Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje privataus kaltinimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. K. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista, administracine tvarka nebausta, gyv. (duomenys neskelbtini),

E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, mokosi (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas, administracine tvarka nebaustas, gyv. (duomenys neskelbtini),

B. L. (B. L.), a .k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, neteistas, nebaustas, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. rugsėjo 11 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini), konflikto metu E. K., E. K., B. L. be jokios priežasties, motyvuodami tuo, kad I. P. atrėmė į jam nuosavybės teise priklausančio namo sieną kopėčias ir tuo trukdė E. K. praeiti, jį sumušė, o būtent: E. K. sudavė stiklainiu į nugarą, B. L. sudavė kumščiu į krūtinę, E. K. spyrė koja į įvairias kūno vietas, tuo padarydami I. P. sužalojimus, pasireiškusius odos įbrėžimu nosies nugarėlėje, poodine kraujosruva dešiniame žaste, poodine kraujosruva dešinės plaštakos delniniame paviršiuje, pereinančia į dešinės plaštakos 1-mą pirštą, paviršine pjautine žaizda ir odos įbrėžimais kairiame žaste, poodine kraujosruva krūtinės ląstos dešinėje pusėje, poodine kraujosruva dešinėje šlaunyje, kas kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Kaltinamoji E. K. kaltės nepripažino ir parodė, kad 2012-09-11 ji darė namuose uogienes, nešė jas į rūsį už namo. Kopėčios gulėjo ant takelio apie savaitę, senelio buvo jau seniai pasakyta, kad ne kartą per dieną vaikštome ten ir kad jos trukdo. Nešant uogienes į rūsį, išgirdo garsą, pasisuko į I. P. ir pasakė, kad jis patrauktų kopėčias, nes jiems trukdo. Jis paėmė kopėčias už galo, pradėjo jas sukti, jai grasinti, sakė, kad užmuš, sukdamas pataikė jai į kairę ranką ir kairę koją. Su kopėčiomis pataikė ir į stiklainius, jie krito ir abu dužo. Jos ranka kraujavo dėl to, kad laikė stiklainį rankoje, stiklainiai duždami ją sužalojo. Iškart atėjo B. L., kai stiklainiai jau buvo sudaužyti. Atėjo ir J. L.. I. P. dar laikė kopėčias, nukentėjusysis ir J. taip pat įspyrė, jis nukrito ant žemės. I. P. vis sukinėjo kopėčias, ji rėkė, nes buvo išsigandusi, prašė pagalbos. B. L. ir E. K. išgirdo, jie netoliese buvo užsiėmę remonto darbais, B. L. buvo kitoj namo pusėj, už kampo. I. P. pats nukrito ant stiklainių eidamas atbulas. Dar E. K. ir B. L. nebuvo. Jiems atėjus, I. P. greitai kopėčias padėjo. Ji už kopėčių nesitampė, nebent galėjo rankomis saugotis nuo smūgių. Atėjo vyrai, jie pradėjo bartis, tada ji nuėjo namo, iškvietė policiją, tačiau policijai skambino ir kaimynė. B. L. vėliau išvažiavo į darbą, o E. nuėjo namo prie kompiuterio. E. K. ir B. L. nukentėjusiojo tikrai nemušė. Kopėčios buvo sunkios, galbūt todėl nukentėjusiajam žastuose atsirado kraujosruvos. Iš kur pas nukentėjusįjį šlaunyse, krūtinėje atsirado kraujosruvos ji nežino, stiklainių į nukentėjusįjį nemetė, uogienė pati galėjo ant jo užtykšti.

