Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovo UAB „Rotas“ ir trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų 11-osios DNSB atstovui J. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“ ieškinį atsakovui UAB „Rotas“, dalyvaujant trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų 11-ajai DNSB, dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme priimtas ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“ ieškinys atsakovui UAB „Rotas“ dėl skolos priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų 11-ajai DNSB, bei gautas dublikas, kuriuose nurodyta, kad ieškovas 2012 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1948 pagrindu buvo paskirtas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi. Minėtas įsakymas pakeitė prieš tai galiojusį 2006 m. sausio 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 30-41. Atsakovas UAB „Rotas“ yra negyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. Jis kaip namo administratorius suteikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, kuriame atsakovas nuosavybės teise turi aukščiau nurodytas patalpas. Namo bendrojo naudojimo objektus atsakovas privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Kuo didesnio ploto yra butas ar patalpa, tuo didesnė yra šio buto ar patalpos savininko dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, tuo atitinkamai daugiau savininkas turi prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo. Kiekvieną mėnesį ieškovas patalpų savininkams, taip pat ir atsakovui UAB „Rotas“, apskaičiuoja ir paskirsto mokesčius už (duomenys neskelbtini), Vilniuje, namo bendrosios nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas komunalines paslaugas, atsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų adresu yra pateikiamas mokėjimo pranešimas su nurodyta priskaičiuota mokėti suma. Mokėjimo pranešime nurodyta suma turėjo būti sumokėta iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos paslaugos, paskutinės dienos. Atsakovas iki šios dienos prievolės atsiskaityti už suteiktas paslaugas tinkamai neįvykdė. Nuolatinės balkono apžiūros metu buvo nustatyta, kad daugumos balkonų padų plokščių betonas yra labai aptrupėjęs, vietomis matosi metalinės konstrukcijos, o betonas yra permirkęs. Aplink irstančias vietas betonas laikosi nestabiliai, gabalai krenta ant šaligatvio arba į žemiau esančius balkonus, todėl siekiant išvengti pavojaus aplinkiniams bei namo gyventojams buvo padaryta išvada, kad balkonus reikia kapitališkai rekonstruoti. Todėl 2012-08-02 buvo surašytas Atliekamos statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. A32-1626(2.9.2.11-AP2), kuriame nutarta organizuoti ir remontuoti balkono laikančiąsias konstrukcijas. Prieš atliekant balkonų remonto darbus buvo atlikta nuolatinė statinio, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apžiūra, kurios rezultatai yra užfiksuoti 2012 m. birželio 12 d. statinio apžiūros akte Nr. NB-AA-12-150. Akte nurodoma, kad nuolatinės statinio apžiūros metu buvo nustatyta, kad daugumos balkonų padų plokščių betonas yra labai aptrupėjęs, vietomis matosi metalinės konstrukcijos, o betonas yra permirkęs. Aplink irstančias vietas betonas laikosi nestabiliai, gabalai krenta ant šaligatvio arba į žemiau esančius balkonus. Statinio apžiūros akte tai pat nurodoma, jog pastato stogo dangos būklė yra bloga, dėl čerpių susidėvėjimo daugelyje vietų yra matomi vandens pratekėjimai, o medinės stogo konstrukcijos vietomis stipriai supuvusios; taip pat pažymima, jog dalis stogo turi avarinės būklės požymių. 2012 m. rugpjūčio 2 d. Atliekamos statinio techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. A32-1626(2.9.2.11-AP2) pateiktoje išvadoje nurodoma organizuoti ir remontuoti balkono laikančiąsias konstrukcijas, informuoti gyventojus, kurių balkonų turėklai yra prastos, galimai avarinės būklės, kad susiremontuotų balkonų turėklus. Ieškovas pažymėjo, jog atliktų darbų aktuose yra detaliai nurodomas minėtam remontui sunaudotų medžiagų kiekis bei atliktų darbų apimtys su įkainiais, kurie atitinka rinkos nustatytas kainas, todėl atsakovo argumentai dėl atliktų darbų masto ir kainos yra nepagrįsti. Balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos yra laikomos bendrojo naudojimo objektais ir yra bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė. Tokios nuomonės yra laikomasi ir 2006 m. lapkričio 9 d. Aplinkos ministerijos rašte. Svarbu tai, jog prieš atliekant balkonų remonto darbus buvo atlikta nuolatinė Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo UAB „Rotas“ 1413,73 Eur (4881,31 Lt) skolos UAB „Naujamiesčio būstas“ nauda, 5% metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (tomas 1, e. b. l. 18-22, 85-91). 2015-11-05 gautas ieškovo pareiškimas dėl ieškinio dalyko sumažinimo, kuriame nurodyta, kad ieškovas mažina ieškinio dalyką, kadangi atsisako savo reikalavimo dėl 64,39 Eur, todėl prašo priteisti iš atsakovo 1349,34 Eur skolos, 5% metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (tomas 2, e.b.l. 43).

