- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-01-05
- Bylos Nr.
- 1-135-1123/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Kaltinamasis
- J. M.
- Advokatai
- Daiva Dereškevičienė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, teistas 10 kartų, paskutinį kartą Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 1 metams, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose pagal nurodytą gyvenamąją vietą, jei tai nesusiję su darbu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 88 parų areštą, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. M., 2019 m. lapkričio 28 d., apie 12.38 val., UAB (duomenys neskelbtini), automobiliu „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), į šio automobilio kuro baką įpylė 33,78 litrus 95 kuro, kurio vertė 39,86 eurai, ir išvažiavo iš degalinės nesumokėjęs už šiuos degalus, taip padarė UAB (duomenys neskelbtini) 39,86 eurų turtinę žalą,
tęsdamas savo veiksmus jis, 2019 m. lapkričio 30 d., apie 18.08 val., UAB (duomenys neskelbtini), automobiliu „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), į šio automobilio kuro baką įsipylė 29,24 litrų 95 Miles Plius kuro, kurio vertė 36,70 eurai, ir išvažiavo iš degalinės nesumokėjęs už šiuos degalus, taip padarė UAB (duomenys neskelbtini) 36,70 eurų turtinę žalą,
tęsdamas savo veiksmus jis, 2019 m. gruodžio 7 d., apie 18.57 val., UAB (duomenys neskelbtini), automobiliu „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), į šio automobilio kuro baką įsipylė 29,15 litrus 98 Miles Plus kuro, kurio vertė 37,46 eurai, ir išvažiavo iš degalinės nesumokėjęs už šiuos degalus, taip padarė UAB (duomenys neskelbtini) 37,46 eurų turtinę žalą,
tęsdamas savo veiksmus jis, 2019 m. gruodžio 17 d., apie 14.07 val., UAB (duomenys neskelbtini), automobiliu „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), į šio automobilio kuro baką įsipylė 34,26 litrų 95 Miles kuro, kurio vertė 42,35 eurai, ir išvažiavo iš degalinės nesumokėjęs už šiuos degalus, taip padarė UAB (duomenys neskelbtini) 42,35 eurų turtinę žalą,
tęsdamas savo veiksmus jis, 2019 m. gruodžio 28 d., apie 16.44 val., UAB (duomenys neskelbtini), automobiliu „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), į šio automobilio kuro baką įsipylė 28,03 litrus 95 Miles Plus kuro, kurio vertė 28,03 eurai, ir išvažiavo iš degalinės nesumokėjęs už šiuos degalus, taip padarė UAB (duomenys neskelbtini) 28,03 eurų turtinę žalą,
jis 2019 m. gruodžio 29 d., apie 17.43 val., UAB (duomenys neskelbtini) degalinėje (duomenys neskelbtini), automobiliu „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), į šio automobilio kuro baką įsipylė 29,29 litrų 95 Miles kuro, kurio vertė 36,95 eurai, ir išvažiavo iš degalinės nesumokėjęs už šiuos degalus, taip padarė UAB (duomenys neskelbtini) 36,95 eurų turtinę žalą, taip pagrobė svetimą turtą- kurą, kurio vertė 181,49 eurų, bei padarė UAB (duomenys neskelbtini) 181,49 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.
Kaltinamasis J. M. , apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir paaiškino, kad neatsimena, kam priklauso „Opel Corsa“ automobilis, jis jį pirko iš asmens, neprisimena, iš kokio miesto. Jis ne vieną automobilį pirko, turėjo tik pirkimo-pardavimo kvitą, automobilis įregistruotas nebuvo, bet jis buvo jo. Jis pripažįsta, kad pylė kurą. Jis vežiodavo vaikus į (duomenys neskelbtini) ir tiesiog neturėjo pinigų, pripažįsta, kad pylėsi, dabar gailisi. Degalines rinkdavosi tiesiog važiuojant pakeliui, pamačius, kad baigiasi kuras. Tikriausiai kurą pylė akte minimose degalinėse, bet jų tiksliai neprisimena, jau daug laiko praėję. Ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė aplinkybes.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamojo J. M. 2020 m. sausio 27 d. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje, kaltu prisipažįsta bei gailisi. Dėl kuro vagystės nori paaiškinti, kad automobilis „Opel Corsa“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam, būtent su šiuo automobiliu važiavo į degalines, užsipylė kurą bei išvažiavo nesusimokėjęs. Sutinka su įtarime nurodyta žala ir nurodytomis aplinkybėmis, kad 2019 m. lapkričio 28 d., apie 12.38 val., atvažiavo į UAB (duomenys neskelbtini) degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), automobiliu „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir į kuro baką įsipylė 33,78 litrų 95 benzino už 39,86 eurus ir išvažiavo iš degalinės nesumokėjęs už degalus. Taip pat 2019 m. lapkričio 30 d., apie 18.08 val., atvažiavo į UAB (duomenys neskelbtini) degalinę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), automobiliu „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir į kuro baką įsipylė 29,24 litrų 95 Miles Plius kuro už 36,70 eurų ir išvažiavo iš degalinės nesumokėjęs už degalus. Be to, 2019 m. gruodžio 7 d., apie 18.57 val. atvažiavo į UAB (duomenys neskelbtini) degalinę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), automobiliu „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir į kuro baką įsipylė 29,15 litrus 98 Miles Plus kuro už 37,46 eurų ir išvažiavo iš degalinės nesumokėjęs už degalus. Po to 2019 m. gruodžio 17 d., apie 14.07 val. atvažiavo į UAB (duomenys neskelbtini) degalinę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), automobiliu „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir į kuro baką įsipylė 34,26 litrų 95 Miles kuro už 42,35 eurų ir išvažiavo iš degalinės nesumokėjęs už degalus. Taip pat 2019 m. gruodžio 28 d., apie 16.44 val., atvažiavo į UAB (duomenys neskelbtini) degalinę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), automobiliu „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir į kuro baką įsipylė 28,03 litrus 95 Miles Plus kuro už 28,03 eurų ir išvažiavo iš degalinės nesumokėjęs už degalus. Bei 2019 m. gruodžio 29 d., apie 17.43 val. atvažiavo į UAB (duomenys neskelbtini) degalinę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), automobilio „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir į kuro baką įsipylė 29,29 litrų 95 Miles kuro už 36,95 eurų ir išvažiavo iš degalinės nesumokėjęs už degalus. Tuo metu, kai buvo vykdytos kuro vagystės jam reikėjo degalų į automobilį, nes neturėjo darbo ir trūko pinigų viskam apmokėti, todėl atvažiavęs į minėtas degalines, turėjo tikslą užsipilti kuro ir už jį neatsiskaityti. Šiuo metu turi nuolatinį darbą ir gali patikinti, kad tokie įvykiai daugiau nepasikartos. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai galisi, žalą nori atlyginti, tačiau ją galėtų atlyginti ne visą iškart, nes jo pajamos yra mažos, todėl visos sumos iškart neturės (b. l. 154). Taip pat teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti 2020 m. kovo 9 d. J. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti papildomi paaiškinimai, kuriuose jis, jam parodžius vaizdo įrašą pavadinimu (duomenys neskelbtini), parodė, kad vaizdo įraše, kuriame nufilmuotas yra jis, kaip 2019 m. lapkričio 30 d., apie 18.00 val. pilasi kurą į savo automobilį „Opel“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilyje taip pat sėdi jo buvusi sugyventinė V. K.. Nori patikinti, kad V. nežinojo, kad tuo metu nesumokėjo už užsipiltą kurą, apie tokį jo sumanymą V. nesakė ir ji nežinojo. Daugiau nieko papildomai pasakyti neturi, viską nurodė pirmos apklausos metu. Žalą galės atlyginti dalimis, t.y. į savaitę po 10 eurų, šiuo metu visos padarytos žalos atlyginti negali (b. l. 158). Taip pat teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti 2020 m. kovo 31 d. J. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad dėl nusikalstamos veikos kaltu prisipažįsta bei gailisi, įtarimas jam aiškus ir suprantamas. Žalą galės atlyginti tik dalimis, t. y, kas savaitę po 20 eurų. Su degalinių atstovais susitars asmeniškai dėl žalos atlyginimo dalimis. Daugiau nieko apie įvykius papildyti negali, nes viską nurodė pirmos apklausos metu (b. l.166).
Pagarsinus minėtus parodymus teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis J. M. nurodė, kad teismas gali vadovautis pagarsintais paaiškinimais, jie surašyti teisingai. Jo nebuvo Lietuvoje ir kai jis grįžo, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) dirbti, kad atlygintų žalą. Jis užsidirbo, turi dabar tą sumą, atvažiavo į Vilnių ir jį suėmė. Pinigai dabar yra jo sąskaitoje, jo žmona po truputėlį moka, dviem degalinėms žala jau atlyginta, iki sausio bus sumokėta pilnai.
Kadangi kaltinamasis J. M. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti ir davė teisme parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.
UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. lapkričio 28 d. pareiškime Nr. 12/2019/007 nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 28 d., apie 12.38 val., į jų bendrovės degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), atvažiavo automobilis „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas užsipylė 33,78 litrų 95 benzino už 39,86 Eur ir nesumokėjęs pasišalino iš degalinės, taip apdarydamas jų bendrovei 39,86 Eur materialinę žalą (1 t., b. l. 8).
UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. lapkričio 10 d. pareiškime nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 30 d., 18.08 val., į (duomenys neskelbtini) degalinę, kuri yra (duomenys neskelbtini), atvažiavo automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas į automobilio kuro baką pripylė 29,24 litrus 95 Miles Plius kuro už 36,70 Eur, sėdo į automobilį ir išvažiavo, į parduotuvę užėjęs nebuvo (1 t., b. l. 9).
UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 10 d. pareiškime nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 7 d., 18.57 val., į (duomenys neskelbtini) degalinę, kuri yra (duomenys neskelbtini), atvažiavo automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas į automobilio baką pripylė 29,15 litrus 98 Miles Plus kuro už 37,46 Eur, įsėdo atgal į automobilį ir išvažiavo, nesumokėjęs už degalus (1 t., b. l. 10).
UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 18 d. pareiškime nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 17 d., 14.07 val., į degalinę (duomenys neskelbtini), kuri yra (duomenys neskelbtini), atvažiavo automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas į automobilio baką įsipylė 34,26 litrus 98 Miles kuro už 42,35 Eur, ir nesumokėjęs išvažiavo (1 t., b. l. 11).
UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 30 d. pareiškime nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 28 d., 16.44 val., į degalinę (duomenys neskelbtini), kuri yra (duomenys neskelbtini), atvažiavo automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas į automobilio baką pripylė 28,03 litrus 95 Miles Plus kuro už 28,03 Eur, įsėdo į automobilį ir išvažiavo nesumokėjęs už degalus (1 t., b. l. 12).
UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 29 d. pareiškime nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 29 d., 17.43 val., į degalinę (duomenys neskelbtini), kuri yra (duomenys neskelbtini), atvažiavo automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas į automobilio baką įsipylė 29,92 litrus 95 Miles kuro už 36,95 Eur, ir nesumokėjęs išvažiavo (1 t., b. l. 13).
Liudytojas D. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) jo pareigos degalinės vadovas. 2019 m. lapkričio 28 d. į jo kabinetą atėjo operatorė ir pranešė, kad iš degalinės išvažiavo automobilis „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris už kurą nesusimokėjo. Peržiūrėjęs vaizdo įrašą pamatė, kad 2019 m. lapkričio 28 d., apie 12.38 val., į degalinę, esančia adresu (duomenys neskelbtini) atvažiavo automobilis „Opel Corsa“, melsvos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris sustojo prie kuro įpylimo kolonėlės. Automobilio „Opel Corsa“ vairuotojas išlipo iš automobilio maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, tamsiai apsivilkęs ant galvos turėjo užsidėjęs juodos spalvos kepurę. Automobilyje taip pat matė keleivio vietoje sėdinčią moterį kuri vyresnio amžiaus. Vyras priėjo prie kolonėlės ir, paėmęs kuro įpylimo šlangą, įdėjo ją į automobilio kuro baką ir prisipylė kuro. Prisipylęs kuro minėtas vyras sėdo į automobilį ir iš degalinės išvažiavo už kurą nesusimokėjęs. Kol vyras pylėsi kurą, automobilio žibintai buvo įjungti, o vairuotojo pusės durelės buvo pravertos. Degalinei padaryta turtinė žala 39,86 eurų (1 t., b. l. 62-63).
Liudytoja J. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji dirba UAB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), jos pareigos degalinės vadovė. 2019 m. gruodžio 9 d. atėjusi į darbą sužinojo, kad 2019 m. gruodžio 7 d. iš degalinės išvažiavo automobilis „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris už kurą nesusimokėjo. Peržiūrėjusi vaizdo įrašą pamatė, kad 2019 m. gruodžio 7 d., apie 18.57 val., į degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), atvažiavo automobilis „Opel Corsa“, melsvos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris sustojo prie kuro įpylimo kolonėlės. Automobilio „Opel Corsa“ vairuotojas išlipo iš automobilio, maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, ant galvos turėjo užsidėjęs juodos spalvos kepurę, pilkos spalvos kelnėmis ir švarku. Vyras priėjo prie kolonėlės ir, paėmęs kuro įpylimo šlangą, įdėjo ją į automobilio kuro baką ir prisipylė kuro. Prisipylęs kuro padėjo įpylimo šlangą ir sėdo į automobilį ir iš degalinės išvažiavo už kurą nesusimokėjęs. Degalinei padaryta turtinė žala yra 37,46 eurai. Taip pat atėjus 2020 m. sausio 2 d. į darbą ją informavo, kad 2019 m. gruodžio 28 d. iš degalinės išvažiavo automobilis „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris už kurą nesusimokėjo. Peržiūrėjusi vaizdo įrašą pamatė, kad 2019 m. gruodžio 28 d., apie 16.44 val. į degalinę, esančia adresu (duomenys neskelbtini) atvažiavo automobilis „Opel Corsa“, melsvos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris sustojo prie kuro įpylimo kolonėlės. Automobilio „Opel Corsa“ vairuotojas išlipo iš automobilio, maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, ant galvos turėjo užsidėjęs juodos spalvos kepurę, tamsiai apsivilkęs juodos spalvos kelnėmis ir džemperiu. Vyras priėjo prie kolonėlės ir, paėmęs kuro įpylimo šlangą, įdėjo ją į automobilio kuro baką ir prisipylė kuro. Prisipylęs kuro padėjo įpylimo šlangą ir sėdo į automobilį ir iš degalinės išvažiavo už kurą nesusimokėjęs. Degalinei padaryta turtinė žala yra 28,03 eurai. Šio automobilio vairuotojas degalinėje lankėsi du kartus tai 2019 m. gruodžio 7 ir 2019 m. gruodžio 18 dienomis. Abu kartus vyras buvo vienas ir kurą pylėsi į automobilio kuro baką. Iš viso degalinė patyrė 65,49 eurų žalą (1 t., b. l. 66-67).
Liudytoja R. D., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji dirba UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), degalinės vadove. 2019 m. gruodžio 18 d. sužinojo, kad 2019 m. gruodžio 17 d. iš degalinės, nesumokėjęs už degalus išvažiavo automobilis „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Peržiūrėjus vaizdo įrašą, pamatė, kad 2019 m. gruodžio 17 d., apie 18.57 val., į degalinę atvažiavo šis automobilis, kuris sustojo prie kuro pylimo kolonėlės. Keleivio pusėje sėdėjo asmuo, kurio nei lyties, nei tikslių bruožų įžvelgti neįmanoma. Iš vairuotojo pusės išlipo vyriškis, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Vyriškis, išlipęs iš automobilio, priėjo prie degalų užpylimo kolonėlės, pasiėmė kuro užpylimo žarną ir pylėsi kurą į automobilio baką. Užsipylęs kuro, vyriškis kuro užpylimo žarną pakabino į vietą, uždarė automobilio kuro užpylimo dangtelį, įsėdo į automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvyko iš degalinės .Degalinė patyrė 42,35 Eur turtinę žalą. Taip pat ji, atėjusi 2019 m. gruodžio 30 d. į darbą, sužinojo, kad 2019 m. gruodžio 29 d. iš degalinės pasišalino tas pats automobilis. Peržiūrėjusi vaizdo įrašą, pamatė, kad 2019 m. gruodžio 29 d., degalinėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), prie degalų užpylimo kolonėlės atvažiuoja melsvos spalvos automobilis. Iš jo vairuotojo pusės išlipo vyriškis, apie (duomenys neskelbtini) metų. Vyriškis, išlipęs iš automobilio, priėjo prie degalų užpylimo kolonėlės, pasiėmė kuro užpylimo žarną, ir pylėsi kurą į automobilio baką. Užsipylęs kuro, vyriškis automobiliu Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvyko iš degalinės. Degalinė patyrė 36,95 Eur turtinę žalą. Šio automobilio vairuotojas degalinėje lankėsi du kartus. Viso degalinė patyrė 79,30 Eur žalą (1 t., b. l. 70-72).
Liudytojas A. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini), operatoriaus-pardavėjo pareigose. 2019 m. lapkričio 30 d. jis dirbo, bet nuo kelių iki kelių, neatsimena. Ar tą dieną iš degalinės kas nors pasišalino nesusimokėjęs, jis neatsimena, kadangi nuo tos dienos praėjo nemažai laiko, o tokių situacijų, kad klientai išvažiuoja nesusimokėję, pasitaiko dažnai. Jeigu klientas išvažiuoja iš degalinės nesusimokėjęs, yra pildoma nuvažiavimo forma. Bendruoju pagalbos centro numeriu yra skambinama retai, ypatingais atvejais, pavyzdžiui, kai klientas užsipila degalų nemažai sumai ir nesusimokėjęs išvažiuoja (1 t., b. l. 74).
2020 m. sausio 17 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta CD laikmena su vaizdo įrašu iš įvykio vietos. Atidarius CD laikmeną matomas 1 vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini), kurio trukmė 07.05 min. Jame 2019 m. gruodžio 29 d. nufilmuota kaip degalinėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), prie degalų užpylimo kolonėlės atvažiuoja melsvos spalvos automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vairuotojas atidaręs savo langą, iškišo ranką pro langą ir iš lauko pusės atidarė automobilio dureles. Matyti, kad keleivio pusėje sėdėjo asmuo, tačiau nei jo lyties, nei tikslių bruožų įžvelgti neįmanoma. Iš vairuotojo pusės išlipo vyriškis apie (duomenys neskelbtini) metų, vilkintis tamsios spalvos kelnes (galimai rudos arba žalios spalvos), šviesios (galimai gelsvos) spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis su juostelėmis ant pečių, avėjo tamsios spalvos batus bei juodos spalvos kepure su baltu užrašu, kurio įžvelgti neįmanoma. Vyriškis išlipęs iš automobilio priėjo prie degalų užpylimo kolonėlės, pasiėmė kuro užpylimo žarną ir pylėsi kurą į automobilio baką. Užsipylęs kuro, vyriškis pakabino kuro užpylimo žarną į vietą, uždarė automobilio kuro užpylimo dangtelį, įsėdo į žalios spalvos automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvyko iš degalinės (1 t., b. l. 82-85).
2020 m. sausio 13 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta CD laikmena su vaizdo įrašu. Atidarius laikmeną, matomas vaizdo įrašą su užrašu „2019-11-28 (duomenys neskelbtini)avi“. Atsidarius vaizdo įrašą, vaizdo įrašas 2:59 min. trukmės, kuriame matyti, kad 2019 m. lapkričio 28 d., apie 12.38 val., į degalinę, esančia adresu (duomenys neskelbtini) atvažiavo automobilis „Opel Corsa“, melsvos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris sustojo prie kuro įpylimo kolonėlės. Automobilyje „Opel Corsa“ matosi už vairo sėdintis vyras, kuris, sustojus automobiliui, nusiima akinius ir padeda juos ant panelės, šalia sėdi keleivio vietoje moteris. Vairuotojas išlipa iš automobilio pilnai neuždaręs vairuotojo pusės durelių. Vyras maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus tamsiai apsivilkęs ant galvos turėjo užsidėjęs juodos spalvos kepurę su baltos spalvos užrašu. Vyras priėjo prie kolonėlės ir, paėmęs kuro įpylimo šlangą, įdėjo ją į automobilio kuro baką ir prisipylė kuro. Prisipylęs kuro minėtas vyras sėdo į automobilį ir iš degalinės išvažiavo už kurą nesusimokėjęs (1 t., b. l. 86-88).