Kaltinamasis E. K. kaltės nepripažino ir parodė, kad 2012-09-11 jie su tėvu remontavo priestatą , išgirdo riksmus, pamatė I. P. su kopėčiomis, mamą su stiklainiais. Nuo I. P. ir mamos atstumas buvo maždaug 2 metrai. Jie atsistojo tarp mamos ir I. P., jiems atėjus, jis kopėčias ant žemės padėjo. Vėliau atėjo jo žmona, grasino, kad iškvies policiją. Jie paprašė, kad jis nemojuotų kopėčiomis, nes gali sužaloti žmones. Jo žmona išėjo kviesti policiją tuo pat metu kaip ir jo mama. Joms išėjus, jie toliau barėsi, vėliau išsiskirstė. Tuo metu, kai jis su tėvu priėjo, nukentėjusysis dar stovėjo su kopėčiomis, o mama buvo išsigandusi, susinervinusi. Mamos ranka jau buvo kraujuota, uogienės buvo daug ištaškyta, stiklainiai buvo sudaužyti. Ant nugaros pas nukentėjusįjį buvo uogienės. Jiems atėjus, mama sakė, kad jai trenkė su kopėčiomis. Senelis dar buvo atėjęs, jis taip pat rėkė ant nukentėjusiojo. Jis pradžios įvykio nematė, vėliau nemušė nukentėjusiojo. Mano, kad nukentėjusysis kaltina tam, kad prisiteist pinigų. Jie gyvena konfliktiškai. Konfliktų būna įvairių, pavyzdžiui, neseniai jis buvo girtas ir tėvui neleido įvažiuoti į garažą. Nesutinka, kad padarė nukentėjusiajam žalą, su civiliniu ieškiniu nesutinka.

Kaltinamasis B. L. kaltės nepripažino ir parodė, kad 2012-09-11 jie remontavo priestatą už namo kampo, išgirdo pašalinius garsus. Žinojo, kad tos kopėčios gulėjo ilgai ant takelio, praėjimas yra labai mažas, apie pusantro metro, ten dar ir kalniukas yra, jos nebuvo ant stogo uždėtos. Jo tėvas jas į šoną patraukdavo, o nukentėjusysis atgal patraukdavo. Jų ilgis buvo apie tris metrus. Kopėčios priklausė kaimynui. Išgirdo, kaip rėkė žmona E. K., pamatė, kad I. P. laikė kopėčias. Pamatęs, kad jie prieina I. P. apsisuko ir padėjo kopėčias. Jie atsistojo per vidurį tarp E. ir nukentėjusiojo. Jis ragino visus skirstytis, nukentėjusiojo žmona nuėjo kviesti policijos, o jis išvažiavo į darbą. Niekas I. P. nemušė, jiems atėjus, nukentėjusysis aiškino, kad visas kiemas jo, tačiau žemės dar nepadalintos. Žmonos ranka buvo sužalota. Konfliktas kilo ant kalniuko, todėl uogienė galėjo išsipilti ir tokiu būdu nukentėjusysis galėjo išsitepti. Jam atėjus marškinėliai nukentėjusiojo jau buvo išsitepę. Nežino, kokiu būdu nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai. Kiek žino iš kaimynų, nukentėjusysis važiuodavo ir vogdavo kitų kaimynų malkas. Girdėjo, kad konflikto vakarą I. P. buvo nuvažiavęs į mišką, galbūt jis ten susižalojo. Nukentėjusysis nori užsidirbti pinigų iš jų, turi seną mašiną, turbūt nori ją pasikeisti. Konfliktai vyksta dažnai, tačiau tik žodiniai. Su civiliniu ieškiniu nesutinka.