Rašytiniuose paaiškinimuose ieškovas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d. už administravimo paslaugą prašo priteisti 26,05 Eur, už bendrojo naudojimo objektų nuolatinę priežiūrą – 38,45 Eur, už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą – 37,45 Eur, už elektrą bendram naudojimui – 8,16 Eur, už atliktus remonto darbus – 588,95 Eur, iš viso 699,06 Eur. Pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d. atsakovo įsiskolinimo dydis yra 741,24 Eur, susidaręs skirtumas yra 42,18 Eur (tomas 2, e.b.l. 82-87).

Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų 11-oji DNSB atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, tačiau 11-osios DNSB pirmininkas yra J. A., atstovaujantis UAB „Rotas“.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį, dubliką ir rašytinius paaiškinimus palaikė juose išdėstytais motyvais. Papildomai nurodė, kad ieškovas patikslino savo reikalavimus, t.y. patikslino patalpų plotą ir atitinkamai sumažino prašomą priteisti sumą. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 699,06 Eur sumą. Plotas už remonto darbus buvo perskaičiuotas remiantis VĮ Registrų centro duomenimis sudedant visų patalpų plotus, atitinkamai gaunamas viso namo plotą ir skaičiuojami mokesčiai už remonto darbus. Ieškovas pateikė raštus, kuriuose nurodoma, kad ginčo namas buvo išbrauktas iš ieškovo administruojamų namų sąrašo, taip pat pateikė įrodymus, kada ieškovas buvo paskirtas namo administratoriumi. 2007 m. buvo bendrija, kuri realiai nevykdė veiklos, namo neprižiūrėjo, nebuvo sudariusi sutarčių su paslaugų tiekėjais dėl bendro naudojimo namo priežiūros. Ginčo namo gyventojai mokėdami mokesčius ieškovui, vaikščiodami į ieškovo susirinkimus konkliudentiniais veiksmai patvirtino, kad ieškovas yra jų namo administratorius. Tik 2015 m. sausio mėnesį buvo pasirašytas perdavimo aktas, kuriuo namo administravimas buvo perduotas bendrijai. Pažymėjo, kad balkonų konstrukcijos ir pats balkonas, kaip namo fasado elementas, yra bendro naudojimo objektas. Atsakovui patalpa, esanti ginčo name, priklauso nuosavybės teise, todėl turi prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo proporcingai savo turimo turto daliai. Byloje yra pateikti atliktų darbų aktai. Pastoliai kiekvieną kartą buvo statomi iš naujo ir išardomi, t.y. kai buvo vykdomi darbai. Pastolius laikyti visą balkonų tvarkymo metu kaina buvo didesnė nei juos statyti kiekvieną kartą. Pastoliai nestovėjo visą laiką. Skola susidarė už administravimą – 26,05 Eur, už bendro naudojimo nuolatinę priežiūrą – 38,45 Eur, šildymo ir karšo vandens sistemų priežiūra – 37,45 Eur, už elektrą bendra naudojimui – 8,16 Eur, remonto darbai pagal 4 atliktų remonto darbų aktus – 588,95 Eur. Pagal pateiktą vasario mėnesio aktą, buvo atliekamas betono mūro ardymas, t.y. konstrukcijų ardymas, sijos demontavimas, kuri yra bendroji konstrukcija. Turėklų išardymas priskiriamas prie fasado, prie bendro naudojimo konstrukcijos. Turėklai yra konkretaus balkono