamojo ir R. R. parodymai dėl konflikto priežasčių yra skirtingi. Įvertinus tai, kad L. V. ir R. R. parodė, kad visi trys buvo išgėrę, galima konstatuoti, jog detalios konflikto priežastys nenustatytos, darytina išvada, kad konfliktas kilo girtaujant dėl asmeninių priežasčių.

E. Z. netrukus po patirtų sužalojimų buvo pristatyta į gydymo įstaigą. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1600/13(02) konstatuoti E. Z. ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais (tikėtina, kad tai galėjo gautis suduodant kumščiais ar spiriant koja) padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairiame skruoste, kairiame žande ir krūtinėje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ties dešiniuoju galvos smegenų pusrutuliu. Sužalojimai, padaryti E. Z. dėl galvos sumušimo, pasireiškusio kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu bei lydimo galvos smegenų spaudimo reiškinių, įvertinti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu galima neginčijamai konstatuoti, kad paminėtus sužalojimus E. Z. padarė kaltinamasis L. V..

E. Z. mirė 2013-08-29. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 829/13(02) konstatuojama, kad E. Z. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio smegenų pusurutulio. Galvos sumušimas sukėlė komplikacijas, tapusias mirties priežastimi. E. Z. mirtis yra tiesiogiai susijusi su patirtais 2013-06-16 galvos sužalojimais (žr. specialisto išvadą Nr. G 1600/13(02)) bei po jų išsivysčiusiomis komplikacijomis.

Nustačius, kad E. Z. mirė nuo sužalojimų ir pripažinus, kad tuos sužalojimus nukentėjusiajai E. Z. padarė kaltinamasis L. V., konstatuotina, jog tarp jo veiksmų ir nukentėjusios mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir norėjo ją atimti. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Tais atvejais, kai kaltininkas veikia suvokdamas, kad žmogui gyvybė bus atimta neišvengiamai, tai toks asmuo veikia tiesiogine tyčia. Iš bylos medžiagos matyti, kad L. V., suduodamas smūgius į gyvybiškai svarbias nukentėjusios kūno vietas, nors ir neturėjo tikslo ar motyvo nužudyti, kaip ir jis pats teigia, tačiau suvokė tokių savo veiksmų pavojingumą bei numatė galimą mirtinų padarinių atsiradimą, ir nors jų nenorėjo, bet leido jiems atsirasti. Taigi konstatuotina, jog kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia (BK 15 str. 3 d.). Jo veika ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai kvalifikuota pagal BK 129 str. 1 d.

BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Nusikaltimas padarytas dėl menkavertės dingsties, veikiant netiesiogine tyčia. Kaltinamasis padarė labai sunkų nusikaltimą, nusikaltimas baigtas. L. V. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs (t. 1, b. l. 132-138), baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 162-167), VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos Psichikos sveikatos centre, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (t. 2, b. l. 169-171), UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos charakterizuojamas kaip buvęs atsakingas, darbštus, gerai išmanantis savo darbą darbuotojas. Nuo 2013-04-02 be pateisinamos priežasties neatvykęs į darbą buvo skirtos nuobaudos, 2013-06-28 sprendimu atleistas iš darbo. (t. 1, b. l. 179 - 190). A. V. IĮ charakteristikoje L. V. charakterizuojamas kaip darbo drausmės nepažeidinėjęs, nuobaudų neturėjęs, (t. 1, b. l. 196). UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos charakterizuojamas kaip pareigingas, gerai atlikdavęs pavestą darbą, darnus kolektyve, darbo drausmės nepažeidęs. (t. 2, b. l. 1).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada Nr. 93TPK-735 patvirtina, kad L. V. atlikti teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga (t. 1, b. l. 172), taigi jis yra pakaltinamas.

L. V. pripažino esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, nurodė besigailintis dėl kilusių pasekmių, todėl kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jos padarymui. Asmens apsvaigimo reikšmė nusikaltimo padarymui akivaizdi ir iš nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių – nužudymas padarytas kilus konfliktui tarp neblaivių asmenų.

Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant sankcijos vidurkio ribose. Kadangi L. V. nusikalto dar iki 2013-09-26 nuosprendžio priėmimo, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo 2013-09-26 nuosprendžiu. Kadangi padarytos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą (labai sunkus nusikaltimas ir nesunkus (pagal 2013-09-26 nuosprendį) nusikaltimas), bausmės bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 str. 5 d. 2 p., 9 d.), bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose

Ikiteisminio tyrimo metu prokuroro nutarimu L. V. paskirtos kardomosios priemonės įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumento paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kauno apygardos teismo 2014-10-20 nutartimi kardomosios priemonės įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeistos į suėmimą, paskelbta kaltinamojo apieška (t. 2, b. l. 128). Kauno apygardos teismo 2014-11-14 nutartimi kaltinamajam nustatytas 3 mėn. suėmimo terminas nuo L. V. faktinio sulaikymo momento (t. 2, b. l. 150). L. V. sulaikytas 2014-11-14 9 val. 40 min. (t. 2, b. l. 169). Kaltinamojo išbūtas laikas suėmime, taip pat bausmė, atlikta pagal ankstesnį nuosprendį įskaitytini į bausmės laiką.

Kardomoji priemonė suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina, kadangi suėmimo pagrindai – pagrįstas manymas, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujas nusikalstamas veikas, nėra išnykę. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į skiriamą realią laisvės atėmimo bausmę, manytina, jog L. V. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 str. 2 d.). Be paminėtų aplinkybių, vertinant tai, jog L. V. teisiamas aštuntą kartą, pagrįstai galima manyti, jog būdamas laisvėje jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, numatytas BPK 122 str. 4 d.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 18 215, 92 Lt sumai turtinės žalos atlyginimui. Ieškinyje nurodoma, kad E. Z. dėl sveikatos sutrikdymo gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Paslaugos buvo apmokėtos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 18021,92 Lt. Prašo šią sumą priteisti iš kaltinamojo L. V. (t. 1, b. 1. 37-43). Nors kaltinamasis ieškinio nepripažįsta, ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymais, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji E. Z. buvo gydyta dėl 2013-06-18 kaltinamojo jai padarytų sužalojimų, suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kaina – 18021,92 Lt. Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. 1 d. nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos CK 6.280 str. numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 str. 1 d. 8 p. nuostatos patvirtina, kad valstybinė ligonių kasa yra tinkamas ieškovas. Kaltinamajam taikytina deliktinė civilinė atsakomybė, kadangi jis yra kaltas dėl nukentėjusiojo sužalojimo, tuo pačiu yra atsakingas ir dėl to atsiradusių gydymo išlaidų atlyginimo, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

2013-06-17 asmens kratos protokolas patvirtina, kad asmens kratos metu pas L. V. buvo rasta ir paimta: Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. 11650136, išduota L. V. vardu; 5, 56 litai (t. 2, b. 1. 25). Asmens tapatybės kortelė, saugoma prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotina bausmę vykdančiai institucijai prijungimui prie asmens bylos. 2014-06-26 Kauno apskrities VPK NTV SNTS tyrėjos nutarimu 5,56 litai perduoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriui į depozitinę sąskaitą (t. 1, b. 1. 94-98). Vadovaujantis BPK 151 str. 1 d., civiliniam ieškiniui užtikrinti šioms lėšoms taikytinas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir paskirti 11 (vienuolika) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p., paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2013-09-26 nuosprendžiu paskirta bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 11 (vienuolika) metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmę įskaityti laiką, kaltinamojo išbūtą suėmime nuo 2014 m. lapkričio 14 d. iki nuosprendžio paskelbimo, taip pat bausmę, iš dalies atliktą pagal Kauno apylinkės teismo 2013-09-26 nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kauno teritorinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas 188783839, civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 18021,92 Lt (5219,51 eurų) išlaidų nukentėjusio asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą LT 217300010002484333.

Vadovaujantis BPK 151 str. 1 d., siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, laikinai apriboti nuosavybės teises į L. V. priklausančius 5,56 litų (1,61 eurų), saugomų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriaus depozitinėje sąskaitoje.

Asmens tapatybės kortelę Nr. 11650136, išduotą L. V. vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti bausmę vykdančiai institucijai prijungimui prie asmens bylos.

3 vienetus CD plokštelių, pateiktų voke kartu su byla, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą. Suimtam nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos