Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės, Audriaus Grauželio,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. N. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinio akto panaikinimo dalyje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

panaikinti 2013-09-06 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus Vedėjo įsakymą Nr. 20VĮ-(14.20.2.)-1667 ,,Dėl Marijampolės savivaldybės Liudvinavo seniūnijos Liudvinavo kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės, miško sklypų ribų patvirtinimo“ dalyje, kuria trečiajam suinteresuotam asmeniui R. N. buvo suprojektuotas namų valdos žemės sklypas (projektinis sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pareiškėja ir jos atstovas akcentavo, kad kol pareiškėjos skundas buvo nagrinėjamas Nacionalinėje žemės tarnyboje, atsakovas 2013-09-06 priėmė įsakymą Nr. 20VJ-(14.20.2.)-1667, kuriuo pareiškėja buvo išbraukta iš sąrašo, o trečiajam suinteresuotam asmeniui suformuotas 0,5970 ha namų valdos žemės sklypas Nr. 600. Dėl šios priežasties 2013-10-01 Nacionalinei žemės tarnybai pareiškėja pateikė skundą, kuriuo prašė sustabdyti ginčo namų valdos privatizacijos procesą bei panaikinti 2013-09-06 įsakymą Nr. 20VJ-(14.20.2.)-1667 toje dalyje, kuria buvo suprojektuotas namų valdos žemės sklypas Nr. 600. 2014-01-08 sprendimu Nr. lSS-(7.5)-50 Nacionalinė žemės tarnyba mano skundą pripažino pagrįstu, taip pat nurodė, kad privatizacijos procesas laikinai sustabdytas, kol skyriaus vedėja priims sprendimą dėl sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ploto ir ribų patikslinimo. Iki šiol joks sprendimas nebuvo priimtas, todėl pareiškėja priversta kreiptis į teismą.

Pareiškėja ir jos atstovas pabrėžė, kad ginčijamas įsakymas prieštarauja galiojantiems teisės aktams, nes trečiajam suinteresuotam asmeniui suformuotas netinkamo dydžio namų valdos žemės sklypas. Žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d. nustato, kad asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. Kaimo gyvenamojoje vietovėje ir po 1995-06-01 miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2,0 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai. Kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Analogiška nuostata įtvirtinta ir 1999-03-09 LRV nutarimu Nr. 260 patvirtintų Taisyklių 4 p.. Pagrindinis kriterijus, kuriuo vadovaujamasi nustatant, kokio dydžio namų valdos žemės sklypu naudojamasi, yra techninės apskaitos byla arba teritorijų planavimo dokumentas. Ginčo atveju pagal namų valdos techninės apskaitos bylą šis plotas yra 66,03 aro, o pagal Marijampolės apskrities viršininko 2000-03-16 įsakymu Nr. 167-ŽM patvirtiną teritorijų planavimo dokumentą (Kūlokų ir Liudvinavo (dalies) gyvenviečių asmeninio ūkio žemės reformos žemėtvarkos projektą - 90 arų, sklypas Nr. 55). Paminėtų Taisyklių 7 p. įtvirtinta nuostata, kad kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys. Taisyklių 2.4 p., 3 p. įtvirtinta, kad asmenys gali įsigyti nuosavybėn žemės sklypus, kurių reikia kitiems, Taisyklių 2.1, 2.2 p. nenurodytiems, nuosavybės teise priklausantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, kurie formuojami Teritorijų planavimo įstatymo 21 ir 22 str. nurodytuose ir įstatymų nustatyta tvarka parengtuose bei patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose arba žemės sklypų planuose, prilyginamuose detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, ir tik tokio dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Svarbu ir tai, kad 2002-04-15 LRV nutarimu Nr. 534 patvirtintų Kadastro nuostatų 20 p. įtvirtintas draudimas, jog žemės sklypas negali būti formuojamas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį.