dalis. Balkono aptvėrimai yra bendroji pastato konstrukcija, kuri priskiriama prie architektūros detalės ir yra bendro naudojimo. Buvo atliekami balkono plokštės betonavimo darbai, tai yra bendroji pastato konstrukcija – laikančioji konstrukcija. Plokščių išardymo darbai taip pat buvo šiuo laikotarpiu. Buvo dar kiti papildomi aktai, kurie buvo skirti namo gyventojams turintiems balkonus. Jų remto darbų išlaidos buvo didesnės, nei tų gyventojų, kurie balkono neturi. Pastolių prastova nebuvo išskaičiuota, nes pastolių prastovos nebuvo. Pažymėjo, kad ginčo dėl remonto darbų būtinumo nėra. Gyventojai dalyvavo susirinkimuose, buvo informuoti dėl remonto darbų. Gyventojai pasirinko ir pripažino, jog ieškovas yra namo administratorius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-10-09 įsakymo Nr. 30-1948 pagrindu (minėtas įsakymas pakeitė prieš tai galiojusį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-01-16 įsakymą Nr. 31-41), ieškovas administravo daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (tomas 1, e.b.l. 4). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-01-14 įsakymu Nr. 30-36, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-10-09 įsakymas Nr. 30-1948 „Dėl UAB „Naujamiesčio būstas“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ buvo pakeistas (tomas 2, e.b.l. 6). Atsakovui nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos-slėptuvė, esanti name (duomenys neskelbtini), Vilniuje (tomas 1, e.b.l. 50-51). 2012-06-12 statinio apžiūros akte, kurį surašė ir pasirašė UAB „Naujamiesčio būstas techninis inžinierius ir pastatų administravimo vadybininkai nurodyta, kad name (duomenys neskelbtini), Vilniuje reikia kapitališkai rekonstruoti namo balkonus (tomas 1, e.b.l. 24-26). Balkonų rekonstrukcijai parengti techninį projektą, be to nustatyta, kad reikia perrinkti stogo čerpes, suskilusias pakeisti naujomis, atstatyti mūrą, tinką ir apskardinti kaminus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012-08-02 atliekamos statinio techninės priežiūros patikrinimo akte nurodyti tokie patys nurodyto namo defektai, siūloma statinio techninę priežiūrą vykdyti laikantis teisės normų reikalavimų (tomas 1, e.b.l. 27-28). Į bylą pateiktas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kapitalinio remonto projektas (tomas 1, e.b.l. 134-145). Ieškovas 2013-08-01 sudarė statybos rangos darbų sutartį su UAB „HSC Baltic“ dėl balkonų ir kitų remonto darbų (tomas 1, e.b.l. 73-75). 2014-03-31 ieškovas gavo darbus atliekančio UAB ,,HSC Baltic“ PVM sąskaitą-faktūrą 16 583,63 Lt sumai ir ši sąskaita ieškovo buvo apmokėta (tomas 1, e.b.l. 35, 36). Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, nurodė, kad Statybinės darbų rangos sutarties terminas baigėsi 2013-12-19 ir darbai neatlikti, aktavimas neteisėtas, darbų sąmata sudaryta tendencingai siekiant neteisėtai pasipelnyti už nereikalingus arba neatliktus darbus. Atsakovas šioje byloje išreiškė abejonę ir dėl balkono konstrukcijoms sunaudotų medžiagų kiekio.