2020 m. sausio 15 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad atlikta automobilio „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. Apžiūros objektas yra automobilis „Opel Corsa“, mėlynos spalvos, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) automobilis stovi automobilių saugojimo aikštelėje adresu Minsko pl. 21, Vilnius. Automobilis yra keturių durų, ratai skardiniai. Apžiūrint automobilį iš priekio matoma, kad automobilio priekinis bamperis yra apgadintas, nusitrynę juodos spalvos bamperio dažai, matomi balti plėmai (virš valstybinio numerio ženklo). Vairuotojo durelių langas yra praviras. Automobilio sėdynės yra pilkos spalvos. Pažiūrėjus pro langą, automobilio salone yra matoma maisto likučių, vienkartinių indų (vienkartinis plastikinis peilis, kartoniniai puodeliai), tuščias plastikinis alaus butelis. Automobilio spynelėje yra matomi automobilio rakteliai su prie jų prikabintu pulteliu. Ant automobilio galinės sėdynės yra matoma rudos spalvos pagalvė. Vairuotojo durelių šoninio vaizdo stebėjimo veidrodėlis yra užlenktas. Apžiūrimo automobilio durelių apačia yra aprūdijusi. Apžiūrint automobilį pėdsakų rasta nebuvo (1 t., b. l. 89-93).
2020 m. sausio 16 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta CD laikmena su vaizdo įrašais. Atidarius laikmeną, matomas vaizdo įrašas su užrašu (duomenys neskelbtini). Atsidarius vaizdo įrašą, vaizdo įrašas 2:49 min. trukmės, kuriame matyti, kad 2019 m. lapkričio 7 d., apie 18.57 val., į degalinę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), atvažiavo automobilis „Opel Corsa“, melsvos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris sustojo prie kuro įpylimo kolonėlės. Vairuotojas, atidaręs savo langą, iškišo ranką pro langą ir iš lauko pusės atidarė automobilio dureles. Iš automobilio „Opel Corsa“ išlipa vairuotojas maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apsivilkęs šviesios spalvos džemperiu ir kelnėmis, avėjo tamsios spalvos batais ant galvos turėjo užsidėjęs juodos spalvos kepurę su baltu užrašu. Vyras priėjo prie kolonėlės ir, paėmęs kuro įpylimo šlangą, įdėjo ją į automobilio kuro baką ir prisipylė kuro. Prisipylęs kuro, padėjo įpylimo šlangą ir sėdo į automobilį ir iš degalinės išvažiavo už kurą nesusimokėjęs (1 t., b. l. 94-97).
2020 m. sausio 16 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta CD laikmena su vaizdo įrašu iš įvykio vietos. Atidarius CD laikmeną matomas 1 vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini), kurio trukmė 05.34 min. Jame 2019 m. gruodžio 17 d. nufilmuota kaip degalinėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) prie degalų užpylimo kolonėlės atvažiuoja melsvos spalvos automobilis Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vairuotojas, atidaręs savo langą, iškišo ranką pro langą ir iš lauko pusės atidarė automobilio dureles. Matyti, kad keleivio pusėje sėdėjo asmuo, tačiau nei jo lyties, nei tikslių bruožų įžvelgti neįmanoma. Iš vairuotojo pusės išlipo vyriškis apie (duomenys neskelbtini) metų, vilkintis tamsios spalvos kelnes, tamsios spalvos megztinį su baltomis juostelėmis rankogaliuose, avėjo tamsios spalvos batus bei tamsios spalvos kepure. Vyriškis išlipęs iš automobilio priėjo prie degalų užpylimo kolonėlės, pasiėmė kuro užpylimo žarną ir pylėsi kurą į automobilio baką. Užsipylęs kuro, vyriškis pakabino kuro užpylimo žarną į vietą, uždarė automobilio kuro užpylimo dangtelį, įsėdo į melsvos spalvos automobilį Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvyko iš degalinės (1 t., 98-102).
2020 m. sausio 21 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta CD laikmena su vaizdo įrašu. Atidarius CD laikmeną, matomas vaizdo įrašas, pavadinimu (duomenys neskelbtini), 03.43 min. trukmės. Atidarius vaizdo įrašą, kairiajame kampe matomas baltos spalvos užrašas-data „2019-Lap-30“ bei didėjantis laikas, kuris prasideda nuo „18:04:35.189“. Apatiniame kairiajame kampe yra užrašas „5-6 Kolonele Dujos“. Taip pat matoma kairėje pusėje esanti degalų pylimo kolonėlė, už jos stovintis šviesios spalvos automobilis bei iš dešinės pusės atbulomis atvažiuojantis mėlynas automobilis. Mėlynos spalvos automobilyje Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinėje keleivio vietoje sėdi asmuo su geltona striuke, šalia kaklo matoma rausvos spalvos galimai medžiaga. Automobilį vairuoja asmuo tamsia striuke. Minėtas automobilis sustoja prie degalų pylimo kolonėlės, iš vairuotojo pusės išlipa vyriškis tamsiais plaukais, kuris apsirengęs tamsią striukę, tamsias kelnes bei tamsius batus. Vyriškis prieina prie degalų pylimo kolonėlės, atidaro automobilio kuro pylimo angos dangtelį, paima kuro pylimo žarną ir įstato ją į automobilio kuro pylimo angą. Po kurio laiko vyriškis pakabina kuro pylimo žarną į vietą, uždaro automobilio kuro pylimo angos dangtelį, sėda į automobilį ir išvažiuoja (1 t., b. l. 103-109).
2020 m. sausio 17 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta CD laikmena su vaizdo įrašais. Atidarius CD laikmeną matomas 1 vaizdo įrašą su užrašu (duomenys neskelbtini), kurio trukmė 01.12 min. Jame 2019 m. gruodžio 30 d. nufilmuota kaip degalinėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) prie degalų užpylimo kolonėlės atvažiuoja melsvos spalvos automobilis Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vairuotojas, atidaręs savo langą, iškišo ranką pro langą ir iš lauko pusės atidarė automobilio dureles. Iš vairuotojo pusės išlipo vyriškis apie (duomenys neskelbtini) metų, vilkintis pilkos spalvos kelnes, tamsios spalvos striuke, avėjo tamsios spalvos batus bei tamsios spalvos kepure su baltu užrašu. Vyriškis išlipęs iš automobilio priėjo prie degalų užpylimo kolonėlės, pasiėmė kuro užpylimo žarną ir pylėsi kurą į automobilio baką. Užsipylęs kuro, vyriškis pakabino kuro užpylimo žarną į vietą, uždarė automobilio kuro užpylimo dangtelį, įsėdo į melsvos spalvos automobilį Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvyko iš degalinės (1 t., b. l. 110-114).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos G. A. 2020 m. sausio 16 d. tarnybiniame pranešime dėl asmens nustatymo užfiksuota, kad tikslinant įvykio aplinkybes, buvo peržiūrėti vaizdo įrašai dėl kuro vagysčių iš skirtingų degalinių su automobiliu „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Peržiūrėjus vaizdo įrašus, nustatyta, kad kuro vagystės buvo įvykdytos naudojant tą patį mėlynos spalvos automobilį „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vagystes įvykdė tas pats asmuo, keisdamas aprangą. Patikrinus Policijos registruojamų įvykių registrą, nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 31 d. buvo patikrinimui sustabdytas automobilis „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo „J. M.. Sulyginus minėtą asmenį su aukščiau nurodytais kuro vagysčių įvykių įrašais, nustatyta, kad asmuo pagal požymius atitinka asmenį, vykdžiusį kuro vagystes (1 t., b. l. 134-140).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad J. M. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Kaltinamasis J. M., apklausiamas teisiamajame posėdyje, savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir paaiškino, kad važinėdamas automobiliu „Opel Corsa“ pylėsi kurą, tačiau tuo metu neturėjo pinigų, pildavosi degalinėse, kurios būdavo pakeliui, pamačius, kad automobilyje baigiasi kuras. Tikslių degalinių teisiamajame posėdyje neprisiminė, tačiau patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kai šie buvo pagarsinti teismo posėdyje, kuriuose jis pripažino visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kurios yra analogiškos kaltinime nurodytoms. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai: UAB (duomenys neskelbtini) bei UAB (duomenys neskelbtini) pareiškimai, liudytojų D. M., J. R. R. D., A. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, vaizdo įrašų apžiūros protokolai, tarnybinis pranešimas bei kita rašytinė bylos medžiaga.
Šių įrodymų visuma nustatyta, kad J. M., automobiliu „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šešis kartus iš degalinių, priklausančių UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), į minėto automobilio kuro baką įsipylė degalų, ir išvažiavo už juos nesusimokėjęs, o būtent: 2019 m. lapkričio 28 d., apie 12.38 val., UAB (duomenys neskelbtini) degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), įsipylė 33,78 litrus 95 kuro, kurio vertė 39,86 eurai; 2019 m. lapkričio 30 d., apie 18.08 val., UAB (duomenys neskelbtini) degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), įsipylė 29,24 litrų 95 Miles Plius kuro, kurio vertė 36,70 eurai; 2019 m. gruodžio 7 d., apie 18.57 val., UAB (duomenys neskelbtini) degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), įsipylė 29,15 litrus 98 Miles Plus kuro, kurio vertė 37,46 eurai; 2019 m. gruodžio 17 d., apie 14.07 val., UAB (duomenys neskelbtini), degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), įsipylė 34,26 litrų 95 Miles kuro, kurio vertė 42,35 eurai; 2019 m. gruodžio 28 d., apie 16.44 val., UAB (duomenys neskelbtini) degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), įsipylė 28,03 litrus 95 Miles Plus kuro, kurio vertė 28,03 eurai; 2019 m. gruodžio 29 d., apie 17.43 val., UAB (duomenys neskelbtini) degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), įsipylė 29,29 litrų 95 Miles kuro, kurio vertė 36,95 eurai. Pažymėtina, kad J. M. pareikštame kaltinime šie jo veiksmai kvalifikuojami kaip viena nusikalstama veika. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo pavienio nusikaltimo, yra vieningas kaltininko sumanymas, kuris sujungia keletą veiksmų, kurių kiekvienas atskirai, nesant vieningo sumanymo pagrobti apibrėžto dydžio svetimą turtą, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus. Kitaip tariant, tęstinė veika yra tada, kai kaltininkas veikia turėdamas konkretų sumanymą, siekdamas pagrobti apibrėžto dydžio svetimą turtą, tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių tai įgyvendina ne iš karto, o per kelis etapus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-649/2006, 2K-59/2015). Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008).
Baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimai nuosavybei, tarp jų ir nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnyje, gali būti padaromi esant tiesioginei apibrėžtai ar neapibrėžtai tyčiai padarinių atžvilgiu. Tiesiogine neapibrėžta tyčia pasireiškia tuomet, kai asmuo suvokia pavojingą savo veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikos atsiras baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, šių padarinių nori ir jam priimtini bet kokio masto jo veikos padariniai. Tais atvejais, kai daromo nusikaltimo sudėtis yra materialioji, veika kvalifikuojami pagal nustatytus padarinius ir jų mastą. BK 178 straipsnyje, o taip pat ir jo 4 dalyje, numatyta nusikalstama veika konstruojama materialiąja sudėtimi, tai yra ji laikoma baigta nuo padarinių kilimo momento. Nors nagrinėjamu atveju J. M. kuro vagystes vykdė skirtingomis dienomis, iš kelių skirtingų vietų, tačiau teismas vertina, kad šiuos J. M. veiksmus jungė vieningas, tęstinis nusikalstamas sumanymas – kaip pats kaltinamasis nurodė teisiamajame posėdyje, jis pildavo kurą važinėdamas tuo pačiu automobiliu tiesiog pakeliui, pamatęs, kad kuras automobilyje baigiasi. J. M. veiksmai vyko vienas po kito, esant nedideliam laiko tarpui, buvo tęstinio pobūdžio, turint bendrą (neapibrėžtą) tyčią ir sumanymą esant poreikiui įsipilti kuro už jį nesumokant pinigų. Darytina išvada, kad kaltinamasis turėjo konkretų sumanymą nesumokėjus užsipilti tokį kiekį kuro, koks jam buvo reikalingas važinėjant automobiliu aptariamu laikotarpiu, ir šį sumanymą įgyvendino per kelis etapus. Pažymėtina ir tai, kad minėti kuro pylimo epizodai nėra smarkiai nutolę laike. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju J. M. veiksmai yra teisingai kvalifikuoti kaip viena tęstinė nusikalstama veika. Pirmiau aptarti įrodymai ir leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis J. M. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Tokiais savo veiksmais jis pagrobė svetimą turtą- kurą, kurio vertė 221,35 eurų, bei padarė 39,86 Eur dydžio turtinę žalą UAB (duomenys neskelbtini) ir 181,49 Eur turtinę žalą UAB (duomenys neskelbtini).
Kadangi bendra pagrobto turto vertė (221,35 Eur) yra didesnė už 3 MGL (150 Eur), bet mažesnė už 5 MGL (250 Eur), tokie J. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 4 dalį kaip nedidelės vertės turto vagystė.
Bausmės skyrimas
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis baudžiamasis nusižengimas – nedidelės vertės turto vagystė, nukentėjusiesiems buvo padaryta reali žala, kuri šiai dienai nėra atlyginta (nors J. M. teismo posėdyje nurodė, kad pradėjo atlyginti žalą degalinėms, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – yra darbingo amžiaus, tačiau šiuo metu niekur nedirba (nors yra įvairiais laikotarpiais dirbęs praeityje (1 t., b. l. 131), teistas 10 kartų, iš jų ne kartą už nusikalstamas veikas nuosavybei (1 t., b. l. 18-123), baustas administracine tvarka, be kita ko, ir už smulkias vagystes (taip pat ir už analogiško pobūdžio vagystes iš degalinių) (1 t., b. l. 124-128).
