Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Onos Aldonos Budienės, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Prano Kuconio,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. Š. kasacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 19 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal BK 242 straipsnį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams; vadovaujantis BK 64 straipsniu, prie šios bausmės pridėta dalis bausmės, neatliktos pagal Ignalinos rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 22 d. nuosprendį, ir galutinė bausmė I. Š. paskirta laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams. Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, kuria nuteistojo I. Š. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio nuteistojo I. Š. kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Š. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, Pravieniškių 2-uose pataisos namuose – atviroje kolonijoje atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Ignalinos rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 22 d. nuosprendžiu, kolonijos direktoriaus 2005 m. liepos 14 d. įsakymu, su kuriuo buvo pasirašytinai supažindintas, išleistas trumpalaikei išvykai iš įkalinimo vietos į namus, esančius Ignalinos rajone, (duomenys neskelbtini), nustatytu laiku, t. y. iki 2005 m. liepos 17 d., 16 val., vengdamas atlikti bausmę, į koloniją be svarbios priežasties negrįžo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo I. Š. kasacinis skundas atmestinas.

BK 242 straipsnyje numatytos dviejų nusikalstamų veikų sudėtys: 1) asmens, nuteisto arešto ar laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimto, vengimas atlikti paskirtą bausmę ir 2) asmens, laikinai išleisto iš areštinės ar įkalinimo arba kardomojo kalinimo vietos, negrįžimas nustatytu laiku be svarbios priežasties. Byloje nustatyta, kad I. Š. buvo laikinai išleistas iš įkalinimo vietos, į kurią turėjo sugrįžti 2005 m. liepos 17 d., 16 val., tačiau nustatytu laiku be svarbios priežasties negrįžo. Tokia I. Š. veika pilnai atitinka vieną iš BK 242 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų sudėčių, todėl baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

Nuosprendžiu nustatyta, kad I. Š. nustatytu laiku į koloniją negrįžo vengdamas atlikti bausmę. Kasaciniame skunde teigiama, kad ši teismo išvada neteisinga.

Veikos tikslas nėra būtinuoju BK 242 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – asmens, laikinai išleisto iš areštinės ar įkalinimo arba kardomojo kalinimo vietos, negrįžimas nustatytu laiku be svarbios priežasties – sudėties požymiu. Kitaip sakant, pagal BK 242 straipsnį kvalifikuojant veiką asmens, nustatytu laiku negrįžusio į įkalinimo vietą, būtina nustatyti, kad tai jis padarė be svarbios priežasties, o tokios veikos tikslas, t. y. ar jis laiku negrįžo todėl, kad vengė atlikti bausmę, ar tokiu savo elgesiu nesiekė jokių tikslų, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nenurodyti motyvai, paaiškinantys teismo išvadą apie tai, kad I. Š. į įkalinimo vietą nustatytu laiku negrįžo vengdamas atlikti laisvės atėmimo bausmę. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, minėtos teismo išvados nepatvirtina. Todėl darytina išvada, kad kasatorius yra teisus: nuosprendžio aprašomojoje dalyje nepagrįstai konstatuota, jog I. Š. į įkalinimo vietą nustatytu laiku negrįžo vengdamas atlikti laisvės atėmimo bausmę. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad veikos tikslas nėra būtinuoju I. Š. padaryto nusikaltimo sudėties požymiu, kad ir be šio požymio I. Š. veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 242 straipsnyje, sudėtis, darytina išvada, kad šio požymio konstatavimas neturėjo įtakos I. Š. paskirtos bausmės dydžiui ir todėl nuosprendis nekeistinas.

Kasaciniame skunde rungimosi principo ir teisės į gynybą pažeidimas motyvuojamas tuo, kad byla buvo ištirta pagreitinto proceso tvarka, todėl nebuvo galimybės surinkti visus įrodymus, reikalingus teisingo nuosprendžio priėmimui. Šie kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

BPK normos, reglamentuojančios pagreitintą procesą, pilnai užtikrina tiek rungimosi principo laikymąsi, tiek kaltinamojo teisės į gynybą įgyvendinimą. Teismo posėdžio, kuriame buvo nuspręsta surengti bylos nagrinėjimą teisme tuoj pat, ir teisiamojo posėdžio protokolų analizė leidžia padaryti tik vieną išvadą: nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, BPK normų reikalavimai nebuvo pažeisti. Teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiama dėl bylos nagrinėjimo teisme galimumo, I. Š. pareiškė, kad kaltinimą supranta ir sutinka, kad byla būtų nagrinėjama tuoj pat (b. l. 38). Teisiamajame posėdyje tiek prieš pradedant įrodymų tyrimą, tiek jį pabaigus, I. Š. jokių prašymų nepareiškė (b. l. 40, 41). Teisiamajame posėdyje I. Š. prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą ir gailėjosi dėl to, kas yra pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taigi nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad byloje buvo pažeisti BPK 7 ar 10 straipsnyje numatyti reikalavimai.

Nenagrinėtini kasacinio skundo argumentai

Nuteistojo I. Š. prašymas patikrinti, ar pataisos namuose jam teisėtai apribota laisvė ir jis įvardytas kaip linkęs bėgti asmuo paliekamas nenagrinėtu. BPK 369 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ar padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Taigi nurodytas prašymas nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo I. Š. kasacinį skundą atmesti.