Nukentėjusysis I. P. parodė, kad 2012-09-11 jis dirbo prie savo ūkinio pastato, išgirdo triukšmą, pamatė kopėčias, užkritusias ant vartų, ko gero jas kažkas užmetė. Jis jas atgal pastatė, pamatė, kad A. K. išėjo iš namo, ji jam pasakė, kad ji kopėčias numes į uogas, jie pradėjo tampytis už kopėčių, E. K. jį pradėjo mušti, B. taip pat. E. K. jam spyrė ir pataikė į dešinės rankos nykštį, o B. L. pradėjo mušti kumščiais į krūtinę, pilvą, jis rankomis veidą gynė, į veidą nepataikė. Tuo metu jam iš nugaros trenkė stiklainiu uogienės, buvo trenkta du ar tris kartus, jam buvo perpjauti pečiai per marškinius, stiklainiai sudužo, E. K. sau susipjaustė rankas. Jo žmona sakė, kad policiją iškvies, tuomet jie nustojo muštis. Jo žmona pirma tempė E. K. nuo jo. Kai pradėjo mušti, jo žmona buvo name, išėjo, kai išgirdo, kad kažkas mušasi, ji per langą matė, kaip jį mušė. J. L. buvo šalia, jis norėjo į jį pataikyti su lopeta, tačiau nepataikė. Todėl jis ir nėra patrauktas kaltinamuoju. B. L. jam sudavė apie tris ar keturis smūgius, o E. K. kojomis taip pat apie tris ir pataikė jam į pirštą rankos, į šlaunį. Po medicininės patikros, maždaug po keturių dienų po įvykio, buvo visas mėlynas. Ranką jam apie du mėnesius skaudėjo, negalėjo dirbti. Visas kūnas jam jam skaudėjo, negalėjo ir rankų pakelti. Šiuo metu jam šiek tiek nykštį skauda, deformuotas pirštas, nesikreipė į gydytojus dėl gydymo. Kitų neigiamų pojūčių jau nėra. Moralinę žalą sudaro nervinės sistemos pažeidimas. Mušė 3 žmonės, todėl prašo bendrai iš visų priteisti 6000 Lt neturtinės žalos. Kodėl būtent tokia suma, tiksliai pasakyti negali, įvertino pats. Marškiniai, su kuriais buvo įvykio metu, buvo seni, todėl jų vertės į prašomą jam atlyginti sumą jis neįtraukė.

Liudytoja V. L. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), prižiūrinti (duomenys neskelbtini). 2012-09-11su R. ir I. kartu važiavo į įvykio vietą. Suprato, kad konfliktas kilo todėl, kad buvo padėtos kopėčios ir tai trukdė kito namo galo gyventojams laisvai judėti kieme. Nukentėjusysis buvo apsivilkęs medvilnine maikute, suprato kad jis buvo apipiltas skysčiu, nes ant kūno, ant nugaros buvo likučiai kažko, galėjo tai būti ir kraujas. Matė raudonus likučius. Ją nustebimo E. K., nes ji neneigė, kad naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį. Ji sakė, kad taip pasielgė dėl kopėčių, ji nieko neaiškino, rodė tik kopėčias. Policija klausė, ar kiemas padalintas, ar greitoji pagalba yra reikalinga, nes nukentėjusysis atrodė sužeistas. Susidarė įspūdis, kad buvo smurtauta. Buvo atsakyta, kad greitoji nereikalinga. Pareigūnai nunešė kopėčias į kitą vietą, paaiškino, kad taip elgtis negalima, patarė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Senukas, atrodo vieno iš kaimynų tėvas, paaiškino, kad konfliktas yra iš anksčiau kilęs. E. K. pati neaiškino tiksliai, tačiau neneigė, kad buvo muštas nukentėjusysis. Konkrečiai nebuvo klausta, ar ji tikrai smurtavo, tačiau suprato, kad buvo smurtaujama todėl, kad nukentėjusysis ne ten padėjo kopėčias. Nukentėjusysis konkrečiai neaiškino, tačiau jis sakė, kad ginčas kilo dėl kopėčių, jis sakė, kad buvo į jį paleistas stiklainis, tiksliai nesakė, kad E. K. jį žalojo, sužalojimų jis nekonkretizavo, tačiau žmogus buvo šoke dėl to, kad jį sumušė.

Liudytojas Z. R. parodė, kad 2012-09-11 su I. ir V. L. važiavo į įvykio vietą. Vyko konfliktas tarp kaimynų, jiems atvykus pasitiko dvi konfliktuojančios pusės, išsiaiškino, kad viename name gyvena dvi šeimos, kad yra bendras kiemas. Kilo nesutarimas dėl naudojimosi kiemu tvarkos, vienam iš kaimynų nepatiko, kur kitas kaimynas laiko kopėčias, jos ir buvo barnio priežastis. Neprisimena žmonių, moteris pasakė, kad kopėčias ji atitraukė, nes jos jai trukdė, kieme buvo ir šeimininkas, apipiltas uogiene, jis sakė, kad kaimynė jį apipylė. Pareigūnai nunešė kopėčias į kitą vietą. Būnant ten, jis suprato, kad esminė problema buvo naudojimosi kiemu tvarka, jie norėjo, kad policijos pareigūnai ją nustatytų. Paklausus, ar kažkas sužalotas, ar reikia greitosios, niekas jos nereikalavo. Ant nukentėjusiojo pastebėjo uogienę ant jo rūbų, kažkiek ant plaukų. Kieme uogienės taip pat buvo, galbūt buvo ir stiklainis, tačiau to tiksliai neprisimena. Nukentėjusysis sakė, kad jį apipylė kaimynai, kitų asmenų jis neminėjo. Vienos dalies namo savininkas buvo su žmona, buvo ir kitos namo pusės savininkai. Jie patarė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, jei nukentėjusysis iš tikrųjų patyrė sužalojimų.