Akcentavo, kad ginčijamu administraciniu aktu atsakovas pažeidė paminėtų teisės aktų nuostatas. Trečiajam suinteresuotam asmeniui namų valdai suformavo beveik visą žemės plotą, pažymėtą techninės apskaitos byloje ir Marijampolės apskrities viršininko 2000-03-16 įsakyme Nr. 167-ŽM. Taip pat nesilaikė proporcingumo taisyklės, nustatančios, kad kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys. Svarbu ir tai, kad sklype esantis gyvenamasis namas priklauso nuosavybės teise tik pareiškėjai, tačiau trečiojo suinteresuoto asmenins ūkinių pastatų eksploatacijai suformuota didesnė žemės sklypo dalis, nei palikta gyvenamojo namo eksploatacijai. Taigi, formuojant namų valdos žemės sklypą Nr. 600, buvo pažeisti Taisyklių 2.4 p., 3 p., Teritorijų planavimo įstatymo 21 str., 22 str. reikalavimai, kad asmeniui priklausantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti formuojamas tik tokio dydžio namų valdos žemės sklypas, kuris būtinas jiems eksploatuoti pagal NTR nurodytą jų tiesioginę paskirtį. Ginčo sklypas suformuotas pažeidžiant Taisyklių 8 p. nuostatas, įtvirtinančias tvarką, kaip turi būti nustatoma statiniams eksploatuoti reikalinga sklypo dalis. Grubiai buvo pažeistas ir kadastro nuostatų 20 p., kuris draudžia formuoti žemės sklypą taip, kad jo riba kirstų inžinerinį statinį.

Atsakovas ir jo atstovė pabrėžė, kad NŽT, išnagrinėjusi trečiojo suinteresuoto asmens skundą, 2014-02-07 raštu Nr. lSS-(7.5)-309 nurodė, jog norint jo nuosavybės teise valdomiems pagalbinio ūkio paskirties statiniams suformuoti atskirą žemės sklypą, būtina pateikti papildomus dokumentus bei kitus įrodymus, patvirtinančius, kad minėti statiniai gali funkcionuoti savarankiškai arba jie tarnauja kitam nuosavybės teise valdomam gvvenamosios paskirties statiniui. Tik gavęs dokumentus atsakovas spręs klausimą dėl žemėtvarkos projekto sprendinių patikslinimo. Nepateikus paminėtų duomenų, jo valdomi pagalbinio ūkio paskirties staliniai bus laikomi nebetekę funkcinio ryšio su sunykusiu pagrindiniu daiktu, todėl negali būti naudojami pagal paskirtį. Vadovaujantis Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 2 p. bei Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų 1999-03-09 LRV nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), nuostatomis, atskiras žemės sklypas valdomiems pagalbinio ūkio paskirties staliniams negalės būti formuojamas, o valstybinės žemės sklypui, kuriame yra minėti statiniai, turės būti nustatytas tarnaujančio daikto servitutas. Šis raštas skyriuje buvo gautas, kai pareiškėjai jau buvo kreipusis į Kauno apygardos administracinį teisiną 2014-01-27 skundu. Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 4 d. nurodyta, kad tais atvejais, kai paaiškėja, kad pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą. Dėl paminėtų priežasčių jokios procedūros toliau nevykdomos.

Tretysis suinteresuotas asmuo ir jo atstovas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Tretysis suinteresuotas asmuo ir jo atstovas teismo posėdžio metu iš esmės pritarė atsakovo ir jo atstovės išsakytiems argumentams.

Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad gyvenamasis namas (unikalus Nr. 5193-8006-2019) iki 2008-03-28 priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise pareiškėjai (1/3 dalis) ir trečiajam suinteresuotam asmeniui (2/3 dalys). Trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teisė į 2/3 dalis gyvenamojo namo buvo išregistruota Statybos inspekcijos tarnybos 2008-03-05 pažymos Nr. TPS 12-24 pagrindu, nes ši gyvenamojo namo dalis 2006 metais visiškai sudegė. Šioje byloje ginčijamo sprendimo priėmimo metu likusi gyvenamojo namo (unikalus Nr. 5193-8006-2019) dalis nuosavybės teise priklausė tik pareiškėjai. Be to, tretysis suinteresuotas asmuo šiuo metu ginčo teritorijoje nuosavybės teise valdo: ūkinį pastatą (unikalus Nr. 5193-8006-2036), ūkinį pastatą (unikalus Nr. 5193-8006-2040) bei 2/3 dalis šulinio (unikalus Nr. 5193-8006-2084). 1/3 dalį šio inžinerinio įrenginio nuosavybės teise valdo pareiškėja. Pareiškėjai nuosavybės teise ginčo teritorijoje nuosavybės teise taip pat priklauso ir: gyvenamasis namas (unikalus Nr. 5193-8006-2019), ūkinis pastatas (unikalus Nr. 5193-8006-2051), ūkinis pastatas (unikalus Nr. 5193-8006-2062), ūkinis pastatas (unikalus Nr. 5193-8006-2073).

