Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnį ir nuteistas 4 (keturių) mėnesių 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. K. paskirta bausmė 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 3 dalies ir 9 dalies pagrindu, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmę subendrinta su 2022 m. liepos 13 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir A. K. paskirta galutinė bausmė 7 (septyni) mėnesiai 29 (dvidešimt devynios) dienos terminuoto laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu, A. K. į paskirtą bausmę įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal 2022 m. liepos 13 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendį.

Bausmės pradžia A. K. skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos t. y. 2022 m. gruodžio 9 dienos.

Bausmė paskirta atlikti pataisos įstaigoje.

A. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuri pradėjus bausmės vykdymą, baigiama taikyti.

Netenkintas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 122,67 eurų išlaidų priteisimo iš A. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nors nuteistasis A. K. apeliaciniu skundu prašo skirti jam švelnesnę laisvės atėmimo bausmę, tačiau skundo esmė teikia pagrindą manyti, jog šiuo atveju apeliantas kelia ir jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrįstumo klausimą.

6. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, skundžiamą nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, mano, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl A. K. kaltės, o skirdamas bausmę tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio nuostatomis. Vien tai, kad nuteistasis nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ar paskirta bausme, kitaip interpretuodamas teisės normų reikalavimus, nėra pagrindas tenkinti apeliacinio skundo. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą vadovavosi BPK 20 straipsnio nuostatomis, nuosprendyje padarytos išvados yra išsamios ir motyvuotos, pagrįstos nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o A. K. kaltė dėl BK 242 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo visiškai įrodyta byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma.

7. BK 242 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas būdamas nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas vengė atlikti paskirtą bausmę arba būdamas laikinai išleistas iš areštinės ar įkalinimo arba kardomojo kalinimo vietos be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo. A. K. buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas už tai, kad 2022 m. gegužės 20 d. nuo 10.40 val. iki 16.40 val. būdamas išleistas į (duomenys neskelbtini) ligoninę, esančią (duomenys neskelbtini), nustatytu laiku be svarbios priežasties nesugrįžo į pataisos įstaigą.

8. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog A. K. 2022 m. gegužės 16 d. su prašymu kreipėsi į Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktorių prašydamas 2022 m. gegužės 20 d. 12.20 val. išleisti jį į gydymo įstaigą (1 t., b. l. 55). Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus 2022 m. gegužės 19 d. įsakymu nuteistajam A. K. buvo leista 2022 m. gegužės 20 d. nuo 10.40 val. iki 16.40 val. išvykti į (duomenys neskelbtini) ligoninę, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 54). 2022 m. gegužės 20 d. nuteistajam A. K. buvo išduotas leidimas nuo 10.40 val. iki 16.40 val. vykti į (duomenys neskelbtini) ligoninę gydytojo konsultacijai maršrutu: Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija – (duomenys neskelbtini) ligoninė – Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija (1 t., b. l. 56-57). Tačiau nuteistasis nustatytu laiku negrįžo, 19.00 val. A. K. Kauno policijos pareigūnų buvo rastas netoli (duomenys neskelbtini) ligoninės gulintis pievoje ir išvežtas į (duomenys neskelbtini), apie 19.40 val. konvojus perėmė nuteistojo A. K. apsaugą ir apie 3.30 val. pastarasis buvo parvežtas į pataisos įstaigą (1 t., b. l. 16-17).

9. Iš apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis A. K. paties negrįžimo laiku fakto į pataisos įstaigą neginčija, tačiau tvirtina, kad tikslo negrįžti jis neturėjo. Tačiau kaip, jau minėta, A. K. baudžiamojon atsakomybėn už BK 242 straipsnyje nustatyto nusikaltimo padarymą buvo nuteistas dėl to, kad be svarbios priežasties nustatytu laiku iki 2022 m. gegužės 20 d. , 16. 40 val. negrįžo į įkalinimo vietą. Todėl nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, jog jis nevengė grįžti į pataisos namus, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, kadangi jam nėra inkriminuota veika dėl vengimo atlikti bausmę.

10. Pažymėtina, kad atsakomybės pagal BK 242 straipsnį atsiradimą šalinanti aplinkybė yra negrįžimas nustatytu laiku, esant svarbiai priežasčiai. Kadangi įstatymas nepateikia sąrašo aplinkybių, kas gali būti laikoma svarbiomis priežastimis, todėl tai yra vertinamasis požymis, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi diskrecijos teisę spręsti, ar aplinkybė yra pripažintina svarbia ar ne. Svarbiomis priežastimis, trukdžiusiomis nustatytu laiku grįžti į įkalinimo vietą teismų praktikoje paprastai laikomos objektyvios priežastys, kurios sukliudė laiku grįžti ir kurios nepriklausė nuo nuteistojo valios, pavyzdžiui – sunki liga, transporto avarija, įvairios stichinės nelaimės ir panašiai. Be to negrįžimo laiku priežastys turi būti arba visuotinai žinomos, arba pagrįstos dokumentais, kurių svarbą kiekvienu atveju vertina teismas arba ikiteisminio tyrimo institucijos.