Liudytojas R. I. parodė, kad 2012-09-11 su L. ir R. atvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur buvo kviečiami dėl konflikto. Jis buvo kilęs dėl kiemo naudojimosi tvarkos. Atvykus paaiškėjo, kad ginčas kilo dėl ne vietoj pastatytų kopėčių. Gyventojai gyveno skirtingose namo pusėse, bet naudojosi bendru kiemu. Pamatė ant vyriškio rūbų uogienę, jis teigė, kad ją išpylė kaimynė. Tiksliai žmonių veidų neprisimena. Kieme dar buvo trys ar keturi asmenys.

Liudytoja T. P. parodė, kad B. L. – jos tolimas giminaitis. 2012-09-11 išgirdo triukšmą, riksmus lauke, atbėgo pasižiūrėti, kas vyksta. Pamatė ant jos vyro palinkusius žmones, pradėjo traukti E. K. nuo vyro, pamatė, kad jie agresyvūs. Pasakė, kad kvies policiją, nubėgo namo paimti telefoną. Jai pasakius, kad policija atvažiuos, žmonės pradėjo skirstytis. Skambino policijai prie jų visų. E. K. mušė vyrą koja, E. K. stovėjo su stiklainiu. Senukas J. L. stovėjo su kastuvu. Girdėjo, kaip B. L. sakė, kad jis kopėčias supjaustys ir išmes į tvenkinį. B. L. mušė vyrą su rankomis į krūtinę. E. K. ji atitraukė, matė, kad jis koja spyrė vyrui. Ji taip pat matė, kaip E. K. jai atėjus atidarinėjo stiklainį, ji uogiene taškė vyrą, įsipjovė sau ranką, stiklainis gabaliukais sudužo. Jos vyras buvo nukritęs, kaip jis tiksliai gulėjo, ji neprisimena. Vyro nugara jam atsistojus dar nebuvo raudona, jis buvo išteptas vėliau. Vėliau atvažiavo policija, padėjo išsiaiškinti viską. Policija klausė, kodėl prasidėjo muštynės, greitosios nekvietė, tačiau sakė nuvažiuoti ir teismo medicinos ekspertizę pasidaryti. Buvo nubrozdinta ranka, pečiai, buvo daug mėlynių ant pilvo. Vyras gydėsi namuose. Negalėjo patekti pas gydytojus, jis visuomet dėl piršto skundėsi, gydėsi kompresais, skundėsi ilgai. Dirbti jis kažkiek galėjo vėliau.