Šios administracinės bylos, taip pat TIS Liteko duomenys patvirtina, kad 2015-12-18 Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1966-773/2015 nustatyta, jog 1993-12-18 Marijampolės rajono valdyba priėmė potvarkį Nr. 14-33 ,,Dėl leidimo įsigyti ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą privatinės nuosavybės teise, patvirtinimo“, kuriuo patvirtino leidimą trečiajam suinteresuotam asmeniui įsigyti nuosavybės teise 0,5970 ha ploto ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Tretysis suinteresuotas asmuo 1993-02-26 Marijampolės rajono valdybai pateikė prašymą parduoti jam 0,5970 ha valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 1993-06-01 buvo sudarytas žemės sklypo įkainojimo aktas (žemės sklypas įvertintas 5167 čekiais, kurie buvo sumokėti 1993-06-18). Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, todėl tretysis suinteresuotas asmuo kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą prašydamas pripažinti 0,5970 ha valstybinio žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį sudaryta ir galiojančia. Paminėtu 2015-12-18 sprendimu Kauno apygardos teismas konstatavo, kad valstybinės žemės perleidimo sandoris negali būti pripažintas sudarytu ir galiojančiu, nes nebuvo įgyvendintos teisės aktuose numatytos procedūros, susijusios su valstybinės žemės pirkimu – pardavimu, ir, visų pirma, nebuvo pateiktas 1992-02-07 LRV nutarimu Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ patvirtintų Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijoje bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklių 4.3. p. nurodytų institucijų patvirtintas pageidaujamo įsigyti žemės sklypo planas, bendraturčių (pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens šioje byloje) susitarimas, taip pat žemės sklypas nebuvo suformuotas kaip atskiras kadastrinis objektas. Bendrosios kompetencijos teismas taip pat nustatė, kad 1992-11-03 sprendimu Marijampolės rajono apylinkės teismas pripažino trečiajam suinteresuotam asmeniui nuosavybės teisę į 2/3 dalis gyvenamojo namo (2006 sudegė)(b.l. 85-87) bei ūkinius pastatus, pažymėtus plane (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o pareiškėjai - į 1/3 dalis gyvenamojo namo ir ūkinius pastatus, pažymėtus plane (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o kiemo įrenginiai palikti naudotis bendrai. Kauno apygardos teismas paminėtame 2015-12-18 sprendime taip pat konstatavo, kad iš 1995-06-15 statinių išsidėstymo plano bei 1996-07-15 namų valdos sklypo schemos, patvirtintos Liudvinavo agrarinės reformos tarnybos antspaudu, matyti, jog visi statiniai (priklausantys tiek pareiškėjai, tiek ir trečiajam suinteresuotam asmeniui, yra išsidėstę vienoje namų valdoje. Taip pat sprendime buvo pabrėžta, kad Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir ekonominio pagrindimo kaimo vietovės metodikos, patvirtintos LRV 1991-10-12 nutarimu Nr. 423, 9.2. p. buvo įtvirtinta nuostata, kad į projektuojamas privatinės nuosavybės žemėnaudas (žemės sklypą) įeina namų valdos privačiai sodybai. Ginčo plote esant vienam gyvenamajam namui (sodybai) žemės sklypas turėjo būti formuojamas taip, kad į jį patektų visas gyvenamasis namas. Iš esmės bendrosios kompetencijos teismas pabrėžė, kad ginčo teritorijoje teisės aktai leido formuoti tik vieną namų valdos žemės sklypą.

Teismui pateikti duomenys taip pat įrodo, kad Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjo 2013-02-12 įsakymu Nr. 20VĮ-( 14.20.2.)-172 buvo patvirtinta teritorija Marijampolės savivaldybės Liudvinavo kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti ir nustatytas terminas iki 2013-02-28 asmenims pateikti prašymus projektuojamoje teritorijoje suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinę žeme. 2013-05-31 įsakymu Nr. 20VĮ-(14.20.2.)-859 buvo patvirtintas asmenų, pageidaujančių Marijampolės savivaldybės Liudvinavo kadastro vietovėje įsigyti žemės, miško, vandens telkinių neatlygintinai nuosavybėn, pirkti ar nuomoti žemę iš valstybės, sąrašas, į kurį, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 10 str. nustatyta asmenų, įsigyjančių žemę iš valstybės eile, pareiškėja buvo įtraukta (16 eiliškumo grupė), kaip pageidaujanti pirkti iš valstybės naudojamą 0,80 ha ploto namų valdos žemės sklypą. 2013-04-23 vykusio pretendentų, pageidaujančių pirkti namų valdos žemės sklypus, susirinkimo metu pareiškėja nesutiko su jai projektuojamo 0,32 ha namų valdos žemės sklypo (projektinis Nr. 594) plotu bei ribomis. 2013-07-03 Žemėtvarkos projekto viešo svarstymo protokolo duomenys patvirtina, kad pareiškėja pageidavo, jog jai būtų projektuojamas 0,8 ha ploto namų valdos žemės sklypas, tačiau pareiškėjos pretenziją buvo nutarta laikyti nepagrįsta, kadangi jos nuosavybės teise valdomiems statiniams eksploatuoti tikslinga projektuoti ne didesnį kaip 0,32 ha žemės sklypą. Šioje administracinėje byloje ginčijamu Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjo 2013-09-06 įsakymu Nr. 20VĮ-(14.20.2.)-1667 buvo patvirtintos Marijampolės savivaldybės Liudvinavo kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės, miško sklypų ribos. Taip pat buvo patvirtintas asmenų (tame tarpe ir pareiškėja), kurie išbraukiami iš Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjo 2013-05-31 įsakymu Nr. 20VĮ-(14.20.2.)-859 patvirtinto sąrašo asmenų, pageidaujančių gauti žemę Marijampolės savivaldybėje Liudvinavo kadastro vietovėje, sąrašas. Ginčijamu įsakymu trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo suprojektuotas namų valdos 0,5970 ha ploto žemės sklypas (projektinis Nr. 600). Paminėtu 2013-09-06 įsakymu Nr. 20VĮ-(l4.20.2.)-1667 patvirtinto Marijampolės savivaldybės Liudvinavo kadastro vietovės Žemės reformos žemėtvarkos projekto plane trečiajam suinteresuotam asmeniui suprojektuoto namų žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) vakarinė riba nustatyta per pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą inžinerinį statinį – šulinį, kuris viešajame registre įregistruotas kaip atskiras vienetas. Ginčo įsakymu pareiškėjai namų valdos sklypas nebuvo suformuotas, kadangi ji nesutiko su formuojamo sklypo ploto bei ribomis. NŽT 2013-09-25 raštu Nr. ISS-(7.5)-2041 informavo pareiškėją, kad pageidaujant naudojamas namų valdos žemės sklypas pirkti iš valstybės gali būti formuojamas ne tik paskesnio Marijampolės savivaldybės Liudvinavo kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo metu valstybės lėšomis, tačiau ir rengiant namų valdos žemės sklypo formavimo projektą pareiškėjos lėšomis.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs aukščiau aptartų įrodymų visumą teismas konstatuoja, kad tretysis suinteresuotas asmuo ginčo teritorijoje nuosavybės teise gyvenamojo namo neturi, o valdo tik 2 ūkinius pastatus ir bendrosios dalinės nuosavybės su pareiškėja forma - 2/3 dalis inžinerinio statinio (šulinio), kuris suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas, kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Viešajame registre įtvirtinta, jog 1/3 dalį šio inžinerinio statinio bendrosios dalinės nuosavybės forma valdo pareiškėja. Ginčo žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo suformuotas kaip namų valda ir vakarinė šio sklypo riba kerta bendrosios dalinės nuosavybės objektą – šulinį. Statybos įstatymo 2 str. 2 d. nustatyta, kad statinys – pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. Paminėto įstatymo 2 str. 9 d. apibrėžta, kad inžineriniai statiniai – tai susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. Administracinėje byloje nėra ginčo, kad žemės sklypo Nr. 600 vakarinė riba kerta bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą inžinerinį statinį – šulinį, kuris viešajame registre įregistruotas kaip atskiras turtinis vienetas. Kadastro nuostatų, patvirtintų 2002-04-15 LRV nutarimu Nr. 534, 20 p. imperatyviai numato, kad žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius (inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir panašiai). Teismas pabrėžia, kad vadovaujasi įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų redakcijomis pagrinde galiojusiomis ginčijamo administracinio akto priėmimo metu.

Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų 1999-03-09 LRV nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Taisyklės) 2.4 p. numato, kad žemės sklypai, kurių reikia įsigytiems ar įsigyjamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (išskyrus nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių, taip pat poilsiaviečių pastatų ir kitų statinių užimtus žemės sklypus kaimo gyvenamosiose vietovėse, kai jie pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą grąžinami natūra, ir žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui), parduodami pagal detaliuosius planus arba žemėvaldų projektus (planus)(kaimo gyvenamojoje vietovėje). Pareiškėjai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis šulinys (inžinerinis statinys - suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas) yra apibrėžto naudojimo objektas, tarnaujantis tiek pareiškėjos valdomam gyvenamajam namui, tiek trečiojo suinteresuoto asmens valdomiems ūkiniams pastatams. Formuojant žemės sklypą statiniui, kurį valdo skirtingi asmenys, eksploatuoti, klausimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo inžinerinio statinio (šulinio) priskyrimo vienam arba kitam formuojamam sklypui turi būti sprendžiamas, vadovaujantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika, patvirtinta 1998-04-23 Žemės ir miškų ūkio ministerijos įsakymu Nr. 207. Metodikos 43 p. nuostatos numato, kad projektuojamų žemės sklypų ribos turi būti racionalios, priderintos prie vietovės situacijos kontūrų ir turi sudaryti palankias sąlygas žemės sklypui naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Be to, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo taisyklių, patvirtintų 2004-10-04 Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-5I3 30 p., 31 p. numato, kad žemės sklypai turi būti formuojami taip, jog būtų galima racionaliai naudoti žemę ir nepablogėtų veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams, o žemės sklypų ribos turi būti derinamos su statinių bei įrenginių išdėstymu. Teismas pabrėžia, kad formuojant žemės sklypus turi būti sudaromos teisinės sąlygos bendraturčiams netrukdomai naudotis inžineriniu statiniu – laisvai prie jo prieiti, atlikti remonto darbus, naudoti daiktą pagal jo tiesioginę paskirtį ir t.t.. Darydamas šią išvadą teismas pabrėžia, kad inžinerinis statinys iš esmės tarp bendraturčių realiai (natūroje) nepadalintas – viešajame registre nuosavybės teise apibrėžiama tik idealiosiomis dalimis (1/3 ir 2/3 dalys). Sklypo ribai natūroje padalijus inžinerinį įrenginį po 1/2 dalį (ar kitokiu santykiu), akivaizdžiai yra pažeidžiamos bendraturčių teisės naudoti, valdyti, disponuoti turtu pilnoje apimtyje. Esant konfliktinei situacijai ir nesant nustatyto servituto, bendrasavininkiai net neturės galimybės net apeiti aplink šulinį, kokybiškai juo naudotis, atlikti remonto darbus ir pan.. Iš to seka, kad ginčo situacijoje atsakovas tinkamai neįgyvendino Kadastro nuostatų 20 p. reikalavimų ir nepagrįstai, formuodamas žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), vakarinę ribą nustatė per bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą inžinerinį statinį. Dėl to ginčijamas įsakymas naikintinas dalyje ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p. pagrindu (ABTĮ 57 str.). Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 10 str., pabrėžiam, kad suformavus žemės sklypą iš naujo ir priskyrus inžinerinį statinį vienam iš jų, naudojimosi bei disponavimo tarp bendraturčių klausimas turi būti išspręstas servituto, suteikiančio teisę naudotis žemės sklype esančiu šuliniu, pagalba ir vadovaujantis 2004-10-14 LRV nutarimu Nr. 1289 patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių nuostatomis.

Taigi, atlikta faktinių aplinkybių ir ginčo situacijos teisinis reglamentavimas patvirtina išvadą, kad ginčijamu įsakymu buvo pažeistos pareiškėjos teisės ir ji turi teisę įsakymą ginčyti teismine tvarka (ABTĮ 57 str.).