Byloje kilo ginčas dėl skolos dydžio bei administravimo teisėtumo.

Dėl administravimo teisėtumo.

Pagal CK 4.84 straipsnio 1 dalį, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Administratorius veikia pagal savivaldybės patvirtintus nuostatus, turtą jis administruoja CK 4.240 straipsnio, nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu, jo veiklai mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 straipsnio 2, 3, 6 dalys). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis).

Byloje nagrinėjamu atveju pagal į bylą pateiktus įrodymus 2007-07-23 buvo įkurta 11-oji daugiabučio namo savininkų bendrija ir įregistruota Juridinių asmenų registre, kas atitinka Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje reglamentuotą bendrijos įsteigimą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-10-09 įsakymo Nr. 30-1948 pagrindu (minėtas įsakymas pakeitė prieš tai galiojusį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-01-16 įsakymą Nr. 31-41), ieškovas administravo daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (tomas 1, e.b.l. 4; 2 tomas e.b.l. 65). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 Dėl Daugiabučių namų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo 2.2 punkte nustatyta, kad, paskyrus administratorių, savivaldybės vykdomoji institucija, kita už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą atsakinga įmonė, įstaiga, organizacija turi per mėnesį nuo sprendimo paskirti administratorių įsigaliojimo dienos perduoti paskirtajam administratoriui daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus, nepanaudotas lėšas šiems objektams remontuoti, rekonstruoti ar kitaip tvarkyti, taip pat namo statybos ir techninės inventorizacijos dokumentus, sutartis dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros, remonto ir tvarkymo. Jeigu daugiabučio namo techninė inventorizacija iki perdavimo nebuvo atlikta, šis namas turi būti inventorizuojamas iki jo perdavimo perduodančiosios šalies lėšomis. Perdavimas įforminamas perdavimo ir priėmimo aktu, kurį pasirašo perduodančiosios šalies valdymo organo įgaliotas atstovas ir paskirtojo administratoriaus įgaliotas atstovas. Šiuo atveju, nors atsakovas (atsakovo įstatyminis atstovas yra ir bendrijos pirmininkas) teigia, jog ieškovas neteisėtai administravo pastatą, tačiau įrodymų apie tai, kad būtent bendrija administravo pastatą, valdė daugiabučio namo bendrojo statybos ir techninės inventorizacijos dokumentus nepateikė (CPK 178 str.). Priešingai, to neneigia ir atsakovas, namo gyventojai dalyvaudavo ieškovo kviečiamuose susirinkimuose, mokėdavo administravimo mokesčius ieškovui. Tuo tarpu bendrija jokios veiklos nevykdė, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-10-09 įsakymo Nr. 30-1948 teismine tvarka neginčijo. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog bendrija negalėjo tinkamai administruoti daugiabutį namą dėl ieškovo kaltės ar ieškovui bendrija būtų nurodžiusi nutraukti administravimo paslaugų teikimą. Taigi, Bendrija namo administravimo veiksmų faktiškai neatliko ( be kitų funkcijų, nepasirašė ir sutarčių dėl namo administravimo), taip sutikdama su ieškovo realiai vykdytu namo administravimu. Jeigu ieškovas nebūtų paskirtas administratoriumi ir nebūtų vykdęs administravimo funkcijų, namo bendro naudojimo objektai būtų neprižiūrimi dėl savininkų neveiklumo ir nesant jų bendro sutarimo. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas teisminio nagrinėjimo metu sumokėjo dalį skolos – 672,49 Eur, susijusios su administravimo išlaidų sumokėjimu, kas tik patvirtina, jog atsakovas ir pats pripažįsta administravimo veiksmų teisėtumą. Įvertinus nurodytus argumentus ir tai, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimas turi būti užtikrintas nuolat, jie negali likti be priežiūros (CK 4.84 str. 1 d.), kas būtų atsitikę bendrijai nevykdant veiklos, konstatuotina, jog ieškovas ginčo laikotarpiu teisėtai administravimo daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Dėl atsakovo prievolės mokėti administravimo ir balkonų remonto išlaidas.

Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. LR daugiabučių namų gyvenamųjų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 15 dalies 1 punkte, galiojusiame remonto dalies darbų atlikimo ir darbų vertės paskaičiavimo už juos metu (pakeista 2014-05-18, įsigaliojo nuo 2014-07-01), buvo nurodyta, kad bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai.

Balkonas turi ne tik laikančiąsias konstrukcijas, bet būdamas kartu vientisame namo fasado kontekste yra ir namo fasado sudedamoji dalis ne tik konstrukciniu, bet ir architektūriniu požiūriu, sukurdamas viso namo estetinį vaizdą, todėl ir balkono išorinės konstrukcijos yra bendro naudojimo objektas, priklausantis namo butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka (toliau – Reglamentas) 4.3 punktą privalomieji darbai yra atskiri ar kompleksas darbų, kuriuos atlikus užtikrinama gyvenamojo namo būklė, atitinkanti statinių naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų visumą. Reglamento 5 punkte įtvirtinta, kad privalomųjų reikalavimų visumą sudaro reikalavimai: 1) išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus, tarp jų – mechaninio atsparumo ir pastovumo, gaisrinės saugos, higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, saugaus naudojimo, apsaugos nuo triukšmo, energijos taupymo ir šilumos saugojimo; 2) gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. Administratorius turi teisę priimti sprendimus, dėl gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes (LR Vyriausybė 2001-05-23 nutarimu Nr.603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 6.1 punktas). LR Vyriausybė 2001-05-23 nutarimu Nr.603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 5.4 p. nustatyta, kad daugiabučio namo administratorius, vadovaudamasis statinių priežiūros reglamentais, atlieka bendrojo naudojimo objektų periodines apžiūras, įformina jas atitinkamais aktais, organizuoja šių objektų nuolatinę techninę priežiūrą. Taigi, avarinės būklės likvidavimo darbai yra priskirti namo administratoriui.

2012-06-12 Statinio apžiūros akte Nr.NB-AA-12-150 dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo nustatyti defektai: kiemo pusėje esančių 33 balkonų padų plokščių betonas yra labai aptrupėjęs, vietomis matosi metalinės konstrukcijos, betonas permirkęs, aplink irstančias vietas betonas laikosi nestabiliai, gabalai krenta ant šaligatvio arba į žemiau esančius balkonus, drėgmė galimai į betoną. Gatvės pusėje esančių 8 balkonų būklė ir problemos tapačios, be to piliastrų karnizų apskardinimai surūdiję. Peterio gatvės pusėje esančių balkonų būklė analogiška, skirtumas tas, kad labiau suiręs turėklų betonas. Rekomenduota pašalinti silpnai nesilaikantį betoną ir tinką, balkonus kapitališkai rekonstruoti, balkonų rekonstrukcijai parengti techninį projektą, kuriame būtų nurodyta konkreti balkonų konstrukcijos technologija ir balkonai, kuriems reikia atlikti rekonstrukcijos darbus (1 t. e.b.l.21,22). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento būsto renovavimo skyriaus 2012-08-02 akte Nr. A32-1662(2.9.2.11-AP21) statinių naudojimo priežiūros vykdytojas reikalavo organizuoti ir rekonstruoti balkonų laikančias konstrukcijas (1 t. e.b.l.24). Taigi, buvo nustatyta, jog ginčo balkonai neatitiko privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų, buvo avarinės būklės.