Liudytojas J. L. (J. L.) parodė, kad jis yra kaltinamojo B. L. tėvas. 2012-09-11 konflikto metu uogienė buvo išpilta, buvo užtvertas takelis kopėčiomis, jokio kito takelio nebuvo, kopėčios buvo kaimyno. Jos gulėjo daugiau nei savaitę ant takelio, jis jas pastumdavo nuo takelio, o nukentėjusysis vėl jas atgal patraukdavo. Tą dieną buvo darže. Išėjęs girdėjo riksmus, priėjo prie I. P., jis buvo paėmęs kopėčias, neleido E. K. eiti į rūsį. Rankose ji nešė uogienę, mano, ji sudaužė uogienę nešdama, kai jos neleido į sandėlį. E. K. verkė. Jis barėsi, kodėl jos neleidžia į sandėliuką, jam nukentėjusysis irgi trenkė į krūtinę, tai išgirdo jo sūnus, atėjo, stovėjo per vidurį. Jo sūnus B. L. ir anūkas E. K. atsistojo tarp nukentėjusiojo ir E. K.. Nukentėjusiojo niekas nelietė, jis tai matė. Iš kur pas jį uogienė atsirado ant nugaros, jam buvo sakyta, kad į rūsį E. K. nešė uogienę, ji sudaužė nešdama stiklainius, dėl to, kad nukentėjusysis kopėčiomis mojavo. Užtiško uogienė matyt.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)konstatuota, kad I. P. padaryti šie kūno sužalojimai: odos įbrėžimas nosies nugarėlėje, poodinė kraujosruva dešiniame žaste, poodinė kraujosruva dešinės plaštakos delniniame paviršiuje, pereinanti į dešinės plaštakos 1-mą pirštą, paviršinė pjautinė žaizda ir odos įbrėžimai kairiame žaste, poodinė kraujosruva krūtinės ląstos dešinėje pusėje, poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje, nuo trauminių poveikių, kietų buku, ribotą paviršių bei smailų, aštriabriaunį, pjaunančių savybių turinčiu daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2012-09-11). (b. l. 8-9).

Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad tarp nukentėjusiojo ir kaltinamųjų vykdavo pastovūs konfliktai dėl kiemo naudojimosi tvarkos. Kaltinamiesiems inkriminuojamu laikotarpiu įvyko toks pat konfliktas. Tai patvirtino teisme visi apklausti kaltinamieji, nukentėjusysis bei liudytojai.

Nukentėjusysis parodė, kad 2012-09-11, apie 18 val., konflikto metu E. K., E. K., B. L. be jokios priežasties, motyvuodami, kad nukentėjusysis atrėmė į jam nuosavybės teise priklausančio namo sieną kopėčias ir tuo trukdė E. K. praeiti, jį sumušė, o būtent: E. K. sudavė stiklainiu į nugarą, B. L. sudavė kumščiu į krutinę, E. K. spyrė koja į įvairias kūno vietas.

Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad 2012-09-11 nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tai patvirtina aukščiau paminėtos Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyti sužalojimai, jų lokalizacija, atsiradimo būdas (kuris nurodytas išvadų aprašomojoje dalyje) atitinka nukentėjusiojo parodymams.

Tačiau nukentėjusiojo parodymai skiriasi nuo kaltinamųjų parodymų. Kaltinamieji E. K., E. K., B. L. faktą, kad sumušė nukentėjusįjį neigia, jų parodymai tarpusavyje neprieštarauja, liudytojas B. L. teismui parodė, kad nematė jokių muštynių tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo, tik jų žodinį konfliktą dėl kopėčių, kaltinamuosius ir nukentėjusįjį matė viso konflikto metu.

Kaltinamųjų E. K., E. K., B. L. versija, jog jie nesužalojo nukentėjusiojo, vertintina teismo, kaip jų gynybinė pozicija, kuri neatitinka nustatytų aplinkybių ir prieštarauja nukentėjusiojo parodymams, specialisto išvadai, liudytojų V. L., Z. R., R. I. ir T. P. parodymams.