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis ne kartą teistas ir baustas administracine tvarka už panašaus pobūdžio veikas, kas akivaizdžiai rodo, kad J. M. padarytas baudžiamasis nusižengimas – nedidelės vertės turto vagystė, yra ne atsitiktinė klaida, o sistemingas ir sąmoningas jo elgesys, ir kad kaltinamasis akivaizdžiai nerodo noro elgtis pagal pripažintas visuomenės elgesio normas, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti paskyrus tik griežčiausią už baudžiamojo nusižengimo padarymą skirtiną bausmę – areštą, kurio dydis nustatytinas lygus BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatytam už baudžiamąjį nusižengimą skirtino arešto termino maksimumui – 45 paroms. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis pripažino savo kaltę, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Tai yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis J. M. BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė panaudodamas automobilį „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - į šio automobilio kuro baką pildamas kurą, už kurį nesumokėjo, todėl šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Nors remiantis byloje esančiais VĮ „Regitra“ pateiktas duomenimis minėto automobilio savininku nuo (duomenys neskelbtini) nurodytas T. T. (1 t., b. l. 144), tačiau ikiteisminio tyrimo metu su minėtu asmeniu susisiekti nepavyko (1 t., b. l. 145). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2020 m. sausio 16 d. tarnybiniame pranešime dėl automobilio savininko nustatymo nurodyta, kad 2020 m. sausio 16 d., apie 16.20 val., telefonu buvo bendrauta su J. M., kuris paaiškino, kad automobilis „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam, automobilį pirko prieš tris mėnesius už 100 eurų iš vyriškio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), automobilio pirkimo-pardavimo sutarties neturi (1 t., b. l. 147). Teismo posėdžio metu kaltinamasis J. M. patvirtino, kad minėtas automobilis priklausė jam, jis automobilį pirko iš asmens, neprisimena, iš kokio miesto, automobilis nebuvo įregistruotas. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais kaltinamojo parodymais. Pažymėtina, kad automobilis „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jau apie metus laiko yra laikomas policijos automobilių saugojimo aikštelėje, kiek teismui žinoma, joks kitas asmuo į šį automobilį pretenzijų nepareiškė, su paskutiniu registruotu savininku susisiekti nepavyko. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad būtent J. M. yra faktinis šio automobilio savininkas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad J. M. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, kad minėtą automobilį įsigijo už 100 eurų, taigi, minėto automobilio vertė yra netgi mažesnė, negu kaltinamojo pagrobto turto, pasinaudojant šiuo automobiliu, vertė. Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad konfiskuotino automobilio vertė nėra tokia, kuri leistų pripažinti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kuri akivaizdžiai pažeistų kaltinamojo teisėtus interesus. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamojo J. M. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio nuostatos ir jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.
Kaltinamajam J. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina pradėjus vykdyti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.279 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.
Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) pareiškė 39,86 Eur civilinį ieškinį, kurį sudaro J. M. 2019 m. lapkričio 28 d. įvykdytos vagystės metu įsipiltų 33,78 litrų degalų vertė. Kartu pateiktas kasos kvitas, patvirtinantis šią vertę (1 t., b. l. 29-30). Taip pat šioje byloje UAB (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinius ieškinius dėl J. M. įvykdytų vagysčių, kurių metu iš UAB (duomenys neskelbtini) degalinių buvo prisipilta kuro ir neatsiskaityta atitinkamai už 36,70 eurų, 42,35 eurai, 36,95 eurai, 37,46 eurai ir 28,03 eurai, tokiu būdu UAB (duomenys neskelbtini) iš viso pareiškė civilinius ieškinius bendrai 181,49 eurų sumai. Kartu su civiliniais ieškiniais pateikti kasos kvitai, patvirtinantys pagrobto kuro vertes (1 t., b. l. 40-45). UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) civiliniai ieškiniai atitinka iš degalinių pagrobto kuro vertes, tokiu būdu civiliniai ieškovai patyrė turtinę žalą, kurios dydis atitinka civiliniuose ieškiniuose reikalaujamas sumas. Pažymėtina, kad civiliniuose ieškiniuose nurodytos žalos teisme neginčijo ir kaltinamasis J. M., jis teismui nurodė, kad jau pradėjo žalos atlyginimo procesą ir atlygino degalinėms dalį žalos, nors tai patvirtinantys dokumentai teismui nėra pateikti. Atsižvelgiant į išdėstytą, UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) civiliniai ieškiniai tenkintini ir priteistini iš J. M. pilna apimtimi, t.y. iš jo priteistina 39,86 Eur suma UAB (duomenys neskelbtini) ir 181,49 Eur suma UAB (duomenys neskelbtini).
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra 5 kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais (prisegtas prie bylos 1 tomo viršelio) – paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kuria prašoma valstybės naudai iš kaltinamojo J. M. priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sumą – 63,00 Eur.
BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Šioje byloje kaltinamojo J. M. gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kadangi kaltinamasis buvo suimtas kitoje byloje. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu kaltinamojo J. M. gynėja buvo parinkta advokatė Daiva Dereškevičienė.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.
Tačiau pagal naująją BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (galiojanti nuo 2020 m. liepos 15 d.), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje, vertinant J. M. turtinę padėtį, pažymėtina, kad jis yra teistas 10 kartų, šiuo metu nedirbantis, suimtas kitoje byloje, be to, šiuo nuosprendžiu patenkinus civilinius ieškinius iš J. M. priteista nemaža pinigų suma, taip pat konfiskuotas jo automobilis. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad J. M. turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Atsižvelgiant į išdėstytą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš J. M. netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
J. M. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. M. paskirti galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio bausmės atlikimo pradžios.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, J. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.
J. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę.
UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) civilinius ieškinius tenkinti pilna apimtimi ir priteisti iš J. M. 39,86 Eur UAB (duomenys neskelbtini) naudai ir 181,49 Eur UAB (duomenys neskelbtini) naudai.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra 5 kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais (prisegtą prie bylos 1 tomo viršelio) – palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo J. M..
1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Visas areštas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.
2) Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.
Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į šias laisvės atėmimo vietų įstaigas:
į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus – nepilnamečiai asmenys, kuriems teismai paskyrė areštą ir pilnamečiai asmenys, kuriems areštą paskyrė Vilniaus ir Kauno apskrityse esantys teismai.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo – per dvidešimt dienų nuo teismo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.