Pagal į bylą pateiktus 2014 metų kovo – birželio mėnesių Atliktų darbų aktus bei jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras buvo mokama už pirminius darbus, susijusius su balkonų rekonstrukcija, t.y. betono ir tinko ardymas, balkonų apačios ir šonų remontas skiediniais, armavimas tinkliuku, fasadų tinkuotų lygių paviršių valymas rankiniu būdu, statybinių šiukšlių išvežimas, balkonų paramstymas, sijų demontavimas, sijų įstatymas ir kt. (1 t. e.b.l. 34-46). Taigi, minėtuose aktuose nurodyti darbai nelaikytini susiję su balkonų aptvėrimų, įstiklinimų, grindų priežiūra, kurių priežiūra galėtų būti priskirta balkono naudotojui. Priešingai, Aktuose minimi darbai priskirtini viso namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam turtu (CK 4.82. straipsnio 1 dalis), o remontas buvo būtinas šio turto išsaugojimui, t.y. išlaidos susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.

Pažymėtina, jog ieškovas įsiskolinimą už atliktus remonto darbus perskaičiavo, atsižvelgęs į VĮ Registrų centro duomenimis pagal nuosavybės teise valdomus patalpų plotus, o atsakovas, savo argumentų, kad paskaičiavimai atlikti netinkamai rašytiniais įrodymais nepagrindė (CPK 178 str.).

Atsižvelgiant į išdėstytą bei į tai, kad balkono konstrukcijų remonto darbai STR 1.12.05:2002 priskirti prie privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros darbų ir bei vadovaujantis CK 4.82 straipsnio 3 dalimi ir 4.84 straipsnio 4 dalimi, 6.2 straipsniu, 6.4 straipsniu, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-05-31 už administravimo paslaugą - 26,05 Eur, už bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą - 38,45 Eur, už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą - 37,45 Eur, už elektrą bendram naudojimui - 8,16 Eur, už atliktus remonto darbus - 588,95 Eur, iš viso 699,06 Eur skolos.

Civilinio kodekso 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš atsakovo priteistina 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (699,06 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2014-07-03, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas nurodo, kad 52,56 Eur atstovavimo išlaidas patyrė dėl ieškinio rengimo, kurios buvo sumokėtos UAB “Skolos LT. Atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai iš esmės lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-212-219/2015). Atsižvelgiant į minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, ieškovo prašymas priteisti 52,56 Eur už UAB “Skolos LT“ teisines paslaugos rengiant ieškinį atmetamas, likusioje dalyje prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų laikytinas pagrįstu, todėl tenkinamas ir priteisiama ieškovui iš atsakovo 0,86 E. N. turto registro duomenų paieškos išlaidų ir 20,97 Eur žyminio mokesčio, iš viso 21,83 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 88 str. 1 d. 9 p., 93 str. 1 d.).

Ieškinio reikalavimą sumažinus, ieškovui UAB „Naujamiesčio būstas, grąžintina dalis žyminio mokesčio - 10,88 Eur, išaiškinant, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija teismo sprendimo pagrindu (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).Vadovaujantis CPK 92 straipsniu iš atsakovo UAB „Rotas“ priteistina 5,10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui UAB „Naujamiesčio būstas, j.a.k. 121452091, iš atsakovo UAB „Rotas“, j.a.k. 120148057, 699,06 Eur skolos (šeši šimtai devyniasdešimt devyni Eur 6 ct), 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos (699,06 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-07-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 21,83 Eur (dvidešimt vienas Eur 83 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovo prašymą priteisti 52,56 Eur (penkiasdešimt du Eur 56 ct) bylinėjimosi išlaidų atmesti.

Grąžinti ieškovui UAB „Naujamiesčio būstas, j.a.k. 121452091, 10,88 Eur (dešimt Eur 88 ct) žyminio mokesčio, išaiškinant, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija teismo sprendimo pagrindu.

Priteisti iš atsakovo UAB „Rotas“, j.a.k. 120148057, valstybės naudai 5,10 Eur (penkis Eur 10 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.