Policijos pareigūnai V. L., Z. R., R. I. teisiamojo posėdžio metu apklausti kaip liudytojai patvirtino, kad į įvykio vietą atvažiavo pagal pranešimą. Nukentėjusysis buvo apipiltas skysčiu, nes ant kūno, ant nugaros buvo likučiai kažko, galėjo tai būti ir kraujas. E. K. neneigė, kad naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį. Ji sakė, kad taip pasielgė dėl kopėčių. Nukentėjusysis atrodė sužeistas, tačiau kviesti greitąją atsisakė. Susidarė įspūdis, kad buvo smurtauta. A. K. pati neaiškino tiksliai, tačiau neneigė, kad buvo muštas nukentėjusysis. Liudytoja T. P. parodė, kad išgirdus triukšmą matė ant jos vyro palinkusius žmones, pribėgus pradėjo traukti E. K. nuo vyro, kuris mušė vyrą koja, A. K. stovėjo su stiklainiu, B. L. mušė vyrą rankomis į krūtinę. Nors kaltinamieji posėdžio metu paaiškino teismui, kad nemušė nukentėjusiojo, o tik buvo žodinis konfliktas, teismas – priešingai – pripažįsta, kad kaltinamieji panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį. Nukentėjusiojo bei visų liudytojų parodymai apie smūgių sudavimus ir sužalojimus atitinka specialisto išvadai, kuri patvirtina, kad nukentėjusiajam visumoje buvo padaryti nežymus sveikatos sutrikdymas, paveikus kietais bukais daiktais. Dėl šių nustatytų sužalojimų, jų padarymo laiko ir mechanizmo, dėl jų objektyvumo ir teisingumo, teismui nekilo abejonių. Byloje nėra kitų objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis galėjo būti sužalotas kokiu nors kitokiu būdu ir aplinkybėmis. Nukentėjusiojo parodymai, kaip minėta, neprieštarauja specialisto išvadai, vertinant juos visumoje su apklaustų liudytojų parodymais, darytina išvada, pasitvirtino faktas, jog kaltinamieji nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Liudytojo J. L. parodymus teismas vertina kritiškai, jais nesivadovauja, nes jie prieštarauja visų kitų byloje ištirtų įrodymų visumai, be to, liudytojas yra kaltinamojo B. L. tėvas ir gali būti suinteresuotas padėti kaltinamiesiems išvengti atsakomybės, bei pats yra priešiškai nusiteikęs nukentėjusiojo atžvilgiu dėl ilgalaikių konfliktų.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos LR BPK 20 str. numatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad yra neginčijamai įrodyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje konflikto su nukentėjusiuoju metu, kaltinamieji E. K., E. K., B. L. padarė I. P. nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jų veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto veikdami grupe.

Skiriant bausmes atsižvelgta į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuris priskiriamas nesunkiems, į jo padarymo aplinkybes, motyvus ir kaltės formą-tyčią, sužalojimų pobūdį ir sunkumą, į kaltinamųjų asmenybes, kurie neteisti, administracine tvarka nebausti, E. K. ir B. L. dirba, E. K. mokosi, į tai, kad nėra jų atsakomybę lengvinančių ir yra sunkinanti aplinkybė, todėl jiems skirtina artima vidurkiui sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta bausmė – laisvės apribojimas.

Nukentėjusysis pareiškė 6000 litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Savo reikalavimą jis grindžia tuo, kad dėl sužalojimų ilgą laiką buvo mėlynės, jautė skausmą, emocinę įtampą, baimę, nepatogumą.

Teismas pripažįsta civilinį ieškinį iš dalies pagrįstu. Įrodyta, kad nukentėjusysis buvo kaltinamųjų sužalotas ir dėl to patyrė išgąstį, skausmą ir nepatogumus. Sprendžiant patirtos žalos dydžio klausimą be visų aukščiau nurodytų aplinkybių atsižvelgta į sužalojimų padarymo aplinkybes, t.y. kad vienas nukentėjusysis buvo mušamas trijų asmenų, sužalojimų pobūdį, pavojingumą ir pasekmes, t.y. kad jie nežymūs ir jokių liekamųjų reiškinių nėra, į tai, kad nusikaltimu turtinė žala nepadaryta, į nukentėjusiojo ir kaltinamųjų turtinę padėtį, todėl vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies (BPK 115 str. 1 d.).

Sutinkamai su LR BPK 105 str. nuostatomis, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamųjų proceso išlaidas. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, 2012-10-29 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (b .l. 4), kaltinamajam I. P. skirtas advokatas teikti antrinę teisinę pagalbą. Išlaidos sudaro 700 Lt (b .l. 64). Šios proceso išlaidos priteistinos iš kaltinamųjų. Kaltinamiesiems išaiškintina, kad priteistos išlaidos turi būti mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas – 5630, AB bankas „Swedbank“, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. K., E. K., B. L. pripažinti kaltais, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nuteisti kiekvieną jų laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu atlyginti nusikaltimu padarytą žalą.

Nukentėjusiojo I. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš E. K., E. K., B. L. solidariai 3000 ( tris tūkstančius) litų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Iš E. K., E. K., B. L. solidariai valstybei priteisti 700 Lt (septynis šimtus litų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630, įmokos paskirtis – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.