11. Įvertinus nuteistojo nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teisme ir išanalizavus bylos medžiagą kolegija daro išvadą, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų buvus svarbias aplinkybes, kurios trukdė nuteistajam A. K. nustatytu laiku grįžti į pataisos įstaigą. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad nuteistajam 2022 m. gegužės 20 d. išduotu leidimu buvo nustatytas apibrėžtas laiko tarpas ir nustatyta konkreti vieta, kur A. K. turėjo teisę išvykti. Su leidimo naudojimosi taisyklėmis bei judėjimo maršrutu apeliantas buvo supažindintas pasirašytinai (1 t., b. l. 56). Taip pat nuteistasis 2022 m. gegužės 20 d. pasirašė pasižadėjimą sugrįžti nustatytu laiku į pataisos įstaigą, kuriame pasižadėjo nepažeisti viešosios tvarkos ir trumpalaikės išvykos metu laikytis pataisos įstaigos administracijos nustatytų elgesio taisyklių, su kuriomis jis buvo supažindintas prieš išvykstant iš laisvės atėmimo vietos. Be to buvo įspėtas dėl drausminės ir baudžiamosios atsakomybės už nesugrįžimą į laisvės atėmimo vietą nustatytu laiku (1 t., b. l. 58). Tačiau nuteistojo A. K. duoti parodymai pirmosios instancijos teisme patvirtina, kad būtent jis savavališkai nusprendė savo kelionės maršrutą pakeisti, t. y. atvykęs į (duomenys neskelbtini) nevyko tiesiai į gydymo įstaigą, o nuėjo į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“. Nors po to, kaip nurodė pats nuteistasis A. K., jis bandė pasiekti (duomenys neskelbtini) ligoninę, tačiau eidamas pakeliui susitiko seną pažįstamą, kuris jam pasiūlė narkotinių medžiagų, po kurių pavartojimo apeliantas nieko neprisiminė (2 t., b. l. 10-12). Taigi, šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, jog negrįžimo laiku į pataisos įstaigą priežastis lėmė pačio apelianto pasirinktas netinkamas elgesys ir iš to kilusios pasekmės sutrukdžiusios nuteistajam laiku sugrįžti į pataisos įstaigą, todėl šios aplinkybės negali būti laikomos svarbiomis priežastimis, šalinančiomis baudžiamąją atsakomybę. Tuo tarpu tokios veikos tikslas, t. y. ar nuteistasis laiku negrįžo todėl, kad vengė atlikti bausmę, ar tokiu savo elgesiu nesiekė jokių tikslų, veikos kvalifikavimui pagal BK 242 straipsnį reikšmės neturi (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279/2006). Todėl, atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog A. K. pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal BK 242 straipsnį.

12. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. K. taip pat nurodė, jog apylinkės teismas jam skyrė per griežtą bausmę. Pasak apelianto, už analogiškus veiksmus kiti nuteistieji Pravieniškių pataisos namuose būna baudžiami baudos izoliatoriumi arba bauda.

13. BK 242 straipsnio sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

14. Pažymima, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

15. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas parinkdamas nuteistajam A. K. bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį atsižvelgė į tai, kad A. K. teisiamas keturioliktą kartą už tyčinį nesunkų nusikaltimą, kurį padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pagal kitą nuosprendį. Įvertino, kad A. K. pataisos įstaigos administracijos charakterizuojamas neigiamai, atlikdamas bausmę keturis kartus buvo baustas drausmine tvarka, neskatintas. Apylinkės teismas A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Taip pat nustatė dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, t. y. tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu ir apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (BK 60 straipsnio 1 dalies 13, 9 punktai). Atsižvelgdamas į visa tai, pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. K. parinko laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė artimą šios bausmės rūšies minimumui. Be to, baudžiamąją bylą išnagrinėjo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl A. K. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija įvertinusi padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, pobūdį bei nuteistojo asmenybę, daro išvadą, kad tiek bausmės rūšis, tiek jos dydis apeliantui buvo parinkti tinkamai. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju A. K. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Apeliantas turėdamas pataisos įstaigos pasitikėjimą bei žinodamas tiek apie iš jo reikalaujamą elgesį, tiek apie gresiančią atsakomybę, pats pasirinko teisei priešingą veiką, todėl tik A. K. skirta laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 3 dalies ir 9 dalies pagrindu buvo subendrinta su 2022 m. liepos 13 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, paskiriant A. K. galutinę subendrintą 7 (septynių) mėnesių ir 29 (dvidešimt devynių) dienų laisvės atėmimo bausmę, gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

16. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo apeliaciniame skunde minima drausminė atsakomybė taikoma pataisos įstaigoje nesudaro pagrindo švelninti apelianto teisinę padėtį, kadangi drausminės atsakomybės taikymas neužkerta galimybės asmeniui taikyti ir baudžiamąją atsakomybę, o bausmės skyrimas pagal BK nuostatas, nėra kliūtis drausminei atsakomybei kilti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507-788/2015, 2K-222-788/2017, 2K-21-628/2019).

17. Taigi, teisėjų kolegija įvertinusi visa tai, daro išvadą, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Vien nuteistojo A. K. noras, kad jam apylinkės teismo paskirta bausmė būtų švelninama, skunde nenurodant jokių aplinkybių, kurių būtų neįvertinęs pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo skundžiamą nuosprendį keisti.

18. Teisėjų kolegijai išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, 2023 m. vasario 9 d. byloje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam A. K., kurią sudaro 46,67 Eur. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad prašymai ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku, tai yra iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos (šiuo atveju - iki teisėjų kolegijos išėjimo į pasitarimų kambarį). Toks prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo turėjo būti paskelbtas ir dėl šio prašymo kitiems proceso dalyviams turėjo būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba šiuo atveju turėjo visas galimybes dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo į apeliacinės instancijos teismą kreiptis laiku – gynėjas nuteistajam parinktas 2023 m. sausio 6 d. (2 t., b. l. 42), teismo posėdis Kauno apygardos teisme vyko 2023 m. vasario 8 d. Daugiau nei trisdešimties dienų terminas prašymui dėl proceso išlaidų priteisimo paruošti teisėjų kolegijos vertinimu yra pakankamas. Kadangi šių reikalavimų nebuvo laikytasi, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas negali būti nagrinėjamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, atmesti.

Palikti nenagrinėtu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl išlaidų atlyginimo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.