Teismas taip pat konstatuoja, kad ginčijamo įsakymo ir jo 1 priedo turinio analizė patvirtina, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) trečiajam suinteresuotam asmeniui suformuotas kaip namų valda (kitos paskirties žemė, gyvenamosios teritorijos, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos) ir ginčo dėl šios faktinės aplinkybės byloje iš esmės nekilo. Suformuotame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo nuo 2006 metų faktiškai nėra, kadangi buvo sunaikintas gaisro metu, o Viešajame registre daiktinės ir nuosavybės teisės trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu išregistruotos dar 2008 metais. Taip pat išregistruotas ir pats nekilnojamo turto objektas. Ginčo sklype likę tik 2006 metais sunaikinto gyvenamojo namo priklausiniai – 2 ūkinės paskirties statiniai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui bei pareiškėjai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio inžinerinio statinio - šulinio dalis. Žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d. numatyta, kad asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. Kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Paprastai parduodamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose. Namų valdos žemės sklypai prie nuosavybės teise turimų pastatų formuojami bei parduodami, vadovaujantis Taisyklėmis, patvirtintomis 1999-03-09 LRV nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina išvadą, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui prie nuosavybės teise priklausančių pagalbinio ūkio paskirties statinių (ūkinių pastatų) bei inžinerinio statinio (šulinio) dalies nepagrįstai suformuotas namų valdos žemės sklypas, kadangi pagal Taisyklių nuostatas namų valdos žemės sklypai gali būti formuojami tik prie gyvenamosios paskirties statinių (ABTĮ 57 str.).

Žemės sklypai nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti pagrinde formuojami vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 21 str., 22 str. nurodytuose ir įstatymų nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose arba žemės sklypų planuose, prilyginamuose detaliojo teritorijų planavimo dokumentams. Jie formuojami tik tokio dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytųjų tiesioginę paskirtį. Be to, ir Taisyklių 3 p. numato, kad prie kitos paskirties statinių turi būti formuojami žemės sklypai pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį ir tik tokio dydžio, kuris betarpiškai reikalingas jų eksploatacijai. Darydamas šią išvadą teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad NŽT teritorinio skyriaus priimtą ir šioje administracinėje byloje dalyje ginčijamą 2013-09-06 administracinį aktą NŽT direktorius, kontroliuojantis NŽT veiksmų teisėtumą, nagrinėdamas kilusį ginčą ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje, 2013-09-25 sprendimu Nr. 1SS-(7.5)-2041 ir 2014-02-07 sprendimu Nr. 1SS-(7.5)-309 iš esmės pripažino prieštaraujančiais teisės aktų reikalavimams.

Dėl aukščiau paminėto teisinio reglamentavimo ir trečiajam suinteresuotam neturint gyvenamosios paskirties statinio ginčo teritorijoje, šios bylos išsprendimo kontekste tampa teisiškai nereikšmingi dalies proceso dalyvių argumentai apie numatytus žemės sklypų dydžius namų valdos techninės apskaitos byloje, ankstesniuose žemėtvarkos projektuose, taip pat apie trečiajam suinteresuotam asmeniui žemės sklypo suteikimą 1993-12-18 Marijampolės rajono valdybos potvarkiu Nr. 14-33. Kauno apygardos teismas įsiteisėjusiu sprendimu nustatė, kad tretysis suinteresuotas asmuo paminėto žemės sklypo nuosavybės teise nuo 1993 metų iki šiol neįgijo nuosavybės teise. Teismas taip pat laiko išankstiniais pareiškėjos ir jos atstovo argumentus apie ateityje galimai planuotino pareiškėjos namų valdos žemės sklypo dydį bei ribas. Ginčo įsakymu pareiškėjai namų valdos žemės sklypas nebuvo formuojamas. Šiuo teismo sprendimu panaikintinas trečiajam suinteresuotam asmeniui suformuotas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). Planuojant ginčo teritoriją prie pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens turimų statinių, atsakovas turės pareigą iš naujo įvertinti planuojamų žemės sklypų įsigijimo juridinį pagrindą, sklypų dydį, taip pat sklypų formavimo pagrindą, specialiąsias sąlygas, galimus servitutus, atsižvelgiant į galiojantį planuojamos teritorijos teisinį reglamentavimą.

Visus likusius pareiškėjo skundo ir teisme proceso dalyvių išsakytus argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais betarpiškai su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo patenkinimui (arba atmetimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT savo jurisprudencijoje, aiškindamas ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėjęs, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjos A. N. skundą patenkinti visiškai.

Panaikinti 2013-09-06 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus Vedėjo įsakymą Nr. 20VĮ-(14.20.2.)-1667 ,,Dėl Marijampolės savivaldybės Liudvinavo seniūnijos Liudvinavo kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės, miško sklypų ribų patvirtinimo“ dalyje, kuria trečiajam suinteresuotam asmeniui R. N. buvo suprojektuotas namų valdos žemės sklypas (projektinis sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), įsakymo priedo eilės Nr. 